- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- 1-2157-1217/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27134-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Kaltinamasis
- L. Z.
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas, Dmitrijus Fomkinas, Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
vertėjams Giedriui Račkauskui, Svetlanai Minakovai, Olgai Gumuliauskienei, Evelinai Kulik,
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, tautybė - (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta – (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, įgijusi vidurinį išsilavinimą, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. Z. 2023 m. liepos 20 d., apie 17.40 val., daugiabučio namo bendro naudojimo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su kaimyne J. K. metu, kairės rankos plaštaka vieną kartą pastūmė nukentėjusiąją J. K. į krūtinės sritį, po ko, vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta koja spyrė nukentėjusiajai J. K. į apatinę nugaros dalį, tuo padarydama jai poodines kraujosruvas krūtinėje ir juosmenyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. K. sveikatą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta, sutiko duoti parodymus. Parodė, kad buvo 2023 m. liepos 20 d., apie 17.40 val., vakaras. Ji grįžinėjo iš pasivaikščiojimo su šuniukais. Šuniukai ėjo priekyje jos ir kylant nuo (duomenys neskelbtini) aukšto link (duomenys neskelbtini) aukšto kaip visada link jos išlėkė K. šeima. Pasišalino į šoną link lango ir uždengė šuniukus. Visada išlekia K., pas jį visada dideli maišai, neša prieš save ir krato visą laiką. Pirmas išėjo K., po jo ėjo vaikai, ji juos praleido. Jie išėjo ir tada ji pradėjo kilti laiptais aukštyn. Kilo į viršų palei turėklus, vienas šuo buvo priekyje, kitas už jos. K. rakino savo duris. Ji kilo į (duomenys neskelbtini) aukštą, kai atsisuko pažiūrėti, kur yra už jos einantis šuniukas, ir tada atsigręžusi pamatė, kad K. spyrė jos šuniukui. Tas šuniukas nuo smūgio pakilo į viršų ir nukrito ant pilvuko. J. K. sušuko ką ji daro ir pradėjo kelti šuniuką, šuniukas nukrito šalia K. kojų, arčiau laiptinės. Pasilenkusi kelti šuniuką, šoniniu regėjimu matė, kaip suspaudusi kumštyje raktą K. bandė trenkti jai į veido sritį ir pataikė į žandą. To pasėkoje, pasijautė antras smūgis. Ji viena ranka gindama save, patraukė šuniukus ir paleido lipti laiptais, kurie eina nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) aukštą. Tuo metu agresyviai atbėgo K. vyras su sūnumi ir pradėjo agresyviai link jos artintis. Ji stvėrė telefoną ir nukreipė į jų pusę, nes bijo tos šeimos, sakė jiems, kad ji viską filmuoja. Tada jie nusiramino ir pradėjo rėkti, „tu sena kalė“, „aš tavo dukrą pasodinsiu“ ir taip toliau. Jie šaukė, buvo riksmai, sūnus trenkti bandė ar telefoną atimti, paskui staigiai nutilo ir su riksmais nuėjo į apačią. Ji buvo labai nusiminusi, lipo link savo buto, lipant laiptais pamatė kaimynę Z., kuriai papasakojo, kad ją vėl sumušė K. šeimą. Pergyveno dėl savo šuniuko ar jam viskas gerai, ar nesužalotas. Pasiėmė jį ant rankų ir nuėjo namo. Kai pardėjo save tvarkyti, per veidrodį pamatė, kad skruoste yra žaizda, praplovė vandens peroksidu, tepė tepalu, kad nebūtų mėlynės, ir kadangi veide buvo žaizda, nenorėjo teisintis prieš kaimynus, sutvarkė žaizdą, patepdama ją toniniu kremu. Einant namo abu šuniukai buvo su pavadėliais. Ji ėjo šalia turėklų. Kai ji stovėjo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto, laiptų aikštelėje prie lango, sutiko F.. Praleido jį ir du vaikus. Matė J., ji rakino savo duris. Ji jai nieko nesakė ir K. jai nieko nesakė. Nukentėjusioji rakino duris, kai ji kilo į viršų. Pradėjusi lipti link (duomenys neskelbtini) aukšto pasuko galvą ir pamatė, kaip K. trenkė jos šuniui iš kojos iš visų jėgų. Nukentėjusioji stovėjo šalia savo buto durų. K. durys yra šalia tų laiptų. Ji sušaukė, ką pastaroji daranti, šuniukas nuo smūgio pakilo į orą ir nukrito ant pilvuko ir negalėjo atsikelti. Šuniukas gulėjo šalia K. kojų, šalia laiptų. Iš karto nubėgo link šuniuko, kad išgelbėti ir šoniniu regėjimu matė kaip K. suspaudus raktą bandė jai trenkti. Atitraukė į šoną, dešinė ranka buvo užimta, kaire ranka dengėsi nuo smūgio. Patraukė šuniukus iš visos jėgos link savęs ir išgirdo kaip atsidarė įėjimo durys. Nebuvo prisilietusi prie nukentėjusiosios. Nukentėjusioji jai sudavė be jokios priežasties. Pirmiausiai parėjusi namo ji patikrino šuniuką, ar jam nieko nesulaužė. Šuniukas dėl išgąsčio pasislėpė vonioje ir prasėdėjo tris paras, negalėjo nei vyras, nei ji jo iš ten ištraukti. Vedė į lauką tas dienas šunį, bet jis visą laiką slėpėsi vonioje. Kaimynei Z. parodė raudoną delną ir žandą, pasakė, kad jai trenkė su raktu. Policija atvažiavo pas ją 11 valandą. Ji pati nekvietė policijos. Ji pasakė pareigūnams, kad įvyko konfliktas, nes kaimynė trenkė jos šuniukui su koja, o jai su raktu trenkė. Nesikreipė į gydytojus dėl sužalojimo. Kaimynė nuolat provokuoja konfliktus, lange yra kameros, nors gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Tereikia jai ar dukrai įeiti į laiptinę ir K. pradeda provokuoti konfliktą. Jie nuolat kreipiasi į policiją. Po konflikto po 15-20 minučių išėjo, nes reikėjo dar kitą šuniuką išvesti. Šiek tiek bendrauja su kaimyne Z., bet nėra draugės. Vieną kartą vyras pakvietė Z. į mišką grybauti. Jie su vyru ruošėsi važiuoti grybauti, o Z. kalbėjo su kaimynu, kuris iš miško parsivežė didelį kibirą grybų ir pasakė, kad norėtų grybų ir vyras ją pakvietė vykti drauge. Šuniukai visuomet buvo vedami ant pavadėlių. Abu vienodi pavadėliai. Šuniukai K. negalėjo trukdyti. Su kitais kaimynais nėra konfliktų. Su K. konfliktai tęsiasi20-25 metus. Kas mėnesį kviečiama policija, rašomi pareiškimai, ji landydavosi policijoje kaip kad į darbą eitų. Nuolat dėl šuniukų, kad dvylikta nakties iki 6 valandos ryto vaikščioja, kad laksto be pavadėlių laiptinėje. Į jų pusę rašomi pareiškimai. Vyro atžvilgiu nei karto nebuvo parašytas pareiškimas. Nežino, ar šunys bijo K. šeimos. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes J. K. nedarbingumo metu ilsėjosi prie jūros.
Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, kaltinamoji parodė, kad tai ji su dviem šuniukais prieš konfliktą. Rankose du pavadėliai ir maišelis, kuriame yra maišiukai, kad surinkti šuniukų išmatas. Išėjo, po konflikto, bet negali būti 17.57 val., buvo vėliau. Turėjo dar vieną šuniuką išvesti. Kita moteris matoma vaizdo įraše yra ta kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, Z..
