Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-4293-815/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-04-15
Bylos Nr.: I-4293-815/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04783-2015-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: A. L.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Trečiasis asmuo: Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Kategorijos

1.15.1Civilinės atsakomybės samprata
1.15.2.3.2Neturtinė žala
1.37.2.3Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis
3.6Teismo išlaidos
3.21Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-4293-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04783-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.37.2.3; 3.6; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui A. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2015 m. rugsėjo 27 d. skundu (skundas teismui išsiųstas 2015 m. rugsėjo 29 d. (b. l. 14)), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 36 900 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–6).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad LAVL jis laikytas nežmoniškomis sąlygomis (palatose, kamerose, baudos izoliatoriuje), skundą iš esmės grindžia tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas nurodo, kad anksčiai kreiptis į teismą negalėjo, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimai dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio taikymo neišversti į lietuvių kalbą, o pareiškėjas nemoka prancūzų kalbos, su šio teismo sprendimais pareiškėjas susipažinęs tik iš nuogirdų, taigi, ilgą laiką negalėjo suprasti, kad jo teisės pažeidžiamos. Be to, LAVL pareigūnai grasino pareiškėjui, kad jeigu kreipsis su skundu į teismą dėl nežmoniškų sąlygų LAVL, jam nebus suteikiama sveikatos priežiūra, pagal suklastotus kaltinimus bus skirtos nuobaudos (pavyzdžiui, baudos izoliatorius, drausmės grupė, kamerų tipo palata), bus pavesta neatlygintinai plauti tualetus, pareiškėjas nebus lygtinai išleistas į laisvę, bus perkeltas į kitą gyvenamąją kamerą, kur bus žeminamas

2.2. Pasak pareiškėjo, jis LAVL nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2012 m. sausio 26 d. gydytas Infekcinio skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas – apie 13 m², buvo gydomi 4 asmenys, taigi, asmeniui teko apie 4 m² ploto, neatskaičiavus baldų ir lovų užimamo ploto. Langas (jo matmenys – apie 1,10 m x 0,9 m) purvinas, iš vidaus ir išorės įrengtos grotos, pareiškėjo skaičiavimais lango pralaidumas šviesai – tik 10 lx natūralios dienos šviesos, o palatoje veikė viena 20 W lemputė, kiekvieną dieną šviesa buvo išjungiama nuo 9.30 val. iki 16.00 val. Palatoje Nr. 2 82 proc. sienų, 43 proc. lubų ir 51 proc. grindų paviršiaus – avarinės ir antisanitarinės būklės, tikėtina, kad remontas darytas 2005 m. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į jo lovos būklę, ji pirkta 1998 m., stalas – 2003 m., spintelės – 2000 m. Langas – vienintelis ventiliacijos šaltinis, tačiau dėl įrengtų grotų atsidaro tik 5 cm, langai yra 1,2 m aukštyje, dėl LAVL išorinių sienų ir kraštovaizdžio ties langu beveik nebūna vėjo; pagal pareiškėjo apskaičiavimus, atliktus maksimaliai atidarius langą, oro pralaidumas per valandą sudaro 0,3 m³. Atsižvelgiant į tai, kad nėra adekvačios ventiliacijos, patalpose visada drėgna, vidutinė drėgmė siekia 80 proc., dėl drėgmės išskalbti rūbai nedžiūsta, pradeda pūti. Vidutinė temperatūra žiemą buvo +16°C, savo rūbų, šiltų pledų neleido turėti, o pareiškėjui skirta pižama buvo „S“ dydžio, kai tuo tarpu jo drabužių dydis yra „L“. Palatoje Nr. 2 buvo tarakonų ir žiurkių, jos – katino dydžio, lovos čiužinyje buvo šimtai parazitų, dėl to pareiškėjas negalėjo užmigti. Tualetas atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jame įrengtos 2 vietos, unitazų nėra – tik skylės grindyse, užsirakinti negalima, kadangi nėra durų, šiuo tualetu gali naudotis visi Infekcinio skyriaus pacientai; vanduo tualete paprastai nenusileisdavo arba nusileisdavo labai blogai, o tualetini popierius nebuvo išduodamas. Prausykla įrengta atskiroje patalpoje (jos matmenys – 1,5 m x 3 m), ja gali naudotis 27 asmenys, joje įrengtos 2 prausimosi vietos; prausykloje yra 85 proc. surūdijusio paviršiaus, karšto vandens nebuvo, o vienai palatai per dieną buvo skiriamas vienas kibiras šilto vandens. Dušu (jo plotas – 6 m²) galima buvo naudotis kartą per savaitę nuo 10.00 val. iki 10.30 val., duše įrengti 2 purkštuvai, dušas skirtas visiems skyriaus pacientams. Maisto energetinė vertė buvo 1 500 kcal–1 600 kcal, o pareiškėjo ūgis yra 1,88 m, svoris – 88 kg, jis kasdien sportuoja, o giminės ir artimieji neturėjo teisės perduoti maisto. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas – apie 35 m², vienu metu kiemeliu naudojosi 12 asmenų.

2.3. Dėl gydymo 2013 m. sausio 31 d. – 2013 m. vasario 7 d. Infekcinio skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 1

