Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-479-1083/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-05-27Panevėžio apylinkės teismas
  2. T-1017-1083/2023Nutartis · 2023-09-20Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-27
Bylos Nr.
1-479-1083/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05165-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Kaltinamasis
A. N.
Kategorijos
Byla Nr. 1-479-1083/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05165-2021-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.6.; 2.1.8.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 27 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant: prokurorei Jūratei Mociškienei,kaltinamajam A. N., jo gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. 2021 m. vasario 18 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 17.42 val. jam buvo nustatytas 1,97 ‰ girtumas, o 17.57 val. jam buvo nustatytas 2,07 ‰ girtumas).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis A. N. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. vasario 18 d. ryte vyko į darbą. Iš pradžių jis atvyko į (duomenys neskelbtini), o po to iš (duomenys neskelbtini) vyko į objektą (duomenys neskelbtini). Į P(duomenys neskelbtini) jis atvyko savo automobiliu „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį paliko (duomenys neskelbtini), Įmonių gatvėje, prie savo brolio namo. Nuo brolio namo į (duomenys neskelbtini) vyko darbovietės transportu. Tądien darbą baigė apie 12 val. Susitarė po darbo susitikti su broliu, todėl po pietų grįžęs į (duomenys neskelbtini) nuėjo pas savo brolį, kur vartojo alkoholį. Kartu su broliu dviese išgėrė apie 1 litrą degtinės. Begeriant degtinę, apie 17 val., brolis pasigėrė, todėl nuėjo miegoti. Tada jis (kaltinamasis) nutarė grįžti į namus, todėl sėdo į savo automobilį „Volvo“ ir su juo išvyko į namus. Prieš sėsdamas už savo automobilio vairo jis jautėsi apsvaigęs ir suprato, kad negali vairuoti automobilio dėl prieš tai išgerto alkoholio ir apsvaigimo. Taip pat jis žinojo, kad draudžiama vairuoti automobilį būnant neblaiviu, kad dėl automobilio vairavimo būnant neblaiviu gali būti konfiskuotas jo automobilis ir jam gali būti atimta teisė vairuoti. Tačiau tuo metu jis apie tai nebegalvojo. Automobiliu važiavo vienas. Kokiu maršrutu važiavo nepamena. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, posūkyje nuslydo nuo kelio ir įvažiavo į pusnį. Bandė išvažiuoti, tačiau išvažiuoti nepavyko. Paskambino draugui ir pasipasakojo, kad nuslydo nuo kelio. Nepamena, ar jam nuvažiavus nuo kelio buvo sustoję kokie nors automobiliai. Pamena, kad atvažiavo policijos pareigūnai, kurie alkoholio kiekio matuokliu patikrino jo girtumą. Nepamena, kad policijos pareigūnai būtų jį stabdę. Jie girtumą tikrino 2 kartus, pirmą kartą jam buvo nustatytas apie 1,97 ‰ girtumas, o antrą kartą – 2,07 ‰ girtumas. Su tokiu girtumu sutiko, papildomai tikrintis girtumo į sveikatos priežiūros įstaigą nevyko. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu, vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Pajuto neigiamas tokio savo elgesio pasekmes (šiuo metu jis samdosi vairuotoją, kad šis nuvežtų jį iki darbo) ir padarė išvadas, šiuo metu alkoholio jis nebevartoja ir ateityje neblaivus nebevairuos. Automobilis „Volvo“ yra asmeninė jo nuosavybė, šį automobilį prižiūri, juo rūpinasi tik jis vienas. Supranta, kad jis (kaltinamasis) turi atsakyti už savo poelgį, todėl neprieštarauja, kad automobilis būtų konfiskuotas. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą palieka spręsti teismui. Palaiko prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Su laiduotoju R. G. jie yra draugai, su juo bendrauja ir dirba kartu jau apie 7 metus, jų santykiai geri.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis A. N. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis A. N. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (125 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėja (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. liudytojo N. K. parodymais apie tai, kad 2021 m. vasario 18 d. apie 17.30 val. dirbdamas su kolege R. K. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Maždaug po 1–2 minučių nuvykę į nurodytą vietą pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį nurodytą automobilį. Šalia šio automobilio stovėjo A. N.. Prie jų privažiavo K. K., kuris paaiškino, kad paskui minėtą automobilį sekė nuo (duomenys neskelbtini) ir matė, kaip jis vinguriavo po kelią bei nuvažiavo nuo kelio, jis pranešė apie tai Bendrajam pagalbos centrui. A. N. paaiškino, kad važiavo namo iš (duomenys neskelbtini), kur pas brolį vartojo alkoholį ir vairuodamas savo automobilį „Volvo“ jo nesuvaldė bei nuvažiavo nuo kelio. Alkoholio kiekio matuokliu A. N. 17.42 val. buvo nustatytas 1,97 ‰ girtumas, o 17.57 val. – 2,07 ‰ girtumas. A. N. buvo sulaikytas, o automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę (46–47 b. l.);