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. K. parodė, kad kaltinamoji yra konfliktiškas žmogus. Jos nebendrauja. Tą dieną jie su šeima ruošėsi važiuoti pas močiutę. Apie 17.40 val., liepos 20 dieną, jie išeidami iš buto - pirmi išėjo vyras su vaikais, o ji paskutinė, rakino duris. Kai išėjo į laiptinę, pamatė, kad kyla L. Z. su šunimis ant ilgų pavadėlių. L. Z. kilo į viršų. Ji rakindama duris pagalvojo, kad tuoj praeis ir neprisikabins kaip visada. Rakindama duris, pastebėjo, kad ji sustojo jai už nugaros, o kaltinamosios šunys jai sustojo po kojomis. Užrakino butą, apsisuko ir paprašė, kad ji patrauktų šunis. Kaltinamoji iš karto puolė ją piktai, sakydama žodžiais „ką nepatinka mano šunys?“ ir su kairės rankos pusiau kumščiu smogė jai į krūtinės pusę. Ji išsigando, truputį ją pastūmė, nes nenorėjo to konflikto, buvo labai šokiruota. Apsisuko ir ėjo žemyn laipteliais. Lipant žemyn pajuto smūgį į nugarą, į apatinę nugaros dalį. Tuo metu atsisuko į kaltinamąją ir paklausė, ką ji daro, ko čia pristoja prie jų. Ir tada vyras pribėgo, atsistojo tarp jų, kad kaltinamoji toliau jos nemuštų. Sakė, kad ji išeitų, pasitrauktų, kodėl ji taip daro. Kaltinamoji rėkė ant jų visokiais žodžiais. Jie išėjo į lauką, o kaltinamoji nuėjo į viršų. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus parodė, kad konfliktas vyko (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buto, tai yra (duomenys neskelbtini) aukštas. Visą gyvenimą gyvena šitame name. Kokius 25 metus žino kaltinamąją. Kaltinamoji gyvena paskutiniame, (duomenys neskelbtini) aukšte. Įvykio metu su L. Z. buvo 2 šunys. Kai išėjo iš savo buto pamatė, kad kaimynė kyla laiptais į viršų. Šunys ėjo su ilgu pavadėliu, priešais šeimininkę. Kaimynė sustojo prie jos ir tie šunys sustojo kartu. Apsisuko, užrakino duris ir paprašė patraukti šunis, kad galėtų praeiti. Kaltinamoji piktai pradėjo klausti, kas jai nepatinka, ir puolė ją su kumščiu. Gavo smūgį į krūtinės pusę su pusiau kumščiu. Buvo jausmas, kad kaltinamoji buvo pasiruošusi tam konfliktui. Pažymėjo, kad ji pati nėra konfliktiškas žmogus, su kitais kaimynais nekonfliktuoja. Su L. pradėjo konfliktuoti, kai jos dukra užpuolė jos mamą. Po to, L. pradėjo pulti jos vaikus, įžeidinėti visokiausiais žodžiais. Pastoviai jiems praėjus, jie stovi šypsosi, žiūri, kažką pasako į nugarą. Iš jų pusės nebuvo smurtinių veiksmų. Ji išsigandusi pastūmė kaimynę su ranka. Kaltinamoji buvo labai arti jos. Tada ji apsisuko, šunys jau buvo išsilakstę ir pradėjo lipti laiptais žemyn, kai pajuto smūgį į nugarą. Viskas greitai vyko, gal kokį vieną laiptelį tik buvo nulipusi. Pajuto smūgį, kad spyrė. Jos nematė, nes ji buvo už nugaros. Pagalvojo, kad su koja spyrė, į stuburo apatinę dalį. Po šito įvykio nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, norėjo parašyti pareiškimą, bet buvo viskas uždaryta. Paskambino į policiją, jai pasakė, kad reikia važiuoti į kitą komisariatą. Iš karto neskambino į policiją, nes pagalvojo, kad komisariatas atidarytas. Policija pasakė, kad po keturių valandų tik atvyks. Nusprendė važiuoti į kitą komisariatą. Parašė policijoje pareiškimą ir grįžo namo. Nevažiavo ten kur buvo suplanavę. Tą vakarą policija pas juos nebuvo užėjusi. Fizinį, smurtinį veiksmą prieš ją matė vyras ir vyresnis vaikas. Jie stovėjo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto. Ir mažasis sūnus matė, bet jis uždengė akis, nes buvo išsigandęs. Kaltinamosios kairė ranka buvo laisva, o dešinėje laikė telefoną ir pavadėlius. Kaltinamąją atstūmė nuo savęs, kad praeitų. Per vidurį kažkur pastūmė. Iš jų pusės nebuvo konflikto su L. šeima. Nedarbingumo metu, su šeima savaitę buvo prie Lietuvos jūros, nes vaikams buvo nupirkta kelionė. Ji daug laiko praleido lovoje, o vyras buvo su vaikais. Antrą smūgį gerai prisiminė. Jai pasirodė, kad buvo suduota į stuburo apačią su koja, tikrai ne su ranka. Ant jos lango yra vaizdo kamera, nes bijo dėl vaikų. Kamera užfiksavo, kad po viso įvykio L. vėl išėjo su šunimis pasivaikščioti, grįžo linksma, su šypsena. Po kaltinamosios pirmo smūgio, ją atstūmė nuo savęs, nes bijojo, kad toliau smūgiuos. Dešine ranka atstūmė. Vyras pamatė, kai kaltinamoji spyrė į nugarą, jis numetė maišus ir iš karto pribėgo prie jų. Jis stovėjo laiptais žemiau. Bandė išvyti kaltinamąją, kad ji išeitų, bet ji nenorėjo išeiti. Tikriausiai toliau norėjo muštis. Galų gale pasitraukė, užlipo laiptais į viršų. Jie išėjo ir iš karto važiavo į policijos komisariatą, tačiau jis buvo uždarytas. Pradėjo skambinti policijai, kuri informavo, kad atvažiuos po keturių valandų ir pasiūlė važiuoti į kitą komisariatą. Atvažiavę į policijos komisariatą nuėjo pas budintį, pasakė, kad yra pamainos pasikeitimas ir reikia palaukti. Laukė apie dvi valandas, po to, atvažiavo ekipažas priėmė ir viską surašė. Naktį labai pradėjo skaudėti nugarą ir kitą dieną kreipėsi pas medikus. Gėrė vaistus. Sunku buvo sėdėti, vaikščioti. Sunkumas pasibaigė po reabilitacijos, po trijų mėnesių, po lašelinių. Dėl civilinio ieškinio nurodė, kad po šito įvykio labai skaudėjo nugarą, reikėjo kreiptis pas reabilitologus ir pas neurologus, nelabai galėjo kalbėti, pynėsi liežuvis. Tik vaistai padėjo, viskas vyko apie tris mėnesius. Buvo pas neurologą, jis nukreipė pas reabilitologą, buvo nuėjusi į pratimus, lašelines statė nuo skausmo. Reabilitacijos kursą praėjo. Anksčiau tokio nugaros skausmo nebuvo, kaip po šio įvykio. Skaudėdavo kartą į metus, užeidavo skausmas ir praeidavo. Skausmai būdavo po darbų, kai sunkaus kažką pakeldavo, bet praeidavo. Neturtinę žalą sudaro moralinė žala, nes darbą sutrikdė, turėjo nedarbingumą. Bijo išeiti į laiptinę, nes kaltinamoji su dukra stovi, šypsosi sarkastiškai, kažką pasako, sustoja, pagalvoja, kad gal vėl ją muš. Paskutiniu metu nesusitinka, stengiasi vengti susitikimų ir vaikams pasakė, kad būtų atsargesni. Išeinant į laiptinę paklauso, ar kas eina. Jeigu sutinka kaltinamąją, tai su telefonu viską filmuoja.
Liudytojas F. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąją, ji yra kaimynė iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Įvykis įvyko 2023m. liepos 20 d., 17.40 val. Su šeima buvo susiruošę važiuoti į kaimą, du vaikai ir žmona J.. Ėjo iš buto susiruošę, jis ėjo pirmas, iš paskos vaikai, žmona liko užrakinti butą. Sutiko ant laiptų Z., kuri ėjo su šuniukais ant pavadėlių. Prasilenkė ant laiptų per vidurį, nusileido su vaikais į laiptinės aikštelę tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto. Nusileidus išgirdo žodžius, kad „Z. patrauktų šunis“, atsisuko ir pamatė, kad Z. priartėja prie žmonos, sudavė su ranka į krūtinės sritį. Tuo momentu pamatė, kad konfliktas aštrėja, žmona pasakė „ką darai“, pastūmė Z., kad duotų praėjimą, jis pradėjo judėti link jos, viskas vyko vienu momentu, žmona bandė nusileisti žemyn laipteliais, Z. sudavė koja žmonai į apatinę nugaros dalį. Matė, kad žmonai skaudėjo, greitai pribėgo ir atsistojo tarp jų. Paėmė žmoną ir pasakė Z., kad pasitrauktų ir negąsdintų vaikų, ir neskaudintų žmonos, o kaltinamoji pasakė kad filmuoja ir kvies policiją. Pradėjo judėti link mašinos į kiemą. Ji vadino jų šeimą bomžais, necenzūriniais žodžiais. Nutarė važiuoti į artimiausią policijos komisariatą, bet ten buvo uždaryta. Grįžo namo ir iškvietė policiją, pasakė, kad atvažiuos po dviejų valandų, jei nori greičiau, gali važiuoti į VPK, tą jie ir padarė. Prieš įvykį jie leidosi į laiptinę laukti žmonos, aikštelėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto, ėjo neskubėdami, visada laukia vieni kitų. Prasilenkė laiptų viduryje, kai laiptų eilė tai per vidurį, Z. kilo į viršų, jie leidosi į apačią. Arčiau turėklų ėjo Z. su dviem šuniukais. Nusileido į laiptinę ir išgirdo žmonos prašymą, kad Z. patrauktų šuniukus ir duotų praėjimą. Iš karto atsisuko į jas. Laiptinėje šuniukai lakstė prie kojų, kilimėlio. Žmona paprašė ir Z. agresyviai pradėjo, sudavė žmonai su kumščiu į krūtinę. 2016 m. buvo konfliktas su uošviene ir Z. šeima. Prieš tai buvo pašliję santykiai tarp jų, pajuokavimai, pasišaipymai. Žmonai nusileidus vienu laipteliu buvo spyris į nugaros apatinę sritį. Žmona leidosi pas juos. Negali pasakyti, su kuria koja spyrė. Jis prašė Z., kad ji eitų ir negąsdintų vaikų. Sakė, kad trauktųsi, ko nori. Iš esmės konflikto metu jų visų trijų tonai buvo pakelti. Vaikai stovėjo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto. Vyresnysis vaikas matė daugmaž konfliktą, o jaunesnysis užsimerkdavo ir nusisukdavo, jis buvo išgąsdintas prieš tai tų pačių kaimynų. Kai jis atsistojo tarp jų, buvo apsižodžiavimas, kad Z. nekeltų konflikto, kad eitų. Kaltinamoji laikė telefoną ir šunų pavadėlius. Laiptinėje yra po du butus. Jų buto durys yra arčiau laiptelių. 2016 metais buvo teismas ir nuteista Z. dukra, tada jų vaikai buvo, kai uošvienė buvo sumušta, tas konfliktas aštriausias, o pasityčiojimai, pasijuokavimai į nugarą nuolat buvo. Buvo kreiptasi į policiją, kad palaidi šunys vaikšto ir jie buvo nuteisti. Iš jo pusės nebuvo jokio prisilietimo prie kaltinamosios. Z. pradėjo rėkti, kad viską filmuoja, iškvies policiją, kad jie tokie ir anokie.
Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėta liudytojo E. K. apklausa, atlikta ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja Z. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji yra jos kaimynė. Jai reikėjo išnešti laukiančiam lauke žmogui prekes ir ji išgirdo įsiplieskusį konfliktą. Per turėklus matė kas kur stovėjo ir girdėjo šūkavimus. Matė apie minutę laiko trukusį konfliktą. Kaimynai iš (duomenys neskelbtini) aukšto nusileido į apačią, L. Z. kilo į viršų. Kaltinamoji papasakojo jai, kas nutiko. Tai buvo 2023 metų vasara, liepos mėnuo, vakare, apie 18 valandą. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, o kaltinamoji (duomenys neskelbtini) aukšte, o nukentėjusioji gyvena po liudytoja. Išėjo į laiptinę ir išgirdo necenzūrinius žodžius, šaukimą vienas ant kito. Pro laiptų tarpą matė, kad L. stovėjo laiptais į viršų (duomenys neskelbtini) aukšte, leidžiantis žemyn stovėjo nukentėjusiosios sūnus, kuris taip pat rėkė, šalia stovėjo vyras ir šalia žmona J.. Tarp J. ir L. buvo žingsnis. Jie visi šalia vieni kitų buvo, nes laiptinės aikštelė nedidelė. Kaltinamoji buvo ant laiptelio kilti į (duomenys neskelbtini) aukštą, o nukentėjusioji buvo (duomenys neskelbtini) aukšto aikštelėje. Išgirdo žodžius „aš pasodinsiu tavo dukrą“. Tarp jų konfliktai vyksta pastoviai, tačiau kokios konfliktų priežastys, ji nežinojo. Buvo anksčiau konfliktas dėl šuniukų, tačiau ji nematė to konflikto, dar buvo L. Z. dukros sumušimas. Šuniukai buvo su pavadėliais, ramūs, nelojo, tyliai laikėsi. Konflikto metu nenusileido prie kaimynų. Konfliktas truko neilgai - minutė, pusantros. K. šeima išėjo į lauką, L. kilo ir jai pasakojo, kas įvyko. Ant L. veido matėsi įbrėžimas, ranka paraudusi, pasakė, kad J. jai sudavė raktu, pati nematė, jai tik pasakojo L.. Grįžtant iš susitikimo namo, sutiko K., ši išėjo pikta, matomai buvo grįžusi namo, pasisveikino, o ji net nepasisveikino. Rankų sklaidymasis tarp konfliktuojančių buvo, bet sudavimo momento ji nematė. Artimų santykių su kaimynais nėra, santykiai dalykiški, draugiški. L. pareiškimą ji perrašė. Gal savaitė po įvykio tai buvo. Pastoviai buvo kviečiama policija, K. šeima kviečia policiją, vos ne kas savaitę policija važiuodavo. Tik tarp šių šeimų konfliktai vyksta. Ji matė tik pabaigą konflikto. Z. pakilo į viršų, trumpai pakalbėjo, ant veido buvo įbrėžimas, lengvas kraujo ištryškimas ir pasakė, kas nutiko, žinojo tik iš jos pasakojimo. Jokios agresijos šuniukai nerodo, kai anūkai augdavo gaudydavo šuniukus, jie bėgdavo šalin, jie net nelodavo. Jie judrūs, energini šuniukai, bet nepiktybiniai. Niekada nebuvo, kad laiptinėj būtų šuniukas įkandęs ar aplojęs.
Kiti bylos duomenys dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji L. Z. parodė, kad savo kaltės ji visiškai nepripažįsta. <...>. Su J. K. yra kaimynės jau apie (duomenys neskelbtini) metus. Konfliktai su kaimyne J. K. vyksta apie 25 metus dėl įvairių priežasčių, buitinių dalykų. Kaimynė J. K. su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, o ji su savo šeima (duomenys neskelbtini) aukšte. Šiuo metu pagrinde konfliktai vyksta dėl to, kad kaimynės vaikai bijo jos šuniukų, nors jos abu šuniukai yra mažiukai (jorkšyro veislė). 2023 m. liepos 20 d., apie 17.40 val., po pasivaikščiojimo lauke grįžinėjo namo su savo dviem mažais šuniukais. Užėjus į savo daugiabučio namo koridorių, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo keltis laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą ir, kaip visada, ji susidūrė su K. šeima (jie specialiai išbėgo, tai jau vyksta ne pirmas kartas su tikslu išprovokuoti konfliktą). Ji sustojo ir būnant tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto praleido kaimynės vyrą K. su dviem vaikais (maždaug apie (duomenys neskelbtini) metų). Juos praleidus, pradėjo kaip įprasta keltis laiptais, o tuo momentu kaimynė J. K. uždarinėjo savo buto duris. Vieną savo šuniuką ji paleido su pavadėliu bėgti laiptais į viršų link savo buto, o antras ėjo paskui ją, jai už nugaros. Tuo momentu, kai J. K. uždarinėjo savo buto duris, ji, eidama laiptais ir vesdama iš galo savo antrą šuniuką, atsisuko su tikslu pažiūrėti, kur jos vedamas šuo, kadangi ji jau keturiais laiptais buvo pakilusi į viršų. Netrukus ji pamatė, kaip J. K. dešine koja spyrė jos šuniukui į pilvo sritį. Neatmeta tokios galimybės, kad jos šuniukas galėjo netyčia einant paliesti kaimynės kojas. Ji pastebėjo, kad jos šuniukas nukrito iš karto šalia kaimynės kojų ir nuo stipraus smūgio nesugebėjo atsikelti. Ji su riksmais pradėjo rėkti rusiškai kaimynei (shto delajesh?) ir tuo pačiu pradėjo bėgti prie šuniuko. Nespėjus jo pakelti, kaimynė į jos riksmus agresyviai buvo nusiteikusi, nuo jos sklido alkoholio kvapas ir ji pradėjo rėkti jai, kad patrauktų savo šunis (kalbėjo apie tai, kad iš vis jokių šuniukų čia nebūtų). Kai pradėjo bėgti prie savo šuniuko, J. K., laikydama dešinėje rankoje tarp pirštų raktą nuo savo buto, sudavė jai smūgį į kairįjį skruostą ir paskui su kumščiu spyrė jai į kairiąją ranką, o būtent smilkalą. Šuniukas nuo patirto išgąsčio nubėgo aukštyn laiptais. Išgirdus grumtynių garsus ir riksmus, netrukus atbėgo J. K. vyras su vyresniuoju sūnumi, kurie prieš tai buvo (duomenys neskelbtini) aukšte. Subėgę į (duomenys neskelbtini) aukštą, jie visi trys pradėjo ant jos rėkti, buvo labai agresyviai nusiteikę, tačiau ji imituodama ištraukė savo mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo filmuoti, bet iš tikrųjų nefilmavo, tai jie tam laikui apsiramino. Konflikto metu ji su ranka nepastūmė į krūtinės sritį J. K. ir su koja tikrai nespyrė jai į apatinę nugaros sritį. Tai jie ją visi trys norėjo užpulti. Netrukus duris atidarė kaimynė Z. iš (duomenys neskelbtini) buto, kuri išgirdusi triukšmą į jį sureagavo, ji girdėjo konfliktą tikrai, bet ar matė nežinojo (t. 2, b. l. 24-27).
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu L. Z. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės ji nepripažįsta visiškai. Liko prie savo anksčiau duotų parodymų (t. 2, b. l. 70-72)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. K. parodė, kad 2023 m. liepos 20 d., apie 17.40 val., ji ėjo iš savo namų su savo šeima vyru F. K. ir dviem jų mažamečiais vaikais E. ir M.. Bendro naudojimo laiptinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, sutiko kaimynę L. Z., kuri buvo su dviem šunimis, turbūt jorkšyro terjerais, kurie buvo su pavadėliais, tačiau jie buvo palaidi, be antsnukių, šunys buvo ramūs. Ji kaimynės paprašė, kad ji patrauktų savo šunis, nes jos negalėjo prasilenkti laiptinėje. Tada L. Z., dėl nežinomų priežasčių, vieną kartą savo kairės rankos plaštaka pastūmė ją į krūtinę, sakydama rusų kalba „skatyna“, išvadino bomžais. Kai ją pastūmė į krūtinę, ji tuo metu skausmo nejuto, ji nenorėjo su ja konfliktuoti ir bandė nuo jos nueiti, tačiau ta pati kaimynė dar vieną kartą savo koja spyrė jai į apatinę nugaros dalį, į uodegikaulį, ji tuo metu stovėjo nugara į kaimynę, po jos spyrio ji juto skausmą. Jai yra problemų su nugara, jaučia nugaros skausmą. Visą šitą konfliktą matė jos vyras ir jos mažamečiai vaikai, daugiau kaimynų tuo metu laiptinėje nebuvo. Po kaimynės spyrio, jie nuėjo į policijos komisariatą, tačiau jis jau buvo uždarytas ir nedirbo, todėl grįžo į vietą ir paskambino 112 numeriu, kadangi negalėjo vietoje ilgai laukti, dėl to atvyko į T. Ševčenkos g. esantį policijos komisariatą. Minėta kaimynė yra problematiška. Ji gyvena su savo vyru bei namuose augina apie 8 šunis. Į medikus dėl sužalojimų ji nesikreipė (t. 1, b. l. 63-66).
Baudžiamojoje byloje pateiktame J. K. 2023 m. liepos 20 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2023 m. liepos 20 d., apie 17.40 val., bendro naudojimo laiptinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, kaimynė L. Z., gyvenanti (duomenys neskelbtini) bute, dėl nežinomų priežasčių, vieną kartą ranka stūmė į krūtinę ir vieną kartą koja spyrė į apatinę nugaros dalį, tokiu būdu sukeldama fizinį skausmą (t. 1, b. l. 26).
BIRT žiūryklės duomenimis 2023 m. liepos 20 d., 17.48 val., registruotas įvykis – prieš 5-10 minučių kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto spyrė pranešėjo žmonai į užpakalį (t. 1, b. l. 36).
