Utenos apylinkės teismo sprendimas

2013-02-07 · Civilinė byla Nr. 2-109-228/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
2-109-228/2013
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01293-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stacevičienė
Ieškovas
S. S.
Atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-109-228/2013Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01293-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 14.4.; 113.1; 116.1; 125.7. (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 7 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, ieškovui S. S. nedalyvaujant, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui D. B., atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. D., atsakovo atstovui advokato padėjėjui M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo užmokesčio, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos už delsimą atsiskaityti priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovas S. S. patikslintame ieškinyje ir posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos sumą – 4842,60 Lt, vidutinį darbo užmokestį už visą delsimo atsiskaityti laiką iki pilno atsiskaitymo su ieškovu bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2011 m. balandžio 18 d. pradėjo dirbti pas atsakovą (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio 28 d. buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) pareigoms, nuo 2012 m. balandžio 1 d. ieškovui buvo nustatytas ir faktiškai mokamas 2500 Lt dydžio mėnesinis darbo užmokestis. 2012 m. birželio 22 d. darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 124 str. 1 d., tai yra darbo sutartis buvo nutraukta DK ir kitų įstatymų pagrindais, faktiškai ieškovo darbo sutarties nutraukimo pagrindas – Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d., atšaukus administracijos vadovą iš užimamų pareigų.

Darbo sutarties nutraukimo dieną – 2012 m. birželio 22 d. atsakovas neatsiskaitė su ieškovu, 2012 m. birželio 26 d. atsakovas sumokėjo ieškovui priklausančią darbo užmokesčio dalį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 3963,14 Lt.

Ieškovas mano, kad atsakovas jam turėjo išmokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką pagal DK 140 str. 3 d.

Išeitinės pašalpos atsakovas ieškovui nėra sumokėjęs, todėl, ieškovo nuomone, už pavėluotą atsiskaitymą atsakovas ieškovui turi sumokėti vidutinį darbo užmokestį už delsimo laiką iki visiško sprendimo įvykdymo.

Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)” atsiliepime ir posėdžio metu nurodė, jog su ieškovo ieškiniu nesutinka, ieškovo argumentus laikydamas nepagrįstais.

Atsakovas nurodė, jog dirbdamas direktoriumi pagal akcinių bendrovių įstatymą jis buvo atsakingas už kasdienės įmonės veiklos organizavimą, veikimą bendrovės vardu, bendrovės tikslų įgyvendinimą, privalėjo vykdyti įmonės gaminamų produktų aktyvų pardavimą, įskaitant dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose, užsienio partnerių paiešką, naujų klientų pritraukimą ir senų išlaikymą.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovas, nuo 2011 m. spalio 28 d., dirbdamas atsakovo direktoriumi, įmonėje buvo vienintelis darbuotojas ir nors ieškovas turėjo visas galimybes priimti papildomų darbuotojų, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, nes nesugebėjo atrinkti reikiamų darbuotojų. Be to ieškovas buvo atsakingas už gerus įmonės veiklos rezultatus, aktyvius produktų pardavimus, dokumentų valdymo organizavimą, kontrolę, tinkamą dokumentacijos pildymą bei apskaitą, duomenų sisteminimą ir kt.

