- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-09
- Bylos Nr.
- 1-1167-818/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27963-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- M. R., M. K.
- Nukentėjusysis
- A. K., L. S.
- Advokatai
- Dmitrijus Korsakovas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. R. (M. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje,
M. K. (M. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, teistas 2015 m. vasario 19 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 22 straipsnio 1 dalį 199² straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 22 straipsnio 1 dalį 199² straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį 600 MGL dydžio bauda ir 24 paromis arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 400 MGL (15 200 Eurų) baudą ir 16 parų areštą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. ir M. K. pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent:
jie 2016 m. birželio 14 d., apie 18.20 val., važiuodami automobiliu „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ozo gatve Vilniuje, M. K. pro minėto automobilio atidarytą priekinį keleivio pusės langą policijos pareigūnų atžvilgiu pavartojo necenzūrinius žodžius, po ko policijos pareigūnai pasivijo bei sustabdė minėtą automobilį stovėjimo aikštelėje prie pastato Ozo g. 3, Vilniuje. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui A. K. priėjus prie automobilio „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš vairuotojo M. R. pusės bei pareikalavus keleivio M. K. pateikti asmens dokumentą, M. K. atsisakė pateikti dokumentą, ir jie sukėlė žodinį konfliktą su pareigūnu A. K.. Po to patrulis A. K. nuėjo prie keleivio M. K., pareikalavo jo išlipti iš automobilio, M. K. iš automobilio išlipo, tačiau nurodžius eiti į tarnybinį automobilį vėl atsisėdo atgal į automobilį ir bandė uždaryti dureles, tačiau A. K. laikydamas dureles neleido jų uždaryti. Tuo metu prie jų priėjo M. R., atsistojo tarp M. K. ir A. K., sugriebęs pareigūnui A. K. už rankos, traukė ją, po ko stipriai truktelėjo už rankos. M. R. atsitraukus į šoną, patruliui A. K., bandant išlaipinti M. K., pastarasis delnu sudavė pareigūnui A. K. per ranką, dėl ko šiam iš rankų iškrito dujų balionėlis. Tuo metu Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiajam patruliui L. S. bandant sulaikyti M. R., pastarasis aktyviai priešinosi, kaire ranka pastūmė L. S. bei stumdamas nagais įdrėskė jo kairės rankos dilbį. Tokiais veiksmais jie pasipriešino valstybės tarnautojams panaudodami fizinį smurtą, bei A. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymų, pasireiškusį dešinės alkūnės priekinio paviršiaus poodine kraujosrūva su odos nubrozdinimu, dešinio dilbio odos nubrozdinimu, dešinio dilbio poodine kraujosrūva, L. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio dilbio odos nubrozdinimu.
Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Apklaustas kaltinamasis M. R. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad nurodytu laiku jis, M. K. ir O. K. važiavo Ozo gatve, buvo automobilių spūstis. Automobilį vairavo jis, o M. K. sėdėjo šalia jo. Pamatę kelių eismo taisyklių pažeidimą ir kad netoliese stovėję policijos pareigūnai į jį nereagavo, pasipiktino ir pravažiuojant M. K. jiems pasakė keletą necenzūrinių žodžių. Jiems toliau nuvažiavus išgirdo švyturėlius, jiems buvo liepta sustoti aikštelėje. Priėjęs A. K. liepė užgesinti variklį ir išlipti M. K. iš mašinos. Tačiau M. K. liko sėdėti automobilyje, jiems paklausus, policijos pareigūnas atsakė, kad jie buvo sustabdyti dėl pasakytų necenzūrinių žodžių jų atžvilgiu. A. K. paprašė dokumento, prisistatė, paprašytas parodė pažymėjimą, kadangi jam (A. K.) drebėjo rankos, paklausė, kodėl. Tuomet paėmęs iš M. K. asmens tapatybėse kortelę ją pareigūnui parodė, tačiau į rankas nedavė, klausė, kur parašyta, kad privalo duoti į rankas. Tuomet A. K. nieko neatsakęs apėjo automobilį, M. K. pasakė, kad išlipa, tačiau pareigūnas jį griebė už drabužių ir pradėjo tempti iš automobilio. Tuomet M. K. atsisėdo atgal į automobilį, o pareigūnas jį bandė ištraukti. Tuomet jis be leidimo išlipęs nuėjo prie L. S. ir A. K., kurie laikė M. K., pasakė, kad jis po infarkto. Tuomet L. S. jam pasakė atsitraukti, atsisukęs gavo iš dujų balionėlio srovę, rankomis užsidengė veidą, tik nuleidus rankas jam vėl papurškė dujų, liepė gultis ant žemės. Kažkuris iš pareigūnų priėjo, jį pakėlė, jis atsiklaupė, gali būti, kad tuo metu mosikavo rankomis, todėl ir užkabino pareigūno ranką, tuomet jam buvo uždėti antrankiai. Matė, kad M. K. gulėsi ant žemės, į jį buvo nukreiptas elektros šokas, jam irgi buvo uždėti antrankiai. Pripažįsta, kad tuo metu jie vartojo necenzūrinius žodžius, prašė M. K. atleisti ranką. Jis iš pareigūnų nebuvo girdėjęs įspėjimo dėl specialiųjų priemonių ir kovinių veiksmų panaudojimo. Pripažįsta, kad M. K. pasielgė negerai išsakydamas komentarą policijos pareigūnų atžvilgiu, tačiau nemano, kad bendraudamas su A. K., nerodydamas jam M. K. asmens tapatybės dokumento, jis buvo nemandagus. Nepripažįsta, kad jis fiziškai pasipriešino policijos pareigūnams, kadangi su jais nesusistumdė, jei ir sugriebė už rankos tai tik po to, kai buvo panaudotos dujos. Tuo tarpu policijos pareigūnai du kartus panaudojo dujas, nors tam nebuvo jokio pagrindo.