2.3.1. Pasak pareiškėjo, Infekcinio skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 1, kurios plotas – apie 8 m², kartu su dar 3 asmenimis, taigi, asmeniui teko apie 2 m² ploto, neatskaičiavus baldų ir lovų užimamo ploto. Langas (jo matmenys – apie 1,10 m x 0,5 m) neplautas, iš vidaus ir išorės įrengtos grotos, pareiškėjo skaičiavimais lango pralaidumas šviesai – tik 10 lx natūralios dienos šviesos, o palatoje veikė viena 20 W lemputė, kiekvieną dieną šviesa buvo išjungiama nuo 9.30 val. iki 16.00 val. Kamerų tipo palatoje Nr. 1 79 proc. sienų, 41 proc. lubų ir 50 proc. grindų paviršiaus – avarinės ir antisanitarinės būklės, tikėtina, kad remontas darytas 2005 m. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į jo lovos būklę, ji pirkta 1998 m., stalas – 2003 m., spintelės – 2000 m. Langas – vienintelis ventiliacijos šaltinis, tačiau dėl įrengtų grotų atsidaro tik 5 cm, lango aukštis – 0,6 m, dėl LAVL išorinių sienų ir kraštovaizdžio ties langu beveik nebūna vėjo; pagal pareiškėjo apskaičiavimus, atliktus maksimaliai atidarius langą, oro pralaidumas per valandą sudaro 0,3 m³. Atsižvelgiant į tai, kad nėra adekvačios ventiliacijos, patalpose visada drėgna, vidutinė drėgmė siekė 75 proc., dėl drėgmės išskalbti rūbai nedžiūsta, pradeda pūti. Vidutinė temperatūra žiemą buvo +15°C, savo rūbų, šiltų pledų neleido turėti, o pareiškėjui skirta pižama buvo „S“ dydžio, kai tuo tarpu jo drabužių dydis yra „L“. Kamerų tipo palatoje Nr. 1 buvo tarakonų ir žiurkių, jos – katino dydžio, per parą prabėgdavo 150 tarakonų ir 20 žiurkių; lovos čiužinyje buvo šimtai parazitų, dėl to pareiškėjas negalėjo užmigti. Kamerų tipo palatoje Nr. 1 nebuvo kriauklės, karštas nebuvo tiekiamas, kamerai vienai dienai skirdavo tik kibirą šilto vandens. Kamerų tipo palatoje Nr. 1 buvo tualetas, jis nebuvo atskirtas nuo bendros kameros erdvės nė pertvara, unitazo nebuvo, buvo tik skylė grindyse, virš skylės buvo kranas vandeniui nuleisti, tačiau vanduo tualete paprastai nenusileisdavo arba nusileisdavo labai blogai, tualete nebuvo ir ventiliacijos, tualetinis popierius nebuvo išduodamas (neatitverto sanitarinio mazgo dydis – 1 m x 1 m). Dušu (jo plotas – apie 8 m²) galima buvo naudotis kartą per savaitę, duše įrengti 4 purkštuvai, iš jų veikė tik 2, dušas skirtas naudotis 4 asmenims ir tik 15 min. Kamerų tipo palatoje Nr. 1 visi kiti asmenys rūkė (per parą surūkydavo 10–15 cigarečių), o LAVL nėra gyvenamųjų patalpų nerūkantiems. Maisto energetinė vertė buvo 1 500 kcal–1 600 kcal, o pareiškėjo ūgis yra 1,88 m, svoris – 88 kg, jis kasdien sportuoja, o giminės ir artimieji neturėjo teisės perduoti maisto. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas – apie 10 m², vienu metu kiemeliu naudojosi 4 asmenys, o 1 val. pasivaikščiojimo trukmė prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3] išaiškinimui (toliau – ir [CPT/Inf (92) 3] išaiškinimas) ir pagal EŽTT praktiką Konvencijos 3 straipsniui.

2.3.2. Pasak pareiškėjo, neapsikentęs nurodytų laikymo sąlygų, jis iškvietė pareigūną ir prašė iškviesti slaugytoją ar gydytoją, kad skirtų pareiškėjui raminamųjų vaistų, tačiau pareigūnai pasityčiojo ir pažemino kitų asmenų akivaizdoje, dėl šios priežasties pareiškėjas susižalojo ranką skutimosi peiliuku ir užkimšęs tualetą paliko bėgti vandenį. Patvinus koridoriui, pareigūnai užsuko bendrą vandens čiaupą. Slaugytojai sutvarsčius pareiškėjo ranką, pareigūnai jį sumušė, uždarė į baudos izoliatorių; tai pareiškėjas suprato atgavęs sąmonę, o įvykis buvo 2015 m. vasario 5 d. Baudos izoliatoriaus plotas – 6 m², jame pareiškėjas buvo vienas, tačiau jame įrengti 4 gultai, o stalo, kėdės, spintos, spintelės nebuvo. Baudos izoliatoriuje buvo tualetas be unitazo, buvo tik skylė grindyse, neatitverta nuo bendros erdvės siena; pareiškėjas negalėjo nuleisti vandens, nes vandens nuleidimo rankenėlė buvo paimta; be to, nebuvo ventiliacijos, tualetinis popierius nebuvo išduodamas (tualeto plotas – 1 m²). Baudos izoliatoriuje 90 proc. sienų, 49 proc. lubų ir 60 proc. grindų paviršiaus – avarinės ir antisanitarinės būklės, tikėtina, kad remontas darytas 1999 m., sienos buvo šlapios. Baudos izoliatoriuje langas (jo matmenys – 0,6 x 0,8) buvo purvinas, natūralios dienos šviesos geriausiu atveju patekdavo 1 lx, o buvo tik naktinė apšvieta. Langas – vienintelis ventiliacijos šaltinis, dėl vidinių grotų pareiškėjas negalėjo pasiekti lango ir negalėjo jo atidaryti. Ventiliacijos nebuvo, todėl oras patekdavo tik pro maitinimo langelį duryse, todėl trūko oro, dusino, oro temperatūra buvo + 15°C. Baudos izoliatoriuje buvo pilna tarakonų ir žiurkių, jos – katino dydžio, per parą prabėgdavo 200 tarakonų ir 30 žiurkių, čiužinyje buvo šimtai parazitų, dėl to pareiškėjas negalėjo užmigti, nuo 6.00 val. iki 22.00 val. čiužinys buvo atimamas.

