Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-17894-877/ 2012m.Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11116-2012-5 (S) Procesinių sprendimų kategorija: 45.5; 54.1; 99.5; 116.1

2012 m.gruodžio 27 d.

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, Justinai Verbylaitei, dalyvaujant ieškovui E. L., jo atstovui advokatui A. N., atsakovei Z. K., jos atstovui advokato padėjėjui R. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo civilinęėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei Z. K., dėl be pagrindo įgyto turto bei baudos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas E. L. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės Z. K. 5000 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 5000 Lt baudos pagal 2011-08-01 preliminarią sutartį, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ieškinyje nurodyta, kad 2011-08-01 šalys sudarė preliminarią sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovė paėmė iš ieškovo 5000 Lt avansą už parduodamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo nurodytas, pagal CK 6.165 str. 3 d. pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2012-08-01. Šalys Sutartyje susitarė, kad atsakovei (pardavėjai) persigalvojus ir atsisakius parduoti Sutartyje nurodytą butą, ji privalės ieškovui (pirkėjui) grąžinti gautą avansą ir papildomai sumokėti jam avanso dydžio baudą. Šalys per įstatyme nustatytą terminą pagrindinės buto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, kadangi atsakovė atsisakė ją sudaryti. Ieškovas, per pusę metų po Sutarties sudarymo nesulaukęs jokios žinios iš atsakovės, patikrino su butu susijusius nekilnojamojo turto registro duomenis. Paaiškėjo, kad atsakovė sudarė Sutartį nebūdama buto savininke, o pats butas jau po Sutarties sudarymo buvusių jo savininkų L. ir L. K. 2011-09-28 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas R. B. Ieškovas 2012-04-11 išsiuntė atsakovei raštą, kuriuo patvirtino savo ketinimus vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei to paties paprašė padaryti ir atsakovę, tačiau atsakovė šį raštą nereagavo. Taip pat atsakovė nereagavo į 2012-06-05, 2002-07-12 pakartotinai išsiųstus ieškovo raštus dėl Sutarties vykdymo. Atsakovė nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sudaryti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį, todėl privalo ieškovui grąžinti gautą 5000 Lt avansą ir sumokėti 5000 Lt baudą.

2012 m. rugsėjo 4 d. preliminariu sprendimu teismas ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės Z. K. ieškovui E. L. 5000 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 5000 Lt baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-08-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 950 Lt bylinėjimosi išlaidų (26-28 b.l.).

Atsakovė 2012 m. rugsėjo 21 d. pareiškė prieštaravimus, kuriais su preliminariu sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir ieškinį atmesti. Prieštaravimuose nurodė, kad sudarė su ieškovu preliminarią sutartį, turėdama buto savininkų L. ir L. K. notaro patvirtintą įgaliojimą tokio sandorio sudarymui, todėl atsakovės veiksmai buvo teisėti. Šalių susitarimu buto pardavimo kaina 69000 Lt, ieškovas sumokėjo 5000 Lt avansą, o likusią buto pirkimo sumos dalį- 64000 Lt įsipareigojo sumokėti per keturias savaites nuo preliminarios sutarties pasirašymo dienos, t.y. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. Ieškovas likusios sumos pagal sutartį nustatytu terminu nesumokėjo, todėl preliminarioji sutartis dėl ieškovo atsisakymo vykdyti sutartinius įsipareigojimus nutrūko ir įsiteisėjo šalių susitarimas sumokėtą avansą palikti pardavėjui. Atsakovė nurodo, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra siejamas su visos buto kainos sumokėjimu ir jis suėjo 2011-09-01, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė, todėl atsakovė butą pardavė kitam asmeniui (31-33 b.l.).

Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė prieštaravimuose išdėstytas aplinkybes, prašė preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pabrėžė, kad ji buvo įgaliota kuo greičiau parduoti sūnaus šeimos butą, kadangi jiems buvo reikalingos lėšos būsto Norvegijoje įsigijimui.

Ieškovas 2012 m. spalio 10 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriame nurodė, kad šalys preliminariąja sutartimi buvo susitarusios tik dėl ieškovui tenkančios piniginės prievolės įvykdymo termino nustatymo, tuo tarpu pagrindinės sutarties termino šalys nebuvo nustačiusios, todėl pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Ieškovo nuomone, dėl to, kad atsakovė preliminariosios sutarties nenutraukė jam neįvykdžius savo įsipareigojimų, jis pagrįstai tikėjosi, jog preliminarioji sutartis galioja metus laiko, tačiau butas buvo parduotas 2011-09-28 R. B.. Ieškovas pabrėžė, kad sutarties sudarymas su R. B. už 70000 Lt kainą yra paprasčiausias materialinės naudos vaikymasis, kadangi ji gavo 1000 Lt didesnę pinigų sumą, nei būtų gavusi iš ieškovo. Ieškovas nurodo, kad šalys netesybas numatė tik nevykdant įsipareigojimų sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau kai nesumokama likusi buto pirkimo suma per keturių savaičių terminą, dėl netesybų nebuvo susitarta, butas buvo parduotas kitiems asmenims, atsakovė nuostolių nepatyrė, todėl neturi jokio teisinio pagrindo pasilikti ieškovo sumokėtą 5000 Lt avansą (42-44 b.l.).

Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje ir atsiliepimuose į atsakovės prieštaravimus nurodytas aplinkybes, prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas.

Teismo posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės, nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas E. L. ir atsakovė Z. K. sudarė preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovas pirkti dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas sumokėjo atsakovei 5000 Lt avansą už atsakovės parduodamą butą, sutardami, kad parduodamo buto kaina yra 69000 Lt. Sutartimi šalys susitarė, kad jeigu atsakovė (pardavėja) atsisakys parduoti butą, jis turės grąžinti ieškovui (pirkėjui) 5000 Lt avansą ir papildomai sumokėti ieškovui avanso dydžio baudą. Preliminariąja sutartimi pirkėjas įsipareigojo sumokėti likusią pirkinio sumą per keturias savaites nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. (6 b.l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (7-9 b.l.) patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2002-09-13 iki 2011-10-10 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė L. K., L. K., nuo 2011-10-10 asmeninės nuosavybės teise priklauso R. B.. Iš 2012-04-10, 2012-06-01, 2012-07-10 pranešimų dėl preliminarios sutarties (10-15 b.l.) matyti, kad ieškovas ragino atsakovę vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir sudaryti su ieškovu pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį.

Esminis ginčas byloje kilo dėl preliminariosios sutarties turinio aiškinimo: termino pagrindinei sutarčiai sudaryti – ar jis suėjo tą dieną, kai turėjo būti sumokėta visa nekilnojamojo turto kaina, ar sutartyje terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo numatytas, todėl turi būti taikomas Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 3 dalyje nurodytas 1 metų terminas.

Pagal CK 6.165 str. įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti 3 pagrindines šios sutarties sąlygas: 1. aiškus šalių susitarimas sudaryti kitą pagrindinę sutartį; 2. šalių susitarimas dėl pagrindinės sutarties dalyko; 3. terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis – šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties šalys preliminariojoje sutartyje turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti; tokio termino nenurodžius, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per 1 metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo; nesudarius pagrindinės sutarties per nustatytą terminą, pasibaigia prievolė ją sudaryti (CK 6.165 str. 5 d.). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

Teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Kasacinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įvardyti principai – nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai - lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Sprendžiant dėl konkrečios civilinių santykių dalyvių valia sudarytos sutarties esmės ir teisinės reikšmės, svarbiausias šaltinis yra sutarties turinys. Iš pateiktos ginčo sutarties teksto matyti, kad šalys šia sutartimi susitarė sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį - susitarė dėl kitos sutarties sudarymo, kainos ir dėl kitų sąlygų. Šalių sudaryta ginčo sutartis iš esmės atitinka CK 6.165 str. nustatytiems preliminariosios sutarties reikalavimams, tačiau šalys skirtingai aiškina terminą, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Vertinant šios sutarties turinį svarbu atsižvelgti ir į tai, kad abi sutarties šalys yra fiziniai asmenys, neturintys tokio tipo sutarčių sudarymo patirties, ir kaip nustatyta byloje iš šalių paaiškinimų, sutarties turinys buvo padiktuotas telefonu atsakovės pažįstamos, pakoreguotas ieškovo.

Ginčo sutarties aiškinimui aktuali taip pat ir nekilnojamojo turto pirkimui- pardavimui taikytina teisė. CK 6.314 straipsnių 1-3 dalys nustato: jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti ją pardavėjui daiktų perdavimo vietoje; jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus; jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą. CK 6.344 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymai nustato, kad pirkimo-pardavimo sutartį būtina sudaryti notarinės formos ir po to įregistruoti viešame registre, tai pirkėjas kainą sutarties pasirašymo metu privalo sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o pardavėjui pinigus notaras perduoda po sutarties įregistravimo viešame registre, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato kitokią atsiskaitymo tvarką. Pagal CK 6.4, 6.38 bei 6.200 straipsnio nuostatas skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu bei vykdyti prievoles sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais ir bendradarbiauti su kita šalimi. Taigi, sistemiškai aiškinant nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad visos kainos sumokėjimas yra siejamas su pagrindinės sutarties sudarymu, todėl sąlygos, iki kada turi būti sumokėta visa nekilnojamojo turto pardavimo kaina, numatymas preliminariojoje sutartyje apibrėžia ir terminą, iki kada turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Šio ginčo atveju toks terminas yra 2011 m. rugpjūčio 30 d. Nors ieškovas savo paaiškinimais ir liudytojos J. L. parodymais įrodinėjo, kad rugpjūčio viduryje buvo atvykęs pas atsakovę ir paaiškino, kad neturi reikiamos pinigų sumos pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti šalių susitarimu būtų pratęstas, priešingai, atsakovė tuo metu nurodė, kad jai aktualu kuo greičiau butą parduoti ir atsiradus pirkėjui ji tą ketina padaryti, tačiau ne anksčiau, negu pasibaigs preliminariojoje sutartyje nustatytas keturių savaičių terminas. Atsakovė ir liudytojas A. K. teigia, kad ieškovas, atvykęs rugpjūčio viduryje, pageidavo susigrąžinti įmokėtą avansą, nurodydamas, kad nebenori sudaryti pagrindinės sutarties, kadangi susirado darbą Vilniuje. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo ketinimą įsidarbinti Vilniuje. Į bylą pateiktos darbo sutartys (45-54 b.l.) patvirtina ieškovą turėjus darbą Kaune. Nors tiek ieškovas, tiek atsakovė, nurodo skirtingas aplinkybes, dėl ko ieškovas šalių sutartu laiku nesumokėjo likusios pinigų sumos ir pagrindinė sutartis iki nustatyto termino nebuvo sudaryta, tačiau jokių duomenų, kad iki nurodyto termino sutartį sudaryti atsisakė atsakovė, byloje nėra. Teismas, vadovaudamasis CK 6. 165 straipsnio 5 dalimi, daro išvadą, kad šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą – iki 2011-08-30 – pagrindinės sutarties nesudarius, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė. Byloje iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad jis iki šalių sulygto termino neturėjo visos reikiamos pinigų sumos, negalėjo įvykdyti savo pareigų, prisiimtų preliminariaja sutartimi, šalys sutarties termino nepratęsė, todėl pats ieškovas laikytinas kaltu dėl to, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Teismas laiko nepagįsta ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovė, pardavusi butą kitam asmeniui už žymiai didesnę sumą, siekė materialinės naudos, kadangi jos gauta didesnė 1000 Lt suma nelaikytina žymia, lyginant ją su visa parduodamo turto kaina. Šalys preliminarioje sutartyje buvo numačiusios, jog pirkėjui atsisakius pirkti šioje sutartyje nurodytą butą, pirkėjas palieka pardavėjui avansą, dėl to teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai pasiliko ieškovo sumokėtą 5000 Lt avansą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą jis būtų siūlęs atsakovei sudaryti pagrindinę sutartį ir ši būtų atsisakiusi ar vengusi ją sudaryti. Priešingai, remiantis bylos medžiaga, tik 2012-04-10 pirmą kartą ieškovas pasiūlė atsakovei sudaryti pagrindinę sutartį (10 b.l.), iki to laiko nė karto su atsakove nesusisiekė. Akivaizdu, kad tuo metu terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti jau buvo pasibaigęs, o tai reiškia, jog buvo pasibaigusi ir šalių prievolė ją sudaryti. Todėl aplinkybės, jog ieškovas jau pasibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti siuntė atsakovei raginimus, nėra teisiškai reikšmingos, o ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės be pagrindo įgytus 5000 Lt bei baudą yra nepagrįstas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priima galutinį sprendimą – panaikina Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmeta (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

Atsakovė iš ieškovo prašo priteisti 2100 Lt advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Teismas, taikydamas CPK 88 str., pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 str. 2 d. sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato padėjėjo pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsakovė Z. K. prašo priteisti visus jos sumokėtus advokato padėjėjui 2100 Lt. Nors ši prašoma priteisti suma formaliai neviršija maksimalaus užmokesčio advokatui už prieštaravimų parengimą dydžio, nurodyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, tačiau įvertinus nagrinėtos bylos sudėtingumą, įvertinus, kad prieštaravimų dėl be pagrindo įgyto turto ir baudos priteisimo surašymas nebuvo sudėtingas, byla buvo išnagrinėta per trumpą laiką, ieškinio sumą, nenurodytas advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, aplinkybę, jog prie prieštaravimų nepridėta naujų dokumentų, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, atsakovės procesinis reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, t.y. atsakovei iš ieškovo priteistina 800 Lt advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų.

Valstybei iš ieškovo priteistina 13 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 8 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-08 preliminarų sprendimą.

E. L. ieškinį Z. K. dėl be pagrindo įgyto turto bei baudos priteisimo atmesti.

Priteisti iš E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 800 Lt (aštuonis šimtus litų) advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 13 Lt (trylika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.