Apklaustas kaltinamasis M. K. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną, apie 17 val., jie važiavo Ozo g., buvo automobilių spūstis. Pamatė, kad „A“ juosta nuvažiavo automobilis, kadangi policijos pareigūnai į tai nereagavo, supyko ir važiuojant pro jų automobilį, atidaręs langą riktelėjo „kodėl jūs, mentai, čia stovite ir nieko nedarote“, pasakė ir keiksmažodžių. Iš karto po to jie buvo sustabdyti. Jiems sustojus iš tarnybinio automobilio išlipo trys policijos pareigūnai. A. K. priėjo prie vairuotojo, pareikalavo išjungti variklį, o jam išlipti. Tada M. R. ramiu tonu pasakė prisistatyti ir pasakyti, už ką sustabdė, A. K. parodė pažymėjimą ir prisistatė, pasakė, kad keleivis keikėsi necenzūriniais žodžiais jų atžvilgiu. A. K. pareikalavo perduoti jo asmens dokumentą, jis dokumentą padavė M. R., o pastarasis jį parodė pareigūnui, tačiau A. K. paprašė jį duoti į rankas. Tuomet M. R. liepė parodyti įstatymą, kuriame nurodyta, kad vairuotojas privalo paduoti į rankas. A. K. į tai nesureagavo, o nuėjo iš kitos pusės automobilio prie jo ir liepė išlipti. Nors jis ir pasakė, kad išlips, atidarė dureles, tačiau pareigūnas jį sugriebė už marškinių ir bandė jėga ištraukti. Kadangi jis buvo po sudėtingos operacijos, jam nebuvo galima daryti staigių judesių, ir matydamas, kad A. K. nervingas, bandė užsidaryti duris. Matė, kaip priėjo M. R., kuris pasakė, kad jis po operacijos, tuomet pastebėjo, kaip prieš jį buvo panaudotos dujos. Jam pasakius, kad jis išlipa, kažkuris pareigūnas paėmė elektros šoką, jam lipant be įspėjimo prieš jį buvo panaudotos dujos, liepė gultis ant žemės, uždėjo antrankius. Mano, kad įdrėskimai ant policijos pareigūnų rankų galėjo atsirasti ir iš kokio ankstesnio įvykio. Net jei ir atsirado šio įvykio metu, tai tik tuomet, kai jis bandydamas prisidengti nuo dujų sudavė pareigūnui, tačiau ne norėdamas pasipriešinti. Gailisi pavartojęs policijos pareigūnų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tačiau mano, kad buvo teisus dėl to, kad jie nevykdė savo pareigų. Policijos pareigūnai labai įsižeidė dėl pasakytų žodžių, todėl į situaciją sureagavo neadekvačiai.
Apklaustas nukentėjusysis A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad tuo metu dirbo VPK Patruliu rinktinės 1-osios kuopos 1 būrio vyr. patruliu. Tą dieną dirbo su vyr. patruliu L. S. ir kursantu M. S.. Ozo g. vykdė „A“ juostos, skirtos maršrutiniam transportui, pažeidimų fiksavimo prevenciją. Tuo metu, kai buvo sustabdę automobilį, L. S. sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, rašė protokolą, o jis stovėjo šalia automobilio, išgirdo jų atžvilgiu išsakytus necenzūrinius žodžius, pamatė automobilį „Mitsubishi“, pro jo dešinės pusės pravirą langą buvo persisvėręs M. K., kuris jam pakartojo tuos pačius žodžius. Tuomet jie sustabdė automobilį stovėjimo aikštelę. Priėjęs prie vairuotojo pusės prisistatė ir pareikalavo keleivio pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Automobilio vairuotojo M. R. paprašytas pateikė savo tarnybinį pažymėjimą, vairuotojas pašaipiu tonu pasakė kažką apie jo drebančias rankas. Dar kartą pakartojo reikalavimą pateikti asmens dokumentą, matė, kad keleivis M. K. norėjo jį pateikti, bet M. R. liepė palaukti ir pradėjo ginčytis. Vėliau keleivis padavė vairuotojui savo asmens tapatybės kortelę, tačiau pastarasis ją tik parodė, į rankas nedavė. Pareikalavus duoti į rankas, M. R. vėl pradėjo ginčytis. Tuomet jis apėjo automobilį ir paprašė keleivio išlipti iš automobilio, tačiau M. R. ir toliau kišosi į pokalbį, vis kažką sakydavo M. K.. M. K. išlipo iš automobilio, tačiau paprašius eiti į tarnybinį automobilį, M. R., jei gerai pamena, liepė jam sėstis atgal, tuomet M. K. kažką pasakė rusiškai ir atsisėdo į automobilį. Kadangi norėjo uždaryti duris, jis (A. K.) ranka jas prilaikė, liepė išlipti. Tuo metu M. R. išlipo iš automobilio ir atsistojo tarp jo ir sėdinčio M. K.. Tuomet čiupo jam už rankos, alkūnės srityje, jis liepė atsitraukti, tačiau kaltinamasis reikalavimų nevykdė, todėl jis bandė jo ranką atitraukti. Tuo momentu L. S. sušuko, kad M. R. pasitrauktų, jam nevykdant papurškė dujų į akis, jis nematė kaip L. S. jį sulaikė, nes keleivis įsikibo į vairą ir į automobilio lubas, stangrino rankas, neleido išvilkti iš automobilio. Jis perspėjo M. K. apie galimą dujų panaudojimą, ištraukė dujas ir nukreipė į jį, tačiau kaltinamasis jam sudavė per ranką ir balionėlis jam iškrito iš rankos. Kai jam pavyko išlaipinti M. K. pamatė, kad L. S. buvo nukreipęs į M. R. elektros šoką, tik tuomet M. R. pradėjo vykdyti reikalavimus. Abu kaltinamieji buvo paguldyti ant žemės, surakinti antrankiais, į pagalbą atvažiavo kitas ekipažas, kad pristatytų juos į komisariatą.
