Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja valstybės įmonė „Turto bankas“ ir G. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad S. Z. savo valią priimti palikimą, atsiradusį po A. Z. mirties, pagal įstatymą išreiškė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento. (Duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui, S. Z. liko gyventi abiem sutuoktiniams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi butu, jį remontavo, mokėjo mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas. Visu po palikėjo A. Z. mirties likusiu turtu S. Z. naudojosi kaip savu. Pasak pareiškėjo, valdydama palikėjo A. Z. paliktą nekilnojamojo turto dalį kaip jai priklausančią, S. Z. įgyvendino nuosavybės teises į paveldėtą turtą, atsiradusį po sutuoktinio mirties. Palikėjui priklausė asmeninio naudojimo ir apyvokos daiktai. Po palikėjo mirties S. Z. ir toliau naudojosi palikėjo paliktais daiktais. Tokiais aktyviais veiksmais S. Z. po palikėjo A. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties per įstatyme nustatytą terminą palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu S. Z. buvo našlė, jos sutuoktinis A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Santuoką jie sudarė (duomenys neskelbtini), santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus – pareiškėjas A. Z.. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad A. Z. taip pat turėjo dukrą G. S., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri šioje byloje dalyvauja suinteresuotu asmeniu, tačiau ji atsiliepimo byloje, kaip ir įrodymų, liudijančių jos giminystės ryšį su A. Z., nepateikė. Gyventojų registre duomenų apie A. Z. vaikus nėra. (Duomenys neskelbtini) mirus A. Z., niekas į notarą pagal paskutinę mirusiojo gyvenamąją vietą nesikreipė. Testamentų registre iki šiol nėra registruotų A. Z. palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti faktų. Duomenų, kad A. Z. paliko testamentą, byloje taip pat nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). (Duomenys neskelbtini) mirus S. Z., į notarą pagal jos paskutinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kreipėsi jos sūnus pareiškėjas A. Z., kuris priėmė jos palikimą. Būtent pareiškėjui A. Z. S. Z. (duomenys neskelbtini) testamentu, notarinio registro (duomenys neskelbtini), savo mirties atveju paliko visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad A. Z. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre jo vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. Tačiau jo mirties dieną Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo registruota S. Z. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Byloje nustatyta, kad po A. Z. mirties S. Z., būdama įstatymine jo įpėdine – palikėją pergyvenusia sutuoktine (CK 5.13 straipsnis), į notarą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad nepaisant to, S. Z. savo sutuoktinio A. Z. turtą po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis turi juridinę reikšmę pareiškėjui.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjas, būdamas testamentiniu ir įstatyminiu S. Z. įpėdiniu, siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad S. Z. priėmė savo sutuoktinio A. Z. palikimą po jo mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, pareiškėjui turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad A. Z. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre jo sutuoktinės S. Z. vardu nuosavybės teise buvo registruotas Butas. Butas įgytas (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tai yra S. Z. esant santuokoje su A. Z. nuo (duomenys neskelbtini. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai patvirtina, kad Butas, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė S. Z. ir A. Z. nuosavybė pastarojo mirties momentu.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po A. Z. mirties S. Z. ir toliau gyveno Bute, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius už Butą. Nors į bylą pateikti negausūs duomenys apie mokesčių už Butui teikiamas paslaugas mokėjimą, be to, jų mokėjimą ne per tris mėnesius po A. Z. mirties, teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais, kad po A. Z. mirties S. Z. visu Butu rūpinosi kaip savo. Tokius pareiškėjo paaiškinimus paneigiančių duomenų byloje nėra. Priešingai, pagal Gyventojų registro duomenis S. Z. Bute gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki pat mirties. Šį Butą kaip savo gyvenamąją vietą S. Z. nurodė ir (duomenys neskelbtini) sudarytame testamente. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad po A. Z. mirties mokesčiai už Butui teikiamas paslaugas būtų išieškomi teismine tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad S. Z. atliko aktyvius veiksmus jos sutuoktinio A. Z. palikimui priimti pradėdama jį faktiškai valdyti nuo pat A. Z. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. Z. (A. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė jo sutuoktinė S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį S. Z., išduoti pareiškėjui A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.