Akistatos tarp L. Z. ir J. K. protokole (prijungtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-27660-23), nurodyta, kad L. Z. parodė, jog 2023 m. liepos 20 d., apie 17.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, jai buvo padaryti du sužalojimai. Kai ji kilo laiptais iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) aukštą, ji pamatė, kad J. K. spyrė su koja (tiksliai negali nurodyti su kokia koja) jos šuniui, ko pasėkoje, šuo nukrito ant nugaros. Ji pribėgo prie savo šuns, ji surėkė: „ką darai?“. Tuomet pamatė, kad J. K., laikydama kairėje rankoje raktus (raktų ryšulį laikė rankoje ir vieną raktą laikė tarp kairės rankos pirštų), norėjo suduoti jai smūgį į akį, tačiau jai (L. Z.) atsisukus, ji pataikė jai (L. Z.) į kairės pusės skruostikaulį. Kitą sužalojimą ji patyrė, kai jai (L. Z.) J. K. sudavė antrą smūgį kumščiu į kairės rankos delną (norėdama apsiginti nuo jos smūgio, ji apsigynė nuo jos smūgio delnu, kadangi dešinėje rankoje ji laikė pavadėlį). Dėl minėtų dviejų smūgių ji pajuto fizinį skausmą. Akistatos metu su šiais parodymais nesutiko J. K. ir parodė, kad parodymus girdėjo, suprato, bet su jais nesutinka. Minėtą dieną, apie 17.46 val., jos vyras pirmas išėjo iš buto, po to vaikai, o ji paskutinė ir norėjo užrakinti buto duris, kadangi jie planavo visi išvažiuoti į kaimą. Ji pamatė, kad laiptais kyla L. Z. su savo dviem šunimis ir su pavadėliais. Kol ji rakino butą, L. Z. sustojo jai už nugaros, o šunys sustojo jai po kojom, taip užtverdami jai praėjimo kelią. Ji apsisuko ir pasakė, kad ji patrauktų savo šunis, nes ji (J. K.) nori praeiti. Į jos pastabą L. piktai sureagavo ir pradėjo rėkti: „kas tau nepatinka?“. Netrukus L. pradėjo ją pulti ir sudavė jai smūgį kairės rankos kumščiu, dešinėje rankoje jį laikė pavadėlį ir mobiliojo ryšio telefoną (galima sakyti pusiau kumščiu, tarsi norėdama ją pastumti į krūtinės sritį), po ko, ji pajuto fizinį skausmą. Ji išsigando, ją atstūmė nuo savęs ir norėjo eiti į apačią, nenorėjo tolimesnio konflikto. Kai ji nusileido laipteliu žemiau, L. jai iš kojos (kokia koja nematė, ji buvo nusisukusi į ją nugara) sudavė jai smūgį į nugaros sritį, o būtent juosmens sritį, ko pasėkoje prarado pusiausvyrą, tačiau atsilaikė. Dėl minėto smūgio pajuto fizinį skausmą. Akistatos metu L. Z. parodė, kad J. K. parodymus girdėjo, suprato, bet laikosi savo duotų parodymų (t. 1, b. l. 184-186).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas F. K. parodė, kad 2023 m. liepos 20 d., apie 17.40 val., jis su žmona J. K. ir dviem vaikais buvo susiruošę važiuoti į kaimą. Jis iš buto pasiėmęs maišus kartu su žmona ir vaikais visi kartu išėjo iš buto į daugiabučio laiptinę. Jis ėjo pirmas ir kaip tik ėjo jų kaimynė L. Z., kuri ėjo su šuniukais ant ilgų pavadėlių, kuri kilo laiptais į viršų. Jis su vaikais viena laiptų eile nusileido žemyn, o L. Z. jau buvo pakilusi prie jų buto durų. Netrukus jis išgirdo, kaip jo žmona paprašė kaimynės, kad ji patrauktų savo šunis. Jis atsisukęs pamatė, kad kaimynės šuniukai laksto prie jo žmonos kojų. Jo žmonai paprašius kaimynės patraukti savo šunis, kaimynė į prašymą sureagavo labai agresyviai ir staigiai priartėjus prie jo žmonos, kuri stovėjo prie jų buto durų, L. Z. iš kairės rankos kumščio sudavė vieną smūgį jo žmonai į krūtinės sritį sakydama jai: „kas tau nepatinka?“. Pats konfliktas ir smūgio sudavimas įvyko labai greitai. Minėtas smūgio sudavimas buvo prie jų buto durų. Jo žmona paprašė jos, kad ji jai duotų kelią praeiti ir pasitrauktų pati kartu su savo šunimis. Jis savo paimtus maišus, kuriuos laikė rankoje, padėjo ant laiptinės grindų esančios aikštelės tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto ir pradėjo kilti aukštyn laiptais, pamatė, kad jo žmona norėdama nusileisti laiptais žemiau, kaimynę L. atstūmė su dešine ranka. Jo žmonos atstūmimas buvo su tikslu praeiti. Kai jis ėjo link žmonos, jis pamatė, kad jo žmona vienu laipteliu nusileido žemiau ir kaip tik tuo momentu L. Z. spyrė iš kojos (tiksliai negali pasakyti iš kokios kojos) į apatinę nugaros sritį. Veiksmas vyko laipteliu žemiau ir arti turėklų. Jis matė, kad po kaimynės spyrio su koja, jo žmonai skaudėjo, ji pati apie tai jam iš karto pasakė. Įvykio eiga jam buvo matomumo zonoje, kadangi jis buvo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės aikštelėje. Jis nebuvo (duomenys neskelbtini) aukšte, o būtent tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl visą įvykį matė labai gerai. Jis, matydamas visą situaciją, iš karto užstojo savo žmoną nuo kaimynės puolimo ir stojo tarp jų, kad galima būtų išvengti tolimesnio konflikto ir fizinio skausmo sukėlimo jo žmonai. Jis kartu su žmona kaimynei pradėjo sakyti, kad ji pasitrauktų ir negąsdintų vaikų, tačiau ji nekreipė dėmesio. Tuomet jie lėtai visi išėjo iš laiptinės, o L. Z. toliau rėkė ant jų, kad jie bomžai. Įvykio metu jų nepilnamečiai vaikai E. ir M. buvo laiptinėje kartu su juo irgi tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto aikštelėje. Įvykį matė vyresnysis sūnus E., jaunesnysis sūnus M. užsimerkdavo, kadangi jam buvo baisu ir tikrai viso įvykio nematė. Laiptinė jų nefilmuojama. Jo žiniomis, daugiau minėto įvykio niekas nematė ir negirdėjo. Kaimynė L. Z. įvykio metu laikydama rankoje savo mobiliojo ryšio telefoną mosikavo, rėkė, grasino, kad filmuoja ir parodys policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 150-153).
?Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Z. V. parodė, kad pažįsta kaimynes tiek J. K., tiek L. Z., kurios gyvena tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Su kaimynėmis artimai nebendrauja, kadangi turi savo draugų. Kiek jai žinoma, tarp minėtų kaimynų konfliktai vyksta jau pakankamai seniai, maždaug apie 20 metų. 2023 m. liepos 20 d., apie 17.45 val., jai paskambino pažįstama ir pasakė, kad ji privažiuoja prie jos namo ir jai turėjo sutartu laiku paduoti tam tikras prekes. Turėjo išeiti į laiptinę. Prieš išeidama į laiptinę, ji girdėjo triukšmą, tačiau nesureikšmino. Išėjusi į laiptinę (duomenys neskelbtini) aukšte (jos butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte), ji pamatė, kad (duomenys neskelbtini) aukšte vyksta konfliktas tarp J. K. ir L. Z.. Konflikto metu ji išgirdo tarp jų apsižodžiavimus, necenzūrinius žodžius, girdėjo kaip J. ant L. sakė „Suchka“, o jos vyras „Pidaraska“. Konflikto metu vyko didžiulis šurmulys, todėl kiekvieno žodžio išgirsti jai nepavyko. Kai ji išėjo į laiptinę, ji pamatė, kad L. Z. stovėjo (duomenys neskelbtini) aukšte, arti (duomenys neskelbtini) buto, priešais ją stovėjo J. K.. Kiek pamena, konflikto metu jaunesnysis J. vaikas stovėjo apačioje (duomenys neskelbtini) aukšte ir konflikto nematė. Vyresnysis J. sūnus stovėjo ant laiptų kylant į (duomenys neskelbtini) aukštą ir visaip konflikto metu bandė suduoti žemiau stovėjusiai L. Z. savo ranka, bet nepataikė. J. vyras stovėjo (duomenys neskelbtini) aukšte laiptinės aikštėje, kiek matė, jie visi trys stovėjo vienoje laiptinės zonoje (aikštelėje). Konflikto metu L. laikė šuniukų pavadėlius dešinėje rankoje, o šuniukai jau buvo pakilę laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą. Ji patvirtina, kad jokio smurto ar fizinio skausmo sukėlimo ji tarp J. ir Z. nematė. Taip pat nematė, kad J. vyras panaudotų prieš L. fizinį smurtą, jis tik mosikavo rankomis ir keikėsi necenzūriniais žodžiais L. atžvilgiu, atsimena, kad sakė ant jos „Suchka“. Netrukus J. visa šeima išėjo iš laiptinės, nes, kiek suprato, jie kažkur turėjo išvažiuoti. Paskui ji liko laiptinėje kartu su L. Z., kuri jai pasakė, kad tarp jos ir J. įvyko eilinis konfliktas ir parodė sužalojimą kairėje veido pusėje (žando pusėje), žaizda buvo negili, tačiau kraujas tekėjo ir matėsi, kad žaizda buvo šviežia. L. jai pasakė, kad konfliktas kilo dėl šuniukų, kadangi J. spyrė vienam iš dviejų šuniukų ir Z. jai pasakė, ką ji daro, o J. sudavė jai vieną smūgį į karės pusės veido sritį (žandą). Taip pat L. parodė jai kairę ranką, kuri buvo paraudusi. Z. nurodė, kad J. jai sužalojo ranką (kokiu būdu, neatsimena, galimai sudavė). Netrukus ji savo pažįstamai nuėjo atidavė žadėtas prekes ir nuėjo namo. Kiek jai žinoma, L. 2 šuniukai (jorkšyro veislės) nėra agresyvūs, jie niekada niekam nėra įkandę, iš kaimynų jų tikrai niekas nebijo, jokio pavojingumo žmonėms jie nekelia, šuniukai šiuo metu dabar yra visada vedami tik su pavadėliais (t. 1, b. l. 155-157)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad L. Z. jis pažįsta, kadangi ji yra jo kaimynė, kuri gyvena tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Tarp jų su L. būdavo konfliktai ir šiuo metu yra konfliktai, kuriuos provokuoja kaimynė L.. Jis gali pavyzdžiui eiti į laiptinę, o ji gali pradėti kažką jam sakyti (nesenai buvo, kad jis ėjo į mokyklą, o ji šunims sakė: šuniukai nebijokite, jis jūsų nemuš), tarsi stengdamasi išprovokuoti konfliktą. Taip pat konfliktai būna tarp jos ir jo tėvų J. K. ir F. K.. Jis nežino, kiek L. Z. turi šuniukų, bet matė, kad buvo 3 šuniukai, kokia jų veislė, jis nežino. Šuniukai jos yra neagresyvūs, bet dažnai loja. Anksčiau jis su broliu jų bijojo, o dabar jis jų nebijo (brolis iki šiol bijo šuniukų), jie jo nepuola, tik minėjo, kad loja. Matydamas jos šuniukus, jis pajaučia diskomfortą, nežino, ar patyria baimę, taip pat patyria diskomfortą, kad kaimynė L. matydama jį, kažką jam sakys neigiamo. Jo mama J. ir L. dažnai tarpusavyje konfliktuoja, tačiau ne kiekvieną dieną, ne kiekvieną savaitę. 