- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- eA-568-556/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03245-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- UAB "Dinaka"
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dinaka“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. kovo 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200312-00037 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) nustatytą terminą šešiems mėnesiams.
2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2020 m. kovo 12 d. buvo surašytas Privalomasis nurodymas. 2020 m. rugsėjo 9 d. Bendrovė pateikė suinteresuotam asmeniui prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kurį patenkinus terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams. Pareiškėjas teigė, kad teisinis reglamentavimas numato galimybę privalomojo nurodymo vykdymo terminą pratęsti ilgesniam laikui – asmuo dėl to gali kreiptis į teismą. Bendrovė paaiškino, kad yra pradėtas Privalomojo nurodymo įgyvendinimas, t. y. 2020 m. lapkričio 1 d. sudaryta projektavimo paslaugų sutartis su projektavimo darbus atliekančia bendrove dėl įrengtų trijų stoglangių daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastato pietinėje pusėje esančio stogo ir visas projektas su visais suderinimais jau yra atliktas, tačiau dėl namo patalpų bendraturčių nesutikimo įsirengti stoglangius dar nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams yra pateiktas ieškinys dėl leidimo atlikti statybos darbus be namo bendraturčių sutikimo. Visas statybos įteisinimo procesas yra užsitęsęs dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos, t. y. užsitęsė visų statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimas, Bendrovės darbuotojai prasidėjus karantinui buvo išleisti į prastovas, todėl pareiškėjas negalėjo pateikti prašymo anksčiau.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.
Šalies argumentai
4. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjui terminas įvykdyti Privalomąjį nurodymą baigėsi 2020 m. gruodžio 9 d., o Bendrovė su prašymu į teismą kreipėsi tik 2020 m. gruodžio 14 d., t. y. jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Inspekcija akcentavo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisminę praktiką, yra konstatavęs, jog įstatymas nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į Inspekciją ar teismą, tačiau paminėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Inspekcija teigė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo šešiems mėnesiams, kadangi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nenumato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys, dėl kurių neįvykdytas Privalomasis nurodymas, nenagrinėtinos.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Dinaka“ prašymą atmetė.
6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
6.1. Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2020 m. vasario 11 d. pagal gautą skundą atliko patikrinimą vietoje ir 2020 m. vasario 11 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-228-(15.2), kuriuo konstatavo, kad statytojas (UAB „Dinaka“) statinio, esančio (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4 bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdo paprastojo remonto darbus. Minėtu aktu konstatuota, kad „<...> pastato stogo konstrukcijose sumontuoti stoglangiai, vonios patalpoje Nr. 4-9 montuojamas langas. Vonios patalpoje atlikti santechnikos vamzdynų pakeitimo darbai“.
6.2. Inspekcija, vadovaudamasi Įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. kovo 6 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-200306-00036, kuriame konstatavo, kad „daugiabučio gyvenamojo namo, pažymėjimas plane 3A2p, adresu (duomenys neskelbtini), patalpoje Palėpėje, Un. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas 6-1 atlikti 3 (trijų) stoglangių savavališki įrengimo darbai pietinėje pastato pusėje“.
6.3. Inspekcija 2020 m. kovo 12 d. surašė statytojai UAB „Dinaka“ privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-200310-00036 bei vadovaudamasi Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 130 ir 138 punktais, 2020 m. kovo 12 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-200312-00037, kuriuo įpareigojo Bendrovę iki 2020 m. rugsėjo 9 d. „išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Išardyti savavališkai įrengtus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Un. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3A2p, patalpoje Palėpėje, pažymėjimas plane 6-1, Un. Nr. (duomenys neskelbtini) pastato pietinėje pusėje esančius 3 (tris) stoglangius. Sutvarkyti statybvietę“.
Šalies argumentai
6.4. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija priėmė 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. SDPN-20-200910-00075 dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, kuriuo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. gruodžio 9 d.
7. Teismas vadovavosi Įstatymo 14 straipsnio 1–2, 4 dalimis ir nustatė, kad Bendrovei nustatytas terminas dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. SDPN-20-200910-00075 buvo vieną kartą pratęstas. Pasibaigus šiam nustatytam terminui, pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas dar pratęsti terminą, tačiau teismas pažymėjo, kad Bendrovė dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs Inspekcijos pratęstas reikalavimo įvykdymo terminas (pasibaigė 2020 m. gruodžio 9 d., o į teismą kreiptasi 2020 m. gruodžio 14 d.). Teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas iš esmės kreipėsi ne dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo, o dėl jo atnaujinimo. Teismas pažymėjo, kad to teisinis reguliavimas nenustato, kad ir kokios svarbios būtų pareiškėjo nurodytos priežastys.
8. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika Įstatymo 14 straipsnio nuostatų taikymo aspektu ir nustatęs, kad prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo terminą šešiems mėnesiams teismui pareiškėjas pateikė 2020 m. gruodžio 14 d., t. y. praleidęs reikalavime nustatytą terminą kreiptis į teismą, nurodė, jog sprendžiant šį ginčą dėl termino pratęsimo, pareiškėjo nurodytos ar bet kokios kitos ypatingos aplinkybės (dėl priverstinių prastovų negalėjo prašymo pateikti anksčiau), susijusios su priežastimis, dėl kurių jis praleido reikalavime nustatytą terminą kreiptis į teismą, neturi jokios teisinės reikšmės. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo įvykdymo terminas ginčo situacijoje negali būti pratęstas, todėl pareiškėjo prašymo aplinkybės dėl terminui pratęsti svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, kurių trukmei ji negali daryti įtakos, teisminių procesų eigos, nenagrinėtinos (ginčo situacijoje jos perteklinės ir neturi teisinės reikšmės). Teismas pareiškėjo prašymą atmetė.
9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3, 13 punktais ir, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo teismui pateiktas praleidus terminą tokiam prašymui paduoti, o teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, sprendė, jog civilinėje byloje Nr. e2-6286-1070/2021 priimtas sprendimas neturės jokios įtakos šiai administracinei bylai. Teismas netenkino Bendrovės prašymo stabdyti šios bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinė byla Nr. e2-6286-1070/2021.
III.
10. Pareiškėjas UAB „Dinaka“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą pratęsti terminą tenkinti.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes, susijusias su Privalomojo nurodymo termino pratęsimu Inspekcijos sprendimu, kreipimusi į teismą, suėjus Inspekcijos pratęstam terminui, veiksmais, atliktais siekiant įgyvendinti Privalomąjį nurodymą, priežastimis, kurios lėmė užsitęsusį statybos įteisinimo procesą ir teigia, jog teismas neįsigilino į bylos esmę, neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių prašymas nebuvo pateiktas anksčiau (darbuotojų prastovos), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
13. Inspekcija, atsiliepime į apeliacinį skundą pakartojusi bylos faktines aplinkybes, atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, nurodo, kad teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas bei nepažeidė proceso teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo. Pareiškėjas neįvardijo nei vieno teisės akto, kurį skundžiamas sprendimas pažeidžia, nenurodė nei vieno skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir / ar nepagrįstumo pagrindo, todėl neaišku, kokius pažeidimus padarė teismas ir dėl kokių konkrečių aplinkybių skundžiamas sprendimas galėtų būti panaikintas. Pareiškėjui nenurodžius nei vieno ABTĮ 146 ir / ar 147 straipsniuose nurodytų skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindų, Inspekcijos, kaip suinteresuoto asmens, nesutinkančio su apeliaciniu skundu, teisė išsamiai, argumentuotai atsikirsti į apeliacinio skundo argumentus, yra ribojama. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas vien tuo pagrindu, kad neatitinka procesinio dokumento turiniui ABTĮ nustatytų reikalavimų, yra atmestinas.
14. Inspekcija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vieningos pozicijos, jog asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, gali kreiptis tiek į Inspekciją, tiek į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Nagrinėjamu klausimu teismų praktika yra suformuota ir aiški, todėl, Inspekcijos nuomone, šiuo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto privalomojo nurodymo (savavališkos statybos padariniams pašalinti) įvykdymo termino pratęsimo administracinio teismo sprendimu.
16. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą padavė pasibaigus terminui jį įvykdyti, o Įstatymas nenustato galimybės jį pratęsti, pareiškėjo prašymą atmetė.
17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog teismas neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių prašymas nebuvo pateiktas anksčiau (darbuotojų prastovos), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
20. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, bylą išnagrinėjo visapusiškai, išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (priverstinių pravaikštų, procedūrų). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ar neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus.
21. Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptarto Įstatymo nuostatos taikymu, ne kartą pažymėta, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jį pratęsti (žr., pvz., 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2020 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-175-822/2020; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-765-556/2020; ir kt.).
23. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi jo įvykdymo terminui pasibaigus, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nei Įstatymas, nei joks kitas teisės aktas nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, pagrįstai sprendė, jog, pasibaigus Privalomajame nurodyme nustatytam jo įvykdymo terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (prastovos), į kurias, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, ir kurios, pareiškėjo vertinimu, yra reikšmingos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pratęsti, gautame patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendime yra motyvuotai įvertintos kaip teisiškai nereikšmingos.
24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos sprendžiant analogiško pobūdžio bylas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.