- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 1-442-898/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00053-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.2.14.7.1Paprastas turto iššvaistymas (BK 184 str. 1 d.)
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Artūras veniulis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1966-08-23 Jurbarko r., gyv. K. Korsako g. 35-32, Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis AB „Vilkyškių pieninė“ vairuotoju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje ir 245 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. išvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, tai yra laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 4d. iki 2009 m. birželio 1d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „U. S. T.", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vadovu ir būdamas atsakingas už jo žinioje esantį turtą, pagal Šiaulių apygardos teismo 2009-05-20 nutartį, kuria įpareigotas per 7 dienas po nutarties įsiteisėjimo turto administratoriui perduoti įmonės turtą, iki 2011-06-08 neperdavė keleivinio automobilio „VW Caravelle“, kurio pirmoji registracija 1994-02-02, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas WV2ZZZ0ZRH068620, 11739,26 Lt vertės, tokiu būdu dėl neatsargumo išvaistė svetimą, uždarai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) „U. S. T.“ priklausantį, 11739,26 Lt vertės turtą.
A. V. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 4 d. iki 2009m. birželio 1 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „U. S. T.", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, pagal Šiaulių apygardos teismo 2009-05-20 nutartį, kuria įpareigotas per 7 dienas po nutarties įsiteisėjimo perduoti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „U. S. T.“ administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Jonvita“, įmonės kodas 180154239, adresas Žemaitės g. 17A-1, Šiauliai, įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus, tačiau per teismo nurodytą 7 dienų terminą neperdavė automobilio VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 11739,26 Lt vertės, tuo neįvykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.
Kaltinamasis A. V. teisme kaltu dėl nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodė, kad buvo UAB „U. S. T.“ pagrindinis akcininkas ir vadovas. Jam buvo žinoma, kad yra iškelta bankroto byla, kad yra aprašytas turtas ir kad privalo vykdyti nutartį. Jis dalinai įvykdė 2009-05-09 Šiaulių apygardos teismo nutartį – atidavė visą dokumentaciją, visą tai dienai turimą turtą ir automobilio „VW Caravelle“ valstybinius numerius ir techninės registracijos dokumentus. Jis bankroto administratoriaus paprašė, kad priėmimo-perdavimo akte įrašytų, kad pridavė automobilio „VW Caravelle“ valstybinius numerius ir techninės registracijos dokumentus, tačiau bankroto administratorius A. G. pasakė, kad jei nėra automobilio, tai kam tai rašyti. Tuo metu automobilis „VW Caravelle“ buvo Danijoje, nes juo bendrovės darbuotojai buvo išvažiavę į Daniją dirbti, ten automobilis sugedo. Kai prasidėjo krizė, trūko pinigų, tad jam parsigabenti šį sugedusį automobilį į Lietuvą kainavo 450 eurų, o automobilio vertė buvo kaip metalo laužo, nes automobilis nebevažiavo. Bankroto administratoriui jis pasakė, kad automobilis „VW Caravelle“ yra likęs Danijoje ir jis neturi lėšų parsivežti šį automobilį. Jam bankroto administratorius pažadėjo, kad sutvarkys pagal dokumentus automobilį, tai yra, kad jį nurašys. Šiai dienai to automobilio Danijoje nebėra, nes praėjo virš trijų metų. V. P., kuris buvo UAB „A.