- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-1006-280/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-09685-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- V. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-648-452/2016 pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo bei atsakovės V. K. priešieškinį ieškovui J. Š. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1135,47 Eur turtinę žalą, 5000 Eur neturtinę žalą, 17,42 Eur palūkanas, 119,22 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-05-15 šalys sudarė rangos sutartį, pagal kurią iki 2015-08-07 ieškovas įsipareigojo savo jėgomis atlikti rangos darbus, numatytus darbų sąmatoje už 1647 Eur sumą, o atsakovė įsipareigojo už juos sumokėti. Darbai buvo atlikti 2015-08-15. Atsakovė už atliktus darbus 2015-05-28 avansu sumokėjo 1000 Eur, likusią sumą 647 Eur 2016-02-22 atsakovė sumokėjo tik po ieškovo kreipimosi į teismą. Už uždelstą atsiskaityti laiką iš atsakovės prašė priteisti 17,42 Eur palūkanų ir 119,22 Eur delspinigių.Kadangi atsakovė delsė atsiskaityti už atliktus darbus, ieškovas naudojo savo medžiagas, gaišo laiką procesinių dokumentų rengimui, vaikščiojimui į teismą, todėl jis patyrė 1000 Eur žalą. Atsakovė netinkamai elgėsi ieškovo atžvilgiu, šmeiždama jį kaimynams apie nekokybiškai atliktus darbus, žemindama ir menkindama jį, pakenkė jo verslui, nes sumažėjo užsakymų. Tokie atsakovės veiksmai sukėlė ieškovui gilius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą, emocinį skausmą, pažeminimą, kurį atsakovas įvertino 5000 Eur.Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 892,37 Eur žalą, 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji sumokėjo visą sutartyje nurodytą sumą, tačiau ieškovas neatliko stogo šiltinimo darbų, kurie buvo numatyti sutartyje ir jos prieduose, įvertintų 185 Eur, todėl minėta suma turėtų būti priteista atsakovei. Be to, ieškovas darbus atliko nekokybiškai, o defektų ištaisymo darbų kaina yra 707,37 Eur, kurią prašė priteisti iš ieškovo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Priteisė iš J. Š., 892,37 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2016-05-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 552,58 Eur bylinėjimosi išlaidas V. K. bei 11,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.Teismas nustatė, kad 2016-02-22 atsakovė sumokėjo ieškovui 647 Eur sumą, t.y. galutinai atsiskaitė pagal sutartį ir laikė, kad atsakovė nepažeidė atsiskaitymo už atliktus darbus įvykdymo prievolės, nes ieškovas iki galo neįvykdė visų sutartyje numatytų darbų (neatliko stogo šiltinimo darbų). Nepažeidus prievolės įvykdymo termino, negali būti taikomos prievolės įvykdymo termino praleidimo pasekmės. Šalys darbų atlikimo sutartyje nebuvo numatę palūkanų (delspinigių) už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 17,42 Eur delspinigius ir 119,22 Eur procesines palūkanas neatitinka CK 6.72 str., 6.201 str., 6.210 nuostatų, todėl reikalavimą laikė nepagrįstu ir jo netenkino.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad jis patyrė 1135,47 Eur žalą. Nagrinėjant bylą nenustatyta ir kitų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. neteisėtų atsakovės veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltės.Ieškovui nepateikus duomenų apie tai, kad atsakovės veiksmai sukėlė ieškovui gilius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą, emocinį skausmą, pažeminimą. Ieškinio reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė sumokėjo atsakovui visą sutartyje nustatytą rangos darbų kainą t. y. 1647 Eur. 2015-05-15 šalių pasirašytame atliktų darbų suderinimo akte nurodyta, kad neatlikti visi sutartyje nustatyti darbai, tai teismo posėdžio metu pripažino ir ieškovas, pažymėdamas, kad neatliko stogo šiltinimo darbų. Šalių susitarimu stogo šiltinimo darbų kaina yra 185 Eur, todėl teismas konstatavo, kad atsakovė neturėjo pareigos sumokėti ieškovui 185 Eur sumą už stogo šiltinimo darbus, todėl iš ieškovo priteisė atsakovei 185 Eur sumą.Statybos trūkumų