2023 m. liepos 20 d. apie 17.40 val., jie turėjo važiuoti pas močiutę ir visi keturiese išėjo iš buto (jis, brolis, mama, tėvas). Jis su broliu nusileido laiptais žemiau ir stovėjo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės aikštelėje, arčiau prie šiukšlių vamzdžio. Jo tėvas stovėjo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės aikštelės kartu su jais, bet arčiau jų buto durų. Jis asmeniškai negirdėjo, kaip mama prašė kaimynės patraukti šuniukus (jam čia pasakojo mama) ir taip pat nematė, kad šuniukai trukdytų jo mamos praėjimui, kadangi, kaip ir minėjo, jam tą papasakojo mama. Negali nurodyti, ar jo jaunesnysis brolis matė konfliktą. Jis nematė, kaip jo mama uždarinėjo buto duris, tik girdėjo barnį tarp jo mamos ir L., kuris iš abiejų pusių buvo agresyvus (ką vieną kitai sakė, negirdėjo). Netrukus, jam stovint tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės aikštelėje, jis pamatė, kaip L. Z. su koja (neprisimena kokia) spyrė jo mamai vieną kartą į nugaros sritį (kur tiksliai, nematė, paskui mama papasakojo tiksliau į kurią vietą), kai mama jau norėjo leistis laiptais ir eiti. Po to, kai mamai kaimynė spyrė su koja, ji nenukrito ir neprarado pusiausvyros. Po kojos spyrimo, jis nematė, kad jo mama sukluptų ar jai skaudėtų, ji iš karto krūptelėjo. Po smūgio jo tėvas tarp jų atsistojo, su tikslu, kad apginti mamą, tačiau konfliktai toliau tęsėsi jau tarp jų trijų. Netrukus visi išsiskirstė. Po konflikto L. pakilo laipteliu aukščiau ir pradėjo kišti mobiliojo ryšio telefoną jo mamai ir pradėjo įžeidinėti jo šeimą, vadino „bomžais“, ji juos įžeidinėjo iki kol jie neišėjo iš laiptinės. Dėl įvykio jis nori patikslinti, kad matė, kaip L. spyrė su koja jo mamai į nugaros sritį, daugiau jokio fizinio skausmo sukėlimo iš jos pusės nematė. Taip pat nematė, kad jo mama J. K. panaudotų fizinį smurtą ar kitaip sužalotų kaimynę. L. Z. konflikto metu jis nebandė suduoti (t. 1, b. l. 168-171).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. V. parodė, kad ji dirba šeimos gydytoja VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). J. K. kreipėsi į ją, kaip šeimos gydytoją, 2023 m. liepos 21 d., kadangi tą dieną jos šeimos gydytoja nedirbo priėmime su pacientais. Ji skundėsi nugaros juosmeninės dalies skausmu, plintančiu į kairę koją. Teigė, jog jai skauda nuo 2023 m. liepos 20 d., kuomet prie buto durų, apie 17.40 val., ją užpuolė kaimynė, kuri pastūmė, o po to spyrė į nugarą. Kviesta policija, pranešta. Atlikus apžiūrą ir tyrimus, diagnozuotas nugaros apatinės dalies sumušimas, skirtas tausojantis režimas ir konservatyvus gydymas, išduotas laikinas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2023 m. liepos 21 d. iki 2023 m. liepos 27 d., nukreipta į savo šeimos gydytoją dėl tolimesnio gydymosi. Ji patvirtina medicininių dokumentų, surašytų J. K. duomenų teisingumą. Santykis ir ryšys su J. K. yra darbinis (t. 1, b. l. 175-178).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas laiptinės (duomenys neskelbtini) aukštas (adresas (duomenys neskelbtini)); pridėtos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 40-47).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas 2023 m. liepos 20 d. garso įrašas „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-07-20 17 45 53)“. Garso įrašo trukmė 01:37 min. Garso įrašo data – 2023.07.20, laikas – 17:45. Pranešėjas – F. K.. Pranešėjas operatoriui nurodo, kad nori pranešti arba iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini) namas, Vilnius. Pranešėjas nurodo, kad įvyko incidentas laiptinėje. Kaimynė, eidama per bendrą koridorių, užpuolė jo žmoną. Spyrė iš kojos jai, į užpakalį taip sakant. Pranešėjas nurodo, kad greitosios nereikės jo žmonai. Pranešėjas nurodo, kad įvykis įvyko prieš kokias 5 ar 10 minučių. Pranešėjas nurodo, kad jie ėjo su dviem vaikais. Jie išėjo iš buto ir kaip tik ji (kaimynė) su šunim. Su ilgais pavadėliais paleidus ir negalėjo žmona praeit, sako patraukit šunis, tai ji pradėjo už tų šunų. Jau ne pirmą kartą, jau buvo vieną kartą nuteista jos dukra už tai (t. 1, b. l. 49-51).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti trys vaizdo ir garso įrašai, fiksuoti pareigūno kūno („BODY“) tipo kamera. Vaizdo įraše „PSS-20230720-200659UTC+0300“ kairėje pusėje apačioje matoma data 2023 m. liepos 20 d. ir laikas 20.06 val. Pareigūnai pasitinka asmenį Nr. 1 (tamsiaplaukė moteris, apsivilkusi mėtinės spalvos megztinį) ir asmenį Nr. 2 (tamsiaplaukis vyras, apsivilkęs juodos spalvos marškinėlius). Tuomet abu asmenis palydi iki kabineto. Pareigūnai paprašo papasakoti, kas atsitiko. Asmuo Nr. 1 papasakoja, jog kartu su šeima išėjo iš namų ir uždarė duris. Tuomet ji pamatė, kaip kaimynė išėjo su savo šunimis, užrakindama buto duris. Šuo priėjo prie asmens Nr. 1 kojų ir pradėjo agresyviai elgtis. Asmuo Nr. 1 paprašė patraukti savo šunį, nes ji norėjo praeiti, kaimynė atsakė „kas tau nepatinka?“ ir pastūmė moterį suduodama į krūtinės sritį, asmuo Nr. 1 savo kaimynę atstūmė nuo savęs ir nuėjo į apačią. Beeinant į apačią, kaimynė visokiais žodžiais išvadino asmenį Nr. 1 ir spyrė su koja į nugarą. Tuomet pribėgo asmuo Nr. 2 ir užstojo savo žmoną. Pareigūnai paklausia asmens Nr. 1, ar pajuto fizinį skausmą. Asmuo Nr. 1 teigia, kad pajuto skausmą, pas medikus nesikreipė. Skausmą pajuto stuburo apačioje. Pareigūnai paklausia, kiek kartų buvo spirta. Asmuo Nr. 1 atsako, jog kaimynė jai spyrė vieną kartą. Pareigūnai paklausia, ar asmenys kaimynę pažįsta. Asmuo Nr. 1 atsako, jog pažįsta. <...>. Asmuo Nr. 1 teigia, kad dabar pastoviai kaimynė kabinėjasi prie moters, moteris net vaikų pradėjo prašyti, kad praeitų tyliai ir nieko kaimynei nesakytų. Asmuo Nr. 1 teigia, kad kaimynė išprovokavo juos su savo šuniu, šunys ant ilgų pavadėlių ir maišosi po kojomis, tokiu būdu, asmenys negali ramiai praeiti laiptinėje. Asmuo Nr. 2 sako, jog kaimynės šunys galimai jorkšyro terjero veislės, tokie didesni, laiko apie devynis – dešimt šunų namuose ir specialiai provokuoja. Asmenys gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, kaimynė (duomenys neskelbtini) aukšte, laiptinės butų yra dešimt. Asmuo Nr. 1 stovėjo (duomenys neskelbtini) aukšte ir iš karto į apačią eina laiptai, kaimynė specialiai ėjo arčiau moters, kad ją išprovokuoti. Pareigūnams pasitikslinus, ar stūmė ar smūgiavo, asmuo Nr. 1 atsako, kad kaimynė vienoje rankoje turėjo telefoną, o kita ranka jau stūmė. Asmuo Nr. 1 teigia, kad pareiškimą rašys, kadangi su kaimyne jau darosi neįmanoma gyventi, pastoviai terorizuoja juos ir po teismų kaimynė nenurimo. Kaimynė gyvena su vyru, vaikai suaugę, vyras tylus, niekada nieko nesako, vaikšto ir vaikšto su šunimis, visada tvarkingai laiptinėje patraukia šunis. Pareigūnai suveda moters duomenis. Asmuo Nr. 2 pasakoja, kad visas veiksmas vyko prie nepilnamečių vaikų, vaikai stovėjo šalia, nusileidęs į apačią stovėjo su maišais ir kai pamatė, kad apsisuka ir spyrė, pribėgo, kad nebūtų didesnio konflikto, nes kaimynė buvo nusiteikus agresyviai. Apart vyro, viskas vyko be dvidešimt šešios. Asmuo Nr. 2 sako, kad jų mažasis vaikas ((duomenys neskelbtini) m.) bijo iki šiol mažiausių šuniukų, psichologiškai pažeistas kaimynės, nes buvusiame teisme jis buvo nukentėjęs. Pareigūnams pasitikslinus, kiek buvo šunų, moteris sako, jog du, buvo su pavadėliais be antsnukių ir palaidi. Šunys nepuolė moters, tiesiog buvo po kojomis su pavadėliais. Asmuo Nr. 2 sako, jog pas medikus nesikreipė, iškart atvažiavo į policijos komisariatą.