“ direktorius, paskutinį kartą išvažiavo su tuo automobiliu į Daniją, jis jam jį davė, nes jis vežė jo darbininkus į Daniją, be to, jis turėjo parvežti jų įrankius. Nebuvo oficialiai įforminta, kad jis V. P. duodu tą automobilį. Byloje yra pateikti dokumentai, kad automobilis buvo įgytas už jo asmeninius pinigus, nes tuo metu įmonė neturėjo pinigų, nes buvo tik įkurta. Sumokėjo 22 000 Lt. Byloje yra akcininkų sutikimas, kad jis pirktų šį automobilį už savo pinigus. Jam yra žinoma, kad yra atribota savininko nuosavybė ir bendrovės nuosavybė. Suprato, kad nepaisant to, kad automobilis buvo pirktas už jo lėšas, jis privalėjo vykdyti teismo nutartį. Jis neigia, iššvaistęs bendrovės turtą, jis automobilio niekam nepardavė. Tas automobilis buvo išvažiavęs į Daniją, tačiau, negali pateikti tai patvirtinančių dokumentų. 2008-08-31 ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją akte nurodyta, kad automobilis įsigytas 2008-08-31 ir perduotas naudotis ūkinėje veikloje nuo 2008-08-31, nors automobilis buvo nupirktas 2007-01-10. Nežino, kodėl dokumentuose nurodyti tokie duomenys. Nežino kas atspausdino 2008-08-31 automobilio įvedimo į eksploataciją aktą. Jis ne visada matydavo automobilio „VW Caravelle“ nusidėvėjimo žiniaraščius, juos dažniausiai matydavo metų pabaigoje, šie dokumentai buvo pas buhalterę. Nors iš pradžių nesutiko su kaltinime nurodyta automobilio likutine verte, tačiau po specialistės apklausos sutinka, kad kaltinime nurodyta automobilio likutinė vertė yra teisinga.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. V. parodė, kad Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2009-05-20 buvo paskelbtas bankrotas jo vadovaujamai UAB „U. S. T.“, pagal šią nutartį privalėjo administratoriui UAB „Jonvita" perduoti visą turtą bei dokumentus, viską perdavė iki 2009-05-30. A. G. kabinete padavė automobilio „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, nebegaliojantį civilinės atsakomybės draudimą bei valstybinius numerius. A. G. paaiškino, kad automobilio „VW Caravelle“ senai nėra, nes 2007-2008 metais UAB „U. S. T." darbuotojai, kas tokie konkrečiai nebeprisimena, šiuo automobiliu vyko į komandiruotę, į Daniją. Kadangi automobilis „VW Caravelle“ buvo sugedęs, jo parvežimas į Lietuvą kainavo daugiau negu likutinė vertė. A. G. jo prašė sumokėti 10000 litų, tam, kad nereikėtų minti „valdiškų slenksčių“, kadangi jis A. G. pinigų nedavė, mano kad A. G. jam tokiu būdu keršija (1 t. 69, 70 b. 1.). Papildomos apklausos metu įtariamasis A. V. parodė, kad „VW Caravelle“, valstybinio numerio nebeprisimena, buvo pirmasis automobilis pirktas iš jo asmeninių ir skolintų lėšų, jį pirko iš fizinio asmens, anketinių duomenų neprisimena, iš Kretingos, mokėjo 16000 Lt ar 17000 Lt, tikslios sumos neprisimena. Automobiliui „VW Caravelle“, kaip ir kitiems turėtiems automobiliams, konkretus asmuo priskirtas nebuvo, todėl nebuvo ir jokių įsakymų. Automobilis buvo paliktas Danijoje, Kopenhagos priemiestyje, kur gyveno darbininkai, tikslaus adreso neprisimena. Kad automobilis sugedęs sužinojo iš darbuotojų, kad jo sugedęs variklis. Automobilį jis pats apžiūrėjo Danijoje, jis buvo sugedęs, nevažiuojantis „užkaltas variklis", be to, surūdijęs visas kėbulas, galvojo, kad reiktų jį pargabenti į Lietuvą, bet pakalbėjęs su žmonėmis, kurie užsiima automobilių gabenimu iš užsienio sužinojo, kad jo pargabenimas kainuos daugiau nei likutinė jo vertė. Automobilį „VW Caravelle“ paliko, dėl finansinių rūpesčių jis jam užsimiršo. Vėliau kažkokio darbuotojo, buvusio Danijoje, paprašė nuimti automobilio „VW Caravelle“ valstybinius numerius. Atsimena, kad automobilio valstybiniai numeriai buvo parvežti ir atiduoti jam (1t., 73, 74 b. 1.). 2011-11-02 ir 2011-12-13 papildomų apklausų metu A. V. iš esmės parodė analogiškas aplinkybes dėl automobilio „VW Caravelle“ sugedimo ir palikimo Danijoje bei jo užregistravimo UAB „U. S. T.“ vardu, patikslindamas, kad neprisimena ar dokumentus ir automobilio numerius iš Danijos parvežė V. P., dirbantis firmoje „A.“, ar jis pats juos parsivežė, automobilio Danijoje jis niekieno neprašė saugoti ( 2 t., 7-8, 15 b. l.).
Akistatos tarp A. G. ir A. V. metu nepavyko pašalinti parodymų prieštaravimų, kiekvienas iš jų pasiliko prie savo parodymų ( 2 t., 29-32 b. l.).