2.4. Pasak pareiškėjo, jis LAVL nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. sausio 22 d. gydytas Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24, kurios plotas – apie 20 m², kartu su dar 8 asmenimis, taigi, asmeniui teko apie 2 m² ploto, neatskaičiavus baldų ir lovų užimamo ploto. Langas (jo matmenys – apie 1,10 m x 0,9 m) neplautas, iš vidaus ir išorės įrengtos grotos, pareiškėjo skaičiavimais lango pralaidumas šviesai – tik 10 lx natūralios dienos šviesos, o palatoje veikė viena 20 W lemputė, kiekvieną dieną šviesa buvo išjungiama nuo 9.30 val. iki 16.00 val. Kamerų tipo palatoje Nr. 24 73 proc. sienų, 39 proc. lubų ir 47 proc. grindų paviršiaus – avarinės ir antisanitarinės būklės, tikėtina, kad remontas darytas 2005 m. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į jo lovos būklę, ji pirkta 1998 m., stalas – 2003 m., spintelės – 2000 m., kėdės – 1998 m. Langas – vienintelis ventiliacijos šaltinis, tačiau dėl įrengtų grotų atsidaro tik 5 cm, lango aukštis – 1,2 m, dėl LAVL išorinių sienų ir kraštovaizdžio ties langu beveik nebūna vėjo; pagal pareiškėjo apskaičiavimus, atliktus maksimaliai atidarius langą, oro pralaidumas per valandą sudaro 0,3 m³. Atsižvelgiant į tai, kad nėra adekvačios ventiliacijos, patalpose visada drėgna, vidutinė drėgmė siekė 65 proc., dėl drėgmės išskalbti rūbai nedžiūsta, pradeda pūti. Vidutinė temperatūra žiemą buvo +16°C, buvo draudžiama turėti šiltus pledus. Kamerų tipo palatoje Nr. 24 buvo tarakonų ir žiurkių, jos – katino dydžio, per parą prabėgdavo 150 tarakonų ir 10 žiurkių; lovos čiužinyje buvo šimtai parazitų, dėl to pareiškėjas negalėjo užmigti. Kamerų tipo palatoje Nr. 24 buvo kriauklė, karštas nebuvo tiekiamas, kamerai vienai dienai skirdavo tik kibirą šilto vandens; prausyklos matmenys – 0,5 m x 0,5 m, 85 proc. kriauklės – surūdiję. Kamerų tipo palatoje Nr. 24 buvo tualetas, jis buvo atskirtas nuo bendros kameros erdvės tik pertvara, unitazo nebuvo, buvo tik skylė grindyse, virš skylės buvo kranas vandeniui nuleisti, tačiau vanduo tualete paprastai nenusileisdavo arba nusileisdavo labai blogai, tualete nebuvo ir ventiliacijos, tualetinis popierius nebuvo išduodamas, o tualetas įrengtas prie pat durų (neatitverto sanitarinio mazgo dydis – 1,5 m x 1,5 m). Dušu (jo plotas – 8 m²) galima buvo naudotis kartą per savaitę, duše įrengti 2 veikiantys purkštuvai, dušas skirtas naudotis 8 asmenims ir tik 15 min. Kamerų tipo palatoje Nr. 24 iš 8 kartu besigydžiusių pacientų 7 rūkė (per parą kiekvienas rūkantysis surūkydavo 10–15 cigarečių), o LAVL nėra gyvenamųjų patalpų nerūkantiems. Maisto energetinė vertė buvo 1 500 kcal–1 600 kcal, o pareiškėjo ūgis yra 1,88 m, svoris – 88 kg, jis kasdien sportuoja, o giminės ir artimieji neturėjo teisės perduoti maisto. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas – apie 10 m², vienu metu 1 val. per parą kiemeliu naudojosi 8 asmenys, o 1 val. pasivaikščiojimo trukmė prieštarauja [CPT/Inf (92) 3] išaiškinimui ir pagal EŽTT praktiką Konvencijos 3 straipsniui.

2.5. Pasak pareiškėjo, jis nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. gydytas Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 17, kurios plotas – apie 7 m², kartu su dar 3 asmenimis, taigi, asmeniui teko apie 1,7 m² ploto, neatskaičiavus baldų ir lovų užimamo ploto (stalo, spintos nebuvo, buvo 3 spintelės ir kėdė). Langas (jo matmenys – apie 1,10 m x 0,9 m) neplautas, iš vidaus ir išorės įrengtos grotos, pareiškėjo skaičiavimais lango pralaidumas šviesai – tik 10 lx natūralios dienos šviesos, o palatoje veikė viena 20 W lemputė, kiekvieną dieną šviesa buvo išjungiama nuo 9.30 val. iki 16.00 val. Kamerų tipo palatoje Nr. 17 82 proc. sienų, 43 proc. lubų ir 51 proc. grindų paviršiaus – avarinės ir antisanitarinės būklės, tikėtina, kad remontas darytas 2005 m. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į jo lovos būklę, ji pirkta 1990 m., spintelės – 2005 m., kėdė – 1998 m. Langas – vienintelis ventiliacijos šaltinis, tačiau dėl įrengtų grotų jis neatsidarė, todėl trūko oro, būdavo silpna. Atsižvelgiant į tai, kad nėra adekvačios ventiliacijos, patalpose visada drėgna, vidutinė drėgmė siekė 65 proc., dėl drėgmės išskalbti rūbai nedžiūsta, pradeda pūti. Vidutinė temperatūra gegužės mėn. buvo +15°C, buvo draudžiama turėti šiltus pledus. Kamerų tipo palatoje Nr. 17 buvo tarakonų ir žiurkių, jos – katino dydžio, per parą prabėgdavo 150 tarakonų ir 10 žiurkių; lovos čiužinyje buvo šimtai parazitų, dėl to pareiškėjas negalėjo užmigti. Kamerų tipo palatoje Nr. 17 buvo kriauklė, karštas nebuvo tiekiamas, kamerai vienai dienai skirdavo tik kibirą šilto vandens; praustuvės matmenys – 0,3 m x 0,4 m, 80 proc. kriauklės – surūdiję. Kamerų tipo palatoje Nr. 17 buvo tualetas, jis buvo atskirtas nuo bendros kameros erdvės tik pertvara, unitazo nebuvo, buvo tik skylė grindyse, virš skylės buvo kranas vandeniui nuleisti, tačiau vanduo tualete paprastai nenusileisdavo arba nusileisdavo labai blogai, tualete nebuvo ir ventiliacijos, tualetinis popierius nebuvo išduodamas, o tualetas įrengtas prie pat durų (neatitvertas sanitarinis mazgas užėmė apie 1 m²). Dušu (jo plotas – 8 m²) galima buvo naudotis kartą per savaitę, duše įrengti 2 purkštuvai, dušas skirtas naudotis 4 asmenims ir tik 15 min. Kamerų tipo palatoje Nr. 17 kartu besigydę pacientų rūkė (per parą kiekvienas rūkantysis surūkydavo 10–15 cigarečių), o LAVL nėra gyvenamųjų patalpų nerūkantiems. Kamerų tipo palatoje Nr. 17 buvo draudžiama turėti muzikos grotuvus, kompiuterius, virdulius. Maisto energetinė vertė buvo 1 500 kcal–1 600 kcal, o pareiškėjo ūgis yra 1,88 m, svoris – 88 kg, jis kasdien sportuoja, o giminės ir artimieji neturėjo teisės perduoti maisto. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas – apie 10 m², vienu metu 1 val. per parą kiemeliu naudojosi 4 asmenys, o 1 val. pasivaikščiojimo trukmė prieštarauja [CPT/Inf (92) 3] išaiškinimui ir pagal EŽTT praktiką Konvencijos 3 straipsniui.

