Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. J. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 26 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutartimi (byloje Nr. E1-797-1083/2020) buvo nutarta pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos Hofo žemės teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendį (įsiteisėjusį 2019 m. gegužės 8 d.) byloje Nr. 1 KLs 29 Js 9595/17; suderinti nuteistajam M. J. Vokietijos Federacinės Respublikos Hofo žemės teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1 KLs 29 Js 9595/17 pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) 242 paragrafo 1 dalį, 244 paragrafo 1 dalies 3 punktą, 303 paragrafą, 303c paragrafą ir 52 paragrafą bei pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 paragrafo 1 dalį, 244 paragrafo 1 dalies 3 ir 4 punktus, 303 paragrafą, 303c paragrafą 53 paragrafą ir 52 paragrafą paskirtą galutinę subendrintą paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 7 metams, prilyginant ją pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 ir 3 dalis galutinei subendrintai bausmei ir nuteistajam M. J. palikti tą pačią 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

2. Skundžiama nutartimi buvo atmestas nuteistojo gynėjo prašymas dėl M. J. įvykdytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir jam skirtos bausmės švelninimo dėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų.

3. Panevėžio apygardos teisme gautas nuteistojo gynėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 26 d. nutartį ir, atsižvelgiant į BK pakeitimus, susijusius su baudžiamąja atsakomybe už nusikaltimus nuosavybei, perkvalifikuoti M. J. įvykdytas nusikalstamas veikas ir švelninti jam paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VII dalyje nustatytas taisykles (BPK 365 straipsnio 1 dalis). To paties kodekso 365⁵ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

7. Įstatymo 9 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse numatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone.

8. Nagrinėjamu atveju M. J. buvo nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Hofo žemės teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu galutine 7 metų laisvės atėmimo bausme. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutartimi šis Europos Sąjungos valstybės narės nuosprendis buvo pripažintas ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Suderinta bausmė M. J. - 7 metai laisvės atėmimo.

9. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925 „Dėl Baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios“. Pagal šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalį, jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

10. Pažymėtina, kad M. J. nusikalstamas veikas padarė Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje ir buvo nuteistas, t. y. pripažintas kaltu ir jam paskirtos individualios bausmės bei subendrinta galutinė bausmė pagal šios Europos Sąjungos valstybės baudžiamuosius įstatymus. Taigi, jei įsigaliotų Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo įstatymo pakeitimai, švelninantys M. J. teisinę padėtį ir jie turėtų grįžtamąją galią, būtų pagrindas svarstyti nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo klausimą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tokių duomenų neturėjo.

11. Nors skunde atkreipiamas dėmesys į Įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės ir šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka suderinta bausmė ar kita priemonė vykdomi pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus su šiame straipsnyje numatytais ypatumais, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas neturi įstatyminio pagrindo revizuoti įsiteisėjusios ir vykdytinos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutarties, t. y. jis negali iš naujo su Lietuvos Respublikos įstatymais suderinti Vokietijos Federacinės Respublikos Hofo žemės teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu M. J. paskirtos bausmės. Tarptautiniai teisės aktais nesuteikia teisės nuosprendžio vykdymą perimančiai šaliai iš naujo nuteisti perduodamą asmenį, t. y. iš naujo spręsti jo kaltės klausimą ir skirti naują bausmę ar iš naujo nustatyti bausmės dydį. Perimančiai šaliai, vadovaujantis tarptautinio pasitikėjimo principu, suteikiama teisė suderinti kitoje Europos Sąjungos valstybėje paskirtą laisvės atėmimo bausmę remiantis pagrindiniu kriterijumi - suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką (Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tuo atveju, kai užsienio valstybėje asmeniui paskirta laisvės atėmimo bausmė savo trukme viršija nacionalinėje teisėje už atitinkamą nusikalstamą veiką numatytą maksimalų dydį, bausmę derinantis teismas turi ne pareigą, o teisę trumpinti paskirtą bausmę.

12. Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nusikalstamų veikų perkvalifikavimas pagal šiuo metu galiojantį BK neturėtų realios įtakos pirmiau paminėtais procesiniais sprendimais nustatytai nuteistojo M. J. teisinei padėčiai (jos nelengvintų).

13. Vokietijos Federacinės Respublikos Hofo žemės teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu M. J. nuteistas iš viso dėl keturių nusikalstamų veikų epizodų. Kiekviename epizode jam inkriminuota idealioji vagystės įsibraunant į patalpas su turto sugadinimu sutaptis. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutartyje M. J. nusikalstamos veikos buvo prilygintos BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytoms veikoms. Naujojoje BK redakcijoje vagystės su kvalifikuojančiu požymiu – įsibrovimu į patalpą sudėtis įtvirtinta 178 straipsnio 3 dalyje, tačiau abiejose baudžiamojo įstatymo redakcijose už šią nusikalstamą veiką numatytos tų pačių rūšių ir dydžių bausmės, todėl BK 178 straipsnio pakeitimai neturi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai ir, net jei būtų peržiūrimas Lietuvos teismo priimtas nuosprendis, nebūtų jokio pagrindo perkvalifikuoti šias veikas ar skirti už jas švelnesnes bausmes. Dėl BK 190 straipsnio pakeitimų M. J. nusikalstamas veikas, susijusias su turto sugadinimu, antrajame ir trečiajame epizode būtų pagrindas perkvalifikuoti iš BK 187 straipsnio 1 dalies į 187 straipsnio 3 dalį, t. y. iš nesunkaus nusikaltimo į baudžiamąjį nusižengimą, ir už jas skirti švelnesnės rūšies bausmes nei laisvės atėmimas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 63 straipsnio 2 dalį ir 5 dalies 1 punktą esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai už kelias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, t. y. griežtesnė bausmė apima švelnesnes, griežtesnės už vagystes paskirtos bausmės apimtų švelnesnes už turto sugadinimą paskirtas bausmes ir galutinės subendrintos bausmės už atskirus epizodus liktų nepakitusios. Pažymėtina ir tai, kad ketvirtajame epizode sugadinto turto vertė nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti numatytos ribos (mažesnė nei 3 MGL), tačiau už abi nusikalstamas veikas (vagystę įsibraunant į patalpą ir turto sugadinimą) Vokietijos Federacinės Respublikos nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (4 m. laisvės atėmimo) neviršija nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančios BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalios trukmės (6 m.), todėl atitinka Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatą. Beje, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad minėtų nusikalstamų veikų perkvalifikavimas neturėtų įtakos ir M. J. teistumo termino skaičiavimui pagal BK 97 straipsnį, kadangi jis vis tiek liktų nuteistas už nusikalstamas veikas, priskiriamas toms pačioms kategorijoms – apysunkius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 3 dalis), nesunkų nusikaltimą (BK 187 straipsnio 1 dalis) ir baudžiamuosius nusižengimus (BK 187 straipsnio 3 dalis).

14. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 6 dalį sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti ginčijamas tik jį priėmusioje Europos Sąjungos valstybėje narėje pagal jos nacionalinę teisę. Taigi situacijos, kai perduoto nuteistojo laisvės atėmimo bausmė vykdančiojoje valstybėje visiškai ar iš dalies nebūtų įvykdyta dėl kitų priežasčių, nei leidžiama pagal galiojantį Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, prieštarautų tarptautiniams susitarimams ir keltų pavojų valstybių narių tarpusavio ypatingam pasitikėjimui ir sklandžiam visos Europos Sąjungos nuosprendžių tarpusavio pripažinimo ir vykdymo sistemos veikimui.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti M. J. gynėjo skundą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo M. J. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.