Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2192-245/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-11-30Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2017-03-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-30
Bylos Nr.
1S-2192-245/2015
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00867-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Nerijus Meilutis, Arūnas Paštuolis
Kaltinamasis
D. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-2192-245/2015Proceso Nr. 1-65-1-00867-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Nerijaus Meilučio ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo D. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-10-29 nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas septynis kartų, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., padarymu, o būtent:

D. L. kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. birželio 22 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su mažiausiai keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. demonstruodamas ant nugaros esančią savo tatuiruotę ir sukurdamas bauginančią aplinką, R. A. bute, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai reikalavo iš R. A. neapibrėžto kiekio pinigų, kaip paramos įkalinimo įstaigoje bausmę atliekantiems asmenis, dėl ko įbaugintas R. A. perdavė jam 6600 litų (913,04 eurų),

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tą pačią naktį, apie 02.00 val., sugrįžo į nukentėjusiojo R. A. butą ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su mažiausiai keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmenimis, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis R. A. ankstesniais veiksmais jau yra įbaugintas, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai reikalavo iš R. A. 10 000 litų (2898,55 eurų), dėl ko įbaugintas R. A. perdavė jam 400 litų (115,94 eurų), tokiu būdu, panaudodamas prieš R. A. kitokią psichinę prievartą, padarė turtinę 7000 litų (2028,99 eurų) žalą, tai yra kaltinamas pagal BK 181 str. 1 d.

Be to, D. L. kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su mažiausiai keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmenimis, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis R. A. ankstesniais veiksmais jau yra įbaugintas, tokiu būdu atimdamas nukentėjusiajam R. A. galimybę priešintis, pagrobė automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį I. A., tuo padarydamas I. A. turtinę 15 000 litų (4347,83 eurų) žalą, tai yra kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d.

Kauno apylinkės teismo 2015-10-29 nutartimi kaltinamajam D. L. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos.

Šalies argumentai

Skunde D. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-10-29 nutartį ir taikyti jam švelnesnes kardomąsias priemones. Kaltinamasis nurodo, kad priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi ji priimta nesant suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų, pažeidžiant procesinės teisės normas. Taip pat nebuvo įgyvendintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimas, t. y. nenurodyta, kodėl jam negali būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Kaltinamasis pažymi, kad yra kaltinamas ne pačių sunkiausių nusikalstamų veikų padarymų, jo veikos priskiriamos apysunkėms, taigi buvo ignoruotas proporcingumo principas. Suėmimo skyrimo pagrindai, kad jis bėgs, slėpsis nuo teismo, darys naujas nusikalstamas veikas, nurodyti tik formaliai, jų nepagrindžia objektyvūs bylos duomenys. Iki kardomosios priemonės paskyrimo kitoje byloje jis buvo registruotas darbo biržoje, dirbo gaunamus laikinus darbus, mokėsi pagal darbo biržoje siūlomas programas, gaudavo pinigines pašalpas. Be to, jį materialiai remia mama ir močiutė. Taip pat jis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra vedęs, tvirtais socialiniais ryšiais yra saistomas ir su motina bei močiute. Nors praeityje buvo teistas, tačiau duomenų, kad jis ruošiasi ateityje daryti naujus nusikaltimus, nėra. Taigi proceso tikslai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti, gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. L. skundas atmetamas.

Sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino nustatymo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, sprendžia, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimui ir termino nustatymui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenys, leidžiantys manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra nurodyti kaltinamajame akte, t. y. nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino nustatymo klausimą kaltinamajam D. L., teisingai įvertino visas griežčiausios kardomosios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatė du suėmimo skyrimo pagrindus bei sąlygas. Nors pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai yra išdėstyti glaustai ir koncentruotai, tačiau jie atitinka faktinius bylos duomenis ir yra pagrįsti. D. L. kaltinamas dviejų apysunkių nusikalstamų veikų padarymu, veikiant bendrininkų grupėje su mažiausiai keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. BK 181 straipsnio 1 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos alternatyvios bausmės (areštas arba laisvės atėmimas), tačiau kaltinamasis nusikaltimus galimai padarė turėdamas neišnykusį teistumą, anksčiau būdamas teistas septynis kartus, todėl jei bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, gresianti bausmė, tikėtina, yra realus laisvės atėmimas. Nors kaltinamajam gresianti pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau nagrinėjamu atveju byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šios procesinės prievartos priemonės taikymo tikslingumą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad D. L. daromi nusikaltimai yra turtinio pobūdžio, susiję su fizinio bei psichologinio smurto naudojimu. Kaltinamajam būdingas nusikaltimų modelis. D. L., darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, galimai veikė ne vienas, kiti bendrininkai dar nėra nustatyti, todėl kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bandyti susisiekti su pastaraisiais, tikėdamasis, jog šie jam padės pasislėpti. Be to, D. L. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visiškai nepripažįsta. Šiuo metu kaltinamojo atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Kauno apylinkės teisme, kurioje jam yra taikomas suėmimas. Skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo aišku, ar bus pratęstas suėmimas kitoje byloje, kuris turėjo pasibaigti 2015-11-26, todėl teisėjas ėmėsi priemonių užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą, t. y. skyrė kardomąją priemonę – suėmimą. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad D. L. iki suėmimo taikymo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nors ir buvo registruotas darbo biržoje, tačiau bylos duomenys liudija, kad pagrindinis jo pajamų šaltinis buvo turtinio pobūdžio nusikaltimų darymas. Nusikaltimai yra daromi sistemingai nuo pat kaltinamojo pilnametystės. D. L. buvo taikytos įvairios bausmės rūšys bei bausmių individualizavimo formos, tačiau jos prevenciškai kaltinamojo neveikia. Tai, jog kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra vedęs, palaiko gerus santykius su motina bei močiute, nesudaro besąlyginio pagrindo jam netaikyti griežčiausios kardomosios priemonės -suėmimo. Darytina išvada, kad D. L., suvokdamas gresiančios atsakomybės apimtį, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė suėmimo terminą ir tuo pagrindu, jog kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jau minėta, kad D. L. yra ne kartą susidūręs su teisėsaugos institucijomis, tačiau iš savo ankstesnių patyrimų nesimoko, išvadų nedaro, todėl pakartotinis jo nusikalstamas elgesys, būnant laisvėje, yra pagrįstai tikėtinas. Apygardos teismas sprendžia, kad galimai padarytos turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, naudojant psichinę prievartą, daro žalą tiek nukentėjusiųjų nuosavybei, turtinėms teisėms, tiek ir sveikatai. Aktyvus kaltinamojo vaidmuo darant nusikalstamas veikas, nukentėjusįjį bauginančių veiksmų atlikimas, D. L. asmenybės bruožai (ignoruoja įstatymų imperatyvus, bendrabūvio taisykles – administracine tvarka baustas dvidešimt penkis kartus, tiek administraciniai teisės pažeidimai, tiek nusikaltimai daromi įžūliai, atvirai, demonstruojant savo fizinę jėgą), rodo kad jis yra pavojingas visuomenei ir būdamas laisvėje gali vėl nusikalsti.

Pripažintina, kad suėmimas suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, kita vertus, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas D. L., pobūdį (tyčiniai, ne atsitiktiniai), sunkumą, kaltinamojo poziciją tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu (kaltę neigia), nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja proporcingumo principui, juo labiau, kad suėmimo terminas, nors ir nustatytas maksimaliam trijų mėnesių laikotarpiui, tačiau šioje byloje taikomas pirmą kartą. Švelnesnėmis prievartos priemonėmis nebus užtikrinti proceso tikslai, be to, švelnesnės poveikio priemonės kaltinamajam nėra efektyvios.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad kaltinamajam D. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidžia, todėl taikoma kardomoji priemonė paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 119, 122, 130 straipsniais,

nutaria:

kaltinamojo D. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai Nerijus MeilutisArūnas Paštuolis