2.6. Pasak pareiškėjo, jis nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2015 m. liepos 21 d. gydytas Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 9, kurios plotas – apie 12,5 m², kartu su dar 4 asmenimis, taigi, asmeniui teko apie 2,5 m² ploto, neatskaičiavus baldų ir lovų užimamo ploto (stalo, spintos, kėdžių nebuvo, buvo spintelė). Langas (jo matmenys – apie 0,6 m x 1,10 m) neplautas, iš vidaus ir išorės įrengtos grotos, pareiškėjo skaičiavimais lango pralaidumas šviesai – tik 20 lx natūralios dienos šviesos, o palatoje veikė viena 20 W lemputė, kiekvieną dieną šviesa buvo išjungiama nuo 9.30 val. iki 16.00 val. Kamerų tipo palatoje Nr. 9 80 proc. sienų, 40 proc. lubų ir 30 proc. grindų paviršiaus – avarinės ir antisanitarinės būklės, tikėtina, kad remontas darytas 2005 m. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į jo lovos būklę, ji pirkta 1990 m., spintelė – 1998 m. Langas – vienintelis ventiliacijos šaltinis, tačiau dėl įrengtų grotų jis atsidarė, tik 5 cm, lango aukštis – 0,7 m, dėl LAVL išorinių sienų ir kraštovaizdžio ties langu beveik nebūna vėjo; pagal pareiškėjo apskaičiavimus, atliktus maksimaliai atidarius langą, oro pralaidumas per valandą sudaro 0,3 m³. Atsižvelgiant į tai, kad nėra adekvačios ventiliacijos, patalpose visada drėgna, vidutinė drėgmė siekė 65 proc., dėl drėgmės išskalbti rūbai nedžiūsta, pradeda pūti. Vidutinė temperatūra liepos mėn. buvo +17°C, buvo draudžiama turėti šiltus pledus, o pareiškėjui buvo išduota „S“ dydžio pižama, kai ko drabužių dydis – „L“. Kamerų tipo palatoje Nr. 9 buvo tarakonų ir žiurkių, jos – katino dydžio, per parą prabėgdavo 150 tarakonų ir 15 žiurkių; lovos čiužinyje buvo šimtai parazitų, dėl to pareiškėjas negalėjo užmigti. Kamerų tipo palatoje Nr. 9 buvo kriauklė, karštas nebuvo tiekiamas, kamerai vienai dienai skirdavo tik kibirą šilto vandens; prausyklos matmenys – 0,5 m x 0,5 m, 85 proc. kriauklės – surūdiję. Kamerų tipo palatoje Nr. 9 buvo tualetas, jis nebuvo atskirtas nuo bendros kameros erdvės nė pertvara, unitazo nebuvo, buvo tik skylė grindyse, vanduo tualete paprastai nenusileisdavo arba nusileisdavo labai blogai, tualete nebuvo ir ventiliacijos, tualetinis popierius nebuvo išduodamas, o tualetas įrengtas prie pat durų (durų langelio matmenys – 0,3 m x 0,4 m); neatitvertas sanitarinis mazgas užėmė apie 1,5 m². Dušu (jo plotas – 6 m²) galima buvo naudotis kartą per savaitę, duše įrengti 3 purkštuvai, tačiau veikė tik 1, dušas skirtas naudotis 3 asmenims ir tik 15 min. Kamerų tipo palatoje Nr. 9 kartu besigydę pacientų rūkė (per parą kiekvienas rūkantysis surūkydavo 10–15 cigarečių), o LAVL nėra gyvenamųjų patalpų nerūkantiems. Kamerų tipo palatoje Nr. 9 buvo draudžiama turėti kompiuterius, televizorius, virdulius, joje nebuvo rozečių. Maisto energetinė vertė buvo 1 500 kcal–1 600 kcal, o pareiškėjo ūgis yra 1,88 m, svoris – 88 kg, jis kasdien sportuoja, o giminės ir artimieji neturėjo teisės perduoti maisto. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas – apie 10 m², vienu metu 1 val. per parą kiemeliu naudojosi 5 asmenys, o 1 val. pasivaikščiojimo trukmė prieštarauja [CPT/Inf (92) 3] išaiškinimui ir pagal EŽTT praktiką Konvencijos 3 straipsniui.

2.7. Pareiškėjui buvo draudžiami ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai su žmona, dėl to nutrūko pareiškėjo socialiniai ryšiai, o socialinė reintegracija tapo sudėtingesnė, be to, pareiškėjui nė karto neleista išvykti namo.

2.8. LAVL pastato konstrukcijoje yra asbesto: stogas yra iš šiferio, asbesto yra ir sienoje, kanalizacijoje; asbestas sukėlė rimtą pavojų pareiškėjo sveikatai, kiekvieną dieną ją žalojo.

2.9. LAVL pareigūnai atsisakė priimti pareiškėjo prašymus ir juos registruoti, atsisakė siųsti prašymus kitiems viešojo administravimo subjektams, grasino, kad pareiškėjas nebus gydomas, gaus nuobaudą, jeigu skųsis dėl nežmoniškų sąlygų LAVL. LAVL administracija teikė melagingą ir netikslią informaciją apie kartu su pareiškėju beišgydžiusius asmenis.

2.10. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Konvencijos 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, EŽTT praktika (bylomis Varnas prieš Lietuvą, Ganea prieš Moldovą, Canali prieš Prancūziją).

II

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 17–21).

