Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Žibutės Budžienės,

dalyvaujant ieškovui M. V. ir jo atstovui advokatui Antanui Markūnui, atsakovui S. K., atsakovo atstovei E. A.,

teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovų Kauno miesto savivaldybės, S. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1025-435/2011 pagal M. V. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, S. K., I. K., D. L. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vadovaudamasis civilinėje byloje Nr. 2-1029-658/2008 nustatyta aplinkybe, kad K. J. K. ir jo šeimos narių gyvenimas bute Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini), po 2005 m. balandžio 23 d. yra neteisėtas ir dėl tokių neteisėtų veiksmų atsiradusi žala turi būti atlyginta (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys), sprendė, kad atsakovų S. K., I. K. ir D. L. neteisėti veiksmai ir kaltė iš naujo neįrodinėtini (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Įvertinęs aplinkybes, jog Kauno miesto savivaldybė beveik pusantrų metų nesiėmė jokių priemonių dėl ieškovui priklausančių patalpų patuštinimo ir tuo pat metu mokėjo nuomos mokestį savininkui, konstatavo, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas buvo išsiėmęs verslo liudijimą laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. patalpų nuomai (duomenys neskelbtini), sprendė, kad ieškovas realiai ruošėsi nuomoti ginčo patalpas ir gauti pajamas. Laikė, kad nenuginčijus ieškovo pateiktos VĮ Registrų centro Kauno filialo parengtos nuomos kainų studijos išvados, nėra pagrindo mažinti nuostolių dydžio. Motyvuodamas tuo, kad atsakovai nėra privatūs juridiniai asmenys, iš jų ieškovui priteisė 5 procentų dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinius skundus padavė atsakovai Kauno miesto savivaldybė ir S. K.

Kauno miesto savivaldybė nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai atsakovo Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu.

Neatsižvelgta, kad grąžintinų patalpų savininkams suteiktų valstybės garantijų išdavimą ir vykdymą reglamentuojantys Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnis, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 125 punktas nenumato galimybės grąžintinų patalpų savininkams pasirinkti kokiu būdu – įstatymo numatytomis ar komercinėmis sąlygomis – nuomoti gyvenamąsias patalpas, į kurias jiems yra atkurtos nuosavybės teisės.

Nevertinta, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė pilnai įvykdė savo prievolę pagal 2008 m. rugpjūčio 2 d. nuomos sutartį, mokėdamas už 68,6 kv. m bendrojo ploto buto Nr. 6 nuomą po 3,96 Lt už 1 kv. m. Laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. atsakovas Kauno miesto savivaldybė sumokėjo 3 259,92 Lt (271,66 Lt x 12 mėn.) nuomos mokesčio, iš kurių į ieškovo nurodytą sąskaitą banke buvo pervesta 2 770,93 Lt, į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą – 488,99 Lt (nuo gaunamo nuomos mokesčio apskaičiuotas gyventojo pajamų mokestis).

Nepagrįstai atmestas atsakovo Kauno miesto savivaldybės argumentas, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė neperdavė ginčo buto ieškovui ne dėl savo neteisėtų veiksmų, o dėl neteisėtų atsakovų S. K., I. K. ir D. L. veiksmų, kuriais žala buvo padaryta tiek atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tiek ieškovui. Kol nuomininkai nepatuštino ginčo buto, atsakovas Kauno miesto savivaldybė laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. buto savininkui ieškovui mokėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotus buto nuompinigius ir tuo pati patyrė žalą.

Nepagrįstai neatsižvelgta į atsakovo Kauno miesto savivaldybės argumentą, kad ginčo laikotarpiu pats ieškovas ne kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, tarpininkaudamas, kad atsakovai S. K., I. K. ir D. L. nebūtų keldinami iš ginčo buto. Su tokiu pareiškimu ieškovas kreipėsi ir tuomet, kai Kauno miesto apylinkės teisme atsakovas Kauno miesto savivaldybė užvedė civilinę bylą Nr. 2-13640-658/2007 dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo buto. Tai patvirtina ieškovo atsiliepimas minėtoje byloje, kuriame jis sutiko ir teismui siūlė atidėti keldinimo procedūrą, kol atsakovui S. K. ir jo šeimos nariams bus grąžintos jiems nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos. Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka neskundė atsakovo Kauno miesto savivaldybės veiksmų ar neveikimo neperduodant jam atsakovų S. K., I. K. ir D. L. be teisinio pagrindo užimamą butą. Priešingai, ieškovas prašė atsakovo Kauno miesto savivaldybės atidėti atsakovų S. K., I. K. ir D. L. iškeldinimą iš ginčo buto ir po to, kai įsiteisėjo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimas ir Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis (civilinė byla Nr. 2A-1090-230/2008) dėl šių atsakovų priverstinio iškeldinimo (ieškovo 2009 m. vasario 1 prašymas Nr. 21 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, 2009 m. vasario 24 d. atsakymas Nr. 10-2-447). Šios aplinkybės sudarė pagrindą išvadai, jog pačiam ieškovui dėl jo pasirinkto elgesio varianto tenka jo galimai negautų papildomų pajamų netekimo rizika.

