- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-21
- Bylos Nr.
- 1A-7-593/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00867-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Daiva Jankauskienė, Olegas Šibkovas
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Nuteistasis
- D. L.
- Civilinis ieškovas
- R. A.
- Advokatai
- Jurgita Mačiulskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Jūratės Jakubonienės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Olego Šibkovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Daivai Aliulienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį – 2 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat civiliniam ieškovui R. A. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. L. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2014-06-22, apie 01 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo R. A. bute, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su mažiausiai trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. demonstruodamas ant nugaros esančią tatuiruotę ir sukūręs bauginančią aplinką, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, pagrobė iš R. A. ne mažiau kaip 500 litų (144,81 eurų) ir ne daugiau kaip 6600 Lt (1911,49 eurų), po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tą pačią naktį, apie 02 val. sugrįžo į nukentėjusiojo R. A. butą ir, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su mažiausiai trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sukūręs bauginančią aplinką ir pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis R. A. ankstesniais veiksmais jau yra įbaugintas, tokiu būdu atėmęs galimybę priešintis, pagrobė 400 litų (115,85 eurų) bei automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 eurų vertės, priklausantį I. A., kuriuo naudojosi R. A..
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad nors D. L. kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų R. A. ir I. A., liudytojo E. G. parodymais, kita bylos medžiaga.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, o to nepadarius skundžiamą nuosprendį pakeisti ir pašalinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje bei sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
3.1. Skunde jis teigia, kad jo kaltė neįrodyta, kas yra esminis BPK pažeidimas, nėra aišku kokiu būdu jis sudarė nukentėjusiajam R. A. bauginančią aplinką atimant jam galimybę priešintis ir pagrobiant svetimą turtą, tačiau nepagrįstai atmesti nuteistojo parodymai, liudytojų I. S. ir E. G. parodymai, pagrindžiantys, jog apelianto veikoje nėra BK 180 straipsnio l dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, t. y. kad jis atvyko pas R. A. siekdamas atgauti skolą, ir jo prašė tik atiduoti skolą. Taip pat nebuvo nurodyti šios nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Teismas nenustatė tariamų bendrininkų ir D. L. susitarimo, bendros tyčios, bendro susitarimo, ar jis buvo, koks jis buvo tarp kiekvieno iš bendrininkų, bendrininkų skaičiaus, nustatyta kokiu būdu apelianto turima tatuiruotė baugino nukentėjusįjį ir kas iš vis joje pavaizduota, ar nukentėjusysis neturėdamas pajamų ir sirgdamas sunkia liga galėjo iš viso turėti nurodomas sumas. Pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nesant liudytojos R. R. apklausų apie pinigų skolinimo aplinkybes R. A., nepatvirtina minėto fakto. Nesant byloje bendrininkavimą įrodančių duomenų, jis turi būti šalinamas, kartu pašalinant ir bendrininkavimą kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kas būtų pagrindas sušvelninti bausmę. Apeliantas teigia, kad savo kaltės viso bylos tyrimo metu jis nepripažino, nes nei išankstinių nei įvykio vietoje susiformavusių ketinimų pagrobti iš R. A. pinigus ir jo automobilį neturėjo, o atvyko tik atsiimti savo skolos ir jokių plėšimui ar bauginimui būdingų veiksmų neatliko. Jis teigia, kad tatuiruotė, kuri yra nesmurtinio pobūdžio, pasimatė netyčia ir tai negalėjo R. A. sukelti bauginančios situacijos. Atvykus pas R. A. ir paprašius gražinti skolą, pastarasis susinervavo, nes neketino grąžinti skolos, todėl jam galėjo pablogėti sveikata. