Kauno apygardos teismo nutartis

2008-12-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1090-230/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-04
Bylos Nr.
2A-1090-230/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Albinas Čeplinskas
Atsakovas
S. K., D. L., Konstantino J, K. J. K., I. K.
Trečiasis asmuo
M. V., J. L. L., Vaiko teisių apsaugos tarnybai
Ieškovas
Kauno
Advokatai
Rasa Gradauskienė
Kategorijos
  • 30.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1090-230/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Nerijus Meilutis
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.4.2, 44.2.4.1, 50.11.1, 121.18, 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. gruodžio 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Egidijaus Tamašausko,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,dalyvaujant ieškovo atstovei Jolantai Baltaduonytei,

atsakovams S. K., D. L., atsakovo Konstantino J. K. atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

trečiajam asmeniui M. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų S. K. ir D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1029-658/2008 pagal ieškovo Kauno m. savivaldybės ieškinį atsakovams K. J. K., I. K., S. K., D. L., dalyvaujant tretiesiems asmenims M. V., M. V., J. L. L., Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl iškeldinimo iš buto ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Kauno miesto savivaldybė ieškiniu prašė: 1) iškeldinti atsakovus Konstantiną J. K., I. K., S. K., D. L. ir J. L. L. iš buto Nr. 6, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune su visa jiems priklausančia manta; 2) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 5704,86 Lt nuostolių, susidariusių mokant nuomos mokestį buto savininkui po 271,66 Lt per mėnesį už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. vasario 1 d. Ieškovas nurodė, kad atsakovai nuomininkų teisėmis gyvena savininkui M. V. grąžintiname bute Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Savininkui M. V. 2003 m. spalio 6 d. išduotas garantinis dokumentas, kuriuo valstybė įsipareigojo perduoti savininkui natūra grąžintą ir nuomininkų patuštintą ginčo butą iki 2006 m. kovo 1 d. Ginčo bute gyvenantiems nuomininkams Kauno miesto savivaldybė 2004 m. gruodžio 3 d. išdavė garantinį dokumentą, kuriuo valstybė įsipareigojo kompensuoti gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas, neviršijant patalpų rinkos vertės. Atlikus ginčo patalpų įvertinimą, nustatyta, kad jų vertė 209 000 Lt, ši suma Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. pavedimu buvo pervesta į notaro depozitinę sąskaitą. Pervedus pinigus, valstybės garantija laikoma įvykdyta. Pasibaigus valstybės garantijai, atsakovai per 4 mėnesius po jos įvykdymo privalėjo patuštinti turėtas gyvenamąsias patalpas. Nors atsakovams valstybės garantija yra įvykdyta - jiems pervestus pinigus jie panaudojo ir įsigijo kitą būstą, tačiau jie atsisako gera valia išsikraustyti iš grąžintinų patalpų, todėl privalo būti iškeldinti teismine tvarka. Su trečiuoju asmeniu M. V. yra sudaryta ginčo buto nuomos sutartis, ir jam už butą, iš kurio atsakovai geruoju neišsikrausto, yra mokamas nuomos mokestis po 271,66 Lt per mėnesį. Dėl atsakovų piktavališko delsimo išsikelti savivaldybė negalėjo įvykdyti garantijos savininkui, t.y. perduoti jam patuštintų patalpų, ir patyrė nuostolius, kurie susidarė mokant nuompinigius buto savininkui, todėl ši žala priteistina iš atsakovų.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) iškeldino atsakovus K.J. K., I. K., S. K., D. L. ir tretįjį asmenį J.L. L. iš buto Nr. 6, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, su visa jiems priklausančia manta, sprendimo įvykdymą šioje dalyje atidėjo 2 mėnesių laikotarpiui; 2) priteisė ieškovui - Kauno m. savivaldybei solidariai iš atsakovų K.J. K., I. K., S. K. ir D. L. 5704,86 Lt nuostolių, susidariusių ieškovui mokant nuomos mokestį buto savininkui už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. vasario 1 d.; 3) priteisė iš atsakovų po 22,62 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad ginčo butas priklauso trečiajam asmeniui M. V., kuriam savivaldybė 2003 m. spalio 6 d. išdavė garantinį dokumentą, kuriuo įsipareigojo iki 2006 m. kovo 1 d. perduoti nuomininko K.J. K. nuomojamas patalpas. Taip pat nustatė, kad Kauno miesto savivaldybė 2004 m. gruodžio 3 d. išdavė garantiją ir atsakovams, gyvenantiems grąžintiname bute, kuriems įsipareigojo ne vėliaus kaip iki 2006 m. birželio 1 d. įstatymo nustatyta tvarka kompensuoti gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas, o 2005 m. gruodžio 23 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovams buvo skirta 209 000 Lt suma gyvenamųjų patalpų išlaidoms kompensuoti ir šios lėšas pervestos į notarės depozitinę sąskaitą. Įvertinęs šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovams valstybės garantija buvo įvykdyta tinkamai ir pasibaigė 2005 m. gruodžio 23 d. Todėl atsakovai per 4 mėnesius nuo valstybės garantijos įvykdymo privalėjo patuštinti ginčo butą (Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str. 12 d.). Kadangi atsakovai nustatytu terminu buto nepatuštino, todėl teismas nusprendė juos iškeldinti nurodyto Įstatymo 9 straipsnio 12 dalies ir CK 6.613 straipsnio pagrindu. Teismas laikė nepagrįstais ir teisiškai nereikšmingais atsakovų argumentus, kad savivaldybė atsakovams negrąžino kito buto, kad vilkino jų turto nuosavybės grąžinimo procesą, kad prasta jų sveikata ir pan. Dėl neteisėtų savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo) atsakovai turėjo teisę kreiptis teisminės gynybos, o ne patys daryti neteisėtus veiksmus, trukdant grąžinti butą savininkui. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad savivaldybė yra netinkamas ieškovas ir negali reikalauti iškeldinti atsakovus, nes valstybės garantijų išdavimą, jų vykdymą, pasibaigimą ir iš to kilusias pasekmes reguliuoja ne tik Civilinis kodeksas, bet ir viešosios teisės normos. Savivaldybė veikia kaip tarpininkas tarp grąžintino namo (buto) savininkų ir jame gyvenančių nuomininkų ir privalo užtikrinti garantijų įvykdymą tiek savininkams, tiek nuomininkams. Kadangi Įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostatos įpareigoja patalpas savininkams grąžinti be nuomininkų, todėl savivaldybė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl atsakovų iškeldinimo. Teismas laikė pagrįstu trečiojo asmens Vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymą sprendimo dėl iškeldinimo įvykdymą atidėti 2 mėnesiams, ginant nepilnamečio atsakovų šeimos nario teises. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas patyrė 5704,86 Lt nuostolių, mokėdamas nuomos mokestį buto savininkui per laikotarpį, kurį atsakovai geruoju nepatuštino patalpų, laikė, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl šią sumą priteisė solidariai iš atsakovų. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad nuostoliai iš atsakovų negali būti priteisti solidariai, kadangi valstybės garantija buvo išduota visiems atsakovams, ir nei vienas iš atsakovų iš ginčo buto neišsikraustė, o savivaldybė privalėjo buto savininkui perduoti tuščią butą. Todėl teismas vertino, jog atsakovai žalą padarė bendrai, todėl jų solidarioji prievolė atlyginti žalą kyla iš įstatymo (CK 6.279 str. 1 d.). Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad ieškovas po garantijos pasibaigimo neturėjo prievolės mokėti nuompinigius buto savininkui, todėl juos mokėjo savo rizika, ir neturi teisės jų reikalauti iš atsakovų. Savivaldybė subnuomodama grąžintinas patalpas, įsipareigojo šių patalpų savininkui mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutartis buvo terminuota, tačiau atsakovams nevykdant pareigos išsikelti ir toliau jomis naudojantis bei nesant įrodymų, kad buto savininkas tam būtų prieštaravęs, sutartis tapo neterminuota, todėl savivaldybė ir toliau privalėjo mokėti grąžintino buto savininkui sutartyje numatytą nuomos mokestį (CK 6.481 str.).

Šalies argumentai

Atsakovai S. K. ir D. L. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovai nurodo šiuos argumentus: 1) Kauno miesto savivaldybė nėra ginčo patalpų savininkas nei valdytojas patikėjimo teise, todėl yra netinkamas ieškovas. Savivaldybė nebuvo sudariusi subnuomos sutarties su atsakovais, todėl neturi teisės reikalauti iškeldinti atsakovus. Kai garantija yra įvykdyta, tokią teisę iškeldinti turėjo tik patalpų savininkas M. V., tačiau jis neprieštaravo, kad atsakovai gyventų jam priklausančiame bute. 2) Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų nuostolius, nes nenuosekliai aiškino teisines normas, reglamentuojančias santykius tarp savivaldybės ir buto savininko bei atsakovų (nuomininkų). Tarp savivaldybės ir buto savininko 2004 m. rugpjūčio 2 d. sudarytos nuomos sutartis galiojo iki 2005 m. gruodžio 23 d., kai buvo įvykdyta valstybės garantija subnuomininkams (sutarties 14 p.). Todėl ieškovas po to neturėjo teisinio pagrindo buto savininkui mokėti nuomos mokestį. Ieškovas žalą patyrė dėl savo paties nerūpestingumo ir aplaidumo, nes savivaldybė, pasibaigus sutarties terminui, neinicijavo nuomos teisinių santykių pabaigos. Todėl atsakovai negali atsakyti už žalą, kilusią dėl paties ieškovo veiksmų. 3) Byloje nėra įrodymų, kad 2004 m. rugpjūčio 2 d. tarp savivaldybės ir M. V. sudaryta nuomos sutartis būtų įregistruota viešame registre, todėl vien dėl šios aplinkybės ji negali būti panaudota prieš atsakovus (CK 6.579 str. 4 d.). 4) Ieškovas, įsipareigodamas savininkui perduoti patalpas anksčiau, nei atsakovai turėtų išsikelti, pažeidė valstybės garantijų išdavimo procedūras, nes valstybės garantijos turi būti išduodamos kartu (Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis). Kauno miesto savivaldybė 2003 m. spalio 6 d. trečiajam asmeniui M. V. išduotu garantiniu dokumentu įsipareigojo jam perduoti K.J. K. nuomojamas patalpas iki 2006 m. kovo 1 d. Kadangi atsakovams garantija įvykdyta 2005 m. gruodžio 23 d., jie patalpas turėjo atlaisvinti per 4 mėnesius, t.y. iki 2006 m. balandžio 23 d. Teismas neišsiaiškino aplinkybės, kodėl savivaldybė įsipareigojo patalpų savininkui garantiją įvykdyti anksčiau, negu buvo įvykdyta garantija atsakovams.

Ieškovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 1) Nepagrįstas apeliantų argumentas dėl netinkamo ieškovo. Nustatytas faktas, kad atsakovams buvo išduota valstybės garantija nuomininkams, kurią jie pasirašė, ir kuri buvo įvykdyta, patvirtina, kad patys atsakovai save pripažino nuomininkais. Nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir iš jo kylančią pareigą išduoti ir vykdyti valstybės garantinius dokumentus reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su valstybės garantinių dokumentų išdavimu ir jų vykdymu, yra viešojo administravimo sritis. Teismas pagrįstai nurodė, kad savivaldybė valstybės garantijų išdavimo atveju veikia kaip tarpininkas tarp grąžintino namo (buto) savininko ir jame gyvenančių nuomininkų ir privalo užtikrinti garantijų įvykdymą tiek savininkams, tiek nuomininkams. Prievolė perduoti savininkui patalpas be nuomininkų savivaldybei kyla iš įstatymo (Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 str. 9 d.), todėl savivaldybė vykdydama šią prievolę turi teisę kreiptis į teismą dėl nuomininkų iškeldinimo, remdamasi Kompensacijų įstatymo 9 str. 9 ir 12 d., CK 6.613 str. Be to, valstybės garantija savininkui laikoma įvykdyta nuo gyvenamojo namo, jo dalies, buto perdavimo savininkui ir perdavimo-priėmimo akto pasirašymo (Kompensacijų įstatymo 9 str. 13 d.), todėl būtent savivaldybės privalo rūpintis tinkamu valstybės garantijos savininkui įvykdymu. 2) Nepagrįstas apeliantų argumentas dėl neteisėtai iš atsakovų priteisto nuomos mokesčio. Nutraukdama nuomos sutartį ir nuomos mokesčio mokėjimą, tačiau neperduodama patuštintų patalpų, savivaldybė pažeistų savininko teises. Kol savivaldybė neįvykdo savo prievolės perduoti patuštintas patalpas savininkui, ji turi atlyginti jam už naudojimąsi jo turtu. 3) Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad prieš juos negali būti panaudota viešame registre neįregistruota tarp savivaldybės ir buto savininko sudaryta nuomos sutartis. Nuomos santykius tarp grąžintinų namų savininkų ir savivaldybės bei jos nuomininkų reguliuoja specialus įstatymas, ir CK normos taikomos tiek, kiek neapibrėžta pačiame įstatyme. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta imperatyvi norma savininkui išnuomoti patalpas savivaldybei, kuriose gyvena jos nuomininkai. Atsakovų negalima laikyti trečiaisiais asmenimis CK 6.579 straipsnio 4 d. prasme, nes nuomos sutartis su savininku sudaryta būtent dėl jų, iki jie išsikels ir bus galima perduoti butą savininkui ir įvykdyti jam valstybės garantiją. 4) Nepagrįstas ir klaidingas apeliantų teiginys, kad nuostoliai atsirado dėl paties ieškovo veiksmų. Priešingai, būtent atsakovų neteisėti veiksmai, jiems nevykdant valstybės išduotoje garantijoje ir Kompensacijų statymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatytos prievolės išsikelti, sąlygojo ieškovų patirtų nuostolių susidarymą. 5) Neteisingi apeliantų teiginiai, kad ieškovas pažeidė valstybės garantijų išdavimo procedūras, įsipareigodamas savininkui perduoti patalpas anksčiau, nei atsakovai turėtų išsikelti. Buto savininkui M. V. valstybės garantija buvo išduota 2003 m. spalio 6 d., tuo metu galiojusio Kompensacijų įstatymo 9 straipsnis numatė garantijų nuomininkams įvykdymo terminą iki 2006 m. sausio 1 d., nuomininkas privalėjo išsikelti per 2 mėnesius nuo valstybės garantijos įvykdymo dienos, o savininkui patalpos turėjo būti perduotos per vieną mėnesį, kai jas patuštins nuomininkai. Keturių mėnesių terminas nuomininkams įvykdyti prievolę patuštinti patalpas atsirado tik 2004 m. liepos 29 d., įsigaliojus Kompensacijų įstatymo pataisai. Be to, šis apeliantų keliamas klausimas nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, nes niekaip neįtakoja atsakovų prievolės išsikelti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas nesudaro prielaidų panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė materialines teisės normas.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog savivaldybė, pareikšdama ieškinį iškeldinti atsakovus – nuomininkus iš savininkui grąžintino ir perduotino buto, yra tinkama šalis, turinti reikalavimo teisę. Gyvenamųjų patalpų grąžinimą savininkams ir nuomininkų, gyvenančių šiose patalpose, teisių užtikrinimą reglamentuoja specialūs įstatymai, o būtent LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Atkūrimo įstatymo) 20 straipsnis ir LR kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Kompensacijų įstatymo) 9 straipsnio nuostatos. Pastarojo įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje numatyta savivaldybės pareiga pagal valstybės išduotą garantiją savininkui per joje nurodytą laiką perduoti patuštintas gyvenamąsias ir kitas patalpas. O šio įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje detalizuota, kad nuomininkai, neįvykdę pareigos patuštinti patalpas, iškeldinami iš turėtų gyvenamųjų patalpų vadovaujantis Civilinio kodekso 6.613 straipsniu ir tik, kai sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies ar buto nuomininkai patuština turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas ar nuomininkai iškeldinami iš jų, savivaldybės vykdomoji institucija privalo šias patalpas per 1 mėnesį Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti šio gyvenamojo namo, jo dalies ar buto savininkui (savininkams). Tokia normos redakcija pilnai pagrindžia aplinkybę, kad pareiga imtis priemonių nuomininkų užimtų patalpų patuštinimui ir juos iškeldinti tenka savivaldybei, kaip garantiją savininkui vykdanti institucija, ir ši pareiga jokiu būdu negali būti perkelta pačiam savininkui, nes tai pažeistų jam įstatymu garantuotą teisę, kad patalpos būtų grąžintos patuštintos. Be to ir LR Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra svarstytas savivaldybės teisės reikšti ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo, kai patalpos turi būti perduotos savininkui, klausimas ir konstatuota, kad kol ginčo butas negrąžintas jo tikriesiems savininkams, jis yra savivaldybės žinioje, todėl pastaroji turi teisę reikšti ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo (LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2004).

Apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto nuostolių priteisimo taip pat atmestini. Atsakovai, kaip savininkui grąžintino buto nuomininkai, neįvykdė nurodyto Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalies reikalavimų ir šiuo įstatymu numatytos pareigos įvykdžius (pasibaigus) valstybės garantijai, patuštinti nuomojamas patalpas. Atsakovai neginčija, jog valstybės garantija jiems buvo įvykdyta 2005 m. gruodžio 23 d. ir kad jie turėjo išsikelti iki 2005 m. balandžio 23 d. Tai reiškia, kad pasibaigus šiam terminui jų tolimesnis gyvenimas patalpose, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, yra neteisėtas ir dėl tokių neteisėtų veiksmų atsiradusi žala turi būti atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1-2 dalys). Žala šiuo atveju pasireiškė tuo, kad savivaldybė ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovams nevykdant pareigos išsikelti turėjo mokėti nuomos mokestį savininkui. Pažymėtina, kad atsakovai, piktnaudžiaudami savo teisėmis, savininkui padarė kur kas didesnę žalą, nes savininkui laiku grąžinus patalpas jis šias patalpas galėjo nuomoti komercinėmis sąlygomis ir gauti kur kas didesnes pajamas. Šiuo atveju iš esmės priimtinos ir pirmosios instancijos teismo išvados, jog nors nuomos sutartis su patalpų savininku buvo sudaryta terminuotam laikui (iki valstybės garantijų nuomininkams įvykdymo dienos), tačiau sutartis nuomininkams toliau gyvenant patalpose ir nuomotojui tam neprieštaraujant tapo neterminuota (CK 6.481 straipsnis, 6.582 straipsnio 4 dalis). Todėl tebegaliojant sutartiniams santykiams tarp gyvenamosios patalpos savininko ir savivaldybės, pastaroji neabejotinai turėjo vykdyti ir savivaldybės pareigą mokėti nuomos mokestį savininkui, dėl ko patyrė nuostolius (CK 6.149 straipsnio 1 d.). Be to, patalpų savininkui turėtų būti atlyginta už patalpų naudojimąsi net ir tuo atveju, jei ir nėra sudaryta nuomos sutartis tarp jo ir savivaldybės, ką iš esmės patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2007.

Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas imperatyvus įstatymo reikalavimas, pagal kurį grąžintinų natūra gyvenamųjų patalpų, kuriuose gyvena nuomininkai, savininkas privalo jas išnuomoti savivaldybei, kol bus įvykdytos garantijos nuomininkams. Tokia įstatymo nuostata įtvirtinta, siekiant apsaugoti nuomininkų teises ir interesus, todėl visiškai nepagrįstas apeliantų teiginys, kad tarp savininko ir savivaldybės sudaryta nuomos sutartis, jos neįregistravus viešame registre CK 6.579 straipsnio 4 dalies pagrindu negali būti panaudota prieš juos kaip trečiuosius santykius. Nurodyto specialaus įstatymo pagrindu susiklostę santykiai tarp savininko, savivaldybės ir nuomininkų iš esmės yra tarpusavyje susiję santykiai, ir nuomininkai šiuo atveju negali būti pripažinti trečiaisiais asmenimis savininko ir savivaldybės sudarytos nuomos sutarties atžvilgiu. Nuomos sutartis šiuo atveju sudaryta jų interesais ir apsaugant jų teises.

Apeliantų nuoroda, jog ieškovas – savivaldybė pagal garantiją savininkui įsipareigojo perduoti patalpas anksčiau, nei nuomininkai privalėjo išsikelti įvykdžius garantijas jiems, ginčo atveju jokios reikšmės neturi, todėl šis skundo nesvarstytinas. Be to, pažymėtina, kad tam tikras terminų nesutapimas yra atsiradęs dė Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio nuostatų keitimo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas, o sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Albinas ČeplinskasEgidijus Tamašauskas