Nors įmonės akcininkė pasitikėjo ieškovu, patikėjo jam įmonės valdymą ir veiklos organizavimą, ieškovas nesugebėjo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai, ir nepažeisti atsakovo teisėtų interesų ir lūkesčių, nes atsakovas netinkamai tvarkė personalo valdymo veiklą, nes nesugebėjo atrinkti ir priimti į darbą pardavimų vykdymui reikalingo papildomo personalo, neužtikrino teisingo dokumentų valdymo organizavimo, pildymo ir kontrolės, ieškovas pasižymėjo netinkamu komunikavimu su klientais, nesilaikant dalykinio bendravimo etikos, nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant pritraukti naujus klientus ir išlaikyti senus, nesugebėjo rasti nei vieno užsienio kliento, nesilaikė su bendrovės partneriais sutartų terminų arba darbus, dokumentus nuolat pateikdavo beveik vėluodamas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime ir posėdžio metu nurodytų aplinkybių pagrindu prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre įregistruota 2011-04-07 (32-33 b.l., I t.). Su ieškovu S. S. 2011 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis buvo priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nustatant 3 mėnesių išbandymo terminą ir mokant 800 Lt darbo užmokestį, 2011-10-28 ieškovas S. S. buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 2012-06-22 darbo sutartis su ieškovu nutraukta pagal LR DK 124 str. 1 d. (7-8 b.l., I t.). Ieškovas atšauktas iš užimamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų nuo 2012-06-22 tos pačios dienos neeilinio akcininkės sprendimo pagrindu (22 b.l., I t.). Ieškovo pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad už 2012 metų balandžio ir gegužės mėnesius ieškovui buvo sumokėta po 2500 Lt darbo užmokesčio, 2012-06-26 atliktas galutinis atsiskaitymas, sumokant 3963,14 Lt (9-11 b.l., I t.). Iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų (61-62 b.l., I t.) matyti, kad ieškovo S. S. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 115,30 Lt, vieno mėnesio – 2421,30 Lt, atsiskaitant su atleidžiamu ieškovu, jam priskaičiuota ir sumokėta 3963,14 Lt, tame tarpe darbo užmokestis už 2012 m. birželio mėnesį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Nuo 2012-07-12 ieškovas S. S. registruotas darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo (72 b.l., I t.).

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad darbo sutarties nutraukimo su juo pagrindas – LR akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 str. 3 d., tai yra atšaukus bendrovės administracijos vadovą iš užimamų pareigų.

Akcinės bendrovės administracijos vadovo, dirbančio bendrovėje pagal darbo sutartį, teisinė padėtis yra specifinė, nes iš esmės jį ir bendrovę sieja ne darbo teisiniai, bet civiliniai teisiniai santykiai, atsirandantys pavedimo sutarties pagrindu. Administracijos vadovo rinkimo arba skyrimo, taip pat atšaukimo bei atleidimo iš pareigų tvarką reglamentuoja ABĮ. Šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta absoliuti kompetentingų bendrovės valdymo organų, o jeigu jie bendrovėje nesudaromi, – visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atšaukti bei atleisti iš pareigų jų išrinktą/paskirtą bendrovės vadovą bet kada ir nepriklausomai nuo to, yra bendrovės vadovo kaltė ar ne. Kai nurodyti bendrovės organai įgyvendina šią teisę, pasibaigia su administracijos vadovu sudaryta darbo sutartis, nes pasibaigia jam duotas pavedimas. Tokiu atveju darbo sutartis pasibaigia specialiu pagrindu – pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei valdybos, nei stebėtojų tarybos nėra, o pagal nuostatų 12 punktą bendrovės organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis bendrovės valdymo organas – vadovas (direktorius) (32-33 b.l., I t.). Atleidžiant ieškovą iš užimamų pareigų, akcininkė D. I. 2012-06-22 priėmė sprendimą atšaukti S. S. iš užimamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigų nuo 2012 m. birželio 22 d. (22 b.l., I t.), šio sprendimo pagrindu 2012 m. birželio 22 d. buvo padarytas įrašas darbo sutartyje, kur darbo sutarties nutraukimo pagrindas nurodytas LR Darbo kodekso (toliau – DK) 124 str. 1 d., atleidimo data – 2012-06-22 (7-8 b.l., I t.).

DK 124 straipsnyje reglamentuoti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas darbo sutarties pasibaigimas, ją nutraukus darbo kodekso ir kitų įstatymų pagrindais. Nors darbo sutartyje S. S. atleidimo pagrindas pagal DK nurodytas 124 straipsnio 1 dalis, tačiau laikytina, kad darbdavio valia buvo taikyti DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad atleistasis administracijos vadovas turėtų galimybę ateityje pasinaudoti socialinėmis garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi ir jos nutraukimu, įforminant darbo sutarties su juo nutraukimą, turi būti nurodytas tiek ABĮ, tiek DK nustatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008, 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2011 ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, manytina, kad įforminant ieškovo atleidimą, turėjo būti nurodyti abu minėtų įstatymų pagrindai.

