Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-10 · Civilinė byla Nr. 2A-170-450/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-10
Bylos Nr.
2A-170-450/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00482-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Atsakovas
V. D.
Ieškovas
UAB „Piliuona“
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-170-450/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00482-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 42.9; 121.14; 121.21.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Piliuona“ ieškinį atsakovui V. D. dėl skolos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ”Piliuona” kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo V. D. ieškovo naudai 292, 57 Lt skolą, 15,55 Lt palūkanų, 227, 03 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 70 Lt sumokėto žyminio mokesčio, taip pat kitas byloje galinčias atsirasti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pirkimo-pardavimo sutartimi įsipareigojo nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti iki bus įsteigta daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija kompensuoti ieškovui UAB „Piliuona” išlaidas už statinio administravimą, statinio inžinerinės įrangos priežiūrą, bendrų patalpų valymą, lauko teritorijos priežiūrą, šiukšlių išvežimą, patalpose sunaudotus energetinius resursus ir kitas paslaugas. Ieškovas administratoriaus funkcijas vykdė nuo 2009-11-13 iki 2010-04-22. Ieškovas teikė pastatų bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas, samdė pastatų priežiūrai reikalingus darbuotojus bei užtikrino komunalinių paslaugų teikimą bendrojo naudojimo patalpoms. Ieškovas paskaičiavo atsakovo V. D. bendrojoje nuosavybėje valdomai daliai mokėti tenkančias išlaidas už daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimą ir komunalines paslaugas bendrojo naudojimo patalpoms per laikotarpį nuo 2009-11-13 iki 2010-04-22 bei išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija PIL Nr. 3245. Šioje sąskaitoje nurodė atsakovui mokėtiną sumą 364, 25 Lt. Dalį reikalaujamos sumos atsakovas apmokėjo 2010-12-17 padengdamas 71,68 Lt. Kadangi likusi atsakovo skola sudaro 292,57 Lt, prašė ją iš atsakovo priteisti. Dėl to, kad atsakovas savalaikiai nesumokėjo reikiamo mokėjimo ieškovui kilo nuostoliai, kurių dydis yra 227,03 Lt.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagįstą. Paaiškino, kad 2009 m. kovo 17 d. atsakovas sudarė su ieškovu UAB „Piliuona” buto, dalies žėmes sklypo bei dalies parkingo pirkimo – pardavimo sutartį pagal kurią atsakovas nupirko iš ieškovo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 6.16 punktu įsipareigojo už laikotarpį po pastato pripažinimo tinkamu naudoti iki daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos įsteigimo ar paskirto objektą administruojančio juridinio asmens veikimo pradžios kompensuoti pardavėjui jo patirtas išlaidas už statinio administravimą, pastato inžinerinės įrangos priežiūrą, bendrų patalpų valymą, lauko teritorijos priežiūrą, šiukšlių išvežimą ir patalpose sunaudotus energinius resursus. Už laikotarpį nuo 2009-11-13 iki 2010-01-31su ieškovu atsiskaitė. Norėdamas tinkamai įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, atsakovas atliko galimai patirtų sutartyje numatytų išlaidų apskaičiavimą ir jas kompensavo. Daugiau ieškovui nėra skolingas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus meisto apylinkės teismas 2013 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. D. 282,29 Lt pagrindinio mokėjimo, 15 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2012-02-02 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo, 50 Lt žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB ”Piliuona” naudai. Taip pat priteistė iš ieškovo UAB „Piliuona” 150 Lt bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą atsakovo V. D. naudai. Teismas įskaitė priešpriešinius priteisimus ir galutinai priteisė iš atsakovo V. D. 132,29 Lt pagrindinio mokėjimo, 15 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2012-02-02 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo, 50 Lt žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Piliuona” naudai.