2.3.2. liudytojo K. K. parodymais apie tai, kad 2021 m. vasario 18 d. apie 17.15 val. savo automobiliu važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą, pakeliui ((duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje) pamatė automobilį „Volvo“ (valstybinio numerio skaičiai 217). Važiuodamas iš paskos matė, kad šis automobilis vinguriuoja po kelią, vis nuvažiuodamas į dešinį kelkraštį arba išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Įtarė, kad šio automobilio vairuotojas neblaivus, todėl apie šį automobilį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Jį sujungė su policija ir važiuodamas jis komentavo, ką tas automobilis daro ir kuria kryptimi važiuoja. Minėtas automobilis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo, o jis (liudytojas) važiavo iš paskos. (duomenys neskelbtini) kaime minėtas automobilis pasuko į kairę, link sodų masyvo ir pavažiavęs apie 1,5 kilometro, posūkyje, nuslydo nuo kelio, įvažiavo į pusnį ir sustojo. Matė, kad iš minėto automobilio vairuotojo vietos išlipo jaunas vyras, kuris vaikščiojo aplink automobilį ir svirduliavo. Kitų asmenų automobilyje nebuvo. Automobilį stebėjo nepertraukiamai, jis niekur sustojęs nebuvo ir iš jo jokie kiti asmenys neišlipo bei neįlipo į jį. Jis (liudytojas) pasitiko atvykstančius policijos pareigūnus, kuriems viską papasakojo. Tuomet išvyko į namus ir nebematė, kas vyko toliau (52–53 b. l.);

2.3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris užklimpęs sniege (8–16 b. l.);

2.3.4. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, jog 2021 m. vasario 18 d. 18 val. A. N. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę A. N. eiti tiesia linija (pėda po pėdos), o taip pat stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkoholio kiekio matuokliu 17.42 val. pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,97 ‰ girtumas, 17.57 val. antrojo tikrinimo metu – 2,07 ‰ girtumas (24 b. l.);

2.3.5. alkoholio kiekio matuoklio rodmenų fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad pirmojo patikrinimo metu A. N. buvo nustatytas 1,97 ‰ girtumas, o antrojo patikrinimo metu – 2,07 ‰ girtumas (15, 16 b. l.);

2.3.6. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog automobilio „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu jame rastas ir paimtas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (17–18 b. l.);

2.3.7. automobilio registracijos liudijimo kopija ir duomenimis apie automobilį, iš kurių matyti, kad automobilio „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. N. (20, 26 b. l.).

2.4. Kaltinamajam A. N. nustatytas girtumas (1,97 ‰ ir 2,07 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis A. N. suprato, kad jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Tai kaltinamasis patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis A. N. padarė veikdamas tyčia.