Vaizdo įraše „PSS-20230720-203700UTC+0300“ nurodyta data 2023 m. liepos 20 d. ir laikas 20:37 val. Vaizdo įrašo trukmė 22:25 min. Asmenys teigia, jog kaimynės šunys yra dideli, stambūs. Apart vyro, kaimynė specialiai žinodama, kada jie išeina arba grįžta po darbų, išeina su šunimis į lauką. Asmuo Nr. 2 per laiptų atramą nepilnai pamatė, pačio spyrio, bet jų vaikai viską matė, nes stovėjo arčiau. Po konflikto kaimynė nuėjo namo, o vyras su žmona nuvyko į policijos komisariatą, tačiau jis jau nebedirbo, grįžus namo paskambino 112 numeriu, papasakojo, kaip kas nutiko, asmenys negalėjo laukti, tai atvyko į kitą policijos komisariatą. Kaimynė, kai būna su savo dukra, tai jos kartu yra nenuspėjamos, būna spjaudosi.
Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20230720-214848UTC+0300“ nurodyta data 2023 m. liepos 20 d. ir laikas 21:48 val. Vaizdo įrašo trukmė 10:14 min. Vaizdas fiksuoja daugiabučio namo kiemo bei laiptinės vaizdus. Vaizdo įraše matyti, kaip atvykę pareigūnai užfiksuoja įvykio vietą. Tuomet pareigūnai pakyla iki reikiamo buto. Buto duris atidaro asmuo Nr. 3 (šviesiaplaukė moteris, apsirengusi geltonos spalvos chalatu). Asmeniui Nr. 3 atidarius buto duris, išbėga ir mažos veislės šuo. Asmuo Nr. 3 su pareigūnais bendrauja rusų kalba. Asmuo Nr. 3 pareigūnams nurodo, jog, jai lipant laiptais kartu su dviem šunimis, pasirodė asmuo Nr. 1 ir asmuo Nr. 2. Tuomet asmuo Nr. 1 koja sudavė šuniui. Asmuo Nr. 3 pradėjo rėkti asmeniui Nr. 1 „ką tu darai?“, o asmuo Nr. 1 sudavė asmeniui Nr. 3 į veido sritį. Asmuo Nr. 3 nurodo, jog jie nuolat konfliktuoja su asmeniu Nr. 1 ir asmeniu Nr. 2. (t. 1, b. l. 56-60).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2325/2023(01) nurodyta, kad J. K. padaryta poodinės kraujosruvos krūtinėje ir juosmenyje, kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2023 m. liepos 20 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimus padariusį daiktą (daiktus), negalima. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, suduodant (pastumiant) į krūtinę ir koja įspiriant į juosmens sritį. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti esant jai bet kokioje padėtyje (t. 1, b. l. 81-82).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje nustatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto panaudojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamoji L. Z. bylą nagrinėjant teisme akcentavo jai padarytus sužalojimus nagrinėjamo įvykio dieną, be to, baigiamosios kalbos metu kaltinamosios gynėjas advokatas ne kartą užsiminė apie kaltinamajai galimai padarytus sužalojimus bei turėjimą kaltinamąją pripažinti nukentėjusiąja, tačiau teismas pažymi, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl šių kaltinamosios nurodytų aplinkybių buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas, ko pasėkoje, perduota baudžiamoji byla į teismą, todėl šiame baudžiamajame procese teismas plačiau nepasisakys dėl kaltinamajai galimai padarytų sužalojimų.
Kaltinamoji L. Z. viso baudžiamojo proceso metu neigė panaudojusi fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. K.. Kita vertus, teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje iš esmės sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. Z. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Nukentėjusioji J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. Z. bylai reikšmingu laiku sustojo jai už nugaros, o kaltinamosios šunys jai (teismo pastaba – nukentėjusiajai) sustojo po kojomis. Užrakino butą, apsisuko ir paprašė, kad ji patrauktų šunis. Kaltinamoji iš karto puolė ją piktai, sakydama žodžiais „ką nepatinka mano šunys“ ir su kairės rankos pusiau kumščiu smogė jai į krūtinės pusę. Ji išsigando, truputi ją pastūmė, nes nenorėjo to konflikto, buvo labai šokiruota. Apsisuko ir ėjo žemyn laipteliais, pajuto smūgį į nugarą, į apatinę dalį. Tuo metu atsisuko į kaltinamąją ir sakė „ką tu darai, kam tu tai darai, ko čia pristojai prie mūsų“. Ir tada vyras pribėgo, atsistojo tarp jų. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu davė tokius pačius parodymus (t. 1, b. l. 63-66). Analogiškas aplinkybes, susijusias su kaltinamosios suduotais smūgiais ir jų lokacija, nukentėjusioji J. K. nurodė ir savo pateiktame pareiškime ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 26). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad nukentėjusioji būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar apkalbėti kaltinamąją L. Z., todėl jos parodymai laikytini objektyviais. Kaltinamoji L. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji nuolat provokuoja konfliktus <...> Jie (teismo pastaba – nukentėjusioji ir jos šeima) nuolat kreipiasi į policiją. <...> Su kitais kaimynais nėra konfliktų, o su šiais kaimynais konfliktai tęsiasi 20-25 metus. Tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, kad nukentėjusioji būtų suinteresuota šiame baudžiamajame procese apkalbėti kaltinamąją ar duoti melagingus parodymus. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu akcentavo savo ligą – (duomenys neskelbtini), o kaltinamosios gynėjas prašė atsižvelgti ne tik ligą, bet ir kaltinamosios amžių bei ūgį, vertinant ar kaltinamoji galėjo smurtauti nukentėjusiosios atžvilgiu. Tačiau šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, duotais viso baudžiamojo proceso metu. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad L. Z. kojomis ar rankomis dėl ligos, šiuo atveju būtent (duomenys neskelbtini), ar kokių nors kitų objektyvių priežasčių negalėjo panaudoti fizinio smurto prieš nukentėjusiąją. Kaltinamosios amžius nėra toks, kad ji negalėtų būtų fiziškai aktyvi ar pajėgi suduoti tam tikrą smūgį, o tai, jog ji tiek prieš įvykį išėjo pavedžioti šuniukų, tiek po įvykio jau vedė kitus šunis, rodo, kad kaltinamoji yra geros fizinės formos.
Iš byloje esančio garso įrašo pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-07-20 17 45 53)“, nustatyta, kad pranešėjas – F. K.. <...> įvyko incidentas laiptinėje. Kaimynė, eidama per bendrą koridorių, užpuolė jo žmoną. Spyrė iš kojos jai, į užpakalį taip sakant <...> (t. 1, b. l. 49-51). BIRT žiūryklės duomenimis 2023 m. liepos 20 d., 17.48 val., registruotas įvykis – prieš 5-10 minučių kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto spyrė pranešėjo žmonai į užpakalį (t. 1, b. l. 36). Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įraše „PSS-20230720-200659UTC+0300“ kairėje pusėje apačioje matoma data 2023 m. liepos 20 d. ir laikas 20.06 val. <...> Asmuo Nr. 1 paprašė patraukti savo šunį, nes ji norėjo praeiti, kaimynė atsakė „kas tau nepatinka?“ ir pastūmė moterį suduodama į krūtinės sritį, asmuo Nr. 1 savo kaimynę atstūmė nuo savęs ir nuėjo į apačią. Einant į apačią, kaimynė visokiais žodžiais išvadino asmenį Nr. 1 ir spyrė su koja į nugarą. Tuomet pribėgo asmuo Nr. 2 ir užstojo savo žmoną <...> (t. 1, b. l. 56-60). Taigi šiuo atveju, nukentėjusiosios J. K. vyras gana operatyviai kreipėsi pagalbos į Bendrąjį pagalbos centrą po nagrinėjamo įvykio, aiškiai papasakojo policijos pareigūnams įvykio aplinkybes.