Teismas pažymėjo, kad ieškinyje įvardinta atsakovo sumokėta suma yra panaši (71,68 Lt), bet ji neatitinka rašytinio įrodymo, todėl iš dalies atmetama. Nustatė, kad likusi nesumokėta PVM sąskaitos-faktūros dalis yra 292,39 Lt (364,25-71,86). Teismas nustatė, kad 2010-09-06 PVM sąskaitoje-faktūroje yra detalizuotas suteiktų komunalinių paslaugų ir pastatų ūkio valdymo paslaugų sąrašas, nurodyti laikotarpiai už kuriuos skaičiuojamas mokėjimas apima ginčo laikotarpį, išskyrus ties komunalinių paslaugų detalizacija, esančios 4 eilės numeriu pažymėto šalto vandens paslaugą. Šios eilutės įvardintas laikotarpis nuo 2010-07-01 iki 2010-08-31 neatitinka ieškinyje reikalaujamam komunalinių paslaugų apmokėjimo laikotarpiui, neatitinka ginčo šalių sutarties 6.16 straipsniu atsakovo prisiimtos prievolės apmokėjimo termino, todėl teismas darė išvadą, kad apskaičiuotas 10,10 Lt mokėjimas už šaltą vandenį per laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-08-31 yra nepagrįstas. Visos kitos paslaugos atitinka ginčo šalių sutartimi sulygtą prievolės vykdymo terminą. Pažymėjo, kad ne atsakovas, bet ieškovas pagal reikalingas išlaidas apskaičiuoja atsakovui tenkančio mokėjimo dalį. Atsakovas, sutartimi prisiėmęs pareigą kompensuoti namo priežiūrai reikalingas išlaidas per laikotarpį nuo 2009-11-13 iki 2010-04-22 turėjo teisę reikalauti kokybiškų paslaugų atlikimo, turėjo CK 6.200 str. 2 d. pagrindu bendradarbiauti su ieškovu, privalėjo būti rūpestingas ir apdairus, o pasibaigus sutartimi sulygtam prievolės mokėti už paslaugas terminui – 2010-04-22 – atsakovas privalėjo galutinai atsiskaityti su ieškovu, spręsti visus kitus su mokėjimu, prisiimtos prievolės vykdymu susijusius klausimus. Teismas konstatavo, kad atsakovo atliktas dalinis ir, neturint objektyvių duomenų skaičiuotas 71,86 Lt mokėjimas neatitinka sutarties vykdymo principų. Per ginčo laikotarpį nuo 2009-11-13 iki 2012-04-22 atsakovas nesikreipė į ieškovą dėl nekokybišklai teiktų paslaugų, ar kad negauna paslaugų už kurias prisiėmė pareigą mokėti, nesikreipė į ieškovą dėl jam tenkančio mokėjimo dydžio. Pažymėtina, kad atsakovo pretenzijos ieškovui, atsirado pasibaigus paslaugų gavimo laikotarpiui, o tai rodo, kad atsakovas vengia atsiskaityti, todėl iš atsakovo priteisė 282,29 Lt sumą bei 15 Lt dydžio palūkanas (282,29 x 0,05/365 x 388) bei procesines 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių 227,03Lt dydžio nuostolio atsiradimą, todėl šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. UAB „Piliuona” prisiimta atsakomybė mokėti 0,2% delspinigius yra ieškovo ir kito ūkio subjekto sutarties dalyku. Atlikta skaičiuotė menamais, niekuo nepagrįstais skaičiavimas neleidžia tesmui konstatuoti, kad atsakovo nesumokėtas mokėjimas sukėlė ieškovui turtinę žalą/nuostolį (CK 6.249 str.), kad atsakovo nesumokėtas mokėjimas sąlygojo/buvo priežastiniame ryšyje su atsakovui kilusiu nuostoliu (CK 6.247 str.). Teismui, ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistos proporcingai patenkintų, šiuo atveju atmestų reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo priteisė 150 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, kad teismas netyrė ir nevertino visų įrodymų, apsiribojo teiginiu, kad ieškovo pateikta „eilė sutarčių“ patvirtina, kad ieškovas teikė paslaugas namui. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apelianto pateikti paskaičiavimai yra subjektyvūs ir nepagrįsti, todėl jais nesirėmė, tačiau neargumentuodamas pripažino tinkamu įrodymu ieškovo atstovo teisininko J. K. padarytas detalizacijas ir paskaičiavimus, kurios atsižvelgiant į tai, kad atstovas J. K. nepateikė teismui įrodymų apie savo buhalterinį išsilavinimą, turėjo būti nelaikomos tinkamu įrodymu. Pažymėjo, kad už laikotarpį nuo 2009 11 13 iki 2010 01 31 atsakovas yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu ir tai patvirtina prie bylos pridėtas ieškovo direktoriaus 2010 03 22 pranešimas, kuriuo jis patvirtina, kad atsakovui už laikotarpį nuo 2009 11 13 iki 2010 01 31 pretenzijų dėl mokesčių neturi ir ateityje neturės. Nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių tikslią už nurodytą laikotarpį sumokėtą sumą, apsiribojo sąskaitoje įrašyta 13 eilute „sumokėta suma už suteiktas komunalines paslaugas nuo 2009 11 13 - 2010 01 31 — 42,25 Lt“ ir ją minusavo iš bendros sąskaitos. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad šie ieškovo pateikti duomenys yra pagrįsti ir pakankami daryti išvadai, kad būtent nurodytą sumą apeliantas ieškovui sumokėjo. Pažymėjo, kad ieškovo atstovas priešingai nei nurodyta ieškovo direktoriaus pranešime teismui aiškino, kad bendras 1872 Lt atliktas mokėjimas už nurodytą laikotarpį yra dalinis, nors tai akivaizdžiai prieštarauja rašytiniam įrodymui. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių aplinkybę, kad apeliantas yra sumokėjęs 42,25 Lt, o ne daugiau ar mažiau. Sąskaita nėra pakankamas ir tinkamas įrodymas sprendžiant klausimą, kiek buvo sumokėta. Pažymėjo, jog ieškovo pateiktose sąskaitos detalizacijose būtent ši eilutė nėra aptarta ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Nurodė, kad apeliantas, skirtingai nei nustatė teismas, niekada nevengė vykdyti sutartimi prisiimtos pareigos apmokėti už suteiktas paslaugas ir sutinka mokėti už faktiškai suteiktas ir dokumentais pagrįstas paslaugas. Vykdydamas pareigą, dar iki sąskaitos gavimo apeliantas sumokėjo už jam suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2009 11 13 iki 2010 01 31, o gavęs sąskaitą, nesutikdamas su ja, skirtingai nei nurodyta teismo sprendime, iš karto kartu su kitais namo gyventojais, 2010 09 21 pateikė prašymą ieškovui, kuriame prašė pateikti sąskaitos pagrindimą, prie prašymo buvo pridėtas visų besikreipiančių gyventojų sąrašas su jų parašais. Atsakovas jokio išsamaus atsakymo taip ir negavo, todėl atsižvelgdamas į tai, kad už laikotarpį nuo 2009 11 13 iki 2010 01 31 buvo pilnai su ieškovu atsiskaitęs, atliko paskaičiavimus ir kompensavo už laikotarpį po pastato pripažinimo tinkamu naudoti iki daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos įsteigimo pradžios (2010 02 01 - 2010 04 22) pardavėjui jo patirtas išlaidas už statinio administravimą, pastato inžinerinės įrangos priežiūrą, bendrų patalpų valymą, lauko teritorijos priežiūrą, šiukšlių išvežimą ir patalpose sunaudotus energinius resursus ir pateikė ieškovui 2010 12 13 raštą Nr. 45-11 „Dėl išlaidų kompensavimo“, kuriame pateikė detalų paaiškinimą, pridėjo išlaidų lentelę, kurioje 71,86 Lt, todėl šiai sumai 2010 12 16 buvo padarytas pavedimas. Priešingai nei nurodyta teismo sprendime, skaičiavimai buvo atlikti remiantis objektyviais skaitiklių parodymais, iš LESTO gautais duomenimis. Pažymėjo, kad šias visas aplinkybes patvirtina prie bylos kartu su 2012 10 31 rašytiniais paaiškinimais pridėti rašytiniai įrodymai, kurių teismas visiškai neįvertino ir nepasisakė, kodėl juos atmeta, jų neįvertinęs padarė nepagrįstas išvadas. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas gavęs 2010 12 13 raštą ir pavedimą jokių prieštaravimų ar pastabų apeliantui nereiškė. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ne kartą klaidino teismą, teismo sprendime nepagrįstai rėmėsi jo paaiškinimais, atmetė liudytojų T. Z., V. T. ir E. P. parodymus, kur jie paaiškino, kad skaičiavimai buvo atlikti remiantis skaitiklių parodymais, sutartimis, atsižvelgiant į norminiais aktais nustatytą tvarką.