1. Pareiškėjas LAVL gydytas: nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2012 m. sausio 26 d. Infekcinio skyriaus palatoje Nr. 2 (palata panaikinta); nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2013 m. vasario 7 d. Infekcinio skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 1 (palata panaikinta); nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. sausio 22 d. Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24 (plotas – 21,25 m², 8 lovos); nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 17 (plotas – 7,33 m², 4 lovos); nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2015 m. liepos 21 d. Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 9 (plotas – 15,51 m², 6 lovos).

2. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nefiksuojama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja; taigi, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti nėra galimybės.

3. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas, pagal kurį vykdant bausmę nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą; LAVL darbuotojai šio principo laikosi imperatyviai.

4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11¹.4 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL patalpose negali būti mažesnis kaip 5,1 m².

5. LAVL apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), PĮ taisyklės, BVK, taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. LAVL teikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas, teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, kuriems šios paslaugos reikalingos. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti pažeistos (atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų skaičių). Be to, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, nustatytus BVK ir Įstatyme, be to, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.

6. LAVL vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir PĮ įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), kuriose nenustatyta, kokie baldai turi būti įrengti pataisos įstaigos gyvenamojoje patalpoje. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas. Pagal paminėtų taisyklių 16.5. punktą, rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, joje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nurodytoje nuostatoje taip pat nenustatyta, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas. Unitazo uždengimas nenustatytas ir HN 76:2010.

7. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitikimai higienos normai ar normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtą, šalinami per trumpiausius terminus, kiekvienais metais visos šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) LAVL panaudojamos ir gydomųjų skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.

8. Vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas išimamas tam, kad būtų užtikrinamas vėdinimas per atidarytą langą ir nebūtų karšta patalpoje, žiemos metu lango rėmas įdedamas tam, kad būtų užtikrinta šiluma patalpoje. Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kiekvienoje kameroje yra langai ir ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje.

9. LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, šie darbai atliekami kartą per mėnesį, o prireikus ir dažniau; visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. LAVL patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakyme Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir HN 47-1:2012) reikalavimus, atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami LAVL nustatyta tvarka, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų.

10. LAVL pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis PĮ taisyklių 258 punktu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, LAVL yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę, šis grafikas atitinka ir HN 76:2010 68 punkto reikalavimus. Karštas vanduo nuolat tiekiamas į dušo patalpas.

Pagal PĮ taisyklių 258 punktą ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę, pagal HN 76:2010 67 punktą lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami, atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę. LAVL yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone.

11. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti.

12. Pažymėtina, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja dieninės šviesos išjungimo ir / ar įjungimo, vadovaujamasi visuomenėje priimtomis ir visiems suprantamomis elgesio normomis. Natūrali šviesa ir / ar apšvietimas yra užtikrinamas per kameroje esanti langą arba langus. Šviesiu paros metu, esant pakankamam natūraliam apšvietimui, dieninis apšvietimas režiminio korpuso kamerų tipo palatose išjungiamas, tačiau esant pacientų prašymui, dieninė šviesa paliekama.

Motyvuojamoji dalis

13. Pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 19 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru; pagal HN 76:2010 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, pagal H 76:2010 14 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tokio pobūdžio informacija iškabinta visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat iškabinti įspėjamieji užrašai ir (arba) ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti. Remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis, tokio draudimo įgyvendinimu turi pasirūpinti LAVL (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė, byla Nr. A756-1160/2012). Įvertinant aplinkybę, kad visuotinai yra žinomas TKĮ draudimas rūkyti sveikatos priežiūros įstaigoje ir tai, kad informacija apie draudimą rūkyti iškabinta LAVL, LAVL administracija tinkamai pasirūpino minėto draudimo įgyvendinimu. Remiantis administracinių teismų praktika, LAVL pakankamais būdais ir (arba) priemonėmis užtikrina TKĮ įgyvendinimą (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. I-2020-189/2013, I-2503-189/2013, I-3903-281/2012).

Bausmių vykdymo sistemą reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir (arba) vartoti tabako gaminius pataisos įstaigose. Atsižvelgiant į LAVL tikslinę paskirtį, t. y. asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, LAVL privalo vykdyti TKĮ. TKĮ nenustatyta galimybė skirstyti į rūkančiųjų ir (arba) nerūkančiųjų kameras, taip pat nėra nuostatų dėl specialių rūkymo vietų, kadangi TKĮ draudimas galioja LAVL teritorijoje ir jos patalpose.

14. LAVL nuteistiesiems suteikia pasivaikščiojimą gryname ore, vadovaudamasi BVK 103 straipsniu, t. y. nuteistieji BVK nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore, nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje, laikantis LR BVK 70 straipsnio reikalavimų. LAVL paskirtis – pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas suimtiesiems ir nuteistiesiems, t. y. LAVL teikia pirmenybę pacientų gydymui, todėl pasivaikščioti pacientai vedami po gydytojų vizitacijų, medikamentų išdavimo ir kitų nustatytų medicinos procedūrų. Minėtos medicininės paslaugos gali užtrukti iki vakaro, todėl pasivaikščioti pacientai vedami pagal galimybę, t. y. pasivaikščiojimas vyksta visą dieną. LAVL yra tik 2 jos pasivaikščiojimo kiemeliai, taip pat naudojamasi Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) kiemeliais. LAVL personalas pacientus veda pasivaikščioti po to, kai jais pasinaudoja Lukiškių TI-K suimtieji ir (arba) nuteistieji.

15. Pagal PĮ įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.8 punktą elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, kameros sienose ir lubose, kameroje ir koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais galima būtų valdyti naktinio, dieninio apšvietimo veikimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą. Visose kamerose ir kamerų tipo palatose įrengti elektros lizdai, išskyrus Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatas, dėl pačių nuteistųjų / suimtųjų saugumo.

16. Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis bei Įstatymo 44 straipsnio 5 dalis. Pareiškėjui maitinimas buvo organizuojamas ir tiekiamas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams, valgiaraštis patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. V-138 (su pakeitimais) „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“.

17. Remiantis LVAT praktika, valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (šiuo atveju – LAVL) veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai, deliktine atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina ir nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos kilimą.

Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai kilusių pasekmių, kurių pagrindu pareiškėjas grindžia neturtinės žalo kilimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.

Pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK. 6.250 straipsnio prasme), jeigu jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK. 6.271 straipsnio prasme) (administracinė byla Nr. A146-1527/2012).

18. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su 2015 m. rugsėjo 27 d. skundu, reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, praėjus beveik 3 ir mažiau metų nuo tariamai kilusios ir / ar patirtos žalos (nuo pirmos hospitalizacijos datos). Remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, šiuo atveju yra suėjęs ieškinio senaties terminas (1 gydymosi laikotarpiu), todėl LAVL prašo minėto laikotarpio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

III

Pareiškėjas, atsakydamas į atsakovės atsiliepimą, pateikė teismui atsikirtimą, kuriame prašo tenkinti skundą, be kita ko, nurodo, kad: LAVL atsiliepime tyčia pateikia melagingą informaciją, siekdama suklaidinti teismą: nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. sausio 22 d. Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24 buvo ne 8, o 9 lovos; LAVL šiurkščiai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl minimalus vidutinio vienam asmeniui tenkančio ploto (pagal PĮ taisykles pareiškėjui LAVL priklausė 5,1 m²); per mažas plotas neretai yra konfliktų priežastis, jų metu kyla emocinė įtampa, depresija; LAVL kamerose trūksta būtino inventoriaus; LAVL išduotas higienos pasas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu higienos normų laikymąsi, jis negali atitikti tikrovės, nes LAVL pastatas senas, tai lemia, kad antisanitarinės patalpų sąlygos – neatsiejama LAVL dalis; LAVL pacientų maudymąsi organizuoja, vadovaudamasi PĮ taisyklių 258 punktu, tuo pažeidžiamas HN 76:2010 40 punktas; buvo pažeidžiamas ir HN 76:2010 64 punktas, kadangi lovos skalbiniai ir rūbai kas savaitę nebuvo skalbiami, pareiškėjas buvo priverstas pats skalbti rūbus kameroje ar palatoje; LAVL nepaisė ir pažeidinėjo HN 76:2010 39.3, 54, 60, 65 ir 66 punktų reikalavimus; pagal HN 76:2010 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, tačiau visą laiką patalpose, kuriose gydytas pareiškėjas, buvo pelėsis, dėl ko galėjo išsivystyti plaučių liga; pareiškėjas visą laiką buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, nes rūkantys asmenys neatskiriami nuo nerūkančiųjų, o kadangi LAVL nesudaro rūkantiems asmenims sąlygų rūkyti atskirai, žalojama nerūkančiųjų sveikata, be to, pasyvus rūkymas daug žalingesnis negu aktyvus rūkymas; pareiškėjas žalą skaičiuoja taip: už 34 paras – 6 800 Eur neturtinės žalos, už smurtą, panaudotą prieš pareiškėją – 30 100 Eur (b. l. 123).

IV

Teismo posėdyje pareiškėjas A. L. rėmėsi skundu ir papildymu bei prašė jo reikalavimą tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs skundo, papildymo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 42).

2. Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, nurodytai šiame leidime-higienos pase (b. l. 41).

3. Pareiškėjas LAVL gydytas tokiais laikotarpiais.

3.1. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 170-11, pareiškėjas nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2012 m. sausio 26 d. gydytas Infekcinio skyriaus palatoje Nr. 2, nustatyta, kad duomenų dėl plaučių tuberkuliozės neužtenka (b. l. 23).

3.2. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 338/25, pareiškėjas nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2013 m. vasario 7 d. gydytas Infekcinio skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 1 nustatyta, kad duomenų dėl plaučių tuberkuliozės neužtenka, kaip lydinčioji liga nurodytas abstinencijos sindromas (b. l. 24).

3.3. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 186-20, pareiškėjas nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. sausio 22 d. gydytas Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24, diagnozuotas lėtinis virusinis hepatitas C (b. l. 25).

3.4. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 1370-204, pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. gydytas Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 17 dėl lėtinio, neaktyvaus virusinio hepatito C, kaip lydinčioji liga nurodyta kepenų hemangioma (b. l. 26).

3.5. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 1834-327, pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2015 m. liepos 21 d. gydytas Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 9. Dėl emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikim, kaip lydinčioji liga nurodytas priklausomybės sindromas, vartojant alkoholį (b. l. 27).

4. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodyta:

4.1. 2015 m. birželio 2 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-1359, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. V-737 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011) ir HN 47-1:2012 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: LAVL kamera-palata Nr. 9 vėdinama per langą, nepažeidžiant HN 47:2011 47 punkto reikalavimų; kameroje-palatoje Nr. 9 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra santykinė oro drėgmė atitiko HN 47:2011 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. V-1081 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ (toliau – ir HN 42:2009) reikalavimus; kameroje-palatoje Nr. 9 sienų paviršiai greta sanitarinio mazgo buvo nelygūs (vietomis suskilinėję dažai, nubyrėjęs tinkas, nukritusios plytelės), nepritaikyti lengvam valymui ir dezinfekcijai, taigi, neatitiko HN 47-1:2012 114 punkto reikalavimų; kameros-palatos Nr. 9 sanitariniai techniniai įrenginiai (praustuvė, unitazas) buvo susidėvėję, tačiau vizualiai švarūs, techniškai tvarkingi ir atitiko HN 47:2011 38 punkto reikalavimus; duotas nurodymas LAVL administracijai užtikrinti, kad kameroje-palatoje Nr. 9 sienų paviršiai būtų lygūs, pritaikyti lengvam valymui ir dezinfekcijai iki 2015 m. rugsėjo 2 d. (b. l. 44–46).

4.2. 2015 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-1934, vadovaujantis HN 47:2011 ir HN 47-1:2012 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: pirmo aukšto duše yra karšto ir šalto vandens tiekimo sistemos, dušai su purkštuvais, dušinėje yra nuolydis į vandens nutekėjimo angą, anga neužsikimšusi, vanduo nuteka, dušinėje sienos ir grindys padengtos keramikinėmis plytelėmis, HN 47:2011 38 punkto pažeidimų nenustatyta; LAVL skyriams parengti patalpų valymo ir dezinfekcijos planai, atlikti pagrindinio valymo darbai registruojami (b. l. 49–51).