Liudytojas A. G. apklausiamas teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 47-48) teisme parodė, kad UAB „Jonvita“ buvo paskirta UAB „U. S. T.“ bankroto administratoriumi. 2009-05-20 UAB „U. S. T.“ buvo iškelta bankroto byla. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, jie per nustatytą terminą turėjo perimti iš buvusio valdymo organo įmonės turtą ir visus dokumentus nutarties įsiteisėjimo dienai. Iš karto to padaryti nepavyko. Po kelių raginimų, per kelis kartus jiems buvo pateikti dokumentai. Pagal pateiktus dokumentus UAB „U. S. T.“ turtas buvo trys automobiliai. Jiems buvo perduotas vienas automobilis, o likę nebuvo perduoti. Buvo nurodyta, kad tuo metu tie automobiliai buvo užsienyje. Nebuvo perduoti automobiliai „VW Caravelle“ ir „Nissan Patrol“. Bankroto eigoje, telefonu paskambino asmuo, kurio vardo ir pavardės nepamena, ir pranešė, kad jiems besiruošiant forminti automobilį, pamatė, kad registracijoje automobilis „Nissan Patrol“ yra registruotas UAB „U. S. T.“ vardu. Jis išsiaiškino, kad tą automobilį jiems kažkokie asmenys dovanojo, o tiems asmenims tą automobilį perleido A. V. už kažkokias skolas. Kadangi jam A. V. buvo nurodęs, kad tie du automobiliai buvo užsienyje, ir paaiškėjus, kad vienas iš jų „Nissan Patrol“ yra Lietuvoje, jam kilo įtarimų, kad ir antrasis automobilis gali būti Lietuvoje. Tada kreipėsi į teisėsaugos organus dėl neperduoto antro automobilio paieškos. Jam A. V. perdavė automobilio „VW Caravelle“ registracijos pažymėjimą, raktelių neperdavė. A. V. nurodė, kad tas automobilis yra užsienyje, yra sugedęs ir jis neturi pinigų automobiliui pargabenti. A. V. jis nesakė ir nežadėjo, kad sutvarkys automobilio registraciją VĮ „Regitroje“, kad jį bus galima nurašyti. Jis neturi tokių įgaliojimų ir to nežadėjo.
Liudytoja S. L. teisme parodė, kad 2009 m. gegužės mėnesį UAB „U. S. T.“ buvo iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Jonvita“, kurios darbuotoja ir įgaliotas asmuo yra ji. Buvo nustatyta, kad įmonė 2006 m. pabaigoje įsigijo automobilį „VW Caravelle“, kurio vertė apie 25000 Lt. Pinigai buvo paimti iš įmonės kasos būtent tam automobiliui įsigyti. Iškėlus bankroto bylą, to automobilio likutinė vertė buvo apie 11000 Lt. Pagal teismo nutartį įmonės vadovas buvo įpareigotas perduoti visus įmonės dokumentus ir visą įmonės turtą. Iš pradžių buvo perduotas automobilis „VW Passat“, vėliau automobilis „Nissan Patrol“. Automobilis „VW Caravelle“ perduotas nebuvo, buvo perduoti tik jo dokumentai. Dėl sankcijų A. V. taikymo už nutarties nevykdymą į teismą nesikreipė. Iš pradžių jis su jų bendrove bendravo, perdavė dokumentus, perdavė automobilį. Kiek jai yra žinoma, A. V. teigė, kad automobilis „VW Caravelle“ yra užsienyje, gal Danijoje. Ne bankroto administratoriaus problema kaip pargabenti automobilį iš užsienio, jei savininkas tam neturi lėšų, tai savininko problema. Tam bankroto administratorius nesiima jokių priemonių, tam neskiriama lėšų. Jie neskaičiavo automobilio „VW Caravelle“ likutinės vertės, ji buvo nustatyta pagal įmonės buhalterinius dokumentus bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai t.y. 2009-06-10.
Liudytojas T. G. apklausiamas teisme, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 1t., 60 b.l.) ir parodė, kad kaltinamasis A. V. yra buvęs jo darbdavys, jis dirbo UAB „U. S. T.“, apdailininku. Automobilis „VW Caravelle“ įmonėje buvo vienas, juo naudojosi retai. Dažniausiai tuo automobiliu Lietuvoje veždavo darbuotojus į darbą ir jį vairuodavo K. B.. Tuo automobiliu juos vieną kartą vežė dirbti į Daniją. Tai galėjo būti 2009 metai. Važiavo jis, K. B. ir dar vienas žmogus. Danijoje reikėjo apskardinti namo stogą. Jis mano, kad šis objektas buvo ne UAB „U. S. T.“, o UAB „A.“, kurios vadovas buvo V. P.. Nuvažiavus į Daniją, jie tuo automobiliu kiekvieną dieną važinėjo į darbą. Danijoje prabuvo apie mėnesį laiko. Iš Danijos grįžo su tuo pačiu automobiliu. Grįžus į Lietuvą automobilį atidavė K. B.. Kelionės metu automobilis negedo, jokių problemų neturėjo. Automobilio išvaizda buvo kaip ir visų 14-15 metų senumo automobilių, jis nebuvo labai surūdijęs, ar „nudrožtas“. Jam nėra žinoma, ar po jo parvažiavimo su tuo automobiliu, dar kartą buvo važiuota į Daniją. Vėliau yra matęs tą automobilį Lietuvoje, P. Cvirkos gatvėje.
