Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. G. teismo posėdžio metu teigė, kad kaltę pripažįsta. Parodė, kad susirašinėjo su N. D. M. ir kitais jo draugės klasiokais „Messenger“ grupėje. Iš jo draugės I. Š. klasiokai tyčiojosi, jis norėjo ją apginti. Susirašinėjimo grupėje vyko konfliktas, abipusiai grasinimai. Visi tarėsi, kad jis atvažiuos, susitiks su N. D. M. ir jo draugais. Buvo kalba, kad kažkas kažką muš. Jis norėjo juos pagąsdinti. Jis tą dieną neatvažiavo. Tada jie dar labiau pradėjo pulti, kad „gaidys“ neatvažiavo. Tą dieną jis nusprendė draugę lydėti į mokyklą, nes paprastai ji vengdavo eiti į mokyklą dėl patyčių. Jie važiavo autobusu. Klasiokai, kurie iš I. Š. tyčiojosi kaip tik važiavo tuo pačiu autobusu. Jis palaukė, kol jie išlipo, tada priėjo prie vaikinų (jų buvo kokie 6), ir stumtelėjo N. D. M., nes jis daugiausiai rašinėjo grupėje. Tada N. D. M. trenkė jam į petį, pačiupo už kapišono, jis irgi trenkė N. D. M., jiedu nugriuvo ant žemės. Gulėdami ant žemės tampėsi, jis sudavė N. D. M. dar keletą smūgių, vieną smūgį iš kojos. N. D. M. tuo metu jam nesudavė. Tuo metu kiti N. D. M. draugai buvo juos apsupę ratu, spardė jį ir jo draugę. I. Š. bandė vaikinus atitraukti nuo jo. Paskui jis atsisuko ir stumtelėjo N. D. M. draugą M. K., nes šis jo draugę I. Š. stumdė. Juos bandė kažkokia moteris išskirti. Teigė, kad N. D. M. provokavo jį, tyčiojosi iš draugės, kabinėdavosi prie jos, todėl taip ir įvyko. Jis pats nesitikėjo, kad bus tokia įvykio eiga.

Nukentėjusysis N. D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad klasės susirašinėjimo grupėje prasidėjo barnis. Jo klasiokas G. V. susipyko su buvusia klasioke I.Š.. Jie vienas ant kito pradėjo sakyti negražius žodžius. Iš I. Š. klasės draugai tyčiojosi, kad ji nevaikšto į mokyklą. Tada I. Š. į grupę pridėjo savo vaikiną (E. G.). Jie vienas kitam grasino. Jis pats E. G. grupėje parašė negražių žodžių, gąsdino jį. E. G. parašė, kad juos sumuš, o N. D. M. atsakė, kad geriau knygą paskaitytų, negu vaikus muštų. E. G. parašė, kad atvažiuos pas juos, bet tą dieną neatvažiavo. Ir taip viskas pasibaigė, užmiršo tą įvykį. Tada ryte jis važiavo į mokyklą autobusu, E. G. važiavo tuo pačiu autobusu, suprato, kad jis, nes šalia jo buvo I. Š.. E. G. išlipo. N. D. M. irgi išlipo toje pačioje stotelėje ir atsisuko pasižiūrėti, ar draugai išlipo su juo. Ir tuo momentu jį užsipuolė E. G., jis gavo smūgį į galvą. Prieš suduodamas E. G. nieko nesakė. Jam pataikė į smilkinį, nes jis buvo atsistojęs šonu. Jis nukrito, prarado sąmonę, E. G. toliau jį daužė, buvo užlipęs ant jo. Pats N. D. M. nesudavė jokių smūgių, nes E. G. buvo ant jo užlipęs. Atsimena tik epizodus. Atsimena, kai E. G. nulipo nuo jo ir trenkė kumščiu M. K.. Jis atsistojo sumuštas, nuėjo į mokyklą, pas seselę paprašyti ledo, nes jautėsi blogai, jam iškvietė greitąją ir jį nuvežė į ligoninę. Ten gal dieną pragulėjo, kitą dieną negalėjo nieko valgyti, išsižioti, važiuoti automobiliu, nes labai pykino, nėjo į mokyklą. Pirmą savaitę po įvykio prastai jautėsi, sukosi dažnai galva, lūpa ilgai ištinusi buvo, valgyti negalėjo, pasekmės vis dar jaučiasi, negali lankyti sporto. Buvo keista, kad jį puolė, gėda prie draugų. Nežino, kodėl E. G. užsipuolė būtent jį. Anksčiau jo nebuvo matęs.