5. LAVL, atsakydama į pareiškėjo 2014 m. lapkričio 17 d. prašymą, 2014 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. 7-1278 „Dėl Jūsų prašymo“ pateikė informaciją apie pareiškėjo gydymosi laikotarpius, LAVL skyrius, palatas ir jų plotus, be kita ko, nurodė (b. l. 13):

5.1. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nefiksuojama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja; taigi, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti nėra galimybės.

5.2. Pagal PĮ taisyklių 35 punktą sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. LAVL kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės šiuo metu atitinka minėto punkto reikalavimus. PĮ įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nenustatyta, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas; unitazo uždengimo reikalavimas neįtvirtintas ir HN 76:2010.

5.3. LAVL pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis PĮ taisyklių 258 punktu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, LAVL yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę, šis grafikas atitinka ir HN 76:2010 68 punkto reikalavimus.

6. Remiantis LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažyma apie kamerų / palatų plotą ir inventorių Nr. BD-983, režiminio korpuso Psichiatrijos kameroje Nr. 9, kurios plotas – 15,51 m2, įrengtos 3 dviaukštės lovos, įrengtas atskirtas sanitarinis mazgas, iš baldų yra 1 spintelė (stalų, kėdžių, lentynėlių, pakabų nėra) (b. l. 43).

7. LAVL (užsakovė) 2012 m. gegužės 30 d. d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-41 su UAB „Švaros etalonas“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo savo priemonėmis teikti skalbimo paslaugas: savo transportu pasiimti skalbinius ir pristatyti išskalbtus pagal suderintą grafiką, t. y. 2 kartus per savaitę (antradieniais ir ketvirtadieniais 11.00 val.) (3.2.1 punktas); švarius skalbinius pristatyti surūšiuotus pagal asortimentą ir sudėtus į viengubus tekstilinius maišus (3.2.2 punktas); operacinės skalbinius pristatyti dvigubuose tekstiliniuose maišuose, sudėtus į papildomus polietileninius maišus (3.2.3 punktas); skalbti ir lyginti skalbinius pagal Lietuvos Respublikos standartą 46-90 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. V-22 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 130:2012 „Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ (3.2.5 punktas); užsakymo (išskalbimo) laikas – 24 val. (b. l. 54–57).

8. LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, atliekant kenkėjų naikinimą (1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo keliu, ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir užsakovės nurodytose patalpose stebėti užkrėstumą kenkėjais, užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1.2 punktas); užsakovei pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas per ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 58–61).

9. Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ 2013 metais reguliariai, iš esmės kartą per mėnesį, vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2013 m. nenustatyta (b. l. 102–113). Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2014 metais reguliariai, kartą per mėnesį, vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2014 m. nenustatyta (b. l. 63–74).

Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2015 metais reguliariai, kartą per mėnesį, vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2015 m. nenustatyta (b. l. 28–37).

10. Pareiškėjas su skundu pateikė asmenų liudijimus dėl netinkamų sąlygų LAVL (b. l. 7, 8, 10, 11).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti už 34 paras – 6 800 Eur neturtinės žalos pareiškėjui už jo, esą, netinkamas laikymo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o už smurtą, panaudotą prieš pareiškėją – 30 100 Eur atlyginimą. Šioje byloje, be kita ko, kyla ginčas, ar pareiškėjas A. L. LAVL buvo laikomas tinkamomis sąlygomis.

2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punktą (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes A. L. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2012 m. sausio 19 d.

3. Minėta, kad pareiškėjas A. L. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinę žalą 6 800 eurų dėl netinkamų laikymo sąlygų.

3.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

3.2. Pabrėžtina, kad A. L. LAVL gydytas tokiais laikotarpiais:

3.2.1. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 170-11, pareiškėjas nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2012 m. sausio 26 d. gydytas Infekcinio skyriaus palatoje Nr. 2, nustatyta, kad duomenų dėl plaučių tuberkuliozės neužtenka (b. l. 23).

3.2.2. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 338/25, pareiškėjas nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2013 m. vasario 7 d. gydytas Infekcinio skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 1 nustatyta, kad duomenų dėl plaučių tuberkuliozės neužtenka, kaip lydinčioji liga nurodytas abstinencijos sindromas (b. l. 24).

3.2.3. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 186-20, pareiškėjas nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. sausio 22 d. gydytas Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24, diagnozuotas lėtinis virusinis hepatitas C (b. l. 25).

3.2.4. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 1370-204, pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. gydytas Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 17 dėl lėtinio, neaktyvaus virusinio hepatito C, kaip lydinčioji liga nurodyta kepenų hemangioma (b. l. 26).

3.2.5. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 1834-327, pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2015 m. liepos 21 d. gydytas Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 9. Dėl emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikim, kaip lydinčioji liga nurodytas priklausomybės sindromas, vartojant alkoholį (b. l. 27).

Apibendrinus pateiktus duomenis, pareiškėjas LAVL buvo iš viso 36 paras. Kadangi pareiga pateikti įrodymus, kiek žmonių tuo metu buvo minėtose palatose, šio tipo bylose tenka LAVL administracijai, tai, jai šios pareigos neįvykdžius, konstatuotina, kad šioje įstaigoje buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkto (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) reikalavimai. Pabrėžtina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-190-442/2015), o jos motyvai, kad ji nėra kalta dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Kartu akcentuotina, kad pareiškėjas skundą teismui išsiuntė tik 2015 m. rugsėjo 29 d. (žr. voką, b. l. 14), o atsakovė šioje administracinėje byloje prašo taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, t. y. pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieškinį. Nors teismas konstatuoja, jog nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2012 m. sausio 26 d. pareiškėjas buvo laikomas LAVL pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau kartu konstatuotina, kad šiems reikalavimams dėl žalos priteisimo taikytinas senaties terminas. Teismas pabrėžia, kad ieškinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad praleidęs šį terminą asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas A. L. praleido ieškinio senaties terminą neturtinės žalos atlyginimui laikotarpiui nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2012 m. sausio 26 d., todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo šia apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Taigi, pareiškėjo reikalavimas gali būti tenkinamas už 29 paras netinkamo laikymo.