Todėl pakeistina ieškovo atleidimo iš darbo formuluotė, patikslinant ją ir nurodant, kad S. S. iš užimamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų 2012 m. birželio 22 d. atleistas pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalies ir DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą (LR CPK 417 straipsnis).

ABĮ nereglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos, todėl sprendžiant atsiskaitymo su atleidžiamu įmonės vadovu klausimą, turi būti laikomasi DK 141 straipsnio reikalavimų. Pagal DK 141 straipsnio 1 dalį, atleisdamas iš darbo darbuotoją, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, t. y. šią dieną turi būti išmokamos visos darbuotojui priklausančios pinigų sumos.

Tuo atveju, jeigu darbdavys uždelsia atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės, įstatyme darbuotojui nustatyta tam tikra garantija – įpareigojimas darbdaviui sumokėti darbuotojui jo vidutinį atlyginimą už visą uždelsimo laiką, kas nustatyta DK 141 straipsnio 3 dalyje. DK neaptarta galimybė sumažinti už uždelstą atsiskaityti laiką mokėtinos išmokos dydžio.

Ieškovas teigia, jog jis buvo atleistas, nesant jo kaltės, todėl atsiskaitant su juo, jo atleidimo dieną turėjo būti išmokėta jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka pagal DK 140 straipsnio 3 dalį. Kadangi atsakovas ieškovo atleidimo dieną su juo pilnai neatsiskaitė, tai yra nesumokėjo jam išeitinės išmokos, todėl ieškovui turi būti sumokėtas ir jo vidutinis darbo užmokestis nuo jo atleidimo dienos iki visiško atsiskaitymo pagal DK 141 straipsnio 3 dalį.

Todėl šioje byloje svarbu yra nustatyti, ar taikytina DK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto dydžio išeitinė išmoka nutraukus darbo sutartį su ieškovu pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį ir DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

DK 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad nutraukus darbo sutartį kitais ketvirtame skirsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Išeitinės išmokos tikslas kompensuoti atšaukiamo iš pareigų darbuotojo praradimus bei būti socialiai apsaugotam.

Kaip jau buvo minėta, pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį kompetetingas bendrovės organas turi teisę bet kada atšaukti jo paskirtą administracijos vadovą, nepaisant to, ar yra jo kaltė, ar ne. Todėl būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su atleidimu iš pareigų. Šioje byloje atsakovas administracijos vadovo atašukimą grindė jo kalte ir neišmokėjo priklausančios išeitinės išmokos. Taigi darbdavys, pasirinkdamas ieškovo atšaukimą, esant darbuotojo kaltei, rizikavo pareigos laiku bei tinkamai išmokėti išeitinę išmoką nevykdymu, nes iš pareigų atleidžiamo vadovo kaltės klausimas iš esmės reikšmingas teisei į išeitinę išmoką atsirasti.

Įmonė savo veikloje vadovavosi ABĮ įstatymo nuostatomis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatais bei kitais teisės aktais. Įmonės įstatuose nėra nustatytos vadovo teisės, jo pareigos, atsakomybė. Pagal ABĮ 37 straipsnio 7 dalį bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Kaip pripažino atsakovas ir kaip parodė vienintelė įmonės akcininkė D. I., direktoriaus pareiginiai nuostatai įmonėje nebuvo parengti. Todėl atsakovo vadovo teisės, pareigos, jo veiklos ribos apibrėžtos ABĮ įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytomis bendromis nuostatomis.

Bendrovės administracijos vadovą, kuris atsako už visos bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, ir bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, vengti privačių ir bendrovės interesų konflikto. Kita vertus, tai reiškia, kad bendrovė, kartu ir jos akcininkai turi teisę reikalauti iš bendrovės vadovo, kad jis veiktų bendrovės interesais kvalifikuotai, rūpestingai ir apdairiai. Taigi yra svarbu, kad šio teisinio santykio šalys pasitikėtų viena kita. Tačiau, vykdydamas savo pareigas, ir įmonės vadovas turi žinoti savo konkrečias teises konkrečioje įmonėje, pareigas, žinoti įgaliojimų ribas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas nebuvo parengęs įmonės vadovo pareiginių nuostatų, vadovo įgaliojimų ribos šioje įmonėje nebuvo nustatytos ir jokiu kitu vienintelio akcininko sprendimu, ką pripažino atsakovas posėdžio metu, ką patvirtino ir liudytoja D. I. (46 b.l., IV t.).