Liudytojas K. B. apklausiamas teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 1t., 52-53 b.l.) ir parodė, kad du metus dirbo UAB „U. S. T.“ meistru. Su automobiliu „VW Caravelle“, mėlynos spalvos, vežiodavo žmones į darbą. Du kartus vežė žmones į Daniją, vieną kartą į Odenco miestą, kitą kartą į Kopenhagą. Antrą kartą važiuojant į Daniją, jokių problemų su automobiliu neturėjo. Danijoje vykdomi projektai buvo ne UAB „U. S. T.“, o per kažkokią Panevėžio firmą. Danijoje jiems vadovavo Vaidas, pavardės nepamena, kuris buvo Panevėžio firmos atstovas. Antrą kartą į Daniją, į Kopenhagą važiavo trise, kartu vežėsi skardinimo stakles. Nuvažiuojant automobilis negedo. Į Lietuvą jis grįžo su kita mašina. Būnant Danijoje buvo smulkių automobilio gedimų, su automobiliu buvo pastoviai važinėjama. Grįžęs į Lietuvą automobilį matė, kai jam atvežė stakles į namus.
Liudytojas J. L. apklausiamas teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 58-59 b.l.) ir parodė, kad dirbo UAB „U. S. T.“, mūrininku. Į Daniją juos vežė su automobiliu „VW Caravelle“, kokios jis buvo spalvos jis nežino, nes yra daltonikas. Danijoje buvo vieną kartą. Automobilį vairavo K. B., o grįžtant į Lietuvą vairavo T. G.. Kelionėje automobilis negedo. Grįžus iš Danijos, to automobilio Lietuvoje nematė.
Liudytojas V. P. iš esmės patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l.50-51) ir parodė, kad A. V. pažįsta senai, nes gyveno netoliese, vėliau jis išsikėlė gyventi kitur. Jam yra žinoma, kad automobilį „VW Caravelle“ A. V. pirko Klaipėdoje. Tuo automobiliu jis vežiojo darbininkus. Automobilio stovis buvo nepavydėtinas, gedo variklis. Kai A. V. susiruošė važiuoti dirbti į užsienį, tai padarė kosmetinį remontą, o užsienyje automobilis visiškai sugedo. Automobilio „VW Caravelle“ dokumentai ir valstybiniai numeriai buvo vežami automobiliu „VW Passat“, jis važiavo kartu su A. V.. Kai jie nuvažiavo į Telšius, prie penkiaaukščio namo, kur, kaip suprato, buvo bankroto įmonė, A. G. paprašė nuvairuoti „VW Passat“ į kitą vietą, o dokumentus paprašė palikti tame penkiaaukštyje name. A. V. automobilio „VW Caravelle“ techninį pasą ir valstybinius numerius padėjo prie visų dokumentų į dėžes, kurias nunešė ir paliko tame penkiaaukštyje. Automobilyje „VW Passat“, kurį jis vairavo, buvo automobilio „VW Caravelle“ techninis pasas ir valstybiniai numeriai. Jis patikrino to automobilio techninį pasą ir numerius, kurie buvo dėžėse. Jis su A. V. kartu pas bankroto administratorių į pastatą nėjo, liko automobilyje. Apie tai, kad A. V. automobilis „VW Caravelle“ buvo užsienyje, kad tą automobilį tvarkė, kad galbūt verta tą automobilį parvežti į Lietuvą ir sutvarkyti jis žinojo iš A. V., apie tai su juo kalbėjosi su A. V.. Jam buvo žinoma, kad prieš išvažiuojant tam automobiliui į užsienį, gedo automobilio variklis ir kad buvo blogas automobilio stovis. Automobilį „VW Caravelle“ matė prieš išvažiuojant į užsienį. Daugiau to automobilio nematė.
Liudytojas G. P. apklausiamas teisme, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 56-52) ir parodė, kad jis su draugu buvo įdarbinti UAB „U. S. T.“ ir išvyko dirbti į Daniją Odenco miestą statybose. Ten dirbo vieną mėnesį. Vyko automobiliu „VW Caravelle“, iš Klaipėdos keltu į Daniją. Automobilį vairavo K. B.. Automobilis buvo važiuojantis, negedo. Danijoje automobilis nebuvo sugedęs. Iš Danijos į Lietuvą grįžo kitu automobiliu. „VW Caravelle“ liko Danijoje. Ne visi darbuotojai tuo metu grįžo į Lietuvą, kiti liko dirbti. Lietuvoje automobilio VW Caravelle nematė. Vėliau kalbėjosi su S. R., jis sakė, kad automobilis liko Danijoje.
Liudytojas S. R., kurio parodymai pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4dalimi, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo UAB „U. S. T." tinkuotoju apdailininku. Tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2008 m. vasara, jis ir kiti darbuotojai buvo komandiruoti į Daniją į Odense miestelį, ten renovavo pastatą, važiavo savo automobiliu „Renault Espace“, kartu vežė ir darbuotojus. Danijoje prabuvo apie mėnesį laiko, iš ten sugrįžo jo automobiliu, kartu grįžo J. J., G. P. ir dar kažkas. Automobiliu „VW Caravelle“, priklausančiu UAB „U. S. T.", iš Danijos grįžo Tomas, J. L. ir dar kažkas. Žino, kad automobiliu „VW Caravelle“ dar kartą vyko darbuotojai į Daniją ir jie tuo automobiliu sugrįžo atgal, kas tokie vyko į Daniją nežino, nes nutraukė darbo sutartį su UAB „U. S. T.". Automobilis „VW Caravelle“ iš Danijos į Lietuvą sugrįžo, kiek prisimena, tai buvo pakankamai gero stovio automobilis, pats juo nevažinėjo, smulkiau apibūdinti negali (1 t, 54, 55 b. 1.).