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keturis kartus, o teisme jis apklaustas nebuvo dėl tariamai blogos sveikatos būklės, nors specialistas Z. M. nurodė, kad R. A. galėtų dalyvauti teismo posėdžiuose. R. A. nurodomos aplinkybės kaskart esmingai skyrėsi, parodymai nenuoseklūs, prieštaringi. Nors viskas vyko 2014-06-22, tačiau R. A. tik 2015-02-27 nurodė, jog D. L., vienas iš pas jį atvykusių ir su juo kalbėjusių jaunuolių, paėmusių automobilio raktelius. Toje pačioje apklausoje R. A. nurodė, jog nežino kas buvo pavaizduota tatuiruotėje. Taip pat nenustatyta kuo tatuiruotė gali bauginti. R. A. įvykių metu buvo ligonis, po įvykio pavartojo stiprius raminamuosius vaistus, kurie galėjo turėti įtakos jo parodymų objektyvumui, pats nukentėjusysis teigė, jog viską matė kaip pro rūką. Be to, jis yra skolingas apeliantui 2000 Eur, tai patvirtina liudytojų I. S. ir E. G. parodymai. R. A. 2015-02-27 apeliantą pagal nuotrauką atpažino tik kaip asmenį paėmusį automobilio VW Golf raktelius, o ne kaip pagrobusį iš jo pinigus, automobilį. Skyrėsi R. A. parodymai ir dėl to, kokiam tikslui iš jo buvo reikalaujami pinigai. Nukentėjusioji I. A. tiesiogiai įvykio nematė, jos parodymai pagrįsti tik R. A. parodymais, o kiti byloje esantys įrodymai nei patvirtina nei paneigia apelianto kaltė.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis D. L. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
5. D. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 328 straipsnio 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Dėl D. L. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje
6. Iš nuteistojo D. L. apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu teigdamas, jog jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, nes pas R. A. jis atvyko tik atsiimti skolos, o jokių plėšimui ar bauginimui būdingų veiksmų neatliko. Tačiau tokie apelianto skundo teiginiai yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio tvarka apylinkės teisme pagarsintų nukentėjusiojo R. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad su juo kalbėjo tik vienas vaikinas. Tas vaikinas jo paklausė, ar jis žino, už kiek sėdi skoloje. Liepė jam skambinti ir rinkti pinigus. Konkrečios sumos, kurią turėtų jis surinkti, jaunuolis nenurodė. Kažkuris iš kambaryje buvusių jaunuolių paėmė iš jo rankinės pinigus. Iš jo jaunuoliai paėmė 7000 litų. Kai jaunuoliai išėjo iš jo namų paėmę pinigus, jie jam nesakė per kiek laiko jis turi surinkti pinigus, bet liepė skambinti ir rinkti pinigus. Kai jaunuoliai išėjo, jis prigėrė vaistų ir užmigo. Greičiausiai buvo neužsirakinęs savo namų durų. Apie 02 val., prabudo nuo durų darinėjimosi garso ir prasimerkęs pamatė, kad kambaryje stovi tie patys jaunuoliai. Jaunuoliai teigė, kad jis meluoja ir turi daugiau pinigų. Du, ar trys jaunuoliai pradėjo versti namus, ieškoti pinigų. Pinigų neradę, pamatė ant spintelės gulinčius automobilio raktus. Vienas iš jaunuolių paėmė automobilio ,,VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus ir paklausė, kur yra automobilio dokumentai. Jis atsakė, kad automobilyje. Vaikinas jam pasakė, kad automobilį jie paima tik kaip užstatą ir grąžins, kai jis jiems duos reikalaujamus pinigus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir atnaujinus įrodymų tyrimą, nukentėjusysis R. A. patvirtino, kad iš jo D. L. paėmė 7000 Lt, įvardindamas, kad pinigus ima paremti sėdinčius. D. L., kurio net nepažįsta, skolingas nebuvo, o pinigus – 7000 litų turėjo, nes sesuo atsiuntė buto remontui. Kai atėjo D. L., demonstravo tatuiruotes, tačiau kas pas jį ant nugaros nupaišyta – neprisimena. Mano, kad jis norėjo paveikti jį psichiškai, R. A. buvo streso būklėje, kai naktį atėjo tiek žmonių, todėl jis D. L., kuris prašė jo pinigų, pinigus padavė ir neprieštaravo kaip jis ėmė automobilio raktelius, sakydamas, kad ,,Golfą“ grąžins rytoj. Iš nukentėjusiosios I. A. parodymų matyti, kad R. A. yra jos vyro pusbrolis. R. A. aiškino, kad jo laukė vyrukai, kurie paėmė iš jo pinigus, paėmė raktelius, kurie buvo matomoje vietoje, pavogė automobilį. Sakė, kad jie buvo atėję keturiese. Po šio įvykio jie R. A. kvietė greitąją. R. A. tuo metu namuose turėjo pinigų, nes sesuo, kuri gyvena Londone, buvo persiuntusi pinigų jos buto remontui, R. A. tik organizavo remonto darbus.