2.5. Kaltinamajam A. N. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis, be kita ko, pirmiau paminėtu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) rajone iki kol jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tačiau šios aplinkybės nebuvo tiriamos ikiteisminio tyrimo metu. Pavyzdžiui, nebuvo tiriama, kur tiksliai ir kokiais keliais jis (duomenys neskelbtini) rajone važiavo. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko jau po to, kai kaltinamasis buvo nuvažiavęs nuo kelio ir sustojęs, policijos pareigūnai nesustabdė kaltinamojo. Paminėtos aplinkybės nėra įrodytos byloje esančiais duomenimis, jos kaltinime yra preziumuojamos. Byloje esančiais duomenimis įrodyta tik tai, kad kaltinamasis A. N. 2021 m. vasario 18 d. apie 17.30 val. pirmiau paminėtą automobilį vairavo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, neįrodytos (preziumuojamos) aplinkybės šalinamos iš kaltinamajam A. N. pareikšto kaltinimo ir atitinkamai koreguojamas kaltinimas.

2.6. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis A. N. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2.7. Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

3.1. 2021 m. gegužės 13 d. teisme buvo gautas kaltinamojo A. N. draugo ir kolegos R. G. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo (R. G.) atsakomybei (145 b. l.).

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. N. ir laiduotojas R. G. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas nurodė, kad jis ir kaltinamasis yra artimi draugai, kolegos, jie apie 7 metus pažįstami ir dirba kartu, taip pat kartu leidžia laisvalaikį, bendrauja šeimomis (anksčiau, kai kaltinamasis turėjo draugę, ši bendraudavo su jo (laiduotojo) sutuoktine). Jiedu matosi kiekvieną darbo dieną – rytais susitinka ir išsiskiria vakarais, po darbo. Jis (laiduotojas) yra brigadininkas, o kaltinamasis A. N. dirba jo brigadoje, todėl kaltinamasis yra jam pavaldus ir jis (laiduotojas) turi realią galimybę kontroliuoti kaltinamąjį bei stebėti, ar pastarasis vartojo alkoholį iš vakaro. Jie yra artimi, kaltinamasis konsultuojasi su juo svarbiais klausimais ir atsižvelgia į jo (laiduotojo) nuomonę (pavyzdžiui, šiuo metu kaltinamasis remontuoja savo namą, dėl remonto tariasi ir konsultuojasi su juo (laiduotoju)). Todėl laiduotojas gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Kartais pasitaiko, kad jų nuomonės išsiskiria, bet jiedu nesipyksta. Jei taip nutiktų, kad kaltinamasis vartotų alkoholį (arba darbo metu, arba iš vakaro), pastarojo lauktų rimtas pokalbis ne tik su juo (laiduotoju), bet ir su vadovybe. Taip pat laiduotojas R. G. nurodė, kad sutinka būti savo artimo draugo ir kolegos laiduotoju bei supranta savo kaip laiduotojo atsakomybę, supranta, kad jis turės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Jam (laiduotojui) nėra žinoma, kad anksčiau kaltinamasis A. N. būtų nusikaltęs, vairavęs automobilį būdamas neblaivus. Mano, kad kaltinamasis suprato savo poelgio pasekmes. Apie kaltinamojo A. N. padarytą nusikalstamą veiką jis (laiduotojas) sužinojo iš paties kaltinamojo – pastarasis paskambino jam ir pasisakė, kad nuvažiavo nuo kelio. Jis (laiduotojas) buvo nuvažiavęs į įvykio vietą, bet tuo metu įvykio vietoje nebebuvo automobilio, važiavo parvežti kaltinamąjį iš policijos įstaigos. Prieš įvykį kaltinamasis alkoholį vartodavo saikingai, po įvykio neteko pastebėti, kad kaltinamasis vartotų alkoholį. Jis pats (laiduotojas) alkoholį vartoja retai. Kaltinamasis dėl savo veikos labai pergyvena ir jau dabar jaučia tokio savo poelgio pasekmes, jie kalbėjo tai. Kaltinamasis A. N. su juo (laiduotoju) elgiasi pagarbiai, jiedu sutaria, todėl mano, kad jis (laiduotojas) yra autoritetas kaltinamajam. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotojas neteistas (ankstesnis teistumas išnyko daugiau nei prieš 17 metų), jis nebaustas administracine tvarka, darbovietėje charakterizuojamas kaip pareigingas, sąžiningai atliekantis jam pavestus darbus, neturintis žalingų įpročių ir drausminių nuobaudų darbuotojas, laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (56–63, 65–66, 146–148 b. l.). Pasak paties laiduotojo R. G., jo sveikatos būklė netrukdys jam būti artimo draugo ir kolegos laiduotoju. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo artimo draugo ir kolegos R. G. galimybe būti laiduotoju ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. N..

