- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-31
- Bylos Nr.
- A2-988-812/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-09685-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Daina Lisaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. K. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-648-452/2016 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-648-452/2016 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, panaikinti 2016 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį, pareikštą civilinėje byloje Nr. 2-648-452/2016 patenkinti, o V. K. priešieškinį byloje atmesti, priteisti iš V. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. sprendimu pareiškėjo ieškinį atmetė, V. K. priešieškinį tenkino ir priteisė iš J. Š. 892,37 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2016-05-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 552,58 Eur bylinėjimosi išlaidas V. K. bei 11,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1006-280/2016 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tekino iš dalies, priteisė iš J. Š. 647 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 647 Eur sumos už laiką nuo 2016-05-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 204 Eur bylinėjimosi išlaidų V. K..
LR Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal rangos sutartį bei dėl žalos atlyginimo priteisimo už nekokybiškai atliktus darbus tarp V. K. ir J. Š. sudarytos statybos rangos darbų sutarties, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo atlikti V. K. gyvenamojo namo remonto darbus iki 2015 metų rugpjūčio 7 d., pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas iš dalies pareiškėjo apeliacinį skundą pažymėjo, kad pareiškėjas netinkamai vykdė rangos sutartį, o kitoje dalyje pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Teismų sprendimams įsiteisėjus, pareiškėjas kreipėsi į specialistą, ekspertą doc. dr. D. K., kuris pateikė vertinimo ataskaitą dėl atsakovės namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo įvertinimo. Ataskaitoje nurodyta, kad pareiškėjo atlikti stogo skardinimo darbai buvo atlikti tinkamai. Šios aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos tik po specialisto D. K. ataskaitos surašymo, todėl pareiškėjas mano jog šiuo metu naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovui, tiek ir teismams, ir tai turi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir paneigia byloje atsakovės specialisto pateiktą vertinimą dėl pareiškėjo tariamai atliktų darbų defektų skardinant stogą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo nesutinka, prašo jį atmesti, nurodydama, kad eksperto doc. dr. D. K. vertinimo ataskaita dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo įvertinimo nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe ir pareiškėjo pateikta teismui vertinimo ataskaita procesine prasme neturi jokios įrodomosios reikšmės. Nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas statybos trūkumų ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo aktas Nr. 160420, kurį atliko teismo ekspertas T. M., akte nustatyta jog namo šiaurės vakariniame šlaite užfiksuotas stogo skardos profiliuoto paviršiaus ir stogo krašto nelygiagretumas, kadangi prieš montuojant dangą, nebuvo išlygintas pagrindas, šiuos darbus turėjo atlikti J. Š. Akte aiškiai nurodoma, kad darbus atlikęs J. Š. nesilaikė Statybos techninio reglamento ir gamintojo nurodymų, todėl darbus atliko nekokybiškai, dėl ko buvo reikalingas stogo montavimo darbų trūkumų šalinimas. Pareiškėjo pateikta vertinimo ataskaita niekaip nepaneigia tų aplinkybių, kurios buvo nustatytos teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-648-452/2016 ir iš esmės atmetus ieškovo J. Š. ieškinį, todėl nėra pagrindo civilinės bylos atnaujinimui.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas nėra pakartotinis tų pačių aplinkybių ir įrodymų svarstymas ir proceso pakartojimas.
Nustatyta, kad J. Š. ieškiniu prašė priteisti iš V. K. 1135,47 Eur turtinę žalą, 5000 Eur neturtinę žalą, 17,42 Eur palūkanų, 119,22 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas už atliktus V. K. namo remonto darbus, atsakovės priešieškinį byloje atmesti.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. -648-452/2016 ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino ir priteisė iš J. Š. 892,37 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2016-05-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 552,58 Eur bylinėjimosi išlaidų V. K. bei 11,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1006-280/2016 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš J. Š. 647 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 647 Eur sumos už laiką nuo 2016-05-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 204 Eur bylinėjimosi išlaidų V. K..
Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstomis pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad ieškovo J. Š. atlikti darbai buvo nekokybiški, skyrėsi stogo skliauto pastogės pločiai, atsakovė nurodė minėtus aiškiai pastebimus ieškovo darbo trūkumus 2015-08-14 atliktų darbų suderinimo akte. Darbo trūkumus byloje patvirtino ir ieškovės pateiktas Statybos trūkumų fiksavimo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo aktas Nr. 160420, kurį atliko teismo ekspertas T. M..
Teismas pažymėjo, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad jis informavo atsakovę apie tai, kad kitų statybininkų suręstos medinės stogo konstrukcijos buvo galimai netinkamos, todėl atlikus darbus gali susiformuoti stogo įlinkimas, netinkamas nuolydis, nesustabdė darbų, juos tęsė, todėl byloje esantys įrodymai leido apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad statybos darbų atlikimo metu ieškovas neįspėjo atsakovės, kad darbų kokybė gali nukentėti dėl netinkamos stogo konstrukcijos, kaip tai numato CK 6.659 straipsnio 1 dalis, todėl neteko teisės remtis nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Ieškovas, nors ginčijo faktą, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių 2015-08-14 atliktų darbų suderinimo akte, Statybos trūkumų fiksavimo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo akte Nr. 160420 nurodytus trūkumus nepateikė, galimybe prašyti skirti ekspertizę, nepasinaudojo.
CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Ieškovo teisės rinkti ir teikti į bylą įrodymus ieškinio aplinkybėms pagrįsti pirmosios instancijos teismo proceso metu nebuvo suvaržytos, ieškovas bylos nagrinėjimo metu naudojosi kvalifikuoto teisininko pagalba, byloje įvyko ne vienas parengiamasis teismo posėdis.
Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo pateiktas eksperto dr. D. K. vertinimo aktas ir jame pateikta išvada apie tai, kad J. Š., atlikęs stogo skardos įrengimo darbus, nėra atsakingas dėl skirtingo pločio pakalimų įrengimo, nes esamas netolygus pakalimas yra suformuotas pagal stogo pagrindo (grebėstų) paruošimą, nėra nauja bylos aplinkybė ir rašytinis įrodymas nepaneigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Prašant atnaujinti procesą, nepakanka pateikti naują įrodymą, kurio nebuvo nagrinėjant bylą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nerinko ir neteikė į bylą įrodymų, patvirtinančių jo išsakytus argumentus, todėl teismas vadovavosi kaip teisingais byloje esančiais įrodymais. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, sukliudžiusių ieškovui rinkti ir teikti į bylą įrodymus, paneigiančius atsakovės pateiktus įrodymus, inicijuoti ekspertizės skyrimą. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą bylinėtis ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.
Įvertinus pareiškėjo pateiktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daroma išvada, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, nes nėra įstatyme - CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei kitų įstatyme numatytų pagrindų proceso atnaujinimui, todėl prašymas atnaujinti procesą atmestinas.
Iš pareiškėjo priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 3 Eur į valstybės biudžeto pajamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 366 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškėjo J. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2-648-452/2016 atmesti.
Priteisti iš J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 3 Eur (tris eurus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.