- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-194-951/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48438-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis, Ilona Jakubėnienė
- Nuteistasis
- M. L.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių; pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal BK 243 straipsnį 25 parų areštu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu bei paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, M. L. į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gruodžio 27 d. 01.25 val. iki 2022 m. gruodžio 27 d. 12.00 val. (1 laisvės atėmimo diena).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą pradedant skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, M. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos – 3720 Eur su PVM konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. M. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022 m. gruodžio 26 d. apie 23.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti automobilį, nuo spintelės pagrobė nukentėjusiajam A. T. priklausančio automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) raktelį su pulteliu, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš namo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė A. T. priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 4000 eurų, tai yra, buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
2. Be to, M. L. 2022 m. gruodžio 27 d. apie 00.40 val. ties (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
3. Be to, M. L. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas teistas 2020 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 3 metams 6 mėnesiams naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (baudžiamojo poveikio priemonės pradžia 2020 m. birželio 19 d.), 2020 m. kovo 18 d. būdamas rašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2020 m. kovo 16 d. sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 4VD-1807, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra, 2022 m. gruodžio 27 d. apie 00.40 val. ties (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, jam paskirtos 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
4.1. Nuteistasis mano, kad pirmos instancijos teismas paskirtos bausmės vykdymą privalėjo atidėti. Nurodo, kad teismas įvertino tik neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, nevertino to, jog kaltu buvo pripažintas tik dėl tų veikų, dėl kurių jis prisipažino, jei ne prokuroro nepagrįstas kaltinimas, byla būtų buvusi išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, jam būtų taikomos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos.
4.2. Apelianto teigimu, teismas nepasisakė, kodėl jam nėra taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, nors pagal teismų praktiką teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą turi suformuluoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
8. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, nusikalstamų veikų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir M. L. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, o dalyje dėl BK 178 straipsnio 2 dalies išteisino, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
9. Nuteistasis M. L. kelia bausmės individualizavimo klausimą ir prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu jam paskirtos 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
10. Skundžiamu nuosprendžiu M. L. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 5 mėnesiams, pagal BK 243 straipsnį 25 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu bei paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į tai, kad M. L. yra teistas 12 kartų, po paskutiniu nuosprendžiu paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės iki šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo praėjo nedaug laiko, tik 2022-06-17 jis buvo paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai, neatlikus 4 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kaltinamasis turi klaidingus moralinius įsitikinimus, nekeičia savo elgesio, iš buvusių teistumų tinkamų išvadų nedaro ir skyrė jam griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad M. L. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pagrįstai pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be atsakomybę lengvinančios aplinkybės byloje teisingai nustatyta ir apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, M. L. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nustatęs po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad apeliantas turi mažametį sūnų, kurio globa dalinasi kartu su sūnaus motina, t. y. kas antrą savaitę sūnus gyvena pas M. L., įvertino kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, taip pat įvertino ir tai, jog kaltinamasis buvo kaltinamas dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo, dėl vienos iš jų kaltu neprisipažino ir buvo išteisintas, todėl jam buvo užkirsta galimybė siekti sumažintos bausmės, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, bei skyrė apeliantui už nusikaltimo įvykdymą penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė už sankcijos vidurkį (BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 7 mėnesiai ir 15 dienų), o už baudžiamojo nusižengimo padarymą 25 parų arešto bausmę, kuri yra mažesnė už arešto bausmės vidurkį, numatytą dėl baudžiamojo nusižengimo įvykdymo (BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos arešto bausmės vidurkis – 27,5 paros). Įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. L. paskirta galutinė bausmė nėra per griežta, atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą.
11. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos, arba asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).
12. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėdamas nuteistajam M. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
13. M. L. padarė nusikaltimą transporto eismo saugumui – vairavo lengvąjį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, byloje nustatyta ne tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bet ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, anksčiau teistas dvylika kartų, paskutinį kartą 2021 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2022-06-17 lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikus 4 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2022-11-15 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Kaip matyti, naujas nusikalstamas veikas, dėl kurių nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė 2022-12-27, t. y. praėjus itin trumpam laiko tarpui, kiek daugiau nei mėnesiui, po to, kai atliko jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę (2 t., b. l. 5-21), daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 22-31). Svarbu pažymėti ir tai, kad, kaip rodo byloje esantis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas, M. L. praeityje taip pat buvo teistas dėl vairavimo esant neblaiviam (2018-06-14 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu, 2020-12-11 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog M. L. anksčiau skiriamos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmių rūšys (bauda, areštas), taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat ir reali laisvės atėmimo bausmė nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo, nepadarė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Dar daugiau, iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, jog penkerių metų laikotarpiu M. L. eilę kartų baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių nesilaikymo, tame tarpe net du kartus buvo baustas administracine tvarka ir dėl to, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (2020-06-08, 2022-12-06 nutarimai), du kartus ir už itin šiurkščius administracinius nusižengimus, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (2017-06-21, 2019-01-23 nutarimai). Be to, matyti ir tai, kad baustumai susiję ir su tuo, jog pasirodė neblaivus viešoje vietoje, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę. Tokios aplinkybės rodo, kad apeliantas nevengia piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, iš esmės sistemingai pažeidžia Kelių eismo taisykles.
14. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tik neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, nevertino to, kad kaltu buvo pripažintas tik dėl tų veikų, dėl kurių jis prisipažino, ir jei ne prokuroro nepagrįstas kaltinimas, byla būtų buvusi išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl ko jam būtų taikomos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apylinkės teismas įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, jog jis turi mažametį sūnų, kurio globa dalinasi kartu su sūnaus motina, tai, kad prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas, dėl kurių nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ir tai, jog kaltinamasis buvo kaltinamas dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo, dėl vienos iš jų kaltu neprisipažino ir buvo išteisintas, todėl jam buvo užkirsta galimybė siekti sumažintos bausmės, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bei atitinkamai apeliantui skyrė mažesnes bausmes nei BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis ir BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas arešto bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam skirtos bausmės neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo, jo atžvilgiu taikyta probacija lygtinio paleidimo laikotarpiu taip pat nebuvo veiksminga, nes, kaip matyti, M. L., žinodamas ir suprasdamas gresiančias pasekmes, tik atlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, padarė dar dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, dėl ko buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog M. L. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.
16. Nesant BPK 328 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo pagrindų, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.