Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant pareiškėjos M. L. atstovei advokato padėjėjai Skaidrei Varapnickaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad po senelio mirties pareiškėjos močiutė gyveno viena ir pagal savo galimybes šešerius metus prižiūrėjo likusį senelio turtą. Dabar turtu rūpinas pareiškėja M. L.. Taip pat dar yra likusi A. P. anūkė R. L., kuri senelio palikimo ir močiutės palikimo atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius ir kt. Sprendžiant klausimą ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo nepretenduojantis į palikimą, ar neturintis teisių į jį.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant nurodytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtam, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (b.l. 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13) nustatyta, kad pareiškėjos M. L. motina O. L. mirė (duomenys neskelbtini), senelis A. P. mirė (duomenys neskelbtini), močiutė M. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Kauno miesto 15-ojo notarų biuro liudijimo (b.l. 14) nustatyta, jog po M. P. mirties, jos palikimą priėmė M. L.. Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. D. liudijimas (b.l. 15) patvirtina, jog po A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla neužvesta. Iš gyventojų registro tarnybos išrašo (b.l. 16) nustatyta, jog A. P. turėjo vienintelę dukrą O. L. (pareiškėjos motiną), kuri yra mirusi, A. P. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su M. P. (pareiškėjos močiute). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b.l. 17,18) patvirtina, jog A. P. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo A. P. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l. 19). R. L. pareiškimai dėl atsisakymo nuo palikimo (b.l. 45, 48) patvirtina aplinkybes, jog A. P. ir M. P. vaikaitė R. L. atsisakė palikimo po senelių mirties.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėjos M. L. močiutė M. P. turėjo teisę paveldėti sutuoktinio turtą pagal įstatymą (CK 5.13 str.).

Iš pareiškėjos atstovės paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų J. B. ir V. L. paaiškinimų, darytina išvada, jog pareiškėjos M. L. močiutė M. P. savo aktyviais veiksmais – gyvendama būste, visą turtą prižiūrint kaip savo, mokant mokesčius, priėmė palikimą po sutuoktinio A. P. mirties, faktiškai pradėdama valdyti sutuoktiniui priklausiusį turtą.

Kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja neturi galimybių.

Darytina išvada, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs teisines pasekmes pareiškėjai įgyjant teisę priimti palikimą po senelių mirties, todėl pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 8 p.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Valstybė šioje byloje patyrė 14,71 Lt išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 str. 3 p., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 44 str. 2 d. 8 p. ir 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)), buvo priėmusi palikimą po sutuoktinio A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 14,71 Lt (keturiolika litų 71 ct) pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims ( procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.