Dėl prašomų priteisti sumų. Administravimo įkainis yra paskaičiuotas remiantis Vilniaus m. savivaldybės tarybos patvirtintu galiojančiu administravimo tarifu (0,105 Lt. už 1 kv. m bendrojo naudingojo ploto per mėnesį) padalinant išlaidas visiems patalpų savininkams proporcingai jų turimų patalpų plotui (0,105Lt*48,29=5,07Lt; 5,07Lt/30*160d.= 27,04 Lt.); šiukšlių išvežimas paskaičiuotas pagal Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį Nr. 141000/557 sudarytą 2009 04 18, padalinant bendras išlaidas visiems patalpų savininkams proporcingai jų turimų patalpų plotui. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal ieškovo pateiktą detalizaciją, kurią padarė ieškovo atstovas J. K. asmeniškai ir UAB „Veolia ES Lietuva“ pateiktas sąskaitas faktūras matyti, kad sąskaitos yra išrašytos už laikotarpį nuo 2010 02 01 iki 2010 04 30, kai mokėti reikia iki 2010 04 22. Be to, PVM sąskaitoje faktūroje VESL Nr. 101381, 2010 04 30 dienos yra aiškiai nurodyta, kad prašoma apmokėti už buitinių atliekų išvežimą už balandžio mėnesį ir statybinių atliekų išvežimą. Atsakovas turi pareigą kompensuoti išlaidas už buitinių atliekų išvežimą, tačiau ieškovas savo detalizacijoje nepagrįstai įtraukia į kompensuojamą sumą taip pat išlaidas už statybinių atliekų išvežimą. Už elektros energiją bendro naudojimo patalpose už laikotarpį nuo 2010 02 01 iki 2010 04 22 atsakovas yra sumokėjęs 35,17 Lt. Mokestis buvo paskaičiuotas pagal faktinį elektros suvartojimą, taikant tuo metu galiojusias AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos tarifus ir bendrą energijos mokesčių kiekį padalijant visiems patalpų savininkams proporcingai jų turimų patalpų plotui. Ieškovo pateiktoje detalizacijoje yra nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2010 02 iki 2010 04 yra prašoma kompensuoti bendrai 4369,95 Lt. Būtent ši suma yra padalinta kiekvienam gyventojui. Už šį laikotarpį atsakovui tenkanti suma sudaro 34,82 Lt. Kaip matyti, atsakovas yra sumokėjęs daugiau, t. y 35,17 Lt. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas iškilus ginčui, per bendrijos pirmininką kreipėsi į LESTO dėl informacijos, kiek buvo suvartota elektros energijos laikotarpiu nuo 2010 02 01 iki 2010 04 22, adresu Eišiškių pl. 45, Vilnius, bendro naudojimo patalpose, gavimo. Gavus duomenis iš LESTO buvo atlikti skaičiavimai ir paaiškėjo, kad ieškovo prašoma kompensuoti suma yra dar užaukštinta 108,55 Lt, kadangi pagal faktiškai suvartotos elektros energijos kiekį bendro naudojimo patalpose susidaro bendra 4261,40 Lt suma. Pagal šį rodiklį atsakovui tenkanti dalis sudaro 33,96 Lt (4261,40 Lt/ 6059,37*48,29 kv. m = 33,96 Lt.) Taigi susiklosto situacija, kad atsakovas yra faktiškai permokėjęs ieškovui, o ne skolingas. Ieškovas prašo priteisti už šaltą vandenį 16,70 Lt laikotarpiu nuo 2009 11 13 iki 2010 04 22 bei 10,10 Lt laikotarpiu nuo 2010 07 01 iki 2010 08 31. Kaip jau minėta, už laikotarpį nuo 2009 11 13 iki 2010 01 31 atsakovas pilnai atsiskaitė. Už laikotarpį nuo 2010 02 01 iki 2010 04 22 atsakovas yra sumokėjęs 4,22 Lt. Atsakovas ieškovui sumokėjo už šaltą vandenį pagal individualų skaitliuko parodymą pagal faktinį vandens sunaudojimą, taikant tuo metu galiojusį UAB „Vilniaus vandenys“ įkainį. Ieškovas prašo priteisti 5,75 Lt. už interneto paslaugas laikotarpiu nuo 2010 02 01 iki 2010 04 22. Atsakovas sumokėjo ieškovui 2,09 Lt už interneto paslaugas (video stebėjimo linija). Įkainis paskaičiuotas pagal Interneto prieigos paslaugos užsakymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2010 02 19, padalijant bendras išlaidas visiems parkingų savininkams