Apklaustas nukentėjusysis L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis. Tą dieną, apie 18 ar 19 val. stovėjo Ozo g., jis automobilyje rašė protokolą, o šalia automobilio stovėjo A. K. ir diktavo jam asmens duomenis. Tuomet išgirdo necenzūrinius žodžius. Pamatė važiuojantį automobilį, pro kurio langą išlindęs M. K. šaukė necenzūrinius žodžius. Jie pasiviję sustabdė automobilį. A. K. nuėjo prie vairuotojo, o jis liko prie automobilio. Matė, kad A. K. rodė kaltinamiesiems savo pažymėjimą, pareikalavo pateikti dokumentą, girdėjo kaip M. R. klausė, kur tai numatyta. Tada A. K. nuėjo prie keleivio, o jis (L. S.) nuėjo už jo. Kol jie bendravo, išlipo M. R. ir nuėjęs atsistojo tarp jo porininko ir M. K.. Matė, kad vienu metu M. K. buvo išlipęs. Tada M. R. priėjęs prie A. K. sugriebė jam už rankos, porininkas pareikalavo paleisti, tai matydamas jis (L. S.) perspėjo, kad gali būti panaudota fizinė jėga ar spec. priemonės. A. K. pastūmė M. R. nuo savęs ir timptelėjo ranką, o jis pabandė įspėti M. R., tačiau pastarajam ir toliau nevykdant reikalavimų, jis panaudojo dujas. Gali būti, kad M. R. sujudėjo ir jų kliuvo A. K. ir M. K., bet nėra tuo įsitikinęs. Papurškus dujų M. R. atsitraukė, blaškėsi, bandant jį paguldyti, kaltinamasis kaire ranka jį nustūmė, perdrėskė kairės rankos dilbį, bėgo kraujas, tuomet jis dar kartą panaudojo dujas, kad kaltinamasis apsiramintų. Išsitraukęs elektros šoko aparatą „Tazer“ pareikalavo jo atsigulti, nes kitaip panaudos elektros šoką. Tai buvo pasakyta daugiau nei 5 kartus, tik tuomet kaltinamasis atsigulė. Pamatė, kad ir M. K. atsigulė ir jiems buvo uždėti antrankiai.
Apklaustas liudytojas M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis mokydamasis Lietuvos policijos mokykloje atliko praktiką. A. K., L. S. ir jam stovint Ozo g. ir surašinėjant protokolą, pro šalį pravažiavo automobilis, iš kurio keleivio vietos sėdinčio asmens išgirdo rusiškus žodžius, kodėl jie nedirba, vartojo necenzūrinius žodžius. Tuomet jie pasivijo šį automobilį ir sustabdė. Jie visi išlipo, tačiau jis liko stovėti šalia tarnybinio automobilio, o A. K. su L. S. nuėjo prie automobilio. Pokalbio su automobilyje sėdinčiais asmenimis jis gerai negirdėjo, tačiau prisimena, kad A. K. prašė pateikti dokumentus, tačiau kaltinamieji atsisakė, rodė tik iš savo rankos. Tuomet A. K. priėjęs iš keleivio pusės bandė atidaryti dureles, tačiau keleivis jam neleido, tuomet M. R. sugriebė jam už rankos ir įvyko konfliktas. Kiek pamena, tarp L. S. ir vieno iš kaltinamųjų taip pat įvyko kažkoks konfliktas, pastarasis sulaikomas priešinosi, stumdėsi, sužalojo L. S. ranką. Pamena, kad prie automobilio buvo panaudotos dujos, L. S. buvo išsitraukęs „Tazer“, įspėjo apie jo panaudojimą. Tačiau kaip viskas tiksliai įvyko, nepamena. Kaltinamieji pristatyti į komisariatą. A. K. skundėsi, kad jam ranką skauda, o L. S. buvo įbrėžimai ant rankos.
Apklausta liudytoja O. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji važiavo kartu su kaltinamaisiais, M. R. vairavo automobilį, M. K. sėdėjo šalia jo, o ji už M. K.. Važiuojant Ozo gatve pamatė stovinčius tris uniformuotus policijos pareigūnus. Tuomet M. K. atsidaręs langą kažką jiems rusiškai pasakė, kiek pamena, keiksmažodžių nevartojo. Tuomet jų automobilis buvo sustabdytas. Vienas pareigūnas priėjo prie M. R., prisistatė, paprašė dokumentų, M. R. paklausius, kodėl buvo sustabdyti, pasakė, kad dėl išsakytų necenzūrinių žodžių, M. R. parodė M. K. dokumentą, tačiau į rankas perduoti atsisakė. Matėsi, kad pareigūnas buvo susijaudinęs. Pamena, kad A. K. liepė M. K. išlipti iš automobilio, tada pats nuėjo prie automobilio iš keleivio pusės. M. K. bandė išlipti, bet po to vėl atsisėdo, kodėl, ji nežino. Matė, kad A. K. bandė ištraukti už rankos M. K.. Tuomet M. R. irgi išlipo iš automobilio ir nuėjo prie keleivio durelių. Policijos pareigūnai neperspėję pradėjo purkšti dujas, kokiomis aplinkybėmis tai tiksliai įvyko, ji nematė, tačiau nepastebėjo, kad M. R. ir M. K. būtų pasipriešinę pareigūnams. Matė, kad M. K. buvo pastumtas, kad atsiklauptų ant žemės, jam buvo uždėti antrankiai. Kadangi dujų pateko ir į automobilio saloną ji norėjo atsidaryti dureles, tačiau kažkuris policijos pareigūnas jas užtrenkė ir liepė sėdėti automobilyje.