fiksavimo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo akte Nr. 160420, kurį atliko teismo ekspertas T. M., nurodyta, kad ieškovas darbus atliko nekokybiškai ir nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo kaina yra 707,37 Eur. Atsakovei pareikalavus ištaisyti atliktų darbų trūkumus, ieškovas pareigos ištaisyti darbų trūkumus nevykdė, todėl konstatavo, kad atsakovė turi teisę reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovui nepateikus jokių įrodymų, paneigiančių Statybos trūkumų fiksavimo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo akte Nr. 160420 nurodytų rangos darbų trūkumų, iš ieškovo atsakovei priteisė 707,37 Eur trūkumų šalinimo išlaidas.Patenkinęs priešieškinį, teismas iš ieškovo priteisė atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį, teisinės pagalbos išlaidas ir kitas pagrįstas išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. Š. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Teigia, kad teismas neteisingai nustatė, kad ieškovas atliko stogo renovacijos darbus. Nurodo, kad ieškovas uždengė atsakovės namo stogą nauja stogo danga ant naujai paruoštos stogo konstrukcijos, kurią surentė kiti statybininkai, todėl tai yra stogo uždengimo rangos sutartis. Nenustatė, kad stogas buvo dengiamas ant kitų statybininkų suręstos medinės stogo konstrukcijos, sutartis neįpareigojo ieškovo iš naujo jos permontuoti, todėl dėl atsiradusių defektų atsakomybė turėtų tekti statybininkams surentusiems medinį stogo karkasą.Šalių sudarytos sutarties projektą rengė ne apeliantas, o atsakovė, todėl visi neaiškumai turi būti vertinami ieškovo naudai ir atsakovės nenaudai.Name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra įsikūręs atsakovės V. K. veterinarijos paslaugų kabinetas, todėl tai nėra vartojimo sutartis.Atsakovė, atlikusi 2016-02-22 pavedimą, nurodė, kad moką už atliktus ir neatliktus stogo renovacijos darbus pagal darbų atliko sutartį Nr.1 2015-05-15. Tai patvirtina, kad atsakovė žinojo už ką ji sumokėjo. Tai, kad darbų priėmimo akte nėra žymos, kad kita šalis atsisako pasirašyti aktą, yra formalus trūkumas, nedarantis jo negaliojančiu, kadangi kita medžiaga patvirtina šalies nepasirašymo faktą. Teismas, pripažindamas ieškovo surašytą aktą negaliojančiu, klydo, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą.Teismo padaryta išvada, kad sąmata yra neatskiriama sutarties dalis ir duomenys turi joje sutapti yra klaidinga, nes sąmata gali kisti, o darbų pridavimo aktas yra vienintelis dokumentas konstatuoti statybos užbaigtumą.Priešingai, nei teigia teismas, ieškovo atlikti darbai buvo priimti ir perduoti. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas skirtas užsakovui ir rangovui galutinai suderinti visą sutartą kainą, tačiau kuomet užsakovas sumoka visą kainą, o rangovas patvirtina, kad su juo pilnai atsiskaityta, drabų perdavimo aktas atlieka tik formalų vaidmenį.Atsakovei geruoju sumokėjus už darbus, kuriuos ji įvardina, kaip neatliktus, teismas gali spręsti ne tai, ar ji privalėjo mokėti 185 Eur už neatliktus stogo apšiltinimo darbus, o bet tik tiek, jai neprašant mokėjimo sandorio pripažinti negaliojančiu, niekinis sandoris yra ar ne. Šalys susitarė dėl darbų kainos 1647 Eur, o stogo šiltinimo darbai įrašyti į sutartį, tam, kad atsakovė gautų kompensaciją, kai dėl jų atlikimo nebuvo tartasi. Šios aplinkybės nepaneigė atsakovė. Todėl darbų perdavimo akte kainos aukštesnės už darbus, išvardintus sąmatoje, tačiau sandorio suma sutampa. Apelianto teigimu, 2015-05-15 tariamai šalių pasirašytas atliktų darbų suderinimo aktas, kuriuo rėmėsi teismas, yra atsakovės suklastotas.