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog dirbdamas direktoriumi, ieškovas pagal akcinių bendrovių įstatymą buvo atsakingas už kasdienės įmonės veiklos organizavimą, veikimą bendrovės vardu, bendrovės tikslų įgyvendinimą, privalėjo vykdyti įmonės gaminamų produktų aktyvų pardavimą, įskaitant dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose, užsienio partnerių paiešką, naujų klientų pritraukimą ir senų išlaikymą. Tačiau ieškovas netinkamai tvarkė personalo veiklą, nes nesugebėjo atrinkti ir priimti į darbą pardavimų vykdymui reikalingo papildomo personalo, neužtikrino teisingo dokumentų valdymo organizavimo, pildymo ir kontrolės, nebuvo įvesta dokumentų registravimo, numeracijos suteikimo tvarka, nesusisteminti ir patikimuose šaltiniuose nefiksuojami potencialių ir esamų klientų kontaktai, nerūpestingai ir neatsakingai forminami sandoriai – sandoris su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuteiktas numeris, atskirose sutarties dalyse nurodyti skirtingi pirkėjo duomenys, pasižymėjo netinkamu komunikavimu su klientais, nesilaikant dalykinio bendravimo etiketo, kas lėmė bendrovės reputacijos sumažėjimą, nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant pritraukti naujus klientus, dažnai pasitaikydavo dokumentų vertimo užsienio klientams klaidų, nesilaikė sutartų terminų, dokumentus pateikdavo nuolat vėluodamas. Nurodytų aplinkybių patvirtinimui atsakovas teikė ieškovo susirašinėjimo su akcininke D. I. ir klientais elektroniniu paštu laiškus, ieškovo rengtas ir pasirašytas sutartis, UAB „Vandens projektai“ įspėjimą, informaciją iš GOOGLE, prekių pardavimo 2011-01-01 – 2012-12-31 duomenis, PVM sąskaitas – faktūras, taip pat nurodytas aplinkybes įrodinėjo liudytojos – D. I., kuri yra vienintelė įmonės akcininkė, parodymais.

Liudytoja D. I. parodė, kad po ieškovo atleidimo ant stalo rado krūvą popierių, buvo ranka rašyti klientų sąrašai, sutartys, sąskaitos. Dėl ieškovo kaltės prarado klientus: Viržių medelyną, UAB „Sėklos“, buvo blogi klientų atsiliepimai dėl bendravimo kultūros. Liudytoja taip pat parodė, kad priimant S. S. į darbą, buvo pokalbis, kad reikia pasirengti pareigybines instrukcijas, kur būtų apibrėžtos jo funkcijos, atsakomybės ribos, kad buvo nurodyta ieškoti naujų darbuotojų, tam buvo skirti pinigai, tačiau darbuotojai nebuvo priimti. Liudytoja nurodė, jog jai dirbant įmonės direktore buvo vedami dokumentų apskaitos registrai kompiuteryje, bendrovė vedė sutarčių registravimo žurnalą bei nurodė kitas aplinkybes.

Teismas liudytojos D. I. parodymus vertina kritiškai, kadangi ji yra vienintelė įmonės akcininkė, ji su ieškovu sudarė darbo sutartį, jos sprendimu ieškovas atšauktas iš darbo.