Liudytoja S. V. apklausiama teisme iš esmės patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 62-63 b.l.) ir parodė, kad dirbo UAB „U. S. T.“ buhaltere, tvarkė apskaitą. Iš šios bendrovės ji išėjo dar iki bankroto bylos iškėlimo, dokumentus perdavė kažkokiai buhalterinės apskaitos įmonei. Ji išeidama iš šios įmonės sudarė balansą ir perdavė bylas ne pagal sąrašą, o sudėjo į dėžes ir atidavė. Vėliau buvo pretenzijų dėl tų dokumentų, buvo pasakyta, kad dingo kažkokie dokumentai. Automobilio „VW Caravelle“ nėra mačiusi, tačiau jai žinoma, kad toks turtas buvo. Šis automobilis, kaip įmonės turtas, buvo įregistruotas pirmais ar antrais metais nuo įmonės įsikūrimo. Viskas buvo užpajamuota į pagrindines priemones. 2009-05-31 ilgalaikio turto būklės žiniaraštis yra ne jos ruoštas dokumentas. Automobilis galėjo būti ne balanse, o galėjo įmonė jį naudoti pagal panaudos sutartį. 2006 metais tas automobilis negalėjo būti užpajamuotas. Nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol automobilis nėra užpajamuojamas. Pirkėjas ir pardavėjas tarp savęs susitaria dėl nusidėvėjimo vertės. Pagal pirkėjo ir pardavėjo susitarimą ir pagal pirkimo-pardavimo aktą yra užfiksuojama to turto vertė. Kiekvieną mėnesį yra nurašomas automobilio nusidėvėjimas ir įtraukiamas į išlaidas. Jei automobilis yra veikiantis ir su juo yra dirbama, jei jis ir yra nusidėvėjęs, jis nėra nurašomas buhalterinėje apskaitoje. Jei nepaskaičiuojamas nusidėvėjimas, vertė yra užpajamuota ir tas automobilis stovi balanse, jei jis nėra išardytas ir atiduotas į metalo laužą. Ji gaudavo dokumentus dėl visų automobilių remonto. Sąskaitose konkrečiai nėra rašoma koks automobilis yra remontuojamas, nurodoma tik atsarginės detalės. Sumos būdavo nedidelės. Automobilis galėjo būti neįtrauktas į apskaitą tą pačią įsigijimo dieną, jei jai nebuvo pristatyti automobilio įsigijimo dokumentai. Galėjo automobiliu naudotis ir jo neužpajamavę kaip nuosavu. Automobilius į apskaitą jį įvedė 2007 m. sausio mėnesį pagal pirkimo-pardavimo aktą. Negali paaiškinti, kodėl nurodyta, kad automobilis į apskaitą yra įtrauktas 2008-08-31. Pagal registracijos orderį ir pagal išlaidų orderį ji nurašė pinigus, sumokėjo už mašiną ir ją užpajamavo.
Liudytoja L. P. apklausiama teisme parodė, kad ji yra UAB „L.“ vadovė ir pagal sutartį jos vadovaujama įmonė tvarkė UAB „U. S. T.“ buhalterinę apskaitą nuo 2008 m. rugsėjo 1d. Buhalterinės apskaitos dokumentai buvo netvarkingi, nebuvo visų reikiamų duomenų, todėl buvusiai buhalterei buvo grąžinti dokumentai jų sutvarkymui ir vėliau perduoti. Byloje esantis dokumentas „Ilgalaikio turto būklė“ yra sudarytas jos įstaigoje naudojant apskaitos programą pagal pateiktus dokumentus ir automobilio „VW Caravelle“ vertė 2009 m. gegužės 31d. yra 11 739 Lt 26 ct. Su šiuo dokumentu buvo supažindintas A. V. ir jokių pretenzijų dėl dokumentų nereiškė.
UAB „Jonvita" 2011-03-14 rašte Nr. 94 nurodyta, kad UAB „Užvenčio statybos trestas" vadovas A. V. neperdavė keleivinio automobilio „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, pirmoji registracija 1994-02-02 (1 t., 5, 12, 13, 14 b. 1.).
Šiaulių apygardos teismo 2009-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-566-368/2009 iškelta bankroto byla UAB „U. S. T.". BUAB „U. S. T." administratoriumi paskirta UAB „Jonvita". UAB „U. S. T." vadovas įpareigotas per 7 dienas po nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (1 t., b. 1. 6).