proporcingai jų turimų parkingo vietų skaičiui. Kuo remiantis ieškovo atstovas J. K. pateikia skaičiavimus detalizacijoje, neaišku. Ieškovas prašo priteisti 15,39 Lt už šildymo sistemų priežiūrą. Ieškovas nurodo, kad dėl šildymo sistemų priežiūros buvo sudaręs sutartį su UAB „KVP projektai“, 2009 11 12. Sutarties 1.4 punktu buvo numatyta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu už šilumos ūkio priežiūrą buvo paskirtas atsakingu A. M.. Priede Nr. 1 taip pat buvo numatyta, kad šis asmuo turi priimti paslaugų užsakymus iš paslaugų gavėjo, t. y. ieškovo, bei teikti paslaugų sąmatas. Jokių įrodymų apie tai, kad buvo pateikti paslaugų užsakymai byloje nėra pateikta. Atkreipė dėmesį į tai, kad remiantis LR Vyriausybės 2001 05 23 nutarimu Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 12 19 įsakymu Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo“ nuolatinės techninės namo priežiūros išlaidos patalpų savininkams apskaičiuojamos remiantis Savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais, nustatomais pagal daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) faktines išlaidas, kurios pagrindžiamos darbų sąrašu, prieš tai sudarant numatomų atlikti darbų sąmatą. Teismas neįvertimo, kad ieškovas jokių nurodytų dokumentų nepridėjo, o pateikta detalizacija, kuri atlikta ieškovo atstovo teisininko J. K. pati savaime nepagrindžia turėtų išlaidų. Ieškovas prašo priteisti 31,16 Lt. už šalto vandens sistemos priežiūrą. Byloje yra pateikta 2009 05 14 sudaryta „Šalto vandens prikimo pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo laikina sutartis“ Nr. LAIK - 2436 A. Joje nurodyta, kad vanduo tiekiamas statybos reikmėms. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalto vandens sistema priklauso UAB „Vilniaus vandenys, o šalto vandens punktai buvo priduoti 2011 metais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie šalto vandens punktų pridavimo datą. Remiantis šiuo laikytina, kad sistema pradėjo veikti nuo punktų pridavimo, todėl jos priežiūra rūpintis iki to laiko nebuvo pagrindo. Kokie darbai buvo atlikti ieškovas nepaaiškino. Ieškovas prašo priteisti 118,42 Lt už teritorijos tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 11 13 iki 2010 04 22. Juos neva atliko R. L.. Kaip jau buvo nurodyta 2010 12 13 rašte Nr. 45-11, visi teritorijos tvarkymo darbai buvo atliekami pačių gyventojų, todėl ieškovas išlaidų nepatyrė. Šias aplinkybes patvirtino apeliantas, liudytojai T. Z., V. T. ir E. P., bei ieškovo atstovo į bylą pateiktas įrodymas apie tai, kad gyventojai prašė ieškovo nupirkti 4 kastuvus. Jeigu teritorijos tvarkymo darbus, kaip teigia ieškovas, atliko vienas asmuo R. L., todėl kyla klausimas, kam jam reikalingi 4 kastuvai. Ieškovas prašo priteisti už buhalterinę apskaitą - 31,16 Lt. Nėra pridėta jokių faktines išlaidas, susijusias su buhalterinės apskaitos vedimu, pagrindžiančių dokumentų. Detalizacijoje nurodyta, kad buhalterija neva buvo vesta 160 dienų, t. y. visas dienas nurodytu laikotarpiu. Toks teigimas yra nelogiškas ir neatitinka protingumo principo. Akivaizdu, kad buhelterija, jei ir būtų vedama, tai faktiškai šiuo atveju ne daugiau nei dvi dienas per mėnesį. Įrodymų apie tai, kad su mokesčio tarifu buvo supažindinti gyventojai - nepateikta. Ieškovas prašo priteisti už elektros ūkio priežiūrą - 31,16 Lt. Nurodo, kad elektros ūkį prižiūrėjo R. L., kuris buvo paskirtas atsakingu už elektros ūkį 2009 09 01. Pirma, jo darbo sutartyje buvo numatyta, kad R. L. yra pagalbinis darbininkas, antra remiantis Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklėmis, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. 4-432, atsakingas už elektros ūkio priežiūrą asmuo privalo turėti atestatą. Tokio dokumento ieškovas nepateikė, todėl faktiškai R. L. ne tik neatliko nurodytų darbų, bet ir negalėjo jų atlikti; už priešgaisrinių sistemų priežiūrą prašo priteisti 21,82 Lt. Pagal LR Vyriausybės nutarimu 2003 06 25 Nr. 825 patvirtintas Priešgaisrinės įrangos gamybos ir jos techninės priežiūros licenzijavimo taisykles, asmuo vykdantis priešgaisrinės sistemos priežiūrą privalo turėti licenziją. UAB „Piliuona“ licenzijos nėra gavusi. Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštas 2012 10 09 Nr. 3-17-4913, todėl nurodytų darbų neturėjo galimybės atlikti. Visi ieškovo pateikti įrodymai, kuriais jis grindžia neva atlikęs visų aukščiau nurodytų sistemų priežiūrą vertintini kritiškai, be to teismas neįvertino liudytojų T. Z., V. T. ir E. P. parodymų, kurie teismui paaiškino, kad niekas sistemų neprižiūrėjo. V. T. paaiškino, kad skaitliukus reguliavo pats. Prašoma priteisti 3,12 Lt. suma kaip kaupiamosios lėšos yra nepagrįsta. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad gyventojai būtų nutarę kaupti lėšas. Tokio susitarimo nebuvo. Bendrijos pirmininkas V. T. teisme patvirtino, kad jokios kaupiamosios lėšos bendrijai perduotos nebuvo, buvo perduota tik skola. Ieškovas nepateikė jokios finansinės atskaitomybės dokumento apie tokių lėšų perdavimą bendrijai. Iš išdėstyto darytina išvada, kad apelianto atlikti paskaičiavimai yra objektyvūs ir pagrįsti, jais abejoti nėra pagrindo, jis yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu, o ieškovas ieškinio nepagrindė tinkamais įrodymais.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad už pirmąjį teismo posėdį, atsiliepimą į ieškinį, kai jį atstovavo advokatė A. Š., apeliantas neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų. Kadangi dėl jos kaltės pirmasis teismo posėdis buvo atidėtas, jis ja nepasitikėjo, apeliantas sutartį nutraukė ir sudarė sutartį su kitu advokatu. Įstojus į bylą advokatei J. L., pastaroji turėjo susipažinti su bylos medžiaga, kuri yra didelės apimties, rengė rašytinius paaiškinimus, dalyvavo teismo posėdžiuose, rengėsi baigiamosioms kalboms, teikė konsultacijas. Pagrindo daryti išvadai, kad apeliantas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir dėl jo kaltės susidarė bylinėjimosi išlaidos nėra. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, į didelę bylos apimtį ir sudėtingumą, kadangi joje reikėjo atlikti skaičiavimus, buvo gilinamasi į specialiuosius norminius aktus, renkami papildomi įrodymai, kurie buvo teikti teismui. Atkreipė dėmesį į tai, kad pats teismas dėl didelės bylos apimties ir sudėtingumo du kartus atidėjo sprendimo paskelbimą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, prašoma priteisti 900 Lt. suma yra minimali. Nurodė, kad pagrindo taikyti LR CPK 93 str. 4 d. nebuvo, teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 str. 2 d. turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas atsižvelgdamas į pridėtus pagrindžiančius įrodymus ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovas atsiliepimo į apelaicinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo V. D. apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo bendrojoje nuosavybėje valdomai daliai tenkančių išlaidų už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir komunalines paslaugas mokėjimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas nusipirko butą, esantį Eišiškių pl. Nr. 45-11, Vilniuje, ir pirkimo-pardavimo sutartimi įsipareigojo nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti iki bus įsteigta daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija kompensuoti ieškovui UAB „Piliuona” išlaidas už statinio administravimą, statinio inžinerinės įrangos priežiūrą, bendrų patalpų valymą, lauko teritorijos priežiūrą, šiukšlių išvežimą, patalpose sunaudotus energetinius resursus ir kitas paslaugas. Ieškovas UAB „Piliuona” administratoriaus funkcijas vykdė nuo 2009-11-13 iki 2010-04-22. Ieškovas paskaičiavo atsakovo V. D. bendrojoje nuosavybėje valdomai daliai mokėti tenkančias išlaidas už daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimą ir komunalines paslaugas bendrojo naudojimo patalpoms per laikotarpį nuo 2009-11-13 iki 2010-04-22 bei išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija PIL Nr. 3245. Šioje sąskaitoje nurodė atsakovui mokėtiną sumą 364, 25 Lt. Dalį reikalaujamos sumos atsakovas apmokėjo 2010-12-17, padengdamas 71,68 Lt, tačiau pasak ieškovo, atsakovas liko skolingas 292,57 Lt, todėl jis kreipėsi į teismą dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo teismine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. D. 282,29 Lt pagrindinio mokėjimo, 15 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2012-02-02 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Dėl priimto teismo sprendimo atsakovas pateikė apeliacinį skundą. Atsakovo. V. D. nesutikimas su pirmosios instancijos sprendimu buvo grindžiamas motyvais, kad pirmosios instancijas teismas ne pilna apimtimi ir neobjektyviai įvertino įrodymus apie atliktus paskaičiavimus už suteiktas jam paslaugas.

Pritartina apeliantui, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas ir teisingas, priimtas formaliai įvertinant byloje esančius duomenis, neįsigilinant į bylos esmę, netiriant ir nesiaiškinant su nagrinėjamos bylos dalyku susijusių faktinių aplinkybių. Nors teismo pareiga pagrįsti sprendimą nereiškia teismo pareigos atsikirsti į kiekvieną byloje pareikštą argumentą, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo dalies esminių atsakovo išsakytų argumentų, o būtent pateiktų skaičiavimų dėl priteistų sumų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu apeliantas išdėstė argumentus dėl jo teigimu, netinkamai apskaičiuoto mokesčio už buitinių šiuklių išvežimą, už bendro naudojimosi elektra, už šaltą vandenį, už interneto paslaugas, už pastato administravimą, šildymo sistemų, šalto vandens sistemų, priešgaisrinių sistemų bei elektros ūkio priežiūrą, už teritotijos tvarkymą ir kaipiamąsias lėšas. Ieškovo ir atsakovo atlikti skaičiavimai nesutampa, paskaičiuota už skirtingus laikotarpius bei skirtingas formules, dalį mokesčių atsakovas iš viso nepripažino, neva tokios paslaugos nebuvo teikiamos, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių ir šiais aspektais nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo šių reikalavimų, nebuvo ištirtos visos įrodinėtinos aplinkybės, išvada padaryta skubotai ir neatskleidus bylos esmės šioje ieškinio dalyje. Todėl teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės, nes apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti reikalavimų, kurių nenagrinėjo ir neišsprendė pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme pareikštą, bet neišnagrinėtą reikalavimą, apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o šalių teisinis ginčas, kurio turinį sudaro pareikšto reikalavimo teisinis ir faktinis pagrindai, ieškovo atsikirtimai. Tačiau tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, apibrėžiančioms apeliacijos paskirtį, apeliacinės instancijos teismo procesines galias, ir taip būtų pažeistas šalių rungimosi principas.