Negalima nesutikti su atsakovu, jog ieškovo darbe buvo klaidų, tačiau pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių bei atsakovo liudytojos parodymų, kadangi byloje nepateikta pakankamai įrodymų (kaip antai, perdavimo aktų, ieškovo atleidimo dieną jo darbo vietoje nustatytų faktinių aplinkybių užfiksavimo akto, iki S. S. darbo pradžios vestų registrų duomenų, atsisakymų sudaryti sutartis ir pan.)apie tai, kad dėl ieškovo netinkamo pareigų vykdymo buvo prarasti įmonės klientai, sumažėjo įmonės reputacija, atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų ir dėl dokumentacijos tvarkymo, sutarčių, dokumentų registracijos žurnalų nevedimo, įmonei vadovaujant S. S., juolab, kad, kaip parodė liudytoja, tokie registracijos žurnalai jai vadovaujant įmonei, buvo vedami. Byloje nėra duomenų, jog S. S. vadovavimo laiku įmonės pardavimai sumažėjo, tai yra blogėjo įmonės veiklos rezultatai, kad dėl ieškovo kaltės buvo prarastas klientas Radviliškio miesto seniūnija jos organizuotame konkurse, nes kaip pripažino liudytoja, kad konkurso laimėtoju netapo dėl kainos. Liudytoja parodė, jog tai, kad S. S. nepateisina jos lūkesčių, ji pastebėjo dar 2012 m. vasario mėnesį (46 b.l., IV t.), tačiau taip pat nurodė, kad jokių aktų, jokių akcininko sprendimų ar kitokių reagavimo priemonių dėl S. S. neatitikimo užimamoms pareigoms, ji kaip akcininkė nepriėmė.

Atsakovas teigė, kad ieškovas nesugebėjo suformuoti personalo, o akcininkė nurodė, jog tam buvo skirtos lėšos, bet direktorius nesiėmė pakankamai priemonių tą įgyvendinti. Tačiau atsakovo pateikti įrodymai – susirašinėjimas (34-35 b.l., I t.) rodo, kad ieškovas, būdamas direktoriumi, turėjo derinti savo atliekamus veiksmus su akcininke, kaip antai, darbuotojų kandidatūrų atranką, vertimų biuro parinkimą, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovas darbe nebuvo visiškai savarankiškas, o įmonėje nesant patvirtintų vadovo pareiginių nuostatų, nėra galimybių nustatyti vadovui suteiktų įgaliojimų ribų.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad ieškovo vadovavimo laikotarpiu jis dirbo vienas, vykdė pardavimus, kurių pagal pateiktus atsakovo duomenis atlikta gana daug, sudarinėjo sutartis su klientais.

Be to iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas 2011 m. balandžio 18 d. buvo priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovu, nustatant 3 mėnesių išbandymo terminą (2 darbo sutarties punktas) ir mokant 800 Lt darbo užmokestį, 2011-10-28 ieškovas S. S. buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo 2012 m. balandžio 1 d. jam nustatomas 2500 Lt dydžio darbo užmokestis. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių aplinkybių dėl išbandymo termino rezultatų, ką patvirtina ir tai, kad ieškovas ir po trijų mėnesių tęsė darbą toliau, o po šešių mėnesių buvo paaukštintas pareigose ir paskirtas įmonės direktoriumi, dar po penkių mėnesių ieškovui daugiau nei tris kartus padidinamas darbo užmokestis. Šios aplinkybės rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė vertino ieškovą S. S. kaip asmenį, atitinkantį užimti įmonės vadovo pareigas ir jo tinkamumas įvertintas, ženkliai padidinant jam mokamą darbo užmokestį, nors kaip parodė liudytoja apklausta akcininkė, abejonės dėl S. S. tinkamumo pareigoms jai kilo 2012 m. vasario mėnesį.

Iš aukščiau nurodyto teismas vertina, jog atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovo S. S. kaltę netinkamai vykdžius direktoriaus pareigas, tai yra atsakovas neįrodė ieškovo S. S. kaip administracijos vadovo kaltės, todėl darbdaviui tenka rizikos laiku bei tinkamai išmokėti išeitinę išmoką neigiami padariniai ir ieškovui, ginant jo teises, iš atsakovo priteistina dviejų ieškovo mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio - 4842,60 Lt (2421,30x2) išeitinė išmoka (DK 140 straipsnio 3 dalis).