6.1. Vertinant R. A. parodymus viso bylos tyrimo metu, matyti, kad jis davė iš esmės nuoseklius parodymus nuo pat tyrimo pradžios, nes iš įvykio dieną surašyto protokolo – pareiškimo matyti, kad 2014 m. birželio 22 d., apie 01 val., grįžtant iš kaimynės į savo namus, laiptinės aikštelėje jį pasitiko keturi jam nepažįstami vyriškiai, kurie pasiūlė pasikalbėti. Tuo metu visi kartu su juo nuėjo į jo butą, kur vienas iš jų, sportiško sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, jam paaiškino, kad „chebrai“, kurie sėdi zonoje reikalingi pinigai ir jis juos privalo paremti. Jis pasakė, kad pinigų neturi ir nesiruošia niekam duoti. Po to jis R. A. paaiškino, kad pastarasis yra kažkam tai skolingas ir turi pinigų. Vyriškis pasakė, kad jis turi pinigų, nes sesers bute daro remontą ir perka medžiagas, pareikalavo duoti pinigų ir ėmė kraustyti jo rankinę, kuri kabojo ant pakabos kambaryje. Rankinėje surado apie 7000 litų, kupiūromis po 200 ir keletas po 20 litų. Jis pasakė, kad serga onkologine liga ir jam yra reikalingi pinigai vaistams. Tuomet minėtas vyriškis smulkiomis kupiūromis numetė ant stalo 500 litų ir pasakė, kad jis dar turi duoti ne mažiau kaip 5000 litų. Paėmę tuos pinigus jie visi išėjo ir pasakė jam rinkti pinigus. Jis išgėrė vaistų ir atsigulė. Maždaug po valandos, apie 2 valandą nakties, vėl išgirdo į duris švelnų bildesį ir atidarė duris. Atidarius duris į vidų vėl įėjo tie patys keturi vyrukai. Tačiau koridoriuje dar liko kokie du vyrukai. Atėję jie vėl pareikalavo pinigų, sakydami, kad jis ne visus pinigus atidavė. Įėjus iškratė spintą, nieko nerado ir pasiėmė tuos pačius likusius 500 litų, kuriuos vėl buvo įsidėjęs į rankinės piniginę. Nuo spintelės pasiėmė automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. laidos, užvedimo raktus su signalizacijos pulteliu ir paklausė, kur yra automobilio dokumentai. Jis pasakė, kad dokumentai yra automobilyje. Pasiėmę raktelius jie išėjo ir pasakė, kad jis surinktų pinigus iki tos dienos vakaro, ir kaip užstatą paėmė automobilį. Išeidami pasakė, kada jis surinks likusius pinigus, tada atgaus automobilį. Iš 2015-09-15 Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos NNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad pateikta informacija apie tai, jog pareigūnė telefonu bendravo su Anglijoje gyvenančia R. A. seserimi I. R., kuri patvirtino, jog broliui perduoda arba perveda kas mėnesį po 200 - 500 svarų, o 2014 m. birželio mėnesį perdavė broliui R. A. 10000 litų jos buto remontui.