Šioje byloje ieškovui pareiškus ieškinį, jis nedetalizavo prašomos priteisti skolos už suteiktas paslaugas. Taip pat ir atskovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, nurodė tik tai, kad yra pilnai atsiskaitę su ieškovu ir nesutinka su pareišktais reikalavimais. Pažymėtina, kad tik ieškovui ir atsakovui pateikus papildomus rašytinius paaiškinimus, šalys išdėstė kiekvienos PVM sąskaitos-farktūros, pagal kurią prašoma priteisti skolą, eilutės detalizaciją. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovas ir atskovas detaliai dėstė savo pozicijas dėl kiekvieno priskaičiuoto mokesčio dydžio teisėtumo ir pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra analizuojama ieškovo pateikta sąskaita-faktūra bei atsakovo pateikta išlaidų lentelė, teismas bendrai pasisakė, kad ieškovas pateikė eilę sutarčių, patvirtinančių, kad ieškovas gavo paslaugas namui, esančiam (duomenys neskelbtini), o atsakovas išlaidas paskaičiavo dalinai ir subjektyviai, tačiau nenagrinėjo reikalaujamų sumų ir neatsižvėlgė į atsakovo pateiktus skaičiavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo už komunalines bei pastatų ūkio valdymo paslaugas priteisimo turi būti išnagrinėtas ne bendrai, bet pasisakant dėl kiekvieno mokesčio už buitinių šiukšlių išvežimą, bendro naudojimosi elektra, šaltą vandenį, interneto paslaugas, pastato administravimą, šildymo sistemų, šalto vandens sistemų, priešgaisrinių sistemų bei elektros ūkio priežiūrą, už teritorijos tvarkymą, buhalterinę apskaitą ir kaupiamąsias lėšas atskirai, įvertinant atsakovo argumentus dėl skaičiuotinų mokesčių faktinio bei teisinio pagrindo, taikytinų tarifų dydžio, skaičiavimo būdų. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo vertindamas ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia turi nustatyti ieškovo atsakovui suteiktų paslaugų faktą bei suteiktų paslaugų apimtį (kiekį).

Antai atsakovas nesutiko su apskaičiuota pastato administravimo paslaugų suma, pateikė savo apskaičiavimo formulę su nurodytu Vilniaus m. savivaldybės tarybos patvirtintu galiojančiu administravimo tarifu, kuris skiriasi nuo ieškovo atlikto skaičiavimo ir formulių, tačiau byloje nėra duomenų, kokie tarifai turi būti taikomi. Byloje pateikta komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartis, pagal kurią buvo teikiama buitinių atliekų išvežimo paslauga, tačiau atsakovas nesutinka, kad į šią paslaugą įeina ir statybinių atliekų išvežimas. Pažymėtina, kad teismas neturi galimybės įvertinti šio argumento, nes nėra duomenų dėl susitarimo įtraukti statybinių atliekų išvežimą į buitinių šiukšlių išvežimą bei kokiais tarifais remiantis atlikti skaičiavimai. Pastebėtina, kad skolos suma paskaičiuota ieškovo ir atsakovo už elektros suvartojimą skiriasi. Atsakovas rėmėsi iš LESTO gautomis elektros energijos suvartojimo išplėstinėmis skaičiuotėmis, tačiau pats skaičiavimo principas nėra aiškus. Taip pat teismui nėra galimybės patikrinti, ar mokestis už suteiktas interneto paslaugas apskaičiuotas teisingai, nes byloje pateiktos PVM sąskaitos-faktūros nedetalizuoja sumos, kuri skirta požeminių automobilių stovėjimo aikštelių stebėjimo kameroms pajungti. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, ar ieškovo pasamdytam asmeniui R. L. buvo suteiktos darbo funkcijos, susijusios su teritorijos tvarkymu. Byloje esanti darbo sutartis nesuteikia galimybės identifikuoti, kad teritorijos tvarkymo paslaugos buvo suteiktos ieškovui.

Apeliacinės instancijos teisme yra apribota byloje dalyvaujančių asmenų galimybė pateikti naujus reikalavimus, paaiškinimus ir įrodymus tais klausimais, kurie kyla nagrinėjant bylą (CPK 306 str. 2 d., 314 str.). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju proceso koncentracijos principo pritaikymas, tai yra bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pažeistų byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą, nes šiame teisme nėra pakankamai objektyvių įrodymų, būtinų išvadai dėl naujai iškilusių klausimų išnagrinėjimo bei ieškinio pagrįstumo. Taigi nagrinėjamu atveju proceso koncentracijos principas negali būti priešpastatomas teisminės gynybos prieinamumo principui bei negali nepagrįstai suvaržyti kiekvieno asmens teisės į teisingą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą.

Atsižvelgiant į išdėstyta, iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, įvertinant atsakovo išdėstytus teisinius atsikirtimus. Tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilnaius miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Asta Radzevičienė