Ieškovas, nepateikęs įrodymų, pagrindžiančių jo ketinimus nuomoti ginčo butą (nenurodė asmenų, preliminaraus susitarimo dėl ginčo patalpų nuomos), ir reikalaudamas iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės be jau sumokėtų 3 259,92 Lt nuompinigių pagal 2008 m. rugpjūčio 2 d. nuomos sutartį papildomai sumokėti dalį jo negautų pajamų, kurias jis galimai būtų gavęs, jeigu komercinėmis (rinkos) sąlygomis būtų išnuomojęs ginčo patalpas kitiems asmenims, siekia nepagrįstai ir nesąžiningai praturtėti atsakovo Kauno miesto savivaldybės sąskaita, piktnaudžiauja savo teisėmis ir elgiasi neteisėtai.

Atsakomybė atsakovui Kauno miesto savivaldybei taikyta nesant civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovas, siekdamas derinti atsakovų ir savo, kaip ginčo buto savininko, interesus, sutiko, kad atsakovai gyventų ginčo bute, kol jiems bus grąžintos nuosavybės teise priklausančios patalpos, tuo sutikdamas, kad jam galimai būtų padaryta žala, ir prisiėmė iš minėtų veiksmų kylančią riziką, kaip tai numato CK 6.253 straipsnio 5 dalis.

Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai atsakovo Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu, priimti naują sprendimą ir šią ieškinio dalį atmesti.

Atsižvelgus į tai, kad ieškovas laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. buvo išsiėmęs verslo liudijimą, padaryta nepagrįsta išvada, kad ieškovas realiai ruošėsi nuomoti ginčo patalpas ir gauti pajamas. Civilinėje byloje Nr. 2-1029-658/2008 esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas galėjo tikėtis nuomoti kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ar kitame pastate, bet ne 6 butą. 2007 m. liepos 24 d. Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl K. J. K. šeimos iškeldinimo. 2007 m. lapkričio 5 d. atsiliepime į ieškinį ieškovas (minėtoje byloje jis buvo trečiuoju asmeniu) nurodė, kad jis žino, jog K. J. K. šeima gyvena 6 bute (duomenys neskelbtini), kad neišsikelia iš buto, nes laukia gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), į kurias jiems atkurtos nuosavybės teisės, atlaisvinimo. Ieškovas nurodė, kad jam žinoma, jog K. K. sutinka geranoriškai išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat prašė, kad byla dėl K. K. iškeldinimo būtų nutraukta arba laikinai sustabdyta. Atsiliepimo į ieškinį turinys patvirtina, jog ieškovas neketino nuomoti 6 buto ir gauti pajamas 2007 m. Ieškovas 2009 m. vasario 1 d. raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių V. G. ir prašė iki 2009 m. vasario 10 d. pratęsti K. K. šeimos iškraustymą iš ginčo buto. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų apie nuomos sutarties sudarymą, apie asmenis, norėjusius nuomotis 6 butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Nevertinta, kad N. V. atlikta 2007-2008 metų nuomos kainų studija Žaliakalnio mikrorajone Nr. N09-115, kurioje nurodyta, kad ieškovas už 6 butą 2007 m. būtų gavęs 1 836 Lt per mėnesį (22 032 Lt : 12 mėn. = 1 836 Lt) nebuvo ginčijama, nes ieškovas neįrodė, kad veiklą vykdė. Siekiant išsiaiškinti ieškovo realiai gautas pajamas už 1 kv. m nuomą, atsakovas S. K. prašė teismo išreikalauti duomenis iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apie ieškovo deklaruotas pajamas, gautas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d, duomenis apie ieškovo valstybei sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, verčiantis patalpų nuoma pastate (duomenys neskelbtini), išreikalauti iš VĮ Registrų centro duomenis, patvirtinančius, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. buvo įregistravęs nuomos sutartis dėl gyvenamųjų patalpų pastate (duomenys neskelbtini), tačiau teismas minėtų duomenų neišreikalavo. Duomenų apie sudarytas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sumokėtų mokesčių nebuvimas patvirtina, kad butų, esančių (duomenys neskelbtini), niekas neketino nuomotis, todėl nėra atsakovų kaltės dėl ieškovo negautų pajamų. Net ir tuo atveju, jeigu K. J. K. šeima būtų laiku atlaisvinusi patalpas, o Kauno miesto savivaldybė jas būtų perdavusi ieškovui, ieškovas nebūtų gavęs pajamų už nekilnojamojo turto nuomą.

Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, būtų sukurtas precedentas ir kitų grąžintinų namų savininkams išsiieškoti nepatirtus nuostolius iš Kauno miesto savivaldybės bei nuomininkų.

Iš atsakovų du kartus priteistas žyminis mokestis – iš Kauno miesto savivaldybės 144,5 Lt, iš S. K., D. L. ir I. K. po 46 Lt.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 2007 metais negautų buto, esančio (duomenys neskelbtini), komercinės nuomos pajamų priteisimo. Apeliacijos dalykas – atsakovų civilinės atsakomybės pagrindų patikrinimas ( CPK 320 srtaipsnis).

Deliktinę atsakomybę reglamentuojančios civilinės teisės normos, įtvirtinančios pareigą atlyginti padarytą žalą, nustato kiekvieno asmuo pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). CK 6.246 straipsnio pirmoji dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ( neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus ( neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų ( veikimo, neveikimo) rezultatu ( CK 6.247 straipsnis).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto S. K. argumentais dėl neįrodyto žalos fakto (ketinimo nuomoti 6-jį butą nebuvimo) ir neteisingai apskaičiuotų galimų nuomos pajamų ( kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų šis atsakovas neginčija).

Privačios nuosavybės teise ieškovui priklausančio buto nuoma pirmiausiai priklauso nuo savininko galimybės įgyvendinti šio daikto valdymo ir naudojimo teises ( CK 4.20 str.).

Įsiteisėjusiu 2008 m. gegužės 29 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje nr. 2-1029-658/2005 pagal Kauno m. savivaldybės ieškinį dėl iškeldinimo iš buto nr. 6, esančio (duomenys neskelbtini), ir nuostolių atlyginimo atsakovams K. J. K., I. K., S. K., D. L. ( tretieji asmenys M. V., M. V., J. L. L., Vaiko teisių apsaugos tarnyba), nustatyta, kad „...sutinkamai su „Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- Įstatymas)“ 9 straipsnio 12 dalies nuostatomis atsakovai per 4 mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo 2005-12-23) privalėjo patuštinti ginčo butą. Atsakovai nustatytu terminu buto nepatuštino, todėl vadovaujantis aukščiau minėto Įstatymo 9 str. 12 dalimi bei CK 6.613 straipsniu jie iškeldinami. Įstatymas nenumato jokių kitų papildomų sąlygų savivaldybei ar grąžintinų patalpų savininkui, todėl atsakovų nurodyti argumentai, kad savivaldybė jiems negrąžino kito buto, kad vilkino jų turto nuosavybės grąžinimo procesą, kad yra prasta atsakovų sveikata ir pan. neturi teisinės reikšmės sprendžiant jų iškeldinimo klausimą. Įstatymas numato, kad naudodamasis savo laisvėmis ir įgyvendindamas savo teises, žmogus privalo laikytis įstatymų ir nevaržyti kitų asmenų teisių (LR Konstitucijos 28 str., CK 1.137 str. 2 d.), todėl dėl, atsakovų manymu, neteisėtų savivaldybės (jos pareigūnų) veiksmų ar neveikimo jie turėjo teisę kreiptis teisminės gynybos, o ne patys daryti neteisėtus veiksmus, pažeidžiant savivaldybės interesus perduodant grąžintiną butą savininkui“. Priverstinis iškeldinimas įvyko 2010 m. sausio 27 d. ( duomuo iš įsiteisėjusio 2010 m. vasario 11 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje nr. 2-1407-658/2010 pagal Kauno m. savivaldybės ieškinį atsakovams I. K., S. K., D. L., trečiajam asmeniui M. V. dėl nuostolių priteisimo).

Tai įrodo, jog 2007 metais ieškovas M. V. dėl tuometinių buto nuomininkų kaltės neturėjo galimybės savo turto valdyti ir juo naudotis, todėl butą nuomoti komercine kaina buvo neįmanoma ( CPK 182 str. 2 p.).

Minėtais įsiteisėjusiais teismo sprendimais dėl neteisėtų nuomininkų veiksmų taipogi remtinasi, atmetant apelianto S. K. argumentą dėl paties ieškovo pozicijos nuomininkų laikinai nekeldinti, išreikštos 2007 m. lapkričio 5 d. atsiliepime į savivaldybės ieškinį dėl K. šeimos iškeldinimo ( civilinės bylos nr. 2-1029-658/2008 88-89 lapai). Šiame procesiniame dokumente išdėstytos buto savininko M. V. pozicijos esmė yra ta, kad jis, žinodamas garbų nuomininko K. J. K. amžių ir sveikatos būklę, asmeniškai neragino Kauno m. savivaldybės darbuotojų K. šeimą iškeldinti greitai, siejo tai su K. galimybe įsikelti į jiems pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžintas gyvenamąsias patalpas, tačiau nurodė, kad, savininko manymu, įstatymai turi būti vykdomi. Pareigą atlaisvinti butą turėjo nuomininkų šeima, pareigą perduoti jį M. V. – savivaldybė ( įsiteisėjusiu 2008 m. gegužės 29 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu konstatuota savivaldybės prievolė perduoti savininkui butą be nuomininkų). Taigi, akivaizdu, jog galimybės nuomoti butą komercine kaina ieškovas neturėjo ne dėl tokių ketinimų nebuvimo, o dėl to, kad jų realiai įgyvendinti 2007 metais dėl neteisėtai užimto buto nebuvo įmanoma. Pažymėtina, jog 2007 metais teismas nebuvo priėmęs jokio procesinio sprendimo dėl laikinosios apsaugos ar kitais atsakovų gyvenimo ginčo bute klausimais, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie teisėtai jų naudojamą ieškovo nuosavybę ( 2007 metais K. šeimos narė J.L. K. buvo nepilnametė).

Ketinimo nuomoti butą faktą pakankamai patvirtina 2007 metų laikotarpiui gautas verslo liudijimas ( t. 2 b.l. 95). Nelogiškas apelianto S. K. argumentas, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie nuomos sutarties sudarymą, norėjusius butą nuomotis asmenis – to nebuvo įmanoma padaryti dėl bute gyvenusios atsakovo šeimos kaltės. Atsakovas S. K. jokiais duomenimis nenuginčijo ieškovo pateikto komercinės nuomos kainos įrodymo - N. V. atliktos 2007-2008 metų nuomos kainų studijos Žaliakalnio mikrorajone Nr. N09-115. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą dėl neginčijimo priežasties – nuomos veiklos nevykdymo ( apie negalimumą ją vykdyti pasisakyta). Nustačius, jog dėl tuometinių buto nuomininkų kaltės ieškovas buvo negalėjo nuomoti kitiems, nebuvo procesinio tikslo reikalauti S. K. apeliaciniame skunde nurodytų dokumentų apie pajamas iš nuomos. Niekuo nepagrįstas ir šio apelianto teiginys apie tai, kad ieškovas nebūtų gavęs pajamų už nekilnojamojo turto nuomą net ir tuo atveju, jeigu K. J. K. šeima būtų laiku atlaisvinusi patalpas, o Kauno miesto savivaldybė jas būtų perdavusi ieškovui.

Apelianto S. K. argumentas dėl galimo precendento yra teorinio pobūdžio. Bylų nagrinėjimą pagal galiojančią teisę nustato CPK 3 straipsnis. Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( CPK 4str.). Teismo precedentas turi teisės šaltinio galią tik tuo atveju, jeigu ankstesnės bylos, kurioje buvo suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. VĮ Valstybės turto fondas, bylos Nr. 3K-3-52/2003), tačiau tai nesudaro pagrindo nesutikti su teisėtomis ir pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadomis konkrečioje byloje. Apeliantas nenurodė savo reikalavimą grindžiančio precedento.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas įrodė esant ir visas Kauno m. savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygas.

Apeliantas Kauno m. savivaldybė teisingai teigia, jog skunde minimi įstatymai nesuteikia grąžintinų patalpų savininkams galimybės pasirinkti patalpų, į kurias jiems yra atkurtos nuosavybės teisės, nuomos būdo (įstatymo numatytomis ar komercinėmis sąlygomis), tačiau šis argumentas būtų svarbus tik teisėto savininkui priklausančių patalpų naudojimo atveju. Ieškinys gi grindžiamas aplinkybėmis, jog po 2006 m. balandžio 23 d. nuomininkai M. V. butu naudojosi be įstatymais numatyto pagrindo, o Kauno m. savivaldybė nevykdė pareigos nuomininkus iškeldinti ir perduoti butą savininkui. Savininkui patalpas grąžinus laiku, būtų buvusi galimybė jas nuomoti ir komercinėmis sąlygomis, todėl tinkamo įstatymų vykdymo lūkesčiais pagrįstas ieškovo prašymas atitinka CK 6.249 str. 1 dalyje įtvirtintą negautų pajamų sąvoką. Tuo vadovaujantis atmestinas šio apelianto argumentas apie pilnai įvykdytą Kauno miesto savivaldybės prievolę pagal 2008 m. rugpjūčio 2 d. nuomos sutartį, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. sumokėjus ieškovui 3 259,92 Lt (271,66 Lt x 12 mėn.) nuomos mokesčio.