3.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo LAVL palatose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Įrodymai, kad dėl LAVL kalinimo sąlygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti.

3.4. Pareiškėjas, be kita ko, pateikė argumentus dėl higienos LAVL, ypač dėl kamerų netinkamos būklės, vėdinimo, apšvietos, baldų, taip pat padėties dėl rūkymo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 42). Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, nurodytai šiame leidime-higienos pase (b. l. 41). Pažymėtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodyta: a) 2015 m. birželio 2 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-1359, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. V-737 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir HN 47-1:2012 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: LAVL kamera-palata Nr. 9 vėdinama per langą, nepažeidžiant HN 47:2011 47 punkto reikalavimų; kameroje-palatoje Nr. 9 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra santykinė oro drėgmė atitiko HN 47:2011 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. V-1081 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ reikalavimus; kameroje-palatoje Nr. 9 sienų paviršiai greta sanitarinio mazgo buvo nelygūs (vietomis suskilinėję dažai, nubyrėjęs tinkas, nukritusios plytelės), nepritaikyti lengvam valymui ir dezinfekcijai, taigi, neatitiko HN 47-1:2012 114 punkto reikalavimų; kameros-palatos Nr. 9 sanitariniai techniniai įrenginiai (praustuvė, unitazas) buvo susidėvėję, tačiau vizualiai švarūs, techniškai tvarkingi ir atitiko HN 47:2011 38 punkto reikalavimus; duotas nurodymas LAVL administracijai užtikrinti, kad kameroje-palatoje Nr. 9 sienų paviršiai būtų lygūs, pritaikyti lengvam valymui ir dezinfekcijai iki 2015 m. rugsėjo 2 d. (b. l. 44–46); b) 2015 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-1934, vadovaujantis HN 47:2011 ir HN 47-1:2012 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: pirmo aukšto duše yra karšto ir šalto vandens tiekimo sistemos, dušai su purkštuvais, dušinėje yra nuolydis į vandens nutekėjimo angą, anga neužsikimšusi, vanduo nuteka, dušinėje sienos ir grindys padengtos keramikinėmis plytelėmis, HN 47:2011 38 punkto pažeidimų nenustatyta; LAVL skyriams parengti patalpų valymo ir dezinfekcijos planai, atlikti pagrindinio valymo darbai registruojami (b. l. 49–51).

Be to, LAVL siekiama palaikyti švarą. Antai, LAVL (užsakovė) 2012 m. gegužės 30 d. d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-41 su UAB „Švaros etalonas“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo savo priemonėmis teikti skalbimo paslaugas: savo transportu pasiimti skalbinius ir pristatyti išskalbtus pagal suderintą grafiką, t. y. 2 kartus per savaitę (antradieniais ir ketvirtadieniais 11.00 val.) (3.2.1 punktas); švarius skalbinius pristatyti surūšiuotus pagal asortimentą ir sudėtus į viengubus tekstilinius maišus (3.2.2 punktas); operacinės skalbinius pristatyti dvigubuose tekstiliniuose maišuose, sudėtus į papildomus polietileninius maišus (3.2.3 punktas); skalbti ir lyginti skalbinius pagal Lietuvos Respublikos standartą 46-90 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. V-22 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 130:2012 „Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ (3.2.5 punktas); užsakymo (išskalbimo) laikas – 24 val. (b. l. 54–57). LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, atliekant kenkėjų naikinimą (1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo keliu, ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir užsakovės nurodytose patalpose stebėti užkrėstumą kenkėjais, užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1.2 punktas); užsakovei pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas per ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 58–61). Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ 2013 metais reguliariai, iš esmės kartą per mėnesį, vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2013 m. nenustatyta (b. l. 102–113). Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2014 metais reguliariai, kartą per mėnesį, vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2014 m. nenustatyta (b. l. 63–74).

Pareiškėjas skundo papildyme pateikė nusiskundimą dėl rūkančiųjų buvimo. Pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru; pagal HN 76:2010 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, pagal H 76:2010 14 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tokio pobūdžio informacija iškabinta visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat iškabinti įspėjamieji užrašai ir (arba) ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti. Remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis, tokio draudimo įgyvendinimu turi pasirūpinti LAVL (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė, byla Nr. A756-1160/2012). Įvertinant aplinkybę, kad visuotinai yra žinomas TKĮ draudimas rūkyti sveikatos priežiūros įstaigoje ir tai, kad informacija apie draudimą rūkyti iškabinta LAVL, LAVL administracija tinkamai pasirūpino minėto draudimo įgyvendinimu. Remiantis administracinių teismų praktika, LAVL pakankamais būdais ir (arba) priemonėmis užtikrina TKĮ įgyvendinimą (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. I-2020-189/2013, I-2503-189/2013, I-3903-281/2012).

Pareiškėjo nusiskundimai dėl maisto yra grindžiami ne faktinėmis aplinkybėmis, o subjektyviu nepasitenkinimu, todėl negali būti tenkinami.

3.5. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (pareiškėjas A. L. LAVL 29 parų buvo laikomas netinkamai), nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovės veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę itin ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ((minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“)), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, į atsakovės pastangas užtikrinti pareiškėjui tinkamas kalinimo sąlygas, taip pat įvertinęs kompleksiškai visus pažeidimus (be kita ko, kamerų būklę, kuri nėra tinkama), liudytojų paaiškinimus apie sąlygas (b. l. 7, 8, 10, 11), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis LAVL įvertinamas 260 eurų, kuris priteistinas iš atsakovės, atstovaujamos LAVL. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 260 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

4. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti už smurtą, panaudotą prieš pareiškėją – 30 100 Eur. Tačiau šis reikalavimas grindžiamas tik pareiškėjo teiginiais. Teismas, būdamas aktyvus, išsireikalavo visą medžiagą (b. l. 15), tačiau jokių duomenų apie prieš pareiškėją panaudotą smurtą byloje nepateikta. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet jų nepagrindžia. Teismas išaiškina pareiškėjui, kad per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jis turi galimybę pagrįsti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir su tuo pagrindimu kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2015 m. liepos 21 d. (netinkamai laikytas 29 paras).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis