- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- II-457-298/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00576-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Pareiškėjas
- M. L.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Erikai Bernotaitei, Francui Rutkovskiui, dalyvaujant pareiškėjai M. L., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2019 m. liepos 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teiseną S. M. atžvilgiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius (toliau – Institucija) 2019 m. birželio 6 d. gavo M. L. (gyvenančios (duomenys neskelbtini)) prašymą (registracijos Nr. A34(l)-3302) sudaryti sąlygas naudotis servitutiniu keliu S. M. žemės sklype, esančiam adresu (duomenys neskelbtini).
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas J. K., atlikęs tyrimą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, 2019 m. liepos 3 d. priėmė nutarimą (toliau – Skundžiamas nutarimas) nepradėti administracinio nusižengimo teisenos S. M. atžvilgiu. Motyvavo tuo, kad servituto turėtojo pareigą nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.114 straipsnis (servituto turėtojo pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą), jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaujantis CK 1.5 straipsnio (Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas), darytina išvada, kad pareiškėja M. L. turi visas objektyvias ir įmanomas kitas galimybes tinkamai naudoti servitutinį kelią ir patekti j jai priklausantį žemės sklypą. Akcentavo, jog teismų praktikoje yra pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013) ir joje nurodyta praktika), todėl pareiškėjai M. L. galint naudotis servitutiniu keliu ir sąmoningai trukdant žemės sklypo savininkui tinkamai valdyti, naudoti, disponuoti nekilnojamuoju turtu, žemės sklypo savininko teisės yra akivaizdžiai pažeidžiamos. Pabrėžė, kad S. M. deda visas pastangas, kad išlaikytų kelio servitutą tinkamą, t. y. sutvirtino kelio šlaitą betoniniais apvadais, atramine sienele, pasodino eglutes, įrengė kelio apšvietimą. Todėl jo atžvilgiu pradėti administracinės teisenos nėra pagrindo.
Nesutikdama su minėtu nutarimu, M. L. pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, nurodydama, jog negali naudotis servitutiniu keliu, kadangi kelyje yra: atraminė sienelė, pavienės eglės, akmens dekoracija, elektriniai šviestuvai, požeminis elektros kabelis su į paviršių išvestais laidais, betoninis apvadas.
Atsiliepimas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2019 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pateikė atsiliepimą į skundą, kur be nutarime nurodytų motyvų nurodė, jog eglutės yra pasodintos jau 2016 metais (tas pačias faktines aplinkybes yra nurodęs ir S. M.). Eglučių sodinimas žemės sklype savininko jau teismo posėdžių metu civilinėse bylose buvo argumentuojamas būtinumu, nes lyjant slenka servitutinio kelio šlaitas, tokiu būdu daroma žala namo pamatams, atitinkamai keliamas pavojus savininko nuosavybei, tai patvirtina ir pateiktos S. M. nuotraukos, kuriose aiškiai matyti, kaip niokojamas servitutinio kelio šlaitas lijundros metu. 2016 m. spalio 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-791-341/2016, teismas nustatė, jog sklypo savininkas savo lėšomis gali užsodinti egles servitutinio kelio šlaite. Atkreipė dėmesį į tai, jog šios eglutės jokiu būdu netrukdo pareiškėjai vaikščioti servitutiniu keliu ir nueiti į jai priklausantį žemės sklypą. Pareiškėja, neatsižvelgdama į 2016 m. spalio 3 d. nutartį, nupjovė visas pasodintas eglutes. Šis klausimas pakartotinai buvo sprendžiamas ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje 2YP-8699-341/2018, kurioje teismas nurodė, kad „ieškovas įsipareigojo užsodinti egles savo lėšomis šlaito sutvirtinimui šalia servitutinio kelio (šlaitas). Tai reiškia ir tai, jog kitiems asmenims darant žalą, pjaunant pasodintus