Šalių pasirašytoje sutartyje nebuvo aptarti kokybės reikalavimai, todėl teismas turėjo pasisakyti, kokie privalomi kokybės reikalavimai keliami daiktui- stogui, nurodyti normatyvinius statybinius dokumentus, kuriuose fiksuoti stogo kokybės reikalavimai. Tik tą padarius, galima lyginti esamą stogo būklę su reikalaujama ir spręsti, ar galimai esami netikslumai laikytini neatitinkančiais kokybės. Teismas privalėjo nuspręsti ir pasisakyti ar stogas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Teismas, nenustatęs šių esminių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės.Tik nustačius, koks norminis aktas reglamentuoja stogo kokybinius parametrus, galima spręsti ar neatitikimai laikyti kokybės pažeidimais. Atsakovė pripažino, kad stogo karkasą surentė kiti statybininkai, nurodė, kad darbą jie atliko kokybiškai. Atsakovės pateiktoje išvadoje nurodyta, kad dėl defektų kaltas nekokybiškai suręstas stogo karkasas, kuris turi būti pertvarkytas, pertvarkymo darbų atsakovė neužsakė.Teismas nevertino nei vieno apelianto pateikto paaiškinimo. Atsakovės pateiktame akte didžiąją dalį sudaro nelietuvių kalba surašytos rekomendacijos, kurių turinys ieškovui nežinomas. Gamintojo rekomendacijos ir naudojimosi instrukcijos nėra prilygintos teisės aktams, kuriomis rangovas turėjo vadovautis. Ekspertas, atlikęs statybos trūkumų fiksavimo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo aktą, nėra ekspertas šioje byloje. Aktas nelaikytinas rašytiniu įrodymu, nes neįmanoma nustatyti ar tai tikrai to asmens rašinys. Didžioji dalis akto pateikiama ne valstybine lietuvių kalba ir nėra vertimo, tai CPK 113 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nes ieškovas negali atsikirsti. Teismas nepagrįstai ji pripažino pakankamu įrodymu.Apelianto teigimu, jis jokių gamintojo instrukcijų ir rekomendacijų iš atsakovės negavo, jis akcentavo, kad pastato dėžutė sumūryta prieš 60-70 metų nėra idealiai taisyklingos formos ir ant jos techniškai neįmanoma idealiai tiksliai uždengti stogą. Kad dangos bangų lygiagretumas būtų pripažintas nekokybišku, reikia žinoti kokia paklaida leistina. Nėra nurodyta leistinas stogo nelygumas, nenurodytas leistinas nelygumas, todėl negalima spręsti ar tai yra nekokybiškas darbas. Teismas neatliko savo funkcijos, parengiamojo posėdžio metu nepasiūlė šalims pateikti įrodymų bei nenurodė, kokias aplinkybes jie turi įrodyti. Galiojant darbų priėmimo aktui, atsakovė turi mokėti įstatyme numatytas 6 procentų palūkanas, tai įstatyminės palūkanos, nepriklausomai nuo to, ar jos yra aptartos sutartyje.Atsakovė laiku nesusimokėjo už atliktus darbus, savanoriškai tai padarė po bylos iškėlimo, todėl laikytina, kad byla iškelta dėl atsakovės kaltės. Todėl jai tenka dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, bei sugaišto darbo laiko. Turtinę žalą sudaro ir atsakovės dezinformacija aplinkiniams apie ieškovo neprofesionalumą. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jei nustatyti padarytos žalos dydį sunku, tuomet žalos dydį nustato teismas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. K. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.Pagal šalių sudarytą rangos sutartį ieškovas įsipareigojo tinkamai ir kokybiškai atlikti atsakovės gyvenamojo namo remonto darbus. Gyvenamasis namas renovuojamas pagal finansuojamą programą – gyvenamųjų namų apšiltinimas ir gyvenamasis namas yra skirtas asmeninių poreikių tenkinimui. Veterinarijos patalpa nebuvo renovuojama ar remontuojama, todėl atmestini ieškovo argumentai, kad šalių sudaryta sutartis nepriskirtina prie vartojimo sutarčių. 2015-05-15 darbų atlikimo sutartyje Nr.1, matyti, kad ieškovas įsipareigojo darbus atlikti iki 2015-08-07, sutartyje ir sutarties priede Nr. 1, nurodyti darbai, kuriuos turėjo atlikti ieškovas. Sutartyje nustatyta, kad atsakovė turi sumokėti ieškovui 1647 Eur tik jei ieškovas atliks visus darbus kokybiškai.Ieškovas visų darbų neatliko, kitus darbus atliko nekokybiškai, todėl laikytina, kad terminas atsiskaityti su ieškovui nebuvo suėjęs, ieškovas negalėjo reikalauti nei pagrindinio atlyginimo, nei palūkanų.2014-08-14 tarp šalių buvo surašytas atliktų darbų suderinimo aktas, kuriuo ieškovas pripažino ir šalys susitarė, kad ieškovas pažeidė sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą, atliko darbus nekokybiškai, neatliko sutartimi numatytų darbų, ieškovui neištaisius darbų broko, atsakovė įgijo teisę nemokėti pinigų likučio (647 Eur). Ieškovas šio akto neginčijo, todėl juo būtina vadovautis sprendžiant