- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-15
- Bylos Nr.
- AN2-93-354/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Pažeidėjas
- G. D.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. D. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria G. D. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – PK) vyresnioji tyrėja E. R. 2017 m. rugpjūčio 2 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 421 straipsnio 1 dalį skyrė administracinę nuobaudą – 180 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams už tai, kad jis 2017 m. liepos 1 d., apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 63,00 km, vairuodamas automobilį įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą geležinkelio pervažą ir pravažiavo per ją mirksint raudoniems šviesoforo signalams, draudžiantiems eismą ir veikiant įspėjamajam garso signalui, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 168 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi G. D. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Nutartyje pažymėta, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Taip pat nutartyje pastebėta, kad nusižengimo padarymo metu G. D. žmona ir motina jau buvo sergančios, todėl šios administracine tvarka nubausto asmens nurodytos aplinkybės taipogi nelaikytinos išskirtinėmis, kadangi jos egzistavo dar iki nusižengimo padarymo ir galimai kilsiančias pasekmes G. D. galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas nusižengimą.
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu G. D. prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Skunde G. D. nurodo, kad neturėjo jokio tikslo padaryti administracinį nusižengimą ir prašo peržiūrėti vaizdo įrašą. Be to, pažymi, kad nepadarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas pagal 168 punkto reikalavimus (blanketinė norma).
Taip pat G. D. skunde nurodo, kad pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, atsižvelgiant į nusižengimo aplinkybes, jo amžių, asmenybę (neteistas, turintis šeimą, išlaikantis neįgalų asmenį, užsiimantis žemės ūkio veikla), tai, kad dabartiniu metu vyksta žemės ūkio derliaus nuėmimas, įvertinus kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias (nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareigūnas ir teismas galėjo skirti mažesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyrius prašo G. D. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Iš pateikto skundo matyti, jog apeliantas mano, kad yra teisinis pagrindas švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, motyvuojant vairuotojo pažymėjimo reikalingumu, jo (apelianto) asmenybe ir pažeidimo pobūdžiu.
ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda vairuotojams nuo 180 Eur iki 280 Eur. ANK 421 straipsnio 2 dalis nustato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 6 mėnesių. Pažymėtina, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Kartu pažymėtina, kad pagal teismų praktiką administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013).
Dėl padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio apeliantas G. D. skunde pažymi, kad neturėjo tikslo daryti pažeidimo, sustojęs prie kelio ženklo „Stop“ nepastebėjo, kad užsidegė eismą per geležinkelio pervažą draudžiantis signalas. Tačiau toks apelianto neatidumas nėra pateisinamas, nes tokiu savo elgesiu apeliantas kėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Be to, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog apeliantas turėjo galimybę pamatyti, kad dega eismą draudžiantis signalas, nes jis užsidegė apeliantui dar stovint prie „Stop“ linijos priešais šviesoforą (vaizdo įrašo 2017-07-01 19:10:08–19:10:13). Todėl minėtos aplinkybės negali būti vertinamos kaip išskirtinai švelninančios apelianto atsakomybę. Taip pat, akivaizdu, kad G. D. nurodytos su pažeidimo padarymu susijusios aplinkybės kartu su jo asmenybę teigiamai charakterizuojančiais duomenimis jau buvo įvertintos paskiriant minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą ir minimalią baudą, nepaisant to, kad G. D. iš pradžių nesutiko su pažeidimu. Todėl dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes nėra pagrindo. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto skundo teiginys, kad nepadarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas pagal 168 punktą, nes būtent minėtame punkte yra nustatyta, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Šiuo atveju G. D. neįvykdė Kelių eismo taisyklių 168 punkto pareigos – nesivadovavo šviesoforo signalu, todėl minėto punkto pažeidimas apeliantui inkriminuotas pagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytai nuomonei, kad asmeniniai (t. y. šeimos ir darbo) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme. Tokia išvada darytina pirmiausia dėl to, kad pažeidėjas, gerai žinodamas asmenines aplinkybes, vis tiek nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiama nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.