Apklaustas specialistas Olegas Detiukevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad praėjusių metų birželio 16 d. buvo kreiptasi į jį su užduotimi atlikti objektų tyrimą, buvo surašytos įvykio aplinkybės, kurio metu galimai nukentėjo policijos pareigūnai L. S. ir A. K.. Jis apžiūrėjęs policijos pareigūnus, surašė specialisto išvadą. Tiek L. S., tiek A. K. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. L. S. padarytas vienas sužalojimas, kuris buvo padarytas kietais bukais daiktais, tame tarpe ir kito asmens rankos. Atsižvelgiant į sužalojimo lokalizaciją, jis galėjo būti padarytas tiek nugriuvus, tiek kontaktavus, pvz. smarkiai braukiant nagu, alkūne. Būdingas labiau dinamiškam veiksmui. Dėl A. K. sužalojimų gali teigti, kad jie galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis. Jie nėra būdingi vienkartiniam griuvimui, nes yra išdėstyti skirtinguose paviršiuose. Jie galėjo būti padaryti smarkiai suspaudžiant, taip kaip nurodyta įvykio aplinkybėse. A. K. buvo padaryti trys sužalojimai, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais kietais, bukais daiktais. Tai galima padaryti kito žmogaus ranka, spaudžiant, nagais.
Tarnybiniame pranešime vyriausiasis patrulis L. S. nurodė, kad 2016 m. birželio 14 d., apie 18 val. 20 min., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. K. ir kursantu M. S. ties Ozo g. 3 rašant administracinės teisės pažeidimo protokolą vairuotojui, stovint prie tarnybinio automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis išgirdo rusiškus necenzūrinius žodžius: „chego wy sdes nachui stoite kazly“ ir atsisukęs pamatė važiuojantį automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pro kurio dešinės pusės priekinį keleivio atidarytą langą buvo persisvėręs vyriškis, kuris dar kartą surėkė „Kakogo chuja vy sdes stoite“ ir nuvažiavo. Tuomet jie pasiviję automobilį įjungė raudonos ir mėlynos šviesos švyturėlius, per garsiakalbį pareikalavo automobilio „Mitsubishi“ vairuotojo pasukti į šalia esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Priėjęs prie sustabdyto automobilio „Mitsubishi“ vairuotojo pusės A. K. prisistatė ir pareikalavo keleivio pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vairuotojas M. R. pareikalavo A. K. parodyti tarnybinį pažymėjimą, ką pastarasis ir padarė, bei vėl pareikalavo pateikti keleivio M. K. asmens tapatybės dokumentą, bei paaiškino, kad asmenybę reikia nustatyti dėl policijos pareigūno įžeidinėjimo. M. R. buvo nusiteikęs agresyviai ir priešiškai, pasakė M. K. paduoti jam asmens tapatybės dokumentą, į ką M. K. išsitraukė iš piniginės tapatybės kortelę ir padavė ją M. R., kuris kortelę pareigūnui parodė per atstumą, A. K. pareikalavus paduoti ją į rankas M. R. pradėjo ginčytis ir A. K. pareikalavo M. K. išlipti iš transporto priemonės, tačiau jis kategoriškai atsisakė išlipti, todėl priėjus prie keleivio dar kartą buvo pareikalauta išlipti iš automobilio, paaiškinta, kad nevykdant teisėtų reikalavimų prieš jį gali būti panaudota fizinė jėga. M. K. išlipo iš automobilio, tačiau jiems pareikalavus eiti į tarnybinį automobilį jis vartodamas necenzūrinius žodžius pasakė, kad niekur neis ir atsisėdo atgal į automobilį, norėjo uždaryti dureles, todėl A. K. suėmė už durelių neleisdamas jų uždaryti ir pareikalavo išlipti iš automobilio. Tuomet priėjo automobilio vairuotojas M. R. ir atsistojęs tarp A. K. ir M. K. pradėjo šaukti, kad A. K. paleistų automobilio dureles, nes tai ne jo mašina ir jis neturi teisės jų laikyti. Pareikalavus M. R. pasitraukti ir netrukdyti jis į jų reikalavimus nereagavo ir norėdamas uždaryti automobilio dureles, tyčia čiupo A. K. už dešinės rankos, bei suspaudė ją bandydamas nutraukti ją nuo automobilio. Tuomet prieš M. R. buvo panaudotos spec. priemonės dujos, po ko jis traukdamasis šalin nuo automobilio ir laikydamas A. K. dešinę ranką tyčia stipriai ją truktelėjo. Jis (L. S.) tęsė M. R. sulaikymą (kol A. K. sulaikinėjo M. K.), kadangi asmuo aktyviais veiksmais vengė sulaikymo jis dar kartą panaudojo spec. priemonę dujas. Priėjęs prie M. R. jis sugriebęs pabandė pargriauti jį ant žemės, bet pastarasis su kaire ranka jį nustūmė ir stumdamas perdreskė jo kairės rankos dilbį, dėl ko pajuto stiprų fizinį skausmą ir pamatė, kad iš rankos pradėjo bėgti kraujas. Dėl to, jis išsitraukė elektroimpulsinį prietaisą „Taser“, įjungė ir nutaikė į M. R., garsiai kelis kartus įspėjo apie galimą prietaiso panaudojimą ir pareikalavo M. R. gultis ant žemės, tada M. R. pradėjo vykdyti jo teisėtus reikalavimus. Tuomet jis (L. S.) padėjo sulaikyti M. K., kuris aktyviais veiksmai priešinosi A. K., todėl jis įspėjo M. K. apie galimą elektroimpulsinio prietaiso „Taser“ panaudojimą ir pareikalavo M. K. gultis ar žemės, tuomet M. K. pakluso ir atsigulė ant žemės. Abiems vyrams buvo uždėti antrankiai. Į pagalbą buvo iškviestas AP-25 ekipažas, kuri atvykęs pristatė sulaikytus asmenis į 1 PK. Atvykus į 1 PK jis pajuto stiprų fizinį skausmą dešinės rankos rieše ir dilbyje, dėl to išsikvietė greitąją medicinos pagalba (t. 1, b. l. 9).