6.2. Tuo tarpu vertinant liudytojo E. G. parodymus, matyti, jog jie prieštarauja D. L. parodymams dėl pinigų skolinimo aplinkybių, nes E. G. nurodė, kad suvedė D. L. su nukentėjusiuoju, sutarė dėl jų susitikimo, o D. L. šią aplinkybę neigė. Be to, liudytojo E. G. parodymai prieštarauja ir nukentėjusiojo parodymams, kad pinigai iš viso buvo skolinti, juo labiau, kad paties pinigų perdavimo fakto E. G. nematė. Liudytojos I. S. parodymus apylinkės teismas pagrįstai įvertino kritiškai, nes ji yra D. L. motina, todėl siekia padėti sūnui išvengti atsakomybės, juo labiau, kad versiją apie paskolintų pinigų kilmę D. L. pateikė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, po suteiktų pasimatymų su motina. Vertinant paties D. L. parodymus svarbu paminėti, kad jis konkrečiai nenurodė, jog pinigus skolino tiesiogiai R. A., teigdamas, jog skolino juos per kitus asmenis, tai darė nepasirašydamas jokių dokumentų, nors, kaip jis teigia, skolino pakankamai ženklią sumą – 2000 eurų, ir, pasak jo, pagal susitarimą, po trumpo laiko jam turėjo būti grąžinta jau 3000 eurų. D. L. pas R. A. atvyko nakties metu, atvyko ne vienas, su ne mažiau kaip trimis nenustatytais asmenimis. Nors D. L. teigia, jog vėliu paros laiku atvyko, nes nežinojo kur gyvena R. A. ir važiavo tada, kada galėjo E. G. žmonės jį nuvežti, tačiau toks aiškinimas yra paneigtas faktu, jog R. A. yra E. G. kaimynas, o D. L. E. G. pažinojo, su juo palaikė ryšius, todėl nekyla abejonių, kad nukentėjusiojo adresas E. G. buvo žinomas ir D. L. galėjo jį sužinoti iš paties E. G., o ne iš jo draugų bei galėjo nuvykti paties pasirinktu laiku, o ne nakties metu.
6.3. Tai, kad D. L. pas nukentėjusįjį R. A. atvyko ne vienas, o su dar ne mažiau kaip trimis asmenimis, kurie kartu su D. L. užėjo į R. A. butą, nukentėjusysis patvirtino nuo pirmos jo apklausos. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad D. L., atėjęs į R. A. butą nakties metu, su kitais asmenimis, demonstruodamas ant nugaros esančią tatuiruotę, nukentėjusiajam siekė sukurti bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo jausmo nebuvimą situaciją, taip siekdamas atimti galimybę priešintis ir, sugalvojęs įvairias priežastis tokiam reikalavimui pagrįsti (nurodant, kad reikia paremti kalinčius asmenis, kad yra kažkam skolingas), užvaldė R. A. turtą – pinigus ir automobilį VW Golf. Todėl tokie D. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, už ką jis pagrįstai nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nors, remiantis nukentėjusiojo parodymais, kuriuos teismas laiko patikimais, galima daryti išvadą, jog iš R. A. buvo pagrobta 7000 litų, tačiau tikslinti šios aplinkybės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi konstatavus, jog pagrobta konkreti ir didesnė pinigų suma būtų pasunkinta nuteistojo padėtis. Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog D. L. apeliacinio skundo motyvai, kuriais jis ginčija savo kaltę pagal BK 180 straipsnio 1 dalį teigdamas, kad kaltė yra neįrodyta, kas yra esminis BPK pažeidimas, nepagrįstai atmesti jo, liudytojų I. S. ir E. G. parodymai, nenurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, yra atmetami kaip nepagrįsti. Nors nuteistasis skunde teigia, kad nenustatyta iš kur nukentėjusysis neturėdamas pajamų ir sirgdamas sunkia liga galėjo turėti nurodomas sumas, tačiau byloje esantys ir aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad R. A. sesuo I. R. 2014 m. birželio mėnesį perdavė broliui 10000 litų jos buto remontui. D. L. teigia, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keturis kartus, o teisme jis apklaustas nebuvo, tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka D. A. buvo apklaustas ir patvirtino tas aplinkybes, kurias jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Todėl nuteistojo skundo argumentai, kad R. A. nurodomos aplinkybės kaskart esmingai skyrėsi, atmetami kaip nepagrįsti. D. L. taip pat nurodė, kad nenustatyta kuo tatuiruotė gali bauginti, tačiau pažymėtina, kad bauginanti situacija