- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-1099-622/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Rimvida Zubernienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- OOO „Batler“
- Atsakovas
- UAB „Senlina“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Žydrūno Bertašiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo OOO „Batler“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-14 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo OOO „Batler“ ieškinį atsakovui UAB „Senlina“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas OOO „Batler“ ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 55 244,80 Lt skolos, 40 328,70 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2009-10-02 iki 2009-12-14, 12,7 procentų metinių palūkanų nuo bendro įsiskolinimo – 95 573,50 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-02-14 nutartimi civilinę bylą sustabdė iki bus atlikti ikiteisminiai tyrimai Nr. 06-1-02018-10 ir Nr. 30-2-00024-11, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Konstatavo, kad tik atlikus ikiteisminį tyrimą galima nustatyti, ar tarp ginčo šalių sudarytose sandoriuose yra nusikalstamų veiksmų.
Ieškovas OOO „Batler“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-14 nutartį ir atsakovo prašymą sustabdyti bylą atmesti. Nurodo, kad ši byla nepriskirtina kategorijai bylų, kuriose įtvirtinta pareiga teismui būti aktyviam. Byla sustabdyta remiantis teisiniais pagrindais, susijusiais ne su skolos priteisimu, o su sandorių negaliojimu. Sandorių negaliojimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ikiteisminiai tyrimai neturės jokio tiesioginio ryšio ir reikšmės procesinių sprendimų išvadoms.
Ieškovo OOO „Batler“ atskirasis skundas atmestinas.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.
Konkrečiu nagrinėjamu Klaipėdos miesto apylinkės teismas sustabdė bylą, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytu atveju.
Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, atsižvelgiant į bylos sustabdymo pagrindus, įstatyme išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje įtvirtintas ne teismo įpareigojimas, o teisė sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 straipsnis). Dėl to teismas, spręsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos madų kūrėjų asociacija v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-94/2005; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB A. J. spaustuvė v. E. S., bylos Nr. 3K-3-17/2008).
CPK 164 straipsnyje įtvirtintas neprivalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašas yra neišsamus (šio straipsnio 4 punkte nurodyta, kad byla gali būti sustabdoma ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog tai būtina), taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar yra pagrindas sustabdyti bylą. Teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylą turėtų būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 straipsnis) bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Baltoji Vokė“ v. AB „Kanapa“, bylos Nr. 3K-3-107/2008, išaiškino, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus.
Sustabdymas reiškia, kad civilinėje byloje tam tikrą laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai. Intensyvumo požiūriu tai gali būti pateisinama, jeigu pagal sustabdymo aplinkybes civilinei bylai reikšmingų aplinkybių tyrimas vyksta kita tvarka ir iš esmės nepažeidžia proceso operatyvumo. Be to, motyvai turi būti faktiškai ir teisiškai pagrįsti. Aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilines teisines pasekmes.
Sprendžiant, ar buvo pagrindas taikyti CPK 164 straipsnio 4 punktą, būtina nustatyti šios civilinės bylos ir atliekamų ikiteisminių tyrimų tarpusavio santykį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad atsakovas nepripažįsta savo prievolės pagal 2008-09-09 ir 2008-09-18 žuvies pirkimo – pardavimo sutartis, motyvuodamas tuo, kad jas pasirašęs ir save įvardijęs UAB „Senlina“ valdybos nariu J. R. nebuvo UAB „Senlina“ direktorius ir valdybos narys, todėl šių sutarčių pasirašyti neturėjo teisės. Dėl minėtų veiksmų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Klaipėdos apskrities skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02018-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nustatyta, kad A. K. iš UAB „Senlina“ sąskaitos 2008-09-19 paėmė 24000 eurų, kurie buvo pervesti iš ieškovo vykdant minėtą žuvies pirkimo – pardavimo sutartį. Dėl minėtų veiksmų prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00024-11 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, t.y. dėl galimo turto iššvaistymo stambių mastu bei apgaulingos buhalterinės apskaitos. Atsakovas teigė, kad minėtos sutartys pasirašytos fiktyviai, jas pasirašė ne teisėtas įmonės atstovas, bet asmuo neturintis teisės tai daryti. Ar buvo padaryti nusikalstami veiksmai, sudarant minėtus sandorius, paaiškės atlikus ikiteisminį tyrimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ikiteisminių tyrimų metu tiriamos aplinkybės gali turėti reikšmės galutiniam bylos procesiniam sprendimui, šių svarbių aplinkybių civilinio proceso tvarka atlikti šioje proceso stadijoje neekonomiška, dubliuoti tyrimo veiksmus netikslinga, todėl pagrįstais laiko tokius pirmosios instancijos teismo teiginius, kad būtina sustabdyti civilinę bylą dėl ikiteisminių tyrimų.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvadomis, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-14 nutartį palikti nepakeistą.