ginčą. Šis dokumentas laikytinas atliktų darbų suderinimo aktu priėmimo aktu, kurio metu nustatyti trūkumai. Ieškovo į bylą pateiktas pasirašytas vienašalis aktas vertintinas kritiškai ir juo negalima vadovautis kaip įrodymu.Atsakovės su ieškovu sudaryta statybos rangos sutartis priskirtina prie vartojimo sutarčių, nes atsakovė renovavo jai priklausantį namą, kurį naudoja asmeninių poreikių tenkinimui.Ieškovas nepateikė įrodymų, be savo paaiškinimų, kad jis patyrė žalą ir, kad jam priklauso palūkanos. Taip pat neįrodė, kad jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, neteisėtų atsakovės veiksmų, sutarties pareigų nevykdymo. Ieškovo nurodyti pagrindai neturtinei žalai atlyginti nėra numatyti įstatymo.Delspinigiai negali būti priteisti, nes delspinigius numato tik įstatymas arba sutartis. Ieškovas, manydamas, kad kiti statybininkai darbus atliko nekokybiškai ir dėl to negalės tinkamai atlikti statybos darbų, turėjo apie tai įspėti atsakovę. Ieškovas turėjo galimybę ir pareigą stogo dangą paruošti taip, kad ji būtų teisingai uždengta.Asmuo įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą T. M. atliko atsakovės prašymu Statybos trūkumų fiksavimo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimą ir surašė aktą Nr. 160420. Šis aktas laikytinas rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu atliktų darbų kokybę. Ieškovas šio akto nepaneigė jokiais kitais leistinais įrodymais.Šiame akte užfiksuoti atliktų statybos darbų defektai, kurių ištaisymo kaštai sudaro 707,37 Eur. Nors ieškovas nurodo, kad neturi vadovautis gamintojo rekomendacijomis, tačiau akivaizdu, kad ieškovas netinkamai atliko darbus ir neneigia akte nurodytų teiginių apie faktinius statybos darbų rezultatus.Nors galima naudoti darbų rezultatą pagal paskirtį, tačiau ieškovo atlikti darbai turi esminių trūkumų ir juos reikia taisyti. Stogo pakalimo plotis skiriasi nuo 41 cm iki 53 cm, negali būti laikomas tinkamai atliktais darbais, nes net specialistui matosi, kad sugadintas estetinis vaizdas. Lietaus latakas negali atlikti savo funkcijos, todėl negali būti naudojamas pagal paskirtį. Stogo nevienoda plokštuma grasina galimybe patekti vandeniui per stogą, stogo deformacijai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 sprendimas pakeičiamas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 3 p.).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 329 str.).Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2015-05-15 sudarė darbų atlikimo sutartį Nr.1. Pagal šią sutartį ieškovas (vykdytojas) įsipareigojo atlikti konkrečius darbus: naujos stogo dangos sumontavimas, lietaus sistemos sumontavimas, skardos lankstinių sumontavimas, stogo atbrailų apkalimas, skardos lankstinių gamyba, kaminų skardos profiliavimas, kaminų kepurių gamyba ir sumontavimas stogo apšiltinimas akmens vata. Sutartyje nustatyta, kad užsakovas įsipareigoja vadovautis vykdytojo ir užsakovo patvirtinta darbų sąmata Nr.1 ir atliktų darbų suderinimo aktu. Pagal sutartį, jei darbų perdavimo-priėmimo aktu nustatomi tam tikri defektai, vykdytojas juos privalo ištaisyti, kad šie atitiktų sutartį. Už laiku ir kokybiškai atliktus darbus ieškovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 1647 Eur. Galutinis darbų atlikimo terminas 2015-07-27 – 2015-08-07.Tą pačią dieną buvo sudaryta ir šalių pasirašyta darbų sąmata, kurioje nurodytos kainos už atskirų darbų atlikimą, iš viso darbų kaina nurodyta 1647 Eur. 2015-05-27 atsakovė ieškovui sumokėjo 1000 Eur avansą.2015-08-14 atliktų darbų suderinimo akte nurodyta, kad atsakovės (užsakovės) netenkina atliktų darbų kokybė (stogo skliauto pastogės skirtingų pločių ir tai aiškiai pastebima). Jei vykdytojas J. Š. neištaisys darbų broko arba jei to nebus galima ištaisyti, nurodyta, kad užsakovė neišmokės pinigų likučio, numatyto darbų sutartyje Nr.1. Taip pat nurodyta, kad neatlikti visi sutartyje numatyti darbai.2015-11-04 ieškovas registruotu paštu išsiuntė atsakovei paties surašytą atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, kuriame nurodė šiuos