Tarnybiniame pranešime vyriausiasis patrulis A. K. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir vyriausiasis patrulis L. K. (t. 1, b. l. 10).
Specialisto išvadoje Nr. G 1820/2016(01) konstatuota, kad L. S. padarytas kairio dilbio odos nubrozdinimas, kontaktuojant su kietu buku daiktu arba paviršiumi, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. birželio 14 d.). Nustatytas tik vienas sužalojimas, kurs vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir nugriuvus ir minėta kūno sritimi kontaktavus su kietu paviršiumi. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui (t. 1, b. l. 29).
Specialisto išvadoje Nr. G 1819/2016(01) konstatuota, kad A. K. padaryta dešinės alkūnės priekinio paviršiaus poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, dešinio dilbio odos nubrozdinimas, dešinio dilbio poodinė kraujosruva, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. birželio 14 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (t. 1, b. l. 47).
Tarnybinio automobilio videoregistratoriaus užfiksuoto vaizdo įrašo, pateikto L. S., apžiūros protokole nurodyta, kad atidarius vaizdo įrašą matyti, kad videoregistratorius fiksuoja spalvotą vaizdą, įrašo trukmė 01:01 min. Matoma aikštelė, priešais tarnybinį automobilį stovi sidabrinės spalvos „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi galine dalimi priešais registratorių. Prie automobilio matyti stovintys trys pareigūnai: vienas pareigūnas iš priekinės vairuotojo pusės (A), kitas – iš priekinės keleivio pusės (B). Trečias pareigūnas – iš automobilio galinės pusės, šiek tiek toliau nuo automobilio (C). A palinkęs prie vairuotojo, pro atdarą langą kalbasi su kažkuo, esančiu automobilyje, tada apeina automobilį iš galo link priekinės keleivio pusės, kiti du pareigūnai lieka savo vietose. B šiek tiek atsitraukia nuo priekinių keleivio durelių, C leidžia praeiti A. 00:10 automobilio vairuotojas atsidaro dureles, B dešine ranka kažką paima iš tarnybinės šviesą atspindinčios liemenės. C prieina prie išlipusio iš automobilio vairuotojo. Vairuotojas mosteli ranka į priėjusį C ir nueina link A ir B, kurie yra prie priekinės keleivio pusės durelių. 00:19 A paeina arčiau priekinių keleivio pusės durelių ir dingsta iš registratoriumi fiksuojamo vaizdo. Vairuotojas nueina paskui A. Automobilis sujuda. B prieina arčiau A ir vairuotojo. Matoma, kaip B kalbėdamas rankomis bando paimti kažkam už rankos, po truputį traukiasi atgal, paima už žasto ir trukteli vairuotoją link savęs, kurį paleidžia ir iš diržo su amuniciniais dėklais paima į rankas daiktą, panašų į dujų balionėlį. Balionėlį laikydamas dešinėje rankoje B kalba atsisukęs į atsitraukusį tolėliau vairuotoją. B pribėga artyn nuo automobilio atsitraukusio vairuotojo, ištiesęs dešinę ranką papurškia jam dujų, rankomis iš už nugaros suima vairuotoją per rankas, kilsteli ir paleidžia taip, kad šis susilenkia pusiau, tada atsitraukia dešiniau nuo vairuotojo, kuris skėstelį rankomis, kažką sako. 00:39 B išsitraukia elektroimpulsinį prietaisą eina link pritūpusio vairuotojo. Stumteli vairuotoją, šis atsiklaupia ant kelių, rankomis atsiremia į grindinį. C prieina prie automobilio iš keleivio pusės. B stovi nukreipęs elektroimpulsinį prietaisą į keturiomis klūpantį vairuotoją. 00:49 A rankomis iš priekinės keleivio sėdynės ištraukia keleivį ir, bando sugriebti už keleivio, bet suima jo marškinėlių, kuriuos trūkteli link savęs, keleivis susilenkdamas išsilaisvina, rankomis gestikuliuoja priešais A. A ištiesia ranką link keleivio, kuris suima pareigūno ranką, ją trūkteli. A išlaisvinęs ranką, joje laikydamas dujų balionėlį, dar kartą ištiesia ją į keleivį, kuris rankomis suimdamas už pareigūno rankų priešinasi ir išmuša dujų balionėlio dalį. Vairuotojas gulasi ant žemės. B nukreipia elektroimpulsinį prietaisą į keleivį, A nuo žemės pasiima nukritusią dujų balionėlio dalį. C stebi aplinką. Keleivis gulasi ant žemės šalia vairuotojo. Vaizdo įrašas pasibaigia (t. 1, b. l. 30-35).
Tarnybiniame pranešime dėl nuotraukų užfiksuota, kad 2016 m. birželio 27 d. liudytoja O. K. elektroniniu paštu pateikė nuotraukas, kuriose matyti moters paraudęs kaklas, krūtinės sritis (t. 1, b. l. 51-52).
Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad 2016 m. birželio 14 d., 18.16.18 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi mergina nurodė, kad pareigūnai juos sustabdė, paprašė pateikti dokumentus, vyrai nesutiko paduoti asmens dokumento, todėl buvo ištempti iš mašinos, gavo ašarinių dujų, ji taip pat, nes atidarė automobilio dureles, žmonės paguldyti ant žemės su antrankiais, jai neleidžiama lipti iš mašinos (t. 1, b. l. 61).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2016 m. birželio 14 d., 18.46 val., M. K. buvo nustatytas 0,18 promilės girtumas (t. 1, b. l. 63).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2016 m. birželio 14 d., 18.40 val., M. R. buvo nustatytos 0,00 promilės (t. 1, b. l. 101).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad M. R. savo iniciatyva pateikė CD diską su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp automobilyje sėdėjusių asmenų ir policijos pareigūno A. K. (t. 1, b. l. 111-113).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimu nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).
Minėtame baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus paties kaltininko parodymus (kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama) bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.
Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas.
Teismo posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad M. R. ir M. K. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklausti teisme kaltinamieji ir nukentėjusieji pripažino, kad sustabdžius M. R. vairuojamą automobilį tarp jų įvyko konfliktas, tačiau kaltinamieji ir nukentėjusieji skirtingai vertino jo kilimo priežastis bei eigą. Apklausti teisme nukentėjusieji pripažino, kad M. R. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas po to, kai jam pravažiuojant gatve pro stovinčius policijos pareigūnus keleivio vietoje sėdėjęs M. K. garsiai, pavartodamas necenzūrinius rusiškus žodžius bei įžeidimus, išreiškė nepasitenkinimą dėl neva policijos pareigūnų neatliekamų pareigų. Kaltinamųjų teigimu M. R. su policijos pareigūnu A. K. bendravo mandagiai, mano, kad jis neprivalėjo vykdyti pareigūno reikalavimo pateikti jam į rankas M. K. asmens dokumento, kadangi tai nėra įtvirtinta jokiais teisės aktais. Tuomet A. K. apėjęs automobilį liepė M. K. išlipti, nors pastarasis ir sakė, kad išlips, atidarė dureles, tačiau pareigūnas pirmas griebė M. K. už drabužių ir bandė ištraukti iš automobilio jėga. Kadangi M. K. buvo po sudėtingos operacijos, o A. K. elgėsi agresyviai, kaltinamasis nusprendė iš automobilio nelipti ir bandė užsidaryti dureles. Matydamas šią situaciją M. R. be leidimo išlipo iš automobilio ir nuėjo prie A. K. paaiškinti, kad M. K. yra po infarkto ir su juo taip elgtis negalima. M. R. parodė, kad tuomet L. S. liepė jam atsitraukti ir jam atsisukus iš karto, be jokio įspėjimo, papurškė į akis dujų. Jis užsidengė veidą rankomis, o jas nuleidus vėl gavo dujų srovę į veidą, išgirdo liepimą gultis ant žemės. Tuomet prie jo priėjo kažkuris iš pareigūnų, jį pakėlė ir uždėjo antrankius. Teigė, kad jokių pasipriešinimo veiksmų jis neatliko, o pareigūno ranką galėjo užgauti nebent netyčia po dujų panaudojimo mosikuodamas rankomis. M. K. duodamas parodymus apie savo sulaikymo momentą teigė, kad matydamas, kaip prieš M. R. buvo panaudotos dujos, jis pasakė, kad išlips iš automobilio, tačiau vis tiek be įspėjimo prieš jį buvo panaudotos dujos, buvo ištrauktas elektros šoko aparatas, jam atsigulus ant žemės uždėti antrankiai. Teigė, kad jokių fiziško pasipriešinimo veiksmų pareigūnų atžvilgiu jis nepanaudojo, o sužalojimas ant pareigūno rankos galėjo atsirasti nebent kai jis bandė prisidengti rankomis veidą ir užkliudė pareigūną, arba apskritai visai kito įvykio metu. Kaltinamųjų teigimu nors M. K. ir nederėjo išsakyti komentaro policijos pareigūnų atžvilgiu, tačiau į tai A. K. ir L. S. sureagavo pernelyg agresyviai, buvo labai susinervinę, todėl ir elgėsi neadekvačiai. Panašiai įvykio aplinkybes paaiškino ir teisme apklausta liudytoja, kartu su kaltinamaisiais važiavusi O. K.. Jos teigimu specialiosios priemonės: dujos ir antrankiai buvo panaudoti neįspėjus ir be jokio pagrindo, kadangi kaltinamieji pareigūnams visiškai nesipriešino. Tačiau teismo manymu byloje esantys įrodymai tokios kaltinamųjų versijos nepatvirtina. Tiek iš nukentėjusiųjų parodymų, tiek iš byloje esančio M. R. pateikto registratoriaus vaizdo įrašo bei jo apžiūros protokolo, netgi iš pačių kaltinamųjų ir liudytojos parodymų galima daryti priešingą išvadą, t. y. kad būtent kaltinamųjų veiksmai, jų elgesys buvo neadekvatus susidariusiai situacijai ir sąlygojo tolesnį jų sulaikymą, bei specialiųjų priemonių panaudojimą.