medžius, S. M. turi teisę reikalauti žalos atlyginimo“ (13 p.). Pareiškėja nevykdo teismo nutarties dėl žolės pjovimo servitutiniame kelyje. Eglutes iškirto, o augančių klevų (apie 15-20 m. senumo, medžiai, anot S. M., sodinti nėjo) sąmoningai nekirto, o paliko augti. Akmens dekoracija - tai nuo 1940 m. likusios seno rūsio liekanos. Žemės sklypo savininkas šių akmenų neliečia, jie yra palikti kaip dekoracija. Tačiau ir šie seno rūsio likučiai netrukdo pareiškėjai eiti servitutiniu keliu. Dėl atraminės sienelės, saulės baterijų šviestuvų ir betoninio apvado pridedamos nuotraukos, iš kurių matyti, jog šie objektai yra ant servitutinio kelio ribos (5 cm ribose servitutinio kelio), jie netrukdo pareiškėjai naudotis keliu ar juo eiti. Ištyrus surinktą medžiagą dėl tvenkinio teisėtumo, buvo padaryta išvada, kad pateikta pareiškėjos nuotrauka neatitinka dabartinės situacijos. Tvenkinys atitinka visus išmatavimus ir yra teisėtas. Taip pat nustatyta, kad S. M. namas (pastatas), pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, užregistruotas kaip „pastatas-ūkininko sodyba“ ir yra teisėtas. Pabrėžė, kad atraminė sienelė įrengta statant namą (pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą deklaracija apie statybos užbaigimą buvo išduota 2013m. birželio 19 d.), akmens dekoracija (likę seno rūsio likučiai) įrengta apie 1940 m., todėl remiantis ANK 39 straipsniu (administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos), nėra galimybės pradėti administracinę teiseną, kadangi yra suėjęs administracinės nuobaudos paskyrimo terminas. Tuo metu galiojančiame ATPK nustatytas toks pats maksimalus senaties terminas (35 straipsnio Administracinės nuobaudos skyrimo terminai).
Šalies argumentai
Patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kad S. M. savo veiksmais pažeidė ANK 518 straipsnį.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į patikslintą pareiškėjos skundą nurodė, kad pagal pateiktą pareiškėjos 2018 m. sausio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus r. skyriaus (toliau – Tarnyba) raštą Nr. 48SD-1040-(14.48.104) 2018 m. birželio 14 d. Tarnyba atliko, pagal pareiškėjos 2018 m. gegužės 9 d. prašymą, žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), naudojimo patikrinimą vietoje, surašė naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-298-(14.48.78) ir konstatavo, kad žemės sklype pažeidimų nenustatyta. 2019 m. sausio 15 d. Tarnyba atliko, pagal pareiškėjos 2019 m. sausio 15 d. skundą, žemės sklypo pakartotinį patikrinimą vietoje, surašė 2019 m. sausio 22 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-13-(14.48.78), kuriame nurodoma: Patikrinimo metu GPS imtuvu pamatuoti objektai, esantys šiaurinėje tikrinamo žemės sklypo dalyje, t. y. eglučių eilė, elektrinis šviestuvas, atraminė sienelė, elektros kabelis, akmenų dekoracija ir nustatyta, kad akmenų 0racija, pavienės eglutės, pavėnei brandūs medžiai, jaunų eglučių eilė, elektrinis šveistuvas, požeminis elektros kabelis su į paviršių išvestais laidais, betoninis bortelis (apie 5 cm aukščio), patenka į servitutinį kelią. Kiti pažeidimai, nurodyti Pareiškėjos skunde, nenustatyti. Taip pat nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus užfiksuotus galimus administracinius nusižengimus galima kvalifikuoti pagal ANK 110 straipsnį (Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti) ir 351 straipsnį (Naujo statinio savavališka statyba). Vadovaujantis ANK 589 straipsniu (Administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai) 45 punktu, 67 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Vilniaus rajono skyrius turėtų atlikti tyrimą dėl galimai savavališko žemės užėmimo ir vengimo ją grąžinti, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos misterijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius turėtų atlikti tyrimą dėl galimai savavališkos statinio (atraminės senelės) statybos.