2008-06-11 UAB „U. S. T." direktoriaus įsakymu 2008-06-11 į komandiruotę Danijoje nuo 2008-06-12 siunčiami E. K., L. G., R. L., S. R., A. J., G. P., nuo 2008-06-19 K. B., J. J., Z. V., J. L., T. G.. Nurodyta, kad komandiruotės tikslas yra apdailos, remonto ir kiti statybos darbai Danijoje, Holbjergvej ir Odense. Darbo trukmė nuo 1 mėn. iki 2 mėn., po ko grįžtama į Lietuvą. Esant būtinybei, tai yra užsakovui nurodžius kitą objektą, persikeliama dirbti į nurodytą vietą (1 t., 18 b. l.).
2008-08-28 UAB „U. S. T." direktoriaus įsipareigojimu, UAB „U. S. T.“ įsipareigojo atsiskaityti už darbus Danijoje darbuotojams iki 2008-10-31 (1 t, 17 b. 1.).
Žemesnės instancijos teismas
Nuo 2006-11-04 UAB „U. S. T.“ direktoriumi, Darbo sutarties Nr. 1 pagrindu, pradėjo dirbti A. V., darbo sutartis buvo nutraukta 2009-06-15 (1 t., 27-28 b. l).
Nuo 2006-11-04 UAB „U. S. T.“ vyr. buhaltere, Darbo sutarties Nr. 2 pagrindu, pradėjo dirbti S. V., darbo sutartis buvo nutraukta 2008-09-30 (1 t., 29-30 b. l).
Iš UAB „Jonvita" 2011-09-16 raštu Nr. 99 pateitų automobilio „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutarties kopijos, kasos išlaidų orderio Nr. 20 kopijos matyti, kad automobilis įsigytas 2006-12-23 už 6400 EUR (22097,92 Lt), už automobilį buvo sumokėta grynais iš įmonės kasos pagal 2006-12-23 kasos išlaidų orderį Nr. 20 (1 t., 33, 34 b. 1.).
Iš 2008-08-31 ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją akto kopijos matyti, kad automobilis „VW Caravelle“ įsigytas 2008-08-31, perduotas naudoti ūkinėje veikloje nuo 2008-08-31, įsigijimo vertė nuo 15117,97 Lt, numatoma naudoti iki 2011-12-31 (1 t, 35 b. 1.).
UAB „U. S. T.“ ilgalaikio turto būklės 2009-05-31 matyti, kad automobilio „VW Caravelle“ įvedimo eksploatacijai data 2008-08-31, nudėvėjimo pabaiga 2011-12-31, pradinė vertė 15118,56 Lt, nudėvėta iš viso 3379,30 Lt, likutinė vertė 11739,26 Lt (l t, 36 b. 1.).
Valstybės įmonės „Regitra" Telšių filialo 2011-09-16 rašte Nr. 24-175 nurodyta, kad UAB „U. S. T.", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vardu yra registruotas keleivinis automobilis „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., 39, 40 b. 1.).
Paslaugų teikimo sutartyje Nr.08/09/01 nurodyta, kad UAB „L.“ nuo 2008-09-01 UAB „U. S. T.“ pavedimu tvarkė pastarosios įmonės buhalterinę apskaitą (2 t., 122-124 b.l.)
Užsiregistravus tinklalapyje www.emprekis.lt ir įvedus automobilio „VW Caravelle duomenis, buvo gauta informacija apie šio automobilio vidutinę rinkos vertę, ji yra: 2009 m. gegužės mėn. 10340 Lt, 2011 m. gruodžio mėn. 8150 Lt, 2012 m. vasario mėn. 8030 Lt (2 t, 41-43 b. 1.).
Dėl turto išvaistymo
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens baudžiamoji atsakomybė už jam patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Turto iššvaistymas – neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto perdavimas, dovanojimas, suvartojimas arba kitoks jo perleidimas tretiesiems asmenims. Turto iššvaistymo objektas – visų formų nuosavybė. Šios nusikalstamo veikos dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, buvęs jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybiniu, darbo ar sutartinių santykių pagrindu. Buvęs kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Būtini objektyviosios pusės požymiai yra veika, padariniai (turtinė žala) ir priežastinis ryšys.