Įsiteisėjusia 2008 m. gruodžio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta apeliacine tvarka peržiūrėjus 2008 m. gegužės 29 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje nr. 2-1029-658/2005 pagal Kauno m. savivaldybės ieškinį dėl K. šeimos iškeldinimo iš buto nr. 6, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog pareiga imtis priemonių nuomininkų užimtų patalpų patuštinimui ir juos iškeldinti tenka savivaldybei kaip valstybės garantiją vykdančiai institucijai, ir ši pareiga jokiu būdu negali būti perkelta pačiam savininkui ( CPK 182 str. 2 p.). Kaip minėta, atsakovai 6-me bute teisėtai gyveno iki 2006 m. balandžio 23 d. Ieškinį dėl jų iškeldinimo savivaldybė pareiškė tik 2007 m. liepos 25 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog savivaldybė beveik pusantrų metų nesiėmė jokių priemonių dėl ieškovui priklausančių patalpų patuštinimo. Tuo vadovaujantis atmestinas savivaldybės apeliacinio skundo argumentas buto ieškovui laiku neperdavus ne dėl savivaldybės, o dėl nuomininkų neteisėtų veiksmų bei dėl ieškovo pozicijos, neskundžiant savivaldybės darbuotojų neveikimo. Dėl su pastarosiomis aplinkybėmis susijusio ieškovo pozicijos 2007 metų lapkričio 5 d. atsiliepime į ieškinį iškeldinimo byloje vertinimo pasisakyta šios nutarties motyvuojamosios dalies aštuntoje pastraipoje (vėlesnių metų ieškovo pozicija atsakovų iškeldinimo klausimu nagrinėjamoje byloje nėra aktuali). Pažymėtina, jog savivaldybė nepateikė jokių kitų duomenų, kuriais paties ieškovo prašymu nekeldinti K. šeimos galėtų motyvuoti savo neveikimą iki ieškinio dėl iškeldinimo pareiškimo. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis įtvirtina valdžios įstaigų pareigą tarnauti žmonėms. Šios pareigos M. V. atžvilgiu 2007 metais Kauno m. savivaldybė tinkamai neįvykdė ( ieškinys dėl iškeldinimo turėjo būti pareikštas išsyk po 2006 m. balandžio 23 d.). Tuo vadovaujantis atmestinas jos apeliacinio skundo argumentas dėl pačiam ieškovui tenkančios negautų papildomų pajamų netekimo rizikos pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį. Pastaroji civilinės teisės norma nustato, jog neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai yra tokie, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo arba dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Neteisėtų ieškovo veiksmų, dėl kurių jis negalėjo nuomoti buto komercinėmis sąlygomis, atsakovai neįrodė.

Teisėjų kolegijos argumentai, atmetant savivaldybės apeliacinio skundą dėl nepagrįsto ieškovo praturtėjimo savivaldybės sąskaita, yra analogiškai išdėstytiesiems, pasisakant dėl iš esmės tų pačių S. K. skundo motyvų.

Ieškinys turėjo būti apmokėtas 577,83 Lt žyminiu mokesčiu. Nuo pusės žyminio mokesčio ieškovas buvo atleistas ( t. 1 b.l. 30), todėl iš atsakovų valstybei pagrįstai priteista likusi šio mokesčio dalis ( CPK 288,91/2; 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš atsakovų ieškovui priteistinos 800 Lt dydžio advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ( CPK 93 str. 1 d.), iš apelianto S. K. – procesinių dokumentų teikimo išlaidos apeliacijoje ( CPK 96 str. 1 d., t. 3 b.l. 25). .

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą 2011 m. liepos 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą.

Priteisti ieškovui M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės ( į.k. 188764867) ir S. K. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) po 400 ( keturis šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. K. 18,90 ( aštuoniolika Lt 90 ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant priteistą sumą valstybinei mokesčių inspekcijai ( įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nr LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.