Nukentėjusysis M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad viskas prasidėjo nuo pokalbio klasės grupėje apie merginą, kuri nusižudė. G. V. pajuokavo, I. Š. parašė, kad jie nenormalūs. Tada jie pradėjo pyktis. I. Š. pridėjo savo vaikiną E. G. į grupę. E. G. pradėjo visiems grasinti, kad visus išdaužys, sugaudys po vieną. Jie susitarė susitikti, bet I. Š. su E. G. neatvyko, tai jie susitarė tada kitą dieną. Tą dieną jie susirinko stotelėje, laukė N. D. M. ir visi laukė I. Š. su E. G.. Kai jie atvažiavo, vos išlipęs N. D. M. gavo smūgį iš E. G. kumščiu į galvą. E. G. nieko nesakė, iškart sudavė. N. D. M. nuo smūgio nukrito, tada E. G. visaip daužė jį ant žemės gulintį. Trankė į veidą, smūgių buvo nemažiau nei 8. N. D. M. tuo metu nieko nedarė, gulėjo. Bandė močiutės E. G. atitraukti, tada jis (M. K.) pribėgo, paėmė E. G. už peties ir jį traukė, tada E. G. trenkė jam kaire ranka į veidą. Tada klasiokas nustūmė E. G. ir jis apsiramino. N. D. M. mergina padėjo jam atsistoti, ir juodu išėjo į mokyklą.

Liudytoja I. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad prasidėjo nuo to, kad ji nepritapo prie klasės. Buvo klasės susirašinėjimo grupė. Kažkas iš „Delfi“ įkėlė straipsnį, kur rašoma, kad dėl patyčių nusižudė jos gera pažįstama, kuri netoli jos gyveno. Dauguma pradėjo iš tos mergaitės tyčiotis, rašyti išgalvotas nesąmones, ir ji ją užsistojo. Klasiokai jai pradėjo rašyti necenzūriniais žodžiais, rašė N. D. M., K. D., kiti, vardų gerai nepamena. Ji apie tai pasakė savo draugui E. G. ir jį pridėjo prie grupės. Tada prasidėjo „karas“. E. G. visaip vadino, narkomanu ir pan. E. G. irgi kažką rašė. Tuo metu ji nėjo į mokyklą apie dvi savaites, nes mokykloje buvo nejauku, klasiokai ant jos užrėkė necenzūriniais žodžiais, ji nenorėjo ten eiti. Po susirašinėjimo E. G. norėjo važiuoti su klasiokais pasikalbėti, ji atkalbėjo. Kitą dieną grupėje vėl prasidėjo stūmimai ant E. G.. Jis sako „važiuojam pasikalbėti, kad jie daugiau taip nedarytų ir tu galėtum eiti į mokyklą“. Jie atvažiavo į stotelę, užėjo už jos, ten gal 10 klasiokų buvo susirinkę. E.G. priėjo, stumtelėjo N. D. M., sako „ką čia rašai nesąmones“. Tada N. D. M.. trenkė, E. G. o jis atgal jam. N. D. M. pagriebė E. G. už kapišono, jiedu nukrito. Tada visi pribėgo ir pradėjo E. G. spardyti, spardė K. D., N. Ž., M. K. ir kiti, jai tada buvo šokas. Ji pradėjo visus atitraukinėti, pribėgo moteris kažkokia, sako “ką jūs darote?”. Kai atsistojo, E. G. pastūmė M. K. rankomis, į pečius. Po visko kiti nuėjo į mokyklą o ji su E. G. liko laukti autobuso namo. Pas E. G. po to daug mėlynių buvo, ant kojų daugiausia, ji pati matė tas mėlynes, bet jis nesikreipė pas gydytojus, nes mėlynės menki sužalojimai.