M. L. teismo posėdžio metu skundą palaikė. Prašė panaikinti Skundžiamą nutarimą ir pradėti administracinę teiseną dėl S. M. savavaldžiavimo. Detalizavo kodėl negali naudotis servitutiniu keliu bei reiškė nepasitenkinimą dėl institucijų atliekamo darbo.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kokius veiksmus atliko Nacionalinė žemės tarnyba ir prašė palikti galioti 2019 m. liepos 3 d. Institucijos priimtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje pabrėžiama, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į išnagrinėtą bylos medžiagą, gavus Institucijos atsiliepimus į skundą, teismo posėdžio metu išklausęs pareiškėją bei Institucijos atstovą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje šios normos taikymo sąlygų egzistavimo nenustatyta ir Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Pareiškėja M. L. kreipėsi į teismą nurodydama, kad S. M. neleidžia naudotis servitutiniu keliu, kadangi kelyje yra: atraminė sienelė, pavienės eglės, akmens dekoracija, elektriniai šviestuvai, požeminis elektros kabelis su į paviršių išvestais laidais, betoninis apvadas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2019 m. birželio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistas atliko patikrinimą vietoje, prašyme nurodytų faktinių aplinkybių pagrįstumui nustatyti. Patikrinimo metu nustatyta, kad servitutinio kelio kelkraštyje įrengta atraminė sienelė, betoninis apvadas, akmens dekoracija, saulės baterijos šviestuvai (lengvai gali būti perkelti į kitą vietą), auga pavienės eglės bei 2 medžiai (apie 15-20 m. senumo), kuriuos, anot S. M., sodino ne jis. Taip pat nustatyta, kad serviturinis kelias yra apie 4,5 m pločio ir turi labai sudėtingą reljefą, dėl ko naudotis juo motorinėmis transporto priemonėmis ar kitu transportu nėra įmanoma, jis gali būti naudojamas tik kaip pėsčiųjų takas. Tai viena. Antra, iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. spalio 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-791-341/2016) patvirtino ieškovo S. M. ir atsakovės M. L. 2016 m. spalio 3 d. sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 231 straipsnio 2 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, nusprendė Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-791-341/2016 pagal Ieškovo ieškinį Atsakovui dėl servitutinio kelio, baigti taikos sutartimi, kurios 7 punkte nurodyta, kad Taikos sutarties Šalys yra susipažinusios ir visiškai supranta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 3 dalies, 293 straipsnio 5 punkto ir 294 straipsnio 2 dalies numatytas pasekmes, atsirandančias sudarius ir teismui patvirtinus šią Taikos sutartį bei dėl to nutraukus civilinę bylą, t. y. supranta, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių Šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Taikos sutarties šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turintis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Trečia, 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas nutartimi (civilines bylos Nr. e2VP-4552- 141/2017) išdavė vykdomąjį raštą dėl servitutinio kelio, kuriuo įpareigojo pareiškėja, kaip servituto turėtoją, tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą su trečiaisiais asmenims, t. y. Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Taip pat pareiškėja M. L. kreipdamasi į teismą ir prašydama panaikinti Skundžiamą nutarimą, prašė pradėti administracinio nusižengimo teiseną S. M. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnį, t. y. savavaldžiavimą. ANK 518 straipsnyje numatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams užtraukia administracinę atsakomybę. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaip ir kiti administracinio nusižengimo sudėties elementai, taip ir pasekmės turi būti įrodytos ANK 569 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad M. L. skunde pateikti samprotavimai apie įrodymų vertinimą, jos negalėjimą tinkamai naudotis jai priklausančiu servitutiniu keliu dėl S. M. veiksmų yra subjektyvūs, neparemti jokiais objektyviais įrodymais ir nepaneigia Institucijos padarytų išvadų, išdėstytų nutarime, o S. M. veiksmai neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.
Institucija, vertindama byloje surinktus įrodymus laikėsi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, nešališkai, rėmėsi įrodymų visuma. Taip pat pažymėtina, kad klausimą dėl kitų anksčiau nustatytų pažeidimų, kaip teisingai nurodyta Institucijos atsiliepime į papildytą skundą, turi spręsti Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, o ne Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
Remiantis aptartomis aplinkybėmis, 2019 m. liepos 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos S. M. atžvilgiu paliekamas nepakeistas, o M. L. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nutarė:
M. L. skundo netenkinti.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2019 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. A33(13)-43 nepradėti administracinio nusižengimo teiseną, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.