Kaip jau buvo nurodyta, kad tuo atveju, jeigu darbdavys uždelsia atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės, įstatyme darbuotojui nustatyta tam tikra garantija – įpareigojimas darbdaviui sumokėti darbuotojui jo vidutinį atlyginimą už visą uždelsimo laiką, kaip nustatyta DK 141 straipsnio 3 dalyje. DK neaptarta galimybė sumažinti už uždelstą atsiskaityti laiką mokėtinos išmokos dydžio.

Dėl šios išmokos dydžio yra daug kartų pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pagal kurio formuojamą praktiką tokio dydžio išmoka nelaikoma neprotingai didelė Be to, šios normos paskirtis yra daugiaplanė: tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė ir nubaudimo (darbdaviui). Nurodyti šios normos tikslai gali būti pasiekti bei efektyvūs tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumas (disproporcija) ir kad taip nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimai. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką atitiks teisės normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2006, 2006 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2006, 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, 2011 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2011 ir kt.).

Ieškovas iš pareigų atšauktas 2012 m. birželio 22 d., tai reiškia, jog šią dieną su ieškovu turėjo būti pilnai atsiskaityta. Atsakovas su ieškovu atsiskaitė 2012 m. birželio 26 d., sumokėdamas jam priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau atleidus ieškovą, nesant jo kaltės, jo atleidimo dieną ieškovui turėjo būti sumokėta dviejų ieškovo mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri nėra sumokėta ir sprendimo priėmimo dieną, ir kadangi neišmokėta išeitinė išmoka yra didesnė nei vienas vidutinis mėnesinis atlyginimas, todėl ieškovo naudai iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 18159,75 Lt (7,5 mėnesio x 2421,30 Lt) už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2012 m. birželio 23 d. iki teismo sprendimo priėmimo (2013 m. vasario 7 d.) ir vidutinis darbo užmokestis (kuris sudaro 2421,30 Lt per mėnesį) už laikotarpį nuo šio sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo su ieškovu S. S. (DK 141 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, kuris sudaro 2421,30 Lt, priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p.).

CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai.

Iš ieškovo pateiktų advokato išlaidas patvirtinančių dokumentų (5-7 b.l., IV t.) matyti, kad ieškovas patyrė 2904 Lt advokato pagalbos išlaidų. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Ieškovui teiktos advokato pagalbos išlaidos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2. p., 8.18. p. laikytinos pagrįstomis, nes ieškovui parengtas ieškinys, kuris vėliau patikslintas dėl iš atsakovo su atsiliepimu gautų duomenų, advokatas dalyvavo dviejuose posėdžiuose, kur sugaišo 4 valandas, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2904 Lt ieškovo patirtų advokato pagalbos išlaidų.

Patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžeto naudai priteistinas priklausantis mokėti žyminis mokestis, kuris sudaro 690 Lt ((4842,60+18159,75) x 3 : 100), ir 21,04 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-270 str., 282 str., 417 str., 414 str., 417 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti ieškovo atleidimo iš darbo formuluotę ir nurodyti, kad S. S. iš užimamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų 2012 m. birželio 22 d. atleistas pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalies ir Darbo kodekso (toliau – DK) 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), buv. adresas (duomenys neskelbtini), ieškovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai dviejų ieškovo mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę 4842,60 Lt išmoką.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), buv. adresas (duomenys neskelbtini), ieškovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 18159,75 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2012 m. birželio 23 d. iki teismo sprendimo priėmimo ir vidutinį darbo užmokestį (kuris sudaro 2421,30 Lt per mėnesį) už laikotarpį nuo šio sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo su ieškovu S. S..

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm kodas (duomenys neskelbtini), buv. adresas (duomenys neskelbtini), ieškovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2904 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, kuris sudaro 2421,30 Lt, priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm kodas (duomenys neskelbtini), buv. adresas (duomenys neskelbtini), valstybės biudžeto naudai 690 Lt dydžio žyminį mokestį ir 21,04 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant šias sumas į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr.24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, (įmokos kodas 5660) ir pateikiant teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Irena Stacevičienė