Byloje nustatyta, kad M. R. automobilis buvo sustabdytas dėl M. K. viešai ir garsiai išsakytų įžeidžiančių policijos pareigūnus žodžių („ment, urod“) ir juos lydinčių necenzūrinių keiksmažodžių. Tą neginčijamai patvirtina kaltinamųjų automobilyje buvusio registratoriaus įrašas, nukentėjusiųjų bei kaltinamųjų parodymai. Nors kaltinamieji teigė, kad po automobilio sustabdymo M. R. su A. K. bendravo mandagiai, tačiau perklausius vaizdo įrašą susidaro priešinga nuomonė. Viso pokalbio metu jaučiasi pašaipus M. R. tonas, komentarai („ko rankytės dreba“), nuolatinis atsikalbinėjimas, ginčijimasis, nurodinėjimai M. K., kuriam buvo skirti pareigūno reikalavimai išlipti iš automobilio, pateikti asmens dokumentą. Taigi kaltinamieji, kitaip nei teigė posėdžio metu, nebuvo linkę geranoriškai bendrauti su juos už jų pačių galimai padarytą pažeidimą sustabdžiusiais policijos pareigūnais, o tik dar labiau susidariusioje situacijoje kėlė įtampą. Pažymėtina, kad Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnis aiškiai reglamentuoja, kad pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą, taip pat nurodoma, kad pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Šiuo atveju policijos pareigūno A. K. reikalavimai buvo pagrįsti ir teisėti: dėl galimai keleivio padaryto pažeidimo jo net kelis kartus buvo paprašyta išlipti iš transporto priemonės, pateikti asmens dokumentą, tame tarpe ir į rankas, kad policijos pareigūnas galėtų įsitikinti dėl asmens tapatybės, bei nustatyti, ar dokumentas yra galiojantis, nesuklastotas ir pan. (policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas, numatantis, kad policijos pareigūnas įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais turi teisę tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti). Visų šių pareigų M. K., paskatintas M. R., piktybiškai nevykdė, be to, M. R. išlipo iš transporto priemonės ir priėjęs įsiterpė tarp A. K. bei M. K., nors leidimo išlipti iš transporto priemonės, gavęs nebuvo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio matyti, kad M. R. iš transporto priemonės išlipo iš karto po to, kai A. K. priėjęs prie keleivio parodė jam lipti iš automobilio, jokių fizinių veiksmų tuo metu prieš M. K. pareigūnai dar nebuvo ėmęsi. Tai paneigia kaltinamųjų teiginius, kad M. R. iš transporto priemonės išlipo tik todėl, kad A. K. per prievartą norėjo ištraukti iš automobilio M. K.. Taigi, įvertinę kaltinamųjų elgesį ir veiksmus policijos pareigūnai turėjo teisėtą pagrindą pradėti asmenų sulaikymą ir panaudoti prievartą. Atkreiptinas dėmesys, kad atlikus tyrimą Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyrius nutarimu taip pat nustatė, kad pareigūnai A. K. ir L. S. nagrinėjamo įvykio metu turėjo faktinį ir teisinį pagrindą panaudoti fizinę prievartą prieš kaltinamuosius, objektyvių duomenų, kad pareigūnai būtų piktnaudžiavę tarnybine padėtimi ar viršiję jiems suteiktus įgaliojimus, gauta nebuvo (t. 2, b. l. 18).
Kaltinamieji kaip vieną iš savo gynybos argumentų nurodė, kad policijos pareigūnų sužalojimai jei ir atsirado šio įvykio metu, tai ne dėl tyčinių jų veiksmų fiziškai priešinantis pareigūnams, bet dėl to, kad nesąmoningai po panaudotų ašarinių dujų mosikuodamiesi rankomis jiems sudavė. Teismui nekyla jokių abejonių, kad L. S. ir A. K. sužalojimai atsirado po šio įvykio, kadangi nukentėjusieji nurodė, kad iki tol sužaloti jie nebuvo, iš tarnybinių pranešimų matyti, kad dar tą pačią dieną jie buvo apžiūrėti greitosios medicinos pagalbos medikų, specialisto išvadose konstatuota, kad sužalojimai buvo padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nors kaltinamieji teigė, kad M. R. nesugriebė policijos pareigūnui A. K. už rankos, tačiau tokius jų parodymus paneigia A. K., L. S. ir liudytojas M. S., tai patvirtina ir registratoriaus garso įrašas, kuriame užmiksuota, kaip A. K. du kartus pareikalauja paleisti ranką. Be to, specialistas O. Detiukevičius teisme patvirtinęs savo išvadą nurodė, kad ant A. K. rankos esantis sužalojimas galėjo būti padarytas stipriai suspaudus. Taigi šių duomenų visuma patvirtina, kad M. R. tyčia sugriebė A. K. už rankos taip siekdamas sutrukdyti policijos pareigūnui atlikti savo pareigas. Be to, O. Detiukevičius paaiškino, kad sprendžiant pagal A. K. sužalojimų lokalizaciją jo atžvilgiu buvo panaudoti ne vienas, bet keli trauminiai poveikiai, kas irgi patvirtina A. K. parodymus, kad pirmiausia jam buvo sugriebta už rankos, o vėliau, bandant ištraukti besipriešinantį (įsikibusį į vairą ir automobilio lubas) M. K. iš transporto priemonės, pastarasis jam ranka sudavė per ranką, kurioje jis laikė dujų balionėlį. Byloje esančiame policijos pareigūnų pateiktame vaizdo įraše aiškiai matyti, kaip ištrauktas iš transporto priemonės M. K. norėdamas išsilaisvinti iš A. K. muistosi, mosikuoja rankomis ir suduoda pastarajam per rankas.
Specialisto išvadoje buvo nustatyta, kad L. S. buvo padarytas vienas sužalojimas, kairio dilbio odos nubrozdinimas, kontaktuojant su kietu buku daiktu arba paviršiumi. Specialistas teismo posėdyje papildė, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas tiek nugriuvus, tiek kontaktuojant, pvz. smarkiai braukiant nagu, alkūne. Apklaustas teisme L. S. nurodė, kad po to, kai M. R. sugriebė už rankos A. K. jis įspėjęs prieš jį panaudojo dujas, tuomet M. R. pradėjo blaškytis, bandant jį paguldyti kaltinamasis ranka jį nustūmė ir tuo metu jam perdrėskė rankos dilbį, esant tokiai įvykio eigai, jis dar kartą panaudojo dujas. Tik tuomet kai jis išsitraukė elektros šoko aparatą ir įspėjo apie jo galimą panaudojimą kaltinamasis apsiramino ir atsigulė ant žemės. Tokius L. S. parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas.