Ambulatorinio apsilankymo aprašyme (forma Nr. E025) nurodyta, kad J. K. skundžiasi nugaros juosmeninės dalies skausmu, plinta skausmas į koją, skausmas nuo 2023 m. liepos 20 d. kuomet prie butų durų ją užpuolė kaimynė pastūmė, o vėliau spyrė į nugarą. Diagnozė – nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, nustatymo data 2023 m. liepos 21 d. (t. 1, b. l. 92-111). Kaltinamoji L. Z. teisiamojo posėdžio metu, suteikus jai paskutinį žodį, prašė atkreipti dėmesį į tai, kad nukentėjusiosios gautos medicininės pažymos yra iš jos darbovietės. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. V. parodė, kad <...> J. K. kreipėsi į ją, kaip šeimos gydytoją <...> Ji skundėsi nugaros juosmeninės dalies skausmu, plintančiu į kairę koją <...> Atlikus apžiūrą ir tyrimus, diagnozuotas nugaros apatinės dalies sumušimas, skirtas tausojantis režimas ir konservatyvus gydymas, išduotas laikinas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2023 m. liepos 21 d. iki 2023 m. liepos 27 d., nukreipta į savo šeimos gydytoją dėl tolimesnio gydymosi. Ji patvirtina medicininių dokumentų, surašytų J. K. duomenų teisingumą. Santykis ir ryšys su J. K. yra darbinis (t. 1, b. l. 175-178). Nors nukentėjusioji J. K. Sodros duomenimis išties dirba toje pačioje poliklinikoje, kurioje lankėsi dėl jaučiamų skausmų, tačiau tai nepatvirtina, kad liudytojos R. V. parodymai ar surašyti medicininiai dokumentai galėtų būti melagingi. Nenustatyta, kad liudytoja R. V. būtų susijusi su nukentėjusiąja artimais ar šeimyniniais ryšiais, ar pavaldumo ryšiais darbe, ar tai, jog būtų suinteresuota baudžiamosios bylos baigtimi. Liudytoja R. V. apklausos metu, būdama prisaikdinta už melagingų parodymų davimą (BK 235 straipsnis), patvirtino, kad jos santykis su nukentėjusiąja yra darbinis, o jos išrašyti medicininiai dokumentai yra teisingi. Be to, byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2325/2023(01) patvirtina, kad J. K. padaryta poodinės kraujosruvos krūtinėje ir juosmenyje, kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2023 m. liepos 20 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą <...> (t. 1, b. l. 81-82). Teismas pažymi, kad kreiptis medicinos apžiūrai yra kiekvieno nukentėjusiojo teisė, o ne pareiga. Būtent šiuo atveju, nukentėjusioji, būdama registruota pas šeimos gydytoją, dirbančią VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kitos dienos rytą po įvykio, jausdama skausmus nuvyko apžiūrai į polikliniką, kurioje lankydavosi ir anksčiau (ne tik po šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio), nepaisant to, kad joje dirbo. Be to, nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų gydytoja ar atliktų poliklinikoje funkcijas, susijusias su gydymo paslaugų suteikimu. Todėl teismas vertina, kad byloje pateikti medicininiai dokumentai yra objektyvūs.
Žemesnės instancijos teismas
Spręsdamas dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo, teismas taip pat vertina liudytojo F. K. duotus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad <...> Ėjo iš buto susiruošę, jis ėjo pirmas, iš paskos vaikai, žmona liko užrakinti butą. Sutiko ant laiptų L. Z., kuri ėjo su šuniukais ant pavadėlių. Prasilenkė ant laiptų per vidurį, nusileido su vaikais į laiptinę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto. Nusileidus išgirdo žodžius, kad „L. Z. patrauktų šunis“, atsisuko ir pamatė, kad priartėja prie žmonos, sudavė su ranka į krūtinės sritį, tuo momentu pamatė, kad konfliktas aštrėja, žmona pasakė „ką darai“, pastūmė ją, kad duotų praėjimą, jis pradėjo judėti link jos, viskas vyko vienu momentu, žmona bandė nusileisti žemyn laipteliais, L. Z. sudavė koja į apatinę nugaros dalį. Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes liudytojas F. K. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu (t. 1, b. l. 150-153). Matytą spyrį koja nukentėjusiajai taip pat matė ir liudytojas E. K., kuris parodė, kad <...> pamatė, kaip L. Z. su koja (neprisimena kuria) spyrė jo mamai vieną kartą į nugaros sritį (kur tiksliai, nematė, paskui mama papasakojo tiksliau į kurią vietą), kai mama jau norėjo leistis laiptais ir eiti. Po to, kai mamai kaimynė spyrė su koja, ji nenukrito ir neprarado pusiausvyros. Po kojos spyrimo, jis nematė, kad jo mama sukluptų ar jai skaudėtų, ji iš karto krūptelėjo. Po smūgio jo tėvas tarp jų atsistojo, su tikslu, kad apginti mamą <...> (t. 1, b. l. 168-171). Šie liudytojai nurodė iš esmės panašias įvykio aplinkybes, susijusias su matytu kaltinamosios spyriu nukentėjusiajai. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad F. K. ar E. K. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar apkalbėti kaltinamąją.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Z. V. parodė, kad matė, kas ir kur stovėjo ir girdėjo šūkavimus. Matė apie minutę laiko trukusį konfliktą. Kaimynai iš (duomenys neskelbtini) aukšto nusileido į apačią, L. Z. kilo į viršų. Kaltinamoji pati papasakojo jai, kas nutiko. Išėjo į laiptinę ir išgirdo necenzūrinius žodžius, šaukimą vienas ant kito. Pro laiptų tarpą matė, kad L. stovėjo laiptais į viršų a(duomenys neskelbtini) aukšte, leidžiantis žemyn stovėjo nukentėjusiosios sūnus, kuris taip pat rėkė, šalia stovėjo vyras ir šalia žmona J.. Tarp J. ir L. buvo žingsnis. Rankų sklaidymasis buvo, bet sudavimo momento nematė <...> Tik tarp šių šeimų konfliktai vyksta. Pabaigą konflikto matė. Z. pakilo į viršų, trumpai pakalbėjo, ant veido buvo įbrėžimas, lengvas kraujo ištryškimas ir pasakė, kas nutiko, žinojo tik iš jos pasakojimo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Z. V. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, pažymėdama, kad <...> Išėjusi į laiptinę (duomenys neskelbtini) aukšte (jos butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte), ji pamatė, kad (duomenys neskelbtini) aukšte vyksta konfliktas tarp J. K. ir L. Z.. <...> ji pamatė, kad L. Z. stovėjo (duomenys neskelbtini) aukšte, arti (duomenys neskelbtini) buto, priešais ją stovėjo J. K.. <...> Vyresnysis J. sūnus stovėjo ant laiptų kylant į (duomenys neskelbtini aukštą ir visaip konflikto metu bandė suduoti žemiau stovėjusiai L. Z. savo ranka, bet nepataikė. <...> Ji patvirtino, kad jokio smurto ar fizinio skausmo sukėlimo ji tarp J. ir Z. nematė <...> (t. 1, b. l. 155-157). Teisiamojo posėdžio metu, kaltinamosios L. Z. gynėjas advokatas nurodė, kad liudytoja Z. V. patvirtino kaltinamosios poziciją, davė parodymus kaltinamosios naudai. Tačiau iš liudytojos Z. V. parodymų akivaizdu, kad ji matė tik konflikto pabaigą, o smurto ar kitokio pobūdžio veiksmų apraiškų, nematė. Be to, pažymėjo, kad įvykio aplinkybes sužinojo iš kaltinamosios L. Z. pasakojimų.
Pažymėtina, kad, nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015, 2K-291-489/2017). Nagrinėjamu atveju anksčiau aptartų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, kad L. Z. bylai reikšmingu laiku kairės rankos plaštaka vieną kartą pastūmė nukentėjusiąją J. K. į krūtinės sritį ir vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta koja spyrė nukentėjusiajai J. K. į apatinę nugaros dalį. Tai, kad nukentėjusiajai šiais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2325/2023(01), taip pat pačios nukentėjusios parodymai <...> prarado pusiausvyrą, tačiau atsilaikė. Dėl minėto smūgio pajuto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 184-186).
Kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsiranda kai asmeniui padaromas nežymus sveikatos sužalojimas ar trumpas susargdinimas, ar sukeliamas fizinis skausmas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad byloje nustatytos šios nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis – nusikalstami padariniai, t. y. J. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamosios veiksmų ir nukentėjusiajai atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, L. Z. padarytų veiksmų pobūdis (nukentėjusiosios pastūmimas bei spyris koja į apatinę nugaros dalį), nukentėjusiajai suduotų smūgių lokalizacija (krūtinės bei nugaros sritys) neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.
Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad L. Z. 2023 m. liepos 20 d., apie 17.40 val., daugiabučio namo bendro naudojimo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su kaimyne J. K. metu, kairės rankos plaštaka vieną kartą pastūmė nukentėjusiąją J. K. į krūtinės sritį, po ko, vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta koja spyrė nukentėjusiajai J. K. į apatinę nugaros dalį, tuo padarydama jai poodines kraujosruvas krūtinėje ir juosmenyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. K. sveikatą. L. Z. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Bausmės skyrimas
Už BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas L. Z. bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. Z. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat įvertina kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata).
L. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, L. Z. neteista (t. 2, b. l. 2), per 5 metus nebausta už administracinių nusižengimų padarymą (t. 2, b. l. 4), Sodros duomenimis nedirba (t. 2, b. l. 6-7), duomenų apie kaltinamosios gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą neturima.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. Z. paskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę.
BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
Teismo vertinimu, bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti L. Z. paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Šioje byloje nukentėjusioji J. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 39,82 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir advokato atstovavimo visame baudžiamajame procese išlaidų. Be to, civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 23,02 Eur išlaidų atlygimo už J. K. gydymą, taip pat 5 procentų metinių palūkanų priteisimą už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 136-137) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 490,31 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 119-126).
Nukentėjusiosios civilinis ieškinys motyvuojamas tuo, kad 2023 m. liepos 21 d. kreipėsi į medikus, jai buvo paskirti vaistai. Po patirto smurto jai skaudėjo nugarą, juosmens dalį, skausmas plito į kairę koją, 2023 m. liepos 27 d. vėl lankėsi pas gydytoją, nes skausmai nesiliovė, jai skyrė medikamentinį gydymą, paskirtas tausojantis režimas. Po sukrėtimo jai sunku kalbėti, lyg stringa žodžiai, teko kreiptis pas neurologą (2023 m. rugpjūčio 8 d.), dėl nugaros skausmo kreipėsi pas reabilitologą, jai buvo skirta reabilitacija nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. Iš viso gydėsi 60 dienų, t. y. nuo 2023 m. liepos 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. Dėl kaltinamosios veiksmų pablogėjo sveikata, jautė skausmą, šį įvykį matė jos sutuoktinis, vaikai, todėl ji jautė pažeminimą, buvo sukrėsta ne tik ji, bet ir jos vaikai, sutuoktinis. Iki šiol jaučia psichologines pasekmes – nuo bet kokio netikėtumo labai išsigąsta. Darosi sunku kalbėti. Pamačius I. Z. jaučia baimę, nes nežino, ko ji gali griebtis. Pridėti medicininiai dokumentai – E027. Medicinos dokumentų išrašas – diagnozė – nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas (nustatymo data 2023 m. liepos 21 d.) (t. 1, b. l. 92-111).
Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po šito įvykio labai skaudėjo nugarą, reikėjo kreiptis pas reabilitologus ir pas neurologus, nelabai galėjo kalbėti, pynėsi liežuvis. Tik vaistai padėjo, viskas vyko apie tris mėnesius. Buvo pas neurologą, jis nukreipė pas reabilitologą, buvo nuėjusi į pratimus, lašelines statė nuo skausmo. Reabilitacijos kursą praėjo. Anksčiau tokio nugaros skausmo nebuvo, kaip po šio įvykio. Skaudėdavo nugarą kartą į metus, užeidavo skausmas ir praeidavo. Skausmai būdavo po darbų, kai sunkaus kažką pakeldavo, bet praeidavo. Neturtinę žalą sudaro moralinė žala, nes darbą sutrikdė, turėjo nedarbingumą. Bijo išeiti į laiptinę, nes Z. su dukra stovi, šypsosi sarkastiškai, kažką pasako, sustoja, pagalvoja, kad gal vėl ją muš. Paskutiniu metu nesusitinka, stengiasi vengti susitikimų ir vaikams pasakė, kad būtų atsargesni. Išeinant į laiptinę paklauso, ar kas eina. Jeigu sutinka kaltinamąją, tai su telefonu viską filmuoja.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. Z. nusikalstama veika nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. K. sveikatą (byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusiajai padaryta poodinės kraujosruvos krūtinėje ir juosmenyje, kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 81-82); Medicinos dokumentų išrašas – diagnozė – nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas (nustatymo data 2023 m. liepos 21 d.). Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais duomenimis, iš kurių matyti, kad J. K. išties lankėsi gydymo įstaigoje, be to, nukentėjusiajai buvo diagnozuotas nugaros apatinės dalies sumušimas, skirtas tausojantis režimas ir konservatyvus gydymas, išduotas laikinas nedarbingumo pažymėjimas. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos J. K. patirti sužalojimai jai sukėlė fizinį skausmą tiek įvykio metu, tiek po paties įvykio, ir diskomfortą, kartu tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Be to, dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusiosios teigimu, ji patyrė išgyvenimus, jautė pažeminimą, buvo sukrėsta ne tik ji, bet ir jos vaikai, sutuoktinis. Iki šiol jaučia psichologines pasekmes. Taigi dėl įvykio metu patirto sužalojimo nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir neigiamų dvasinių išgyvenimų, jaučia nepatogumus ir neigiamus emocinius išgyvenimus. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas įvertina byloje įrodytų kaltinamosios padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą prieš nukentėjusiąją. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką, kurioje dėl neturtinės žalos dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų Eur iki 2 000,00 Eur ir dažniausiai neviršija 1 000,00 Eur sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-375-1073/2018, 2K-347-976/2018, 2K-58-693/2019, 2K86-628/2020, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-236-495/2021, 2K-142-303/2021 ir kita). 1 000,00 Eur ar kiek didesnės sumos priteisiamos tik tuomet, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai ilgesniam laikotarpiui, matomi žymūs sužalojimai, sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą dar padaroma ir kita nusikalstama veika, pavyzdžiui, grasinimas nužudyti ir panašiai.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai dėl poodinės kraujosruvos krūtinėje ir juosmenyje, buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris buvo padarytas kaltinamosios veiksmais. Nėra duomenų, kad po patirto smurto nukentėjusioji būtų negalėjusi laisvai judėti, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji turėjo nedarbingumą, jautė pažeminimą, buvo sukrėsta dėl įvykio ne tik ji, bet ir jos šeima, iki šiol pamačiusi kaimynę išsigąsta, būna sunku kalbėti. Teismas neabejoja, kad kaltinamosios elgesys sukėlė nukentėjusiosios išgąstį bei dvasinį sukrėtimą, stresą. Smurtiniai veiksmai prieš ją buvo naudojami jų gyvenamojo namo laiptinėje, esant šalia šeimos nariams bei konflikto pabaigą matė kaimynė, kas, neabejotinai, sukėlė ir gėdos jausmą, pažeminimą. Dėl nukentėjusiosios patirto sužalojimo išgyveno ir jos vaikai stebėję įvykį, kurie neabejotinai taip pat jautė baimę ir stresą. Tačiau vertindamas visas aplinkybes, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prasidėjusio konflikto peraugimas į smurtinius veiksmus nebuvo itin netikėtas abiem šalims. Kaltinamoji L. Z. smurtavo ne prieš atsitiktinį žmogų, o prieš tame pačiame name gyvenančią nukentėjusiąją, su kuria, anot bylos medžiagos, jau eilę metų santykiai yra konfliktiški ir kurie galiausiai įvykio dieną peraugo į smurtinius veiksmus. Šios aplinkybės taip pat iš dalies susilpnina nukentėjusiosios akcentuojamą jaučiamą baimę sutikus kaimynę, kadangi ji buvo užpulta ne atsitiktinio asmens. Be to, tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu pati kaltinamoji nurodė, kad dar prieš įvykį turėjo bėdų su nugara, juto jos skausmus. Taigi teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios J. K. prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas. Jai iš L. Z. priteistinas 300 Eur neturtinės žalos dydis. Vien nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismui nėra privalomas.
Kaip minėta, nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti patirtą turtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusioji patyrė 39,82 Eur turtinę žalą, pridėti vaistų išdavimo išrašai bei pirkimo kvitai, banko išrašai – bendra suma 11,44 Eur+10,22+6,24 (2023 m. liepos 21 d.) +11,92 Eur (2023 m. rugpjūčio 8 d.) (t. 1, b. l. 92-111).
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Byloje nustatyta, kad dėl L. Z. naudoto fizinio smurto prieš J. K., nukentėjusioji patyrė turtinio pobūdžio išlaidų – buvo pirkti įvairūs gydytojos nurodyti vaistai. Šias aplinkybes patvirtina pateikti kvitai bei išrašai, todėl ši suma priteisiama iš kaltinamosios nukentėjusiosios naudai.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 23,02 Eur turtinės žalos atlyginimo už suteiktas gydymo paslaugas ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 136-137). Šios išlaidos pagrįstos byloje surinktais įrodymais, tarp J. K. gydymo ir kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys, todėl tokios išlaidos priteisiamos iš kaltinamosios L. Z. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 490,31 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodyta, kad dėl 2023 m. liepos 21 d. įvykusio įvykio metu patirtų sužalojimų J. K. buvo laikinai nedarbinga nuo 2023 m. liepos 21 d. iki 2023 m. liepos 28 d.; pridėtas 2023 m. liepos 21 d. nedarbingumo pažymėjimas, laikotarpis 2023 m. liepos 21 d. iki 2023 m. liepos 28 d.; sprendimas skirti ligos išmoką – 490,31 Eur; pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (t. 1, b. l. 120-124). Ši žala patvirtinta rašytiniais įrodymais, nėra pagrindo abejoti išmokėtos ligos išmokos nukentėjusiajai dydžiu. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad dėl kaltinamosios L. Z. neteisėtų veiksmų J. K. buvo laikinai nedarbinga, todėl šis civilinis ieškinys tenkintinas ir nurodyta turtinės žalos suma priteistina iš kaltinamosios civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.
L. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 28-31). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinius diskus (vaizdo ir garso įrašai prie antro bylos galinio viršelio (BODY kameros pareigūno); garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro; nepilnamečio apklausa) palikti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nukentėjusioji pateikė prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo, kuriame prašė priteisti iš L. Z. 1000 Eur proceso išlaidų už advokato paslaugas; pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 83 bei banko išrašas patvirtinantis mokėjimą (t. 2, b. l. 157-159).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal teismų praktiką, teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).
Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. atstovas advokatas Dimitrijus Fomkin pradėjo atstovauti nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. lapkričio 23 d. priimtas nutarimas dėl leidimo atstovui dalyvauti procese). Advokatas susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teikė prašymus, dalyvavo 2023 m. gruodžio 15 d. atliekant akistatą. Advokatas dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, byla buvo išnagrinėta atliekant visišką įrodymų tyrimą, bylą nagrinėjant teisme advokatas buvo pakankamai aktyvus, užduodavo klausimus atliekant asmenų apklausas.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, sąskaitos už teisines paslaugas nurodytų teisinių paslaugų pobūdį, vadovaudamasis ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas (1 000 Eur) tenkinamas visiškai. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamosios priteisiama 1000 Eur nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų.
Byloje kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. Z. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajai skiriami šie įpareigojimai: 1) viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); 2) per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
L. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Tenkinti nukentėjusiosios J. K. ieškinį iš dalies ir priteisti iš L. Z. nukentėjusiajai J. K. 39,82 Eur (trisdešimt devynis eurus ir aštuoniasdešimt du euro centus) turtinės žalos ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį ir priteisti iš L. Z. civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 23,02 Eur (dvidešimt tris eurus ir du euro centus) išlaidų, susijusių su J. K. gydymu, ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos (23,02 Eur), skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo.
Tenkinti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį ir priteisti iš L. Z. civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 490,31 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų ir trisdešimt vieną euro centą) išlaidų, susijusių su ligos išmokos sumokėjimu J. K..
Iš L. Z. priteisti nukentėjusiajai J. K. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinius diskus (vaizdo ir garso įrašai prie antro bylos galinio viršelio (BODY kameros pareigūno); garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro; nepilnamečio apklausa) palikti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.