atliktus darbus: naujos stogo dangos sumontavimas, lietaus sistemos sumontavimas, skardos lankstinių sumontavimas, stogo atbrailų apkalimas, skardos lankstinių gamyba, kaminų skardos profiliavimas, kaminų kepurių gamyba, nurodė atliktų darbų kainą 1647,35 Eur bei papildomai priskaičiavo už medvaržčius 10 Eur ir 5 Eur – balkonų lakstinukus, iš viso 1662,35 Eur sumą. Atsakovė šio darbų priėmimo-perdavimo akto nepasirašė.2016-02-22 atsakovė, ieškovui pateikus ieškinį, sumokėjo ieškovui 647 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „pagal darbų atlikimo sutartį Nr.1 2015-05-15 už atliktus ir neatliktus stogo renovacijos darbus“.Apeliantas nesutinka, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, nes atsakovė gyvenamajame name yra įkūrusi veterinarijos kliniką.Bylos duomenys patvirtinta, kad 2015-05-15 tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 str. 1 d.), nes rangovas (ieškovas), versdamasis statybos rangos verslu, įsipareigojo pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti ieškovo ir jo šeimos poreikius, susijusius su būsto įrengimu, o atsakovė (užsakovas) įsipareigojo priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Tai, kad tuo pačiu adresu yra įrengtas veterinarijos kabinetas, nesudaro pagrindo teigti, kad tai yra ne fizinio asmens užsakymu atlikti darbai.Sutartinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai ir civilinės teisės pažeidimas atsiranda dėl sutarties pažeidimo (CK 6.245 str. 2 d., 6.256 str.). Nagrinėjamu atveju šalys sudarė vartojimo rangos sutartį, susitarė dėl statybos darbų atlikimo. Ieškovas yra užsakovas, o atsakovas - rangovas, todėl jis yra atsakingas už savo darbo rezultatą prieš ieškovą (CK 6.663 str.). Pagal CK 6.248 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Jeigu sutarties prievoles nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Taigi verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Taigi jo atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos kitos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, šios civilinės atsakomybės sąlygos byloje nustatytos.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas atliko sutartyje numatytus darbus, išskyrus stogo apšiltinimą, tačiau atlikti darbai yra su trūkumais. CK 6. 678 straipsnio 1 dalis numato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6. 665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6. 665 straipsnyje nustatyta rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbus. CK 6. 665 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: (1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, (2) atitinkamai sumažinti darbų kainą, (3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6. 665 str. 3 d.).2015-08-14 atliktų darbų suderinimo akte, nors ieškovas jo nepripažįsta ir teigia, kad jis yra suklastotas, tačiau teismas, remdamasis pagrindine sutartimi, kurioje kalbama apie tokį aktą, nesant klastojimą patvirtinančių įrodymų, laiko jį tinkamu ir šiuo įrodymu vadovaujasi. Akte nurodyta, kad ieškovo atlikti darbai nekokybiškai, nes skiriasi stogo skliauto pastogės pločiai, taigi atsakovė nurodė ieškovo darbo trūkumus, kurie yra aiškiai pastebimi. Kad ieškovo atlikti darbai su trūkumais patvirtina ir ieškovės pateiktas Statybos trūkumų fiksavimo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo aktas Nr. 160420, kurį atliko teismo ekspertas T. M.. Jame nurodyta, kad ieškovas darbus atliko nekokybiškai ir nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo kaina yra 707,37 Eur.Atsakovas nepripažįsta, kad jis darbus atliko nekokybiškai, tvirtina, kad darbus vykdė ant kitų statybininkų suręstos medinės stogo konstrukcijos, sutartis jo neįpareigojo jos permontuoti, todėl visa atsakomybė dėl stogo įlinkimų, netinkamo nuolydžio tenka jiems ir, kad apie tai jis įspėjo ieškovę.Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Atsakovas rašytinių įrodymų, kad jis yra informavęs atsakovę apie tai, nepateikė, darbus vykdė. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad statybos darbų atlikimo metu ieškovas neįspėjo atsakovės, kad darbų kokybė gali nukentėti dėl netinkamos stogo konstrukcijos.CK 6.659 str. 1 d. nustatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus.Nors apeliantas ginčija faktą, kad darbai yra atlikti nekokybiškai, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių 2015-08-14 atliktų darbų suderinimo akte, Statybos trūkumų fiksavimo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo akte Nr. 160420 nurodytus trūkumus nepateikė, galimybe prašyti skirti ekspertizę, nepasinaudojo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad namo stogo darbai pagal byloje surinktus įrodymus buvo atlikti nekokybiškai. Statybos trūkumų fiksavimo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo akte Nr. 160420, nurodyta, kad darbų trūkumų pašalinimo darbai kainuotų 707,37 Eur. Ieškovas nurodo, kad šis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje, nes šio akto didžiąją dalį sudaro nelietuvių kalba surašytos rekomendacijos.Iš byloje esančio Statybos trūkumų fiksavimo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo akto nustatyta, kad ekspertas, vertindamas stogo dangos trūkumus, rėmėsi gamintojo instrukcija, kurios pagrindinius reikalavimus stogo dangai montuoti išvertė į lietuvių kalbą, kitoje akto dalyje yra pateikta stogo dangos gamintojo vizualizacija, kuriai vertimas į lietuvių kalbą nėra reikalingas. Stogo pakalimo nevienodumas yra užfiksuotas eksperto, atlikus jam stogo apžiūrą vietoje. Todėl apelianto argumentai, kad negalėjo atskirsti į šiuos ieškovės pateiktus įrodymus nepagrįsti.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas savo sąskaita nustatytų atsakovės darbų trūkumų nepašalino. Ieškovui neištaisius darbų trūkumų, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė turi teisę reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, todėl jas priteisė.Byloje nustatyta, kad ieškovas darbų atlikimo sutartyje numatytus darbus atliko, išskyrus stogo apšiltinimo darbus, atsakovei perdavė, ji už darbus sumokėjo. Ieškovo darbo trūkumai yra neesminiai, tai pripažįsta ir atsakovė, šį faktą patvirtina Statybos trūkumų fiksavimo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo aktas, kuriame nurodyta, kad pakalimo įrengimas neatitinka estetinių bei praktinių pakalimo įrengimo reikalavimų, lietaus latakas yra įrengtas per žemai ir gali nesurinkti viso nuo stogo nutekančio vandens, lietaus vandens surinkimo latako padėtis per žema, tačiau nenurodyta, kad daikto negalima naudoti pagal paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagrindu priteisti trūkumų šalinimo išlaidų, nes ieškovė tokių išlaidų nepatyrė. Atsakovė 2015-08-14 atliktų darbų suderinimo akte, kurį pasirašė ir ieškovas, nurodė, kad ieškovui neištaisius darbų broko, ji nemokės darbų sutartyje numatyto pinigų likučio. Taip pat akte užfiksuota, kad neatlikti visi sutartyje numatyti darbai. Šis aktas iš esmės atitinka realią sutarties įvykdymo situaciją.Nors ieškovas teigia, kad su atsakove nebuvo tartasi dėl stogo apšiltinimo darbų, tačiau šie atsakovo teiginiai prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams (darbų atlikimo sutarčiai, darbų sąmatai), todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas visa apimtimi sutartyje sulygtų darbų neatliko, nors ieškovė sumokėjo visą sutartyje numatytą sumą 1647 Eur. Ieškovas nurodo, kad jo surašytas vienašalis darbų priėmimo darbų perdavimo aktas galioja, nes nėra nuginčytas, akte nurodyta atliktų darbų kaina nebūtinai turi sutapti su sąmatoje nurodyta kaina, kurią ieškovė sumokėjo. Su tokiais argumentais negalima sutikti.Darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą arba sudarant sąmatą. Taigi šalys ir sutartyje ir sąmatoje nurodė konkrečią kainą už atliktus darbus. Keisti sutartą kainą rangovas gali tik apie tai informavęs užsakovą, to nepadaręs, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą (CK 6.653 str. 5 d.). Byloje duomenų apie tai, kad ieškovas įspėjo apie padidėjusią darbų kainą bei kad šalių susitarimu sutartinė darbų kaina buvo pakeista nėra, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti ją padidinti. Be to, užsakovas turi pareigą sumokėti tik už faktiškai pagal sutartį atliktus darbus. Ieškovui neatlikus stogo šiltinimo darbų, atsakovė pareigos už juos mokėti neturi. Kitus sutartyje numatytus darbus atlikus nekokybiškai, atsakovė pagal šalių pasirašytą susitarimą turėjo teisę nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti.Vadovaujantis CK 6. 