nukentėjusiajam buvo sudaryta iš eilės aplinkybių, t. y. keturių asmenų patekimas pas jį į butą nakties metu, reikalavimai pateikiant išgalvotas priežastis atiduoti pinigus ir galiausiai D. L. parodyta tatuiruotė. Apeliantas teigia, kad R. A. įvykių metu buvo ligonis, po įvykio pavartojo stiprius raminamuosius vaistus, kurie galėjo turėti įtakos jo parodymų objektyvumui. Tačiau viso bylos tyrimo metu R. A. duoti parodymai ir kiti jo parodymus patvirtinantys bylos duomenys, suteikia pagrindą daryti išvadai, jog vaistų vartojimas po įvykio neturėjo jokios įtakos R. A. parodymų teisingumui, juo labiau, jog iš esmės tokius pačius parodymus jis davė ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, kuomet buvo apklaustas po ilgo gydymo ir ligos progresavimo. Tai leidžia patikimais laikyti ir ikiteisminio tyrimo metu duotus R. A. parodymus.
6.4. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas nenustatė tariamų bendrininkų ir D. L. susitarimo aplinkybių, o nesant byloje bendrininkavimą įrodančių duomenų, ši aplinkybė turi būti šalinama, kartu pašalinant ir bendrininkavimą kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kas būtų pagrindas sušvelninti bausmę. Kaip jau minėta, tai, kad D. L. pas nukentėjusįjį R. A. atvyko ne vienas, o su dar ne mažiau kaip trimis asmenimis, kurie kartu su D. L. užėjo į R. A. butą, nukentėjusysis patvirtino nuo pirmos jo apklausos. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad D. L. į R. A. butą nakties metu užėjo su ne mažiau kaip trimis asmenimis, kas padėjo sukurti bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo jausmo trūkumą situaciją nukentėjusiajam. Tai patvirtina, kad D. L. veikė bendrai su kitais asmenimis, tačiau šie asmenys nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nustatyti nebuvo, taip pat nenustatyta, kokius veiksmus kiekvienas iš jų atliko. Todėl teisėjų kolegija sutinka su ta nuteistojo skundo dalimi, kad nuteistajam nepagrįstai inkriminuotas bendrininkavimas kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte be kita ko nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą vieką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia. Atsižvelgiant į tai, kad su D. L. įvykio vietoje buvę asmenys viso bylos tyrimo metu nustatyti nebuvo, taip pat nenustatyta, kokius veiksmus kiekvienas iš šių asmenų atliko R. A. atžvilgiu, nagrinėjamu atveju D. L. veikimas bendrai su kitais asmenimis įvykdant šį nusikaltimą nepripažintinas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau net ir pašalinus šią D. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nėra pagrindo sušvelninti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, nes D. L. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą prieš tai būdamas septynis kartus teistas, tame tarpe ir už analogišką veiką. D. L. baustas ir administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra mažesnis nei Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sankcijos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Todėl nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis veikė bendrininkų grupėje, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė atitinka veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, todėl švelninti bausmę nėra pagrindo.
6.5. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu D. L. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, todėl naikinti nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, pagrindo nėra. Tačiau skundžiamas nuosprendis keičiamas dalyje dėl D. L. veikimo bendrai su kitais asmenimis pripažinimo jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, t. y. panaikinant nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam pripažinta ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kas vertinama, kaip D. L. apeliacinio skundo tenkinimas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo D. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendyje nustatytą D. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.