3.4. Kaltinamasis A. N. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamasis A. N. neteistas, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas (visas jam paskirtas baudas sumokėjo neužilgo po baudų paskyrimo), jis dirba, darbovietėje charakterizuojamas kaip pareigingas, sąžiningai atliekantis jam pavestus darbus darbuotojas, jis nėra įrašytas į psichiatro ir priklausomybės kabinetų įskaitas (95, 98, 100–110, 112–113, 116–121, 149 b. l.). Svarbu įvertinti kaltinamojo A. N. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis A. N. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į laiduotojo ir kaltinamojo tarpusavio ryšius (jie nėra giminės ar artimieji giminaičiai, o dabartinis jų tarpusavio ryšys (draugai ir kolegos) laikui bėgant gali pasikeisti), į laiduotojo turtinę padėtį (pasak paties laiduotojo, bendros jo šeimos mėnesinės pajamos sudaro apie 1700 eurų, kurių pakanka pragyvenimui ir apie 600 Eur pavyksta susitaupyti; šeima turi nuosavą automobilį ir pajamų iš turimo turto negauna), paties laiduotojo nuomonę (teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad galėtų sumokėti iki 3000 Eur dydžio užstatą, tokią pinigų sumą jo šeima yra sutaupiusi), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį A. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo R. G. atsakomybei su 1000 Eur dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams.

4. Uždraudimas vairuoti transporto priemones

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis A. N. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis A. N. įstatymų reikalavimus pažeidžia nebe pirmą kartą – jis turi dvi galiojančias administracines nuobaudas, jos buvo paskirtos už KET pažeidimus, kuriuos kaltinamasis padarė taip pat naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į kitas šio nuosprendžio 3.4. punkte nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, šios poveikio priemonės terminą nustatant švelnesnį už jos vidurkį, t. y. 2 metams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).

4.3. 2021 m. vasario 19 d. nutarimu kaltinamajam A. N. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (87–89 b. l.) ir po to jis teisės vairuoti transporto priemones neatgavo. Todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2021 m. vasario 19 d.

5. Turto konfiskavimas

5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Įvykio metu kaltinamojo A. N. vairuota transporto priemonė yra jo paties (20, 26 b. l.), tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis. Be to, kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamajam A. N. buvo nustatytas vidutinis girtumas, savo nusikalstama veika jis sukėlė pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas dvi galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus, padarytus vairuojant transporto priemones ir šios nuobaudos nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. N. neprieštaravo automobilio konfiskavimui, nes supranta, kad turi atsakyti už savo poelgį. Atsižvelgiant į tai ir siekiant kaltinamajam A. N. užkirsti kelią daryti naujus teisės pažeidimus panaudojant tą pačią transporto priemonę, jam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

6. Kiti klausimai

6.1. Kaltinamajam A. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (87–89 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

6.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai:

6.2.1. automobilis „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktas ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

6.2.2. kaltinamajam A. N. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

6.3. Byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir už kaltinamojo A. N. automobilio transportavimą bei saugojimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir automobilio transportavimą bei jo saugojimą, iš kaltinamojo A. N. neišieškomos.

6.4. Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

A. N., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo R. G. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dviems) metams su 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti. Užstatą laiduotojas turi sumokėti per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti A. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 19 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti.

A. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus

- automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktą ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

- A. N. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. N., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui R. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas