Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. S. ir A. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalies nuostatos. Pažymėjo, kad dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 1 dalis).

Lietuva ir kitos valstybės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau - žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Vienas iš pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai, yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (TPVCAPDĮ – „Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai“, paskelbti su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/66/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EBB) (4, 5 priedai).

Žaliosios kortelės sistema veikia tokiu principu: eismo įvykio valstybės (šiuo atveju - Norvegijos) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas. Transporto priemonės įprastinės buvimo vietos - registracijos valstybės (šiuo atveju - Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą.

Taigi, kuomet eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras (dažniausiai jis yra ir nukentėjusiojo asmens šalies nacionalinis draudikų biuras), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais: administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims; atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (šiuo atveju - ieškovui).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Norvegijoje (kitoje žaliosios kortelės sistemos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - Norvegijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimus 228 244 NOK (23 233,90 Eur) sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.

Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 228 244 NOK (23 233,90 Eur).

Ieškovas, sumokėjęs Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju - A. S.) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – A. K.), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 23 233,90 Eur. Iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos bendraatsakoviai reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

Atsakovas A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, nori, kad iš jo būtų priteista pusė ieškovo prašomos sumos, o kitą pusė - iš atsakovo A. K.. Nurodė, kad jis (A. S.) sutinka su visomis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat nurodė, kad jis neginčija prašomos priteisti žalos sumos. Paaiškino, kad 2017-10-10 Norvegijoje būdamas neblaivus vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį. Važiavo su pažįstamu T. Č.. Vairuodamas automolbilį atsitrenkė į automobilį (duomenys neskelbtini) ir dėl eismo įvykio buvo pripažintas kaltu. Negali paaiškinti, kodėl vairavo neblaivus. Nepažįsta atsakovo A. K.. Minėtas automobilis (duomenys neskelbtini) buvo Norvegijoje ir jis (A. S.) jį norėjo įsigyti, bet iš kito asmens, ne iš A. K.. Nežinojo, kad automobilis nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir jau negalioja žalioji kortelė. Jis bandė tartis su Draudikų biuru dėl žalos mokėjimo dalimis, bet susitarti nepavyko. Nurodė, kad gyvena su tėvais, dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, vidutiniškai į rankas gauna apie 470 Eur per mėnesį, daugiau jokių pajamų negauna, santaupų neturi, jokio vertingo turto, kurį galėtų parduoti ir sumokėti visą sumą iš karto neturi. Turi žemės sklypą, bet jis nėra vertingas ir jo nepavyktų pelningai parduoti, todėl prašo leisti priteistos žalos sumą mokėti dalimis, mokant po 200 Eur per mėnesį.

Atsakovas A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis – deklaruotos gyvenamosios vietos adresu), atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-10-10 Norvegijoje dėl atsakovo A. S., vairavusio A. K. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta materialinė žala. Tą patvirtino pats atsakovas A. S. teismo posėdžio metu ir 2018-09-12 Oslo policijos pranešimas apie eismo įvykį bei kiti Oslo policijos pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2017-10-10 Osle A. S. būdamas neblaivus vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį, t. y. susidūrė iš priekio sankryžoje Abildsoefaret-Abilsoeveien su automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminta 2017 metais. Abiejų automobilių stipriai apgadinta priekinė dalis. Automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis T. Č.. Eismo įvykio kaltininku pripažintas A. S..

2019-01-23 įšrašas iš VĮ Regitra duomenų bazės patvirtina, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovui A. K..

Automobilio (duomenys neskelbtini) atliktų remonto darbų 2018-10-12 sąmata EK 49795, fotonuotraukų kopijos patvirtina, kad dėl 2017-10-10 eismo įvykio metu į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkus automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta 228 244 NOK (23 233,90 Eur) žala.

Byloje esančios 2018-12-27 mokėjimo dokumento Nr. 18632100 ir 2018-12-13 mokėjimo dokumento Nr. 18322100 kopijos patvirtina, kad ieškovas Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui už transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimą sumokėjo 228 244 NOK (23 233,90 Eur) išmoką patirtiems nuostoliams atlyginti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalies nuostatos. Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 1 dalis).

Lietuva ir kitos valstybės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau - žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Vienas iš pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai, yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (TPVCAPDĮ – „Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai“, paskelbti su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/66/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EBB).

Kuomet eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais: administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims; atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (šiuo atveju - ieškovui).

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Norvegijoje (kitoje žaliosios kortelės sistemos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - Norvegijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimus 228 244 NOK (23 233,90 Eur) sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.

Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Biuras (t. y. ieškovas) moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis (šiuo atveju - Norvegijos), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, atlygino Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui patirtus nuostolius 228244 NOK (23 233,90 Eur).

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas, kompensavęs nuostolius Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui, įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį asmenį.

Taigi, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, atsakovo A. S. teismo posėdyje duotais paaiškinimais nustatyta, kad 2017-10-10 Norvegijoje įvykusio eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkus į ją automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam atsakovui A. K., kurį vairavo būdamas neblaivus atsakovas A. S. ir kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Remiantis Lietuvos Respublikos transportų priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 23 straipsniu, ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (t. y. kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje). Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį, už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas.

CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Pagal CK 6.6 straipsnio 5 dalį, jei solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, kreditorius turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2018-12-13 ir 2018-12-27 kompensavo nuostolius Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui, išmokėdamas 23 233,90 Eur išmoką dėl 2017-10-10 eismo įvykio, kurio kaltininku pripažintas atsakovas A. S., vairavęs neblaivus atsakovui A. K. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtą sumą solidariai iš už žalos atsiradimą atsakingų asmenų, t. y. iš atsakovų, ir pagrįstai pareiškė reikalavimą solidariai atsakingiems už žalą skolininkams – atsakovui A. S. kaip asmeniui, atsakingam už žalos padarymą, ir A. K. kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo A. S. prašymas priteisti žalą iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, iš kiekvieno atsakovo yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Ieškovas, sumokėjęs Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, raštu (tai patvirtina byloje esančios ieškovo pretenzijos atsakovams) kreipėsi į bendraatsakovius A. S. ir A. K., reikalaudamas grąžinti Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 23 233,90 Eur. Duomenų, kad atsakovai įvykdė ieškovo reikalavimus, byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl 23 233,90 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka priteisimo solidariai iš atsakovų A. S. ir A. K. yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Atsakovas A. S., teismo posėdžio metu iš esmės sutikęs su ieškiniu prašė išdėstyti dalimis priteistos nuostolių atlyginimo sumos sumokėjimą, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nurodydamas, kad gyvena su tėvais, dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, vidutiniškai į rankas gauna apie 470 Eur per mėnesį, daugiau jokių pajamų negauna, santaupų neturi, jokio vertingo turto, kurį galėtų parduoti ir sumokėti visą sumą iš karto, neturi. Turi žemės sklypą, bet jis nėra vertingas ir jo nepavyktų pelningai parduoti. Prašo leisti žalos sumą mokėti dalimis, mokant po 200 Eur per mėnesį. Nurodė, kad bandė tartis su ieškovu dėl mokėjimo dalimis, tačiaus susitarti nepavyko.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovo padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo.

Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą atsakovo nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti kitos šalies lūkesčiai. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir joje nurodyta kita kasacinio teismo praktika).

Atsakovas A. S. nurodė, kad negali iš karto įvykdyti teismo sprendimo visa apimtimi dėl savo turtinės padėties. Svarbu pažymėti tai, kad nors atsakovas ir prašo leisti priteistą nuostolių atlyginimo sumą sumokėti dalimis, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų apie jo gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, turimas santaupas banke, t. y. jis nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo turtinę padėtį.

Be to, nagrinėjamoje byloje atsakovų A. S. ir A. K. atsakomybė yra solidari. Kaip minėta, atsakovas A. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jo pozicija dėl ieškovo reikalavimų ir galimybių juos įvykdyti nėra žinoma, duomenų apie jo turtinę padėtį byloje taip pat nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sprendžia, jog atsakovas A. S. neįrodė, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, nebus pažeisti kitos šalies lūkesčiai ir teisėti interesai (pažymėtina, kad patenkinus atsakovo A. S. prašymą ir išdėsčius priteistos 23 233,90 Eur sumos sumokėjimą, mokant po 200 Eur per mėnesį, sprendimas būtų įvykdytas per 116 mėnesių, t. y. beveik per 10 metų).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į ieškovo ir atsakovų interesų pusiausvyrą, darytina išvada, kad atsakovo A. S. prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo yra nepagrįstas, neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai), todėl atmestinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (23 233,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-10-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 523 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 261,50 Eur, ir 333,50 Eur išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 166,75 Eur. Iš viso ieškovui iš kiekvieno atsakovo priteistina po 428,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1k-2, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos byloje susidariusios 12,19 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 79, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iš atsakovų A. S. ir A. K. 23 233,90 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 23 233,90 Eur nuostolių atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-10-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo A. S. 428,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo A. K. 428,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. S. 6,09 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. K. 6,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.