Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo, kuriuo:

A. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, skirta 28 Eur dydžio bauda;

A. K. už pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 2 dalyje, skirta 28 Eur dydžio bauda;

A. K. už pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, skirta 23 Eur dydžio bauda;

A. K. už pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, skirta 28 Eur bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, galutinė nuobauda skirta 28 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 24 d. 13.50 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., vairavo transporto priemonę „VW Caravelle“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios didžiausia leidžiamoji masė 2810 kg, ir tempė betono maišyklę „BMS Vorker No. 1“, kurios didžiausioji leidžiamoji masė 1900 kg, bendra junginio didžiausių masių suma 4710 kg. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalimi, tokį junginį vairuoti reikalinga „B“ kategorija su papildomai išlaikytų įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminu valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ arba „BE“, „C1E“ kategorija. A. K. vairavo transporto priemonių junginį neturėdamas teisės, suteikiančios teisę vairuoti tos rūšies junginį, taip pat betono maišyklė neįregistruota nustatyta tvarka, be valstybinio numerio ženklo, neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Motyvuojamoji dalis

A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, patikrinęs skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą, susipažinęs su A. K. apeliacinio skundo argumentais, ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl A. K. kaltės padarius ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. K. atžvilgiu nutraukti, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Apygardos teismas pažymi, kad nustatytos faktinės pažeidimų padarymo aplinkybės A. K. apeliaciniame skunde neginčijamos. Tačiau A. K. neigia padaręs jam inkriminuojamus pažeidimus ir ginčydamas savo kaltę jis iš esmės nesutinka su jo veikos juridiniu vertinimu, teigdamas, kad atsižvelgiant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2003 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. liepos 11 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes, į valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių filialo specialisto D. A. parodymus, duotus apylinkės teismo posėdžio metu, daryti vienareikšmiškos išvados, ar jo vilktas mobilus statybinis įrenginys yra transporto priemonė (priekaba), ar ne, negalima, todėl nėra pagrindo traukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 5 dalį. Tačiau šiuos A. K. apeliaciniame skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, apygardos teismas laiko nepagrįstais, vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia A. K. apeliacinio skundo argumentus.

A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos savo 2003 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) kategoriškai nurodo, jog statybos mobilieji technologiniai įrenginiai nėra registruojami, jie nėra įrašyti atitinkamame transporto priemonių registre, kad policijos pareigūnai neturi teisinio pagrindo bausti transporto priemonių vairuotojus, kurie velka neįregistruotus statybos mobiliuosius technologinius įrenginius. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs šio rašto rengimo datą (2003 m. gruodžio 12 d.) ir atsižvelgdamas į nuo 2008 m. liepos 1 d. pasikeitusį betono maišyklių registracijos teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad minėtame Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2003 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės nebeatitinka šiandieninių realijų. Pažymėtina, kad SEAKĮ 2 str. 64 d. nurodyta, jog transporto priemonė – tai priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti (ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones). SEAKĮ 2 str. 48 d. nurodyta, kad priekaba – tai transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Atsižvelgiant į šias SEAKĮ nuostatas, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2016 m. liepos 13 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta nuomone dėl šioje byloje nurodyto įrenginio – betono maišyklės priskyrimo transporto priemonei, t. y. priekabai. SEAKĮ 27 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. liepos 11 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad betono maišyklės registruojamos nuo 2008 m. liepos 1 d. ir jų registravimui keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir kitoms registruojamoms transporto priemonėms, t. y. Lietuvos Respublikoje transporto priemonės, taip pat ir betono maišyklės, registruojamos tik nustatyta tvarka atlikus jų tipo patvirtinimą (procedūra, pagal kurią patvirtinama transporto priemonės atitiktis tam tikroms administracinėms nuostatoms ir techniniams reikalavimams), privalomąją techninę apžiūrą, privalomas muitinės procedūras, sumokėjus valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius ir apdraudus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsiliepime į A. K. apeliacinį skundą Lietuvos kelių policijos tarnyba nurodo, kad Policijos departamentas 2008 metais policijos įstaigoms yra nurodęs, jog statybos mobilieji technologiniai įrenginiai velkami motorinėmis transporto priemonėmis, traktoriais, kitomis savaeigėmis transporto priemonėmis, yra priskiriami priekaboms, dėl to jie privalo būti nustatyta tvarka įregistruoti, atlikta jų privalomoji techninė apžiūra, apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Kitais atvejais minėti įrenginiai privalo būti pervežami pakrauti ant transporto priemonių kaip kroviniai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad administracine tvarka nubaustas A. K. nepagrįstai remiasi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2003 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis, nes teisinis reguliavimas dėl betono maišyklių yra pasikeitęs. Tai, kad, apelianto teigimu, valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo specialistas D. A., apklaustas liudytoju, negalėjo patvirtinti, ar jo (A. K.) tempta betono maišyklė traktuotina kaip priekaba ir yra registracijos objektas, nepaneigia remiantis įstatymų nuostatomis padarytų apylinkės teismo išvadų, kad A. K. tempta betono maišyklė yra transporto priemonė (priekaba), kuri viešajame eisme Lietuvos Respublikoje dalyvauti gali tik būdama nustatyta tvarka įregistruota, jai turi būti atlikta ir galioti privaloma techninė apžiūra ir kurios valdytojas yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėjęs valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius (kaip tai numatyta KET 226 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. K. inkriminuoti administraciniai teisės pažeidimai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, nes nustatyta, kad A. K. vairavo transporto priemonę „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios didžiausia leidžiamoji masė 2810 kg, ir tempė betono maišyklę „BMS Vorker No. 1“, kurios didžiausioji leidžiamoji masė 1900 kg (bendra junginio didžiausių masių suma 4710 kg), neturėdamas tam teisės, kadangi prie turimos „B“ kategorijos nėra papildomai išlaikęs įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzamino valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, neturi BE“, „C1E“ kategorijos. Be to, A. K. tempta betono maišyklė „BMS Vorker No. 1“, nebuvo įregistruota nustatyta tvarka, buvo be valstybinio numerio ženklo, neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nors, apelianto nuomone, teismas be pagrindo nesirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarimu ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimu, kuriuose teismai transportuojamo įrenginio – betono maišyklės – nei transporto priemone, nei priekaba nelaikė, tačiau skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria apylinkės teismo skundžiamame nutarime padarytai išvadai, kad teisinis reglamentavimas ir teismų praktika keičiasi ir kad A. K. turėjo galimybę pasitikslinti valstybės įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl esamo reglamentavimo ir keliamų reikalavimų betono maišyklei, norint dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą pagal apeliacinį skundą, neturi pagrindo išvadai, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje vertinant įrodymus ir sprendžiant nubaustojo A. K. kaltės klausimą, apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas. Priešingai, skundžiamo nutarimo turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Vien tai, kad šiuo atveju A. K. nepriimtinos teismo išvados dėl bylos faktinių aplinkybių juridinio vertinimo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesant Lietuvos Respublikos ATPK nuostatų pažeidimų, nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, A. K. paskirtos nuobaudos už jo padarytus pažeidimus ir galutinė subendrinta nuobauda nėra per griežta, atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti A. K. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.