Liudytojas G. V. teismo posėdžio metu parodė, kad viskas prasidėjo klasės grupėje, ten susirašinėjo su klasioku. Klasiokas parašė „ačiū“, jis parašė „lįsk į pečių“. Tada I. Š. parašė „kokie jūs atsilikę“, ir jis jai atsikirtinėjo. Negražiai jis jai atrašinėjo. Ji tada pridėjo savo vaikiną E. G.. Šis visiems rašė, grasino, kad atvažiuos į mokyklą, kad visus išspardys ir pan. Mano, kad I. Š. pridėjo E. G. tikriausiai, kad užstotų ją, nes gal jautėsi silpna šioje situacijoje. E. G. sakė, kad atvažiuos į mokyklą, bet neatvažiavo. Tada jis dar su I. Š. pasipyko, ir klasėje, ir labiau grupėje, jis labiausiai iš visos klasės pykosi su ja. E. G. sakė, kad atvažiuos pasikalbėti. Kitą dieną jis sustojo stotelėje, galvojo pakalbėti su E. G.. Ten jau buvo susirinkę keletas klasiokų, jie laukė atvažiuojančio N. D. M.. Su keliais iš jų jis kalbėjosi, kai kiti staiga prabėgo pro jį, tada jis atsisuko ir pamatė gulintį N. D. M.. E. G. jį daužė, buvo daug žmonių, mėgino E. G. atitraukti. E. G. buvo užsilipęs ant N. D. M., užspaudęs jį keliais, smūgiavo su ranka, kumščiais į veidą. Ar E. G. kas nors sudavė, nematė. M. K. bandė atitraukti E. G., ką tuo metu darė E. G., jis nematė. Po visko N.D. M. atrodė apsvaigęs, sakė nepamena nieko.

Liudytoja A. P. R. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo autobusu su N. D. M. ir keliais kitais draugais. Išlipo Karoliniškių stotelėje, ji išlipo pirma. Stotelėje jau buvo labai daug žmonių, iš jų pažinojo tik E.S.. Atsisuko ir pamatė, kaip E. G. trenkė N. D. M. per pakaušį, jai atrodo, kad iš kumščio. Tada N. D. M. krito be sąmonės. Matė, kaip ant žemės E.G. užlipęs ant N. D. M. smarkiai jį mušė. Ji spėjo pamatyti tik kelis smūgius ir nusisuko, nes jai buvo labai skaudu. Ten buvo močiutės kažkokios, kurios bandė juos išskirti. Visi draugai šoke buvo, sustingę, N. D. M. be sąmonės. N. D. M. tikrai E. G. nesudavė, dėl kitų nežino, nematė, bet jie bandė atskirti E. G. ir N. D. M.. Po įvykio N. D. M. ėjo pas seselę, eidamas vėmė, buvo labai visas sumuštas, mėlynė po akim, sutinęs veidas. Seselė iškvietė greitąją, jam buvo labai bloga. Grįžęs iš ligoninės jis buvo atitolęs, mažai kalbėjo su ja, draugais, bijojo eiti į mokyklą, negalėjo treniruočių lankyti. Buvo labai pažeistas. M. K. žino, su juo daug nebendravo, matė, kad kitą dieną jis atėjo į mokyklą su mėlyne po akimi. Ji nėra tikra, dėl ko vyko muštynės, sakė kažkoks pokalbis vyko klasės grupėje. Patį E. G. matė pirmą kartą.

Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo autobusu į mokyklą su A. P. R. ir N. D. M.. Tik išlipo iš autobuso ir N. D. M. trenkė į galvą, turbūt E. G.. Trenkė galva ir buvo smūgis kumščiu į pakaušį, šį smūgį matė gerai, buvo metro – dviejų atstumu nuo jų. Po to užsišoko E. G. ant N. D. M., jis dar bandė priešintis, bet paskui gulėjo be sąmonės o E. G. sudavė smūgius abiem rankomis. Jis bandė E. G. nutraukti, bet nelabai pavyko. Buvo daug žmonių. Ar E. G. kas nors sudavė smūgius, nežino. E. G. vienu metu nušoko nuo N. D. M. ir sudavė M. k., tada vėl grįžo prie N. D. M. Matėsi, kad E. G. už N. D. M. fiziškai stipresnis. Buvo močiutės, jos visus išskyrė, grasino, kad kvies policiją. N. D. M. buvo sumuštas, jie palydėjo N. D. M. į mokyklą. Viskas įvyko dėl kažkokių ginčų, jis juose nedalyvavo. Po įvykio N. D. M jautėsi blogai, buvo praskelta lūpa, ištinusi nosis, jis vėmė.

Liudytojas N. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo autobusu, jis su draugais sėdėjo gale, buvo E.S., N. D. M., A. P. R., A.B. Priekyje sėdėjo E.G. ir I. Š.. Karoliniškių stotelėje jie išlipo per vidurines duris, o E.G. per priekines. E. G. išlipo, pribėgo prie N. D. M. ir trenkė jam į galvą, į smilkinį, kumščiu. N. D. M. pargriuvo ant asfalto. Jis nusiėmė kuprinę, kiti irgi nusiėmė kuprines, kad atsikratyti papildomo svorio, kad būtų lengviau draugą apginti. Tada E. G. užsišoko ant N. D. M. ir pradėjo jį mušti, smaugti bandė, nenulipo nuo jo. N. D.M., kol E. G. jį mušė, tiesiog gulėjo, nieko nedarė. Mano, kad buvo praradęs sąmonę. Jie bandė nustumti E. G. nuo N. D. M., sulaikyti už rankų tačiau E. G. vėl staigiai šokdavo prie N. D. M.. Kažkuriam draugui dar E. G. pataikė į veidą, neatsimena kuriam. Paskui jie padėjo N. D. M. atsistoti ir nueiti link mokyklos. Viskas čia dėl I. Š. įvyko, G. V. tyčiojosi iš I. Š., ji nevaikščiojo į pamokas, visi iš jos tyčiojosi. Turėjo E. G. su G. V. muštis, bet užsipuolė N. D. M.. E. G. nežinojo nei kaip G. V., nei kaip N. D. M. atrodė, gal I. Š. pasakė, kurį pulti. Stotelėje buvo ir pašalinių žmonių, močiutė kažkokia rėkė, kad nuliptų nuo N. D. M., o kiti sėdėjo, apsimetė, kad niekas nevyksta. N. D. M. buvo prakirsta lūpa, buvo sužeistas, gulėjo ligoninėje, keletą dienų į mokyklą nėjo, net rašyti negalėjo.

Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su E.G. buvo tartasi susitikti, bet jis neatvažiavo. Paskui jie sužinojo, kad E.G. kitą dieną važiuos autobusu, todėl jie visi nuėjo į stotelę. N. D. M. dar pranešė, kad E. G. važiuoja tuo pačiu autobusu. Jie galvojo pasikalbės su G.V. ir viskas. Jie atėjo „dėl viso ko“, jei E. G. pradėtų pulti, muštis. Jie pamatė, kaip iš autobuso išlipo N. D. M. ir jo draugai, E. G. ir I. Š.. Jis matė, kad E. N. iš nugaros kumščiu dėjo į galvą. N.D.M. nukrito, atsitrenkė galva į asfalto plyteles, susitrenkė pakaušį, prarado sąmonę. E. G. jį toliau daužė, pasilenkęs, kumščiu. N. D. M. draugai E. G. atitraukinėjo, o jis vis tiek toliau daužė. E. G. draugė I.Š. bandė juos nustumti. Realiai suduoti galėjo būti du-trys smūgiai, jį greitai atitraukė. E. G. atsistojęs sakė, kad po vieną visus išgaudys ir sudaužys. E. G. dar vienam jo klasiokui, M. K., iš kumščio į žandą pataikė. Ar E. G. kas nors trenkė, pasakyti negali, gal stumdė bandydami atitraukti nuo N. D. M.. Po to jiems pavyko N. D. M. pakelti, bet jis visiškai nesiorientavo. Jį vedė į mokyklą, jis pradėjo vemti. Stotelėje tuo metu buvo moteriškės, kurios rėkavo, ir vyrų buvo, kurie tiesiog stovėjo. Nesuprato, kodėl E. G. trenkė N. D. M.. Konfliktas susirašinėjant grupėje, didžiausias konfliktas buvo I. Š. ir G. V.. I.Š. grupėje pradėjo grasinti, pridėjo E. G. į grupę, E. G. daugiausia N. D. M., G.V. rašė, taip ir prasidėjo.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo įvykis, kaip N. D. M. nukentėjo, kaip viskas vyko, jis neatsimena. Pradžios jis nematė, pamatė visus jau sustojusius pusračiu, buvo gal 20 metrų atstumu. E. G. rėkavo, iš to jį buvo galima atskirti nuo savų. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad važiavo autobusu su draugais, jis išlipo anksčiau. Po to ėjo pasitikti draugų ir pamatė visus sustojusius ratuku, ten buvo mėsmalė. Matė, kaip N. D. M. daužė E. G. užsišokęs ant jo. Daužė į apačią, į cementą. Tada N. D. M. draugai bandė E. G. atitraukti, bet jis labai stiprus buvo (2 t., b. l. 7-8).

Liudytojas A. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad „Facebook‘e“ susirašinėjo jo klasiokai, ten vyko kivirčai su I.Š.. Ji buvo jo klasiokė, niekas per daug dėmesio į ją nekreipė. Kažkada ji pasakė, kad jos klasiokai nesupranta, tai G. V. pradėjo su ja kalbėti. Jie pasisvaidė visokiais žodžiais. Tada I. Š. prie draugų grupės pridėjo savo draugą E. G., gal kad pagąsdintų, ar dėl pagalbos. E. G. pradėjo grasinti, kad atvyks į mokyklą ir visus sumuš. Bet taip ir neatvyko. Po kelių dienų viskas įvyko stotelėje. Paties įvykio stotelėje nematė, atėjo, kai jau nieko nebuvo, ir N. D. M. po įvykio nematė. Konfliktas grupėje pagrinde vyko tarp E. G. ir G. V., nes G. V. su I. Š. kivirčijosi. M. K. su G. V. prieš mokyklą susitikdavo stotelėje, ir G. V. buvo susitaręs su E. G. ten susitikti, tikriausiai kad muštis, ar santykių aiškintis. Taip pat žino, kad M. K. dar gavo į žandą muštynių metu.

Liudytojas K. D. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad buvo muštynės, užpuolė jo draugą N. D. M., jis bandė ginti. Viskas vyko lauke, Karoliniškėse. Eidamas ten tikėjosi, kad vyks susitikimas, bet nesitikėjo, kad reiks pradėti muštis. Jis stovėjo lauke, N. D. M. išlipo iš autobuso, gavo smūgį kumščiu iš E. G., regis į galvą. N. D. M. parkrito, galva trenkėsi į žemę. E. G. tęsė muštynes, o jis bandė apginti N. D. M.. Negali pasakyti, kiek smūgių buvo suduota. Buvo smūgiuota ir E. G., sudavė atrodo M. K. ir L. K., jie tai darė bandydami nutraukti muštynes, norėdami apginti N. D. M.. M. D. M. gavo smūgį nuo E. G. kumščiu. Buvo aplink žmonių, kurie matė įvykį, bandė juos išskirti. N. D. M, buvo prakirsta lūpa, po to pradėjo vemti, nuvedė jį pas seselę, iš ten jį išvežė greitoji. Po ligoninės buvo sutinęs, daug apie tai nekalbėjo. Viskas prasidėjo internete dėl E. G. merginos I. Š., ji tuo metu buvo jų klasiokė. Ji pradėjo grasinti savo vaikinu, jie nemanė, kad tai realus grasinimas, tada ji pridėjo jį prie grupės, buvo pasiūlyta išsiaiškinti. Kas pasiūlė, neatsimena, jis nemanė, kad viskas virs veiksmais, muštynėmis, buvo tik kalbos. Iki įvykio jie su I. Š. nebendravo, bendravo kelios klasės mergaitės, kaip ji jautėsi klasėje, jis negali pasakyti.

Ekspertas Jūris Plenta teismo posėdžio metu parodė, kad patvirtina specialisto išvadą, nagrinėjimo teisme metu pateikti dokumentai padarytos išvados nekeičia. Smegenų sutrenkimas yra nežymus sveikatos sutrikdymas, kitas pasekmes nustato tada, jei jos yra nustatytos, o galvos svaigimas, pykinimas ir vėmimas yra subjektyvūs dalykai, jų nevertina. Trys sužalojimai veide pas nukentėjusį yra atskiri, bet visi trys galėjo atsirasti ir nuo vieno smūgio.

Nukentėjusiojo N. D. M. atstovė pagal įstatymą mama D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad po įvykio N. D. M. buvo neadekvatus, veidas sudaužytas, sutinęs. Ilgai neatsigavo. Iš liudininkų žino, kad kaltinamasis spardė jos sūnui tik į galvą, jis du kartus buvo praradęs sąmonę, džiaugiasi, kad draugai jį apgynė. N. D. M. buvo pažeistas veido nervas, negalėjo išsižioti, normaliai valgyti, smegenų sutrenkimas. Ir dabar kartojasi galvos skausmai. Po įvykio apie savaitę gulėjo ligoninėje, paskui lankydavosi poliklinikoje, jis kurį laiką negalėjo sportuoti, į mokyklą eiti.

2018-11-22 įvykio vietos apžiūros protokole, užfiksuota įvykio vieta - viešojo transporto sustojimo stotelė ,,Karoliniškės", esanti Vilniuje prie daugiabučio adresu Sausio 13-osios g. 7. (1t.,b.l. 22-26)

2019-01-03 atlikus atpažinimą pagal nuotraukas, nukentėjusysis N. D. M. atpažino asmenį - E. G., kuris anot jo 2018-11-22 apie 08.20 val. jį sumušė viešojo transporto sustojime ,,Karoliniškės". (1t., b.l. 61-65).

Kaltinamasis E. G. savo kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino iš dalies. Jis sutiko, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam N. D. M. ir stūmė nukentėjusįjį M. K.. Nesutiko su suduotų smūgių skaičiumi, be to, teigė, kad N. D. M. jam sudavė pirmas, jis tik gynėsi, taip pat nesutiko sudavęs smūgį M. K.. Tačiau tokią jo versiją paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma.