Konstatuotina, kad ištirtais įrodymais nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad kaltinamieji įvykio metu elgėsi iš tiesų agresyviai ir įžūliai, nes aktyviais veiksmais tyčia nepaklusdami teisėtiems policijos pareigūno A. K. reikalavimams, jėga priešinosi sulaikomi, ir tyčia sudavė smūgius policijos pareigūnams A. K. ir L. S. rankomis, taip padarydami jiems nežymius sveikatos sutrikdymus. Kaltinamųjų pasipriešinimas buvo sąmoningas, kryptingas ir pavojingas, nes jie tokiu būdu siekė sutrukdyti policijos pareigūnams atlikti pareigas, susijusias su asmens, galimai padariusio administracinį nusižengimą, sulaikymu. Tai įrodo, kad kaltinamieji susidariusioje situacijoje suvokė savo veiksmus ir jų pavojingumą ir dėl to veikė tiesiogine tyčia.
Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, konstatuotina, jog kaltinamųjų veika kvalifikuota teisingai pagal BK 286 straipsnį.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamųjų M. R. ir M. K. atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Kaltinamasis M. R. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 149), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 144-148), dirba (t. 1, b. l. 136), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b. l. 141), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 142), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (t. 1, b. l. 143). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. R. skiriant BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą piniginio pobūdžio bausmę – baudą. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamasis M. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas (t. 1, b. l. 91-100), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 87-90), dirba, yra vedęs (t. 1, b. l. 78), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b. l. 86), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 84), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (t. 1, b. l. 85). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat daro išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. K. skiriant baudą. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (teistas, baustas administracine tvarka, dirba, vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
2016 m. birželio 20 d. kaltinamajam M. R. paskirta kardomoji priemonė –įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 119).
2016 m. birželio 20 d. kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 75).
Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. K. ir L. S. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu pareiškė kiekvienas po 4100 eurų civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 100 euro dydžio turtinę ir 4000 eurų dydžio neturtinę žalą (t. 1, b. l. 24-26, 42-44).
Nurodo, kad dėl kaltinamųjų jiems padarytos nusikalstamos veikos patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, fizinį skausmą, emocinį stresą ir dvasinius išgyvenimus, tiek įvykio metu, tiek ir po įvykio. Pareigūnai taip pat nurodė, kad įvykio metu jie buvo pažeminti tiek kaip asmenys, tiek kaip savo pareigas vykdantys policijos pareigūnai, be to, dėl šio įvykio jų atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kas lėmė papildomus išgyvenimus ir nepatogumus. A. K. teigė, kad šis įvykis taip pat svariai prisidėjo priimant sprendimą pereiti dirbti į kitą padalinį. Kaip jiems padarytą turtinę žalą nukentėjusieji įvertino transporto išlaidas, kurias jie patyrė vykdami į apklausas, pas ekspertą, advokatą, taip pat pirkdami vaistus nuo skausmo.
Civilinis ieškinys dėl 100 eurų turtinės žalos atlyginimo yra atmestinas, kadangi nukentėjusieji nepateikė jokių duomenų apie jų nurodytas patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad civiliniams ieškovams kyla pareiga rinkti įrodymus, patvirtinančius civilio ieškinio dydį. Jų nesant civilinis ieškinys laikomas neįrodytu, todėl negali būti tenkinamas.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, jiems buvo sutrikdyta sveikata, jie patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.
Iš specialisto išvadų matyti, kad nukentėjusiesiems sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Padaryti sužalojimai neturėjo liekamųjų reiškinių, nukentėjusieji nebuvo praradę darbingumo.
Taigi, nagrinėjamu atveju įvertinus visas šias aplinkybes laikytina, kad nukentėjusiesiems priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 300 Eur. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.
A. K. ir L. S. išlaidos, sumokėtos advokatui, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų.
Nuosprendžio paskelbimo diena Vilnius miesto apylinkės teisme buvo gautas kaltinamojo M. R. elektroninis laiškas, kuriame jis prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, į švelnesnę kardomąją priemonę, nes jam būtina dažnai vykti į užsienį dirbti, savo prašymą grindžiant pateikdamas teismui užsienio valstybės įstaigos (įmonės) dokumentą be vertimo į lietuvių kalbą. Teismo vertinimu, neturint pateikto dokumento vertimo į lietuvių kalbą, nėra galimybės įvertinti rašto tūrinį, todėl kaltinamojo M. R. prašymas šioje dalyje netenkintinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti: 2 kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (t. 1, b. l. 31, 111), saugomi prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 273 str., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,
nusprendžia:
M. R. (M. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 60 MGL, t. y. 2259,60 eurų (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų, 60), dydžio baudą.
Kardomąją priemonę M. R. – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
M. K. (M. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 60 MGL, t. y. 2259,60 eurų (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų, 60), dydžio baudą.
Kardomąją priemonę M. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti M. R. ir M. K., kad jiems paskirtos 60 MGL, t. y., 2259,60 eurų, dydžio baudos turi būti sumokėtos per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT 74 4010 0510 0132 4763 (visuose bankuose įmokos kodas 6801). Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Iš dalies tenkinti A. K. civilinį ieškinį ir iš M. R. ir M. K. solidariai A. K. naudai priteisti 300 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Iš dalies tenkinti L. S. civilinį ieškinį ir iš M. R. ir M. K. solidariai L. S. naudai priteisti 300 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti A. K. iš M. R. ir M. K. po 200 eurų proceso išlaidoms atlyginti.
Priteisti L. S. iš M. R. ir M. K. po 100 eurų proceso išlaidoms atlyginti.
Kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su byla.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.