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuo 2006-10-04 kaltinamasis A. V. ėjo UAB „U. S. T.“ direktoriaus pareigas (2006-10-04 Darbo sutartis Nr. 1) (1 t., 27-28 b. l.). 2006-12-23 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu kaltinamasis A. V. UAB „U. S. T.“ vardu iš R. F. R. įgijo transporto priemonę Volkswagen Caravelle, VIN kodas (duomenys neskelbtini) už 6400 eurų (22 097,92 Lt) (1 t, 33 b. l.). Šios sutarties pagrindu 2006 m. gruodžio 23 d. iš UAB „U. S. T.“ kasos buvo išimti 22 097,92 Lt, pagal Kasos išlaidų orderį Nr. 20, apmokėti už įsigytą transporto priemonę (1 t., 34 b. l.). Transporto priemonė Volkswagen Caravelle, VIN kodas (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota VĮ „Regitra“ 2007-01-10, savininku nurodyta UAB „U. S. T.“ (1 t., 37 b. l.).
Kaip teismo metu parodė kaltinamasis A. V. bei liudytojai T. G., K. B., J. L., G. P. ir S. R., kurio parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti teismo posėdyje, transporto priemonė „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojama bendrovės veikloje, ja darbuotojai buvo vežami į įvairius statybos objektus, kuriuose atlikinėjo darbus Lietuvoje bei du kartus darbuotojai buvo vežami į Daniją, kur taip pat atlikinėjo statybos darbus. Šia transporto priemone naudojosi kas norėjo, bendrovėje nebuvo nustatyta transporto priemonės naudojimo tvarka, nebuvo paskirtas už transporto priemonę atsakingas asmuo. Liudytojų T. G., K. B., J. L., G. P. teisme duotais parodymais ir S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu, nustatyta, kad transporto priemonė „VW Caravelle“ abiejų kelionių į Daniją metu, pačioje Danijoje ir kelionių atgal į Lietuvą metu, buvo geros būklės, negedo, su ja darbuotojai Danijoje važinėdavo į statybos objektus bei su ja sėkmingai grįžo į Lietuvą. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, ir priežasčių juos vertinti kritiškai teismas neturi, todėl nustatydamas veikos aplinkybes, jais remiasi visiškai.
Teismas kaltinamojo A. V. parodymus, kad transporto priemonė „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo palikta Danijoje, nes ten sugedo, jos būklė buvo prasta, nes buvo visa surūdijusi, jos pargabenti į Lietuvą neapsimokėjo, nes pargabenimas būtų kainavęs daugiau nei buvo verta pati transporto priemonė, vertina kritiškai, kadangi jo parodymai nėra nuoseklūs, bei jų nepatvirtina kiti byloje ištirti įrodymai bei byloje apklaustų liudytojų parodymai. Kaltinamojo pateikta pozicija abejotina ir dėl to, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu 2011-03-29 pateikė paaiškinimą, kuriame teigia, jog jis, būdamas Danijoje nuo transporto priemonės „VW Caravelle“ nuardė kas dar buvo galima nuardyti, o daugiau viską pridavė į metalo laužą (1 t., 65 b. l.), vėlesnių apklausos metu savo parodymus pakeitė, teigdamas, kad nuėmęs nuo automobilio valstybinius numerius, paliko jį stovėti kieme prie nuomojamo namo Danijoje, kurio adreso nepamena, paskui teigė nebeprisimenąs, ar pats nuėmė transporto priemonės valstybinius numerius, ar juos nuėmė bendrovės darbuotojas ir atvežė jam juos į Lietuvą. Atsižvelgiant į tai kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jo parodymais remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
Teismas kritiškai vertina ir liudytojo V. P. parodymus, kad transporto priemonė „VW Caravelle“ buvo palikta Danijoje, kaip sugedusi ir su sugedusiu varikliu, nes pats liudytojas Danijoje nebuvo, minėtos transporto priemonės nematė, o tik persakė kaltinamojo A. V. jam suteiktą informaciją.
Aukščiau aptartų ir ištirtų įrodymu pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. V., būdamas UAB „U. S. T.“ vadovu ir būdamas atsakingas už visos bendrovės veiklą, bendrovės turtą, nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių, kad bendrovės turtas, t. y. transporto priemonė „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų išsaugotas. Vien tai, kad kaip nurodo A. V., jog jis perdavė transporto priemonės dokumentus ir valstybinius numerius bankroto administratoriui, nešalina jo atsakomybės dėl bendrovės automobilio praradimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. nedėjo maksimalių pastangų automobilio pargabenimui. T.y. byloje, išskyrus A. V. parodymus, kad automobilis buvo nevažiuojantis, nėra jokių kitų duomenų, jog jis būtų fiksavęs palikto automobilio techninę būklę, nėra automobilio pargabenimo išlaidų paskaičiavimų, be to, pats A. V. net negalėjo nurodyti tikslaus adreso kur buvo paliktas bendrovei priklausantis automobilis. Tokio kaltinamojo A. V. neveikimo pasėkoje UAB „U. S. T.“ dėl prarasto automobilio buvo padaryta žala, tai yra buvo iššvaistytas bendrovės turtas – transporto priemonė Volkswagen Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė 11 739,26 Lt. Automobilio likutinė vertė nustatyta byloje pateiktu paskaičiavimu ( 1t., 36 b.l.), kurį, kaip posėdžio metu patvirtino, atliko liudytojos L. P. vadovaujama bendrovė UAB „L.“ pagal patektus A. V. dokumentus.
A. V. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 4 dalis), nes jis nenumatė, kad dėl jo nepakankamo rūpinimosi bendrovės turtu – šiuo atveju automobiliu, gali atsirasti žala, nors pagal savo tuo metu užimamas pareigas turėjo ir privalėjo tai numatyti. A. V. pažeidė pareigą būti atidžiam ir rūpestingam su svetimu jam patikėtu turtu. Atsižvelgiant į tai teismas patikslina kaltinimą nurodant, kad jo veika padaryta dėl neatsargumo. Šis patikslinimas kaltinamojo padėties nesunkina, nelaikytinas kaltinimo keitimu ar jo ribų išplėtimu ir veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.
Įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus teismas pripažįsta, kad A. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – dėl neatsargumo iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, todėl jo veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį.
Dėl teismo sprendimo nevykdymo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, nevykdymą. Įsiteisėję teismų sprendimai, nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai yra privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis). Pagal teismų praktiką, teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Asmuo atsako pagal šį straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo. Kita vertus, BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Dėl to baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).
Ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2009 m. gegužės 20 d. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-566-368/2008 priėmė nutartį, kuria nutarė iškelti bankroto bylą UAB „U. S. T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)); BUAB „U. S. T.“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Jonvita“ (įmonės kodas 180154239, adresas Žemaitės g. 17A-1, Šiauliai); įpareigoti UAB „U. S. T.“ vadovą ar jo pareigas einantį asmenį per 7 dienas po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (1 t., 6 b. l.).
Minėta nutartis įsiteisėjo 2009 m. gegužės 28 d. UAB „U. S. T.“ vadovas ar jo pareigas einantis asmuo iki 2009 m. birželio 4 d. bankroto administratoriui turėjo perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Nuo 2006-10-04 iki 2009-06-15 UAB „U. S. T.“ direktoriumi, 2006-10-04 darbo sutarties Nr. 1 pagrindu, buvo A. V., (1 t., 27-28 b. l).
Pagal UAB „U. S. T.“ ilgalaikio turto būklę 2009-05-31 dienai, ilgalaikį įmonės turtą sudarė trys transporto priemonės: Volkswagen Caravelle, Nissan Patrol ir VW PASSAT (1 t., 36 b. l.).
V. kaltinimas formuluojamas, kad jis nevykdė 2009 m. gegužės 20 d. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-566-368/2008 priimtos nutarties ir neperdavė bankroto administratoriui automobilio „Volkswagen Caravelle“. Kaip matyti iš bylos medžiagos 2009 m. birželio 11 ir 15 dienomis A. V. bankroto administratoriaus UAB „Jonvita“ įgaliotam asmeniui A. G. perdavė BUAB „U. S. T.“ registracijos pažymėjimą, įstatus, steigimo sutartį, čekių knygelę, įmonės apvalų antspaudą (1 t., 190 b. l.), darbo sutarčių registrą, darbo sutartis (1 t., 191 b. l.), buhalterinius dokumentus (1 t., 192, 193 b. l.), UAB „U. S. T.“ vardu registruotą transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „U. S. T.“ vardu registruotos transporto priemonės „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, automobilių techninės apžiūros taloną bei transporto priemonės tarptautinį draudimo liudijimą (1 t., 11 b. l.). Šios aplinkybės įrodo, kad A. V. vykdė Šiaulių apygardos teismo 2009-05-20 nutartį, tačiau ne pilna apimtimi. Byloje nėra duomenų, kad bankroto administratorius būtų kreipęsis civilinio ir administracinio proceso tvarka dėl priverstinio nutarties įvykdymo užtikrinimo. Nesant šių duomenų ir esant nustatytoms aplinkybėms, kad A. V. 2009-05-20 Šiaulių apygardos teismo nutartį, išskyrus automobilio „VW Caravelle“ perdavimą yra įvykdęs, darytina išvada, kad jo veiksmuose neįžvelgtina tyčios nevykdyti teismo sprendimą ir jis dėl kaltinimo, numatyto BK 245 str., išteisintinas jam nepadarius šios nusikalstamos veikos požymių.
Bausmės skyrimas, kiti klausimai
Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus baudžiamąją bylą nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. A. V. nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, yra neteistas (1 t., 83, 84 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 85-86 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Pietinės PN profilaktinėje apskaitoje neįregistruotas, pareiškimų iš kaimynų dėl netinkamo elgesio negauta, charakterizuojamas teigiamai (1 t., 90 b. l.), užsiima individualia veikla, augina nepilnametę dukrą, A. V., pirmą kartą teisiamam skirtina sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė vidurkio dydžio.
A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 80, 81b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą.
A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.