Nukentėjusieji byloje davė nuoseklius parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme. Jų parodymus dėl esminių bylos aplinkybių visiškai patvirtino byloje liudytojais apklausti G. V., A. P. R., E. S., N. Ž., L. K., A. B., A. Č., K. D.. Sutiktina, kad šie liudytojai yra nukentėjusiųjų draugai, todėl jų parodymai turi būti vertinami kritiškiau. Tačiau iš viso net 8 liudytojai ir 2 nukentėjusieji parodė iš esmės tas pačias esmines bylos aplinkybes. Teismas neabejoja, kad toks nemažas asmenų skaičius, juo labiau jauno amžiaus (visi šiuo metu yra 16 metų) negalėtų taip suderinti ir duoti melagingus parodymus. Smulkūs nesutapimai dėl pvz., suduotų smūgių tikslaus skaičiaus, tai, kad liudytojai negali išvardinti visų įvykio dalyvių, kad apie tą patį įvykį pasakoja kiek skirtingais žodžiais, teismo vertinimu, kaip tik patvirtina, kad jų parodymai nėra suderinti, o atitinka objektyvią tiesą.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Dauguma byloje apklaustų asmenų parodė, kad įvykio metu stotelėje buvo pašalinių asmenų. Kad konflikto dalyvius bandė išskirti viena ar daugiau moterų, jos šaukė, grasino kviesti policiją, nurodė pats kaltinamasis, liudytojai I. Š., A. P. R., E. S., N. Ž., L. K., K. D.. Nors pašaliniai konfliktą mate asmenys nebuvo nustatyti ir apklausti, tačiau akivaizdu, kad buvo sutrikdyta bent vieno visiškai pašalinio asmens rimtis – bent viena moteris sureagavo į konfliktą ir bandė aktyviais veiksmais nutraukti konfliktą. Pažymėtina, kad ir tarp pačių konflikto dalyvių buvo tokių, kurie ligtoliniuose įvykiuose (susirašinėjime) visiškai nedalyvavo – tai A. P. R., E. S., A. B.

Tačiau, kaip minėta, asmeninių priežasčių buvimas savaime nepašalina veikos priešingumo viešajai tvarkai. Nors iš byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad į įvykio vietą jie atėjo žinodami, kad gali įvykti konfliktas, santykių aiškinimasis, dalis iš jų nepagalvojo, kad konfliktas peraugs į smurtinio pobūdžio veiksmus (G. V., L. K.). Pats kaltinamasis taip pat nurodė, kad ėjo išsiaiškinti, nutraukti patyčias, pats nesitikėjo, kad įvykiai pasisuks tokia linkme (t. y., kad bus vartojamas smurtas). Visgi savo asmeniniam konfliktui spręsti E. G. pasirinko įprasto konflikto ribas peržengiančius veiksmus. Jis matė ir žinojo, kad stotelėje yra daug žmonių, kad yra ne tik nukentėjusiojo draugai, bet yra ir pašalinių asmenų. Pažymėtina, kad smurtas buvo vartojamas darbo dieną, rytinio piko metu, kai dauguma žmonių viešuoju transportu keliauja į darbą ar mokymo įstaigas. Vartojamo smurto apimtis gana reikšminga – suduotas ne vienas smūgis, mušamas gulintis žmogus. Pirmąjį smūgį E. G. sudavė staiga, nieko nesakęs, taigi jis nebandė konflikto spręsti kitu būdu, o iš karto pasirinko smurtinio pobūdžio veiksmus. Kaip minėta į konfliktą reagavo ir pašaliniai žmonės. Taigi E. G. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad smurtauja viešoje vietoje, kad tai mato pašaliniai asmenys, kurie bando nutraukti jo veiksmus, taigi negalėjo nesuvokti, kad demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdo viešąją rimtį ar tvarką. Pažymėtina ir tai, kad E. G. smurtavo daugiausia N. D. M. atžvilgiu. Nors įvykį išprovokavusiame susirašinėjime dalyvavo ir N. D. M., byloje apklausti asmenys patvirtino, kad susirašinėjimo grupėje konfliktas daugiausia vyko tarp I.Š. ir E. G. bei G. V., ir jeigu turėjo vykti muštynės, jos turėjo vykti tarp E. G. ir G. V.. Ne vienas teigė nesupratęs, kodėl E. G. užsipuolė būtent N. D. M. (G. V., N. Ž., L. K., A. Č.). Taigi akivaizdu, kad ne vien asmeninės paskatos buvo lemiamas motyvas E. G. atlikti neteisėtus veiksmus, bet ir siekis pagąsdinti kitus, pademonstruoti jėgą ir savivertę.