- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- e2S-1796-163/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09943-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- A. B. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. J., ieškinį atsakovei E. S. dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-07-26 nutartimi tenkino ieškovo A. B. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei areštavo atsakovei E. S., nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teisės, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis neviršijant 4 236,51 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovei leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, bei atsiskaityti su ieškovu A. B. J..Atsakovė E. S. 2017-08-04 kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei nurodė, kad į areštuotą atsakovės sąskaitą yra pervedama atsakovės nepilnametei dukrai mokama šalpa, našlaičių pensija bei atsakovei mokamas darbo užmokestis, todėl mano, jog teismas turi panaikinti arba pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė bei nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi buvo areštuotos ne tik atsakovės piniginės lėšos, bet ir kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas. Teigia, jog atsakovė pateikdama prašymą dėl jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo ar pakeitimo nenurodė ar vykdant teismo nutartį antstolis areštavo kitą atsakovei priklausantį turtą, kokia areštuoto turto apimtis ir vertė, todėl atsakovės prašymą laikė nemotyvuotu ir nepagrįstu.Taip pat nurodė, kad atsakovės patiriami suvaržymai nėra pagrindas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti ar pakeisti. Darė išvadą, kad panaikinus atsakovės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones nebūtų užtikrintas realus teismo sprendimo įvykdymas.Išaiškino pareiškėjai, jog dėl išskaitų netaikymo iš nepilnametei dukrai mokamos šalpos našlaičių pensijos atsakovė turi kreiptis į 2017 m. liepos 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdantį antstolį, nurodant ir pateikiant duomenis, kad yra areštuotos lėšos iš kurių išieškojimas yra negalimas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė E. S. prašo panaikinti 2017-08-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą panaikinti arba pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Nurodė, kad apeliantė jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Teigia, jog jos turtas – į banko sąskaitą pervedamas užmokestis už darbą, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones antstolis areštavo tik jai banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas.Taip pat nurodė, kad nepagrįstas teismo argumentas, jog apeliantė turėtų kreiptis į antstolį su prašymu dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo tvarkos ir išskaitų netaikymo iš nepilnametei dukrai mokamai šalpos našlaičių pensijos, nurodant ir pateikiant duomenis, kad yra areštuotos lėšos iš kurių išieškojimas negalimas. Teigia, jog 2017-07-26 nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones, areštavus pinigines lėšas banko sąskaitoje 4236,51 eurų sumai, teismas nurodė, kad iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, bei atsiskaityti su ieškovu A. B. J., o kiti mokėjimai, išskyrus teismo nutartyje nurodyti yra negalimi. Mano, jog nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdantis antstolis, negali vykdyti nutarties kitokia apimtimi, tvarka ir būdu nei nurodyta teismo nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, arba sumažinti nustatytų apribojimų mastą. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys skolininko / atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą. CPK 149 str. 1 d. laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nagrinėjamu atveju, apeliantė prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį nurodo jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė turėtų kreiptis į antstolį su prašymu dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo tvarkos ir išskaitų netaikymo iš nepilnametei dukrai mokamai šalpos našlaičių pensijos, nurodant ir pateikiant duomenis, kad yra areštuotos lėšos iš kurių išieškojimas negalimas. Mano, kad nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdantis antstolis, negali vykdyti nutarties kitokia apimtimi, tvarka ir būdu nei nurodyta teismo nutartyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės motyvais nesutinka. Pažymėtina, jog antstolis priėmęs vykdomąjį dokumentą, atlieka vykdymo veiksmus vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais bei Sprendimo vykdymo instrukcija. Tai reiškia, jog antstolis vykdydamas vykdomąjį dokumentą negali pažeisti imperatyvių teisės normų, apibrėžiančių vykdymo veiksmus. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje išaiškino pirmosios instancijos teismas, CPK 739 straipsnio 6 dalies 6 punkte numatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Tai reiškia, jog jei apeliantė į savo areštuojamą sąskaitą gauna nepilnametei dukrai mokamą šalpos našlaičių pensiją, tai ji turi apie tai informuoti antstolį, kad išieškojimas iš šių piniginių lėšų nebūtų vykdomas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog vykdymo procese skolininkas privalo būti aktyvus ir pats domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640 ir 644 straipsniai). Taigi, atsižvelgus į šias aplinkybes, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šie apeliantės nurodyti argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.Dar daugiau, apeliantė savo atskirajame skunde nurodo, jog jos turtą sudaro tik į banko sąskaitą pervedamas užmokestis už darbą, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones antstolis areštavo tik jai banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Šis apeliantės paaiškinimas suponuoja išvadą, jog antstolis areštavo tik apeliantės gaunamą darbo užmokestį, o ne jos nepilnametei dukrai mokamą šalpos našlaičių pensiją, todėl šis paaiškinimas tik įrodo, jog atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad šie argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui reikšmės neturi, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.