665 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 2015-08-14 atliktų darbų suderinimo aktu, pirmosios instancijos teismo iš ieškovo 892,37 Eur priteista suma mažinama iki 647 Eur pagal šalių susitarimą, tai vertindamas kaip darbų kainos mažinimą.Ieškovas teigia, kad teismas proceso šalims (ieškovui) nenurodė, kokias aplinkybes būtina nustatyti, siekiant teisingai išnagrinėti bylą, ir nepasiūlė pateikti papildomus įrodymus. Teismui šių veiksmų neatlikus, nebuvo pasiruošta bylos nagrinėjimui iš esmės.CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 111 str. 2 d. 4, 5 p., 112 str. 2, 3 p., 226 str.). Ieškovas visos bylos nagrinėjimo metu, naudojosi kvalifikuoto teisininko pagalba, byloje buvo paskirti penki parengiamieji posėdžiai, todėl apeliantas turėjo galimybę suformuluoti ir pateikti teismui savo reikalavimus, pateikti įrodymus. Šia galimybe ieškovas ir pasinaudojo, pateikdamas teismui patikslintą ieškinį, kurį teismas priėmė. Konkrečių teisinių konsultacijų teismas šalims bylos nagrinėjimo metu neteikia. Byloje nėra įrodymų, kad teismas atsisakė išreikalauti ieškovo prašomus įrodymus ar atsisakė tenkinti ieškovo prašymus. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas galėjo tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tai yra ieškovo pareiga (CPK 135 str.). Ieškovas jokių įrodymų teismui apie patirtą turtinę ir neturtinę žalą nepateikė.Apeliacinio skundo argumentai, kurie šiame procesiniame sprendime nebuvo aptarti, laikytini neturinčiais esminės įtakos skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumui.Pakeitus pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, atitinkamai keičiamos ir bylos šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.), įvertinus šalių pateiktus įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų patenkintų bei atmestų reikalavimų dalis (CPK 93 str. 2 d.).Byloje pareikštas 892,37 Eur priešieškinio reikalavimas, atsakovė sumokėjo 27 Eur žyminį mokestį ir turėjo 350 Eur advokato pagalbos išlaidų, 175,58 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme. Patenkinus 73 procentus atsakovės priešieškinio reikalavimų iš ieškovo atsakovei priteistina 404 Eur bylinėjimosi išlaidų.Ieškovas pirmos instancijos teisme turėjo 250 Eur advokato pagalbos išlaidų, sumokėjo 34 ir 184 Eur žyminio mokesčio už ieškinį. Ieškinys netenkintas, žyminis mokestis nepriteistinas, priteistina 68 Eur atstovavimo išlaidų iš atsakovės.Apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 334 Eur bylinėjimosi išlaidų (150 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų, 184 Eur žyminis mokestis), o atsakovė – 150 Eur advokato pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus apeliacinį skundą iš dalies (27 proc.), ieškovui iš atsakovės priteistina 50 Eur žyminio mokesčio, o 41 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepriteistina, nes advokato padėjėjas neturi teisės būti atstovu apeliacinėje instancijoje. Atlikus šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei V. K. iš ieškovo priteistina 204 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos ir apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovės priešieškinį tekinti iš dalies.
Priteisti iš J. Š., a. k(duomenys neskelbtini) 647 Eur (šeši šimtai keturiasdešimt septyni eurai), 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 647 Eur sumos už laiką nuo 2016-05-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 204 Eur (du šimtai keturi eurai) bylinėjimosi išlaidų V. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 8 Eur (aštuoni eurai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.