Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 m.; pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nuteistas laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1 p. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 2 d. 7 p. bausmės vykdymas A. L. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per 6 mėnesius atlyginti M. J. priteistą 1000 Lt dydžio turtinę žalą. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-08-31 iki 2011-09-01.

Iš A. L. priteista 10 000 Lt neturtinės ir 1000 Lt turtinės žalos M. J.. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta. Iš A. L. priteista 2210,75 Lt (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo M. J. gydymą. Kitoje dalyje ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, tai yra 2011 m. liepos 3 d., apie 1.00 val., norėdamas atkeršyti dėl vakare įvykusio konflikto tarp jo ir (duomenys neskelbtini) šeimos narių, motinai priklausančiu automobiliu ,,BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu G. K. nuvyko į pastarųjų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur jis, veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje - šalia gyvenamųjų namų esančioje poilsio aikštelėje, matant kitiems asmenims, tyčia užpuolė ir sumušė M. J., suduodamas kumščiais 5 smūgius į galvą, nugriuvusiam M. J. įspirdamas ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį, muštinę žaizdą pakaušyje, ,,sumušimo žymes“ veide ir tokiu būdu nukentėjusiajam M. J. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BK 28 str. 2 d. asmuo neatsako už baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius, formaliai atitinkančius veikos padarymą, jeigu neperžengė būtinosios ginties ribų ir veikė gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi įstatymas, suteikdamas galimybę ir teisę asmeniui gintis, nustato ir sąlygas, kurioms esant būtinoji gintis galima ir tampa atsakomybę šalinančia aplinkybe. Visų pirma kėsinimasis turi būti pavojingas ir tiesiogiai gresiantis arba pradėtas. Tai reiškia, kad pavojus besiginančiojo sveikatai gresia akivaizdžiai ir realiai. Antra, gynyba – besiginančiojo veiksmai – yra teisėti, jei atitinka kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Taigi reikalavimus gynybai lemia kėsinimosi pobūdis ir pavojingumas. Pažymėtina, kad esant tokiai situacijai, kai vyksta abipusės konfliktuojančių pusių muštynės, be kitų, svarbios aplinkybės, leidžiančios spręsti apie teisės į būtinąją gintį buvimą, yra tai, ar viena iš konfliktuojančių pusių muštynes nutraukia, kaip elgiasi priešinga pusė ir pan. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012) laikomasi nuostatos, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios. Muštynių metu teisė į būtinąją gintį gali kilti, jei, pavyzdžiui, viena iš konfliktuojančių pusių muštynes nutraukia, o kita toliau puola. Bet kokiu atveju teisė į būtinąją gintį atsiranda, kai yra būtinosios ginties situacija, kai yra ją atitinkančios sąlygos. Pavojingas kėsinimasis, nuo kurio gindamas save ar kitą, asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką – viena iš sąlygų teisei į būtinąją gintį atsirasti, nes gintis – tai atkirtis į tokį kėsinimąsi. BK 28 straipsnio prasme pavojingas kėsinimasis turi būti realus. Teisė į būtinąją gintį neatsiranda, jei aiškiai nėra reikalo gintis, jei kėsinimasis pasibaigęs, o kaltininkas galėjo ir turėjo tai suvokti. Aplinkybės, atskleidžiančios įvykio pradžią, eigą, apibūdinančios jo dalyvių elgesį ir pan., yra reikšmingos nustatant būtinosios ginties situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė byla Nr. 2K-501/2013).

Įvertinus nuteistojo, nukentėjusiojo ir visus liudytojų parodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistojo A. L. versija, jog jis M. J. sudavė kelis smūgius norėdamas apsiginti yra atmestina. Nuteistasis, liudytojai G. K., V. P. ir E. P. parodė, kad važiavo pas (duomenys neskelbtini), norėdami išsiaiškinti. Liudytoja E. B., T. B. parodė, kad E. B. ir A. L. konfliktavo. A. L., pasak liudytojo G. K. buvo sumuštas. Tai patvirtina ir liudytojai V. P. ir E. P.. Nors nuteistasis teigia, kad pas (duomenys neskelbtini) važiavo pasikalbėti, tačiau jo teiginius paneigia liudytojų E. B., M. J., Z. B., S. B. parodymai. Nuteistasis A. L. atvyko pas (duomenys neskelbtini) su draugais ir iš karto pradėjo muštynes. Nukentėjusiajam M. J. dėl apatinio žandikaulio lūžio, muštinės žaizdos pakaušyje, „sumušimo žymių“ veide padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 67). E. B. dėl muštinės žaizdos apatinėje lūpoje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 109). Z. B. dėl nuskelto danties padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 122). S. B. dėl odos nubrozdinimų veide ir kakle, žaizdos apatinėje lūpoje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 129). Specialisto išvadose nustatyta, kad traumą E. B., Z. B., S. B. patyrė 2011 m. liepos 3 d. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis A. L. naktį, t. y. apie 1 val., surinkęs draugus vyko pas (duomenys neskelbtini) aiškintis. Nors nuteistasis teigia, kad bijojo būti sumuštas, bet tada jis galėjo kreiptis į policiją ar kitais teisėtais būdais išsiaiškinti su (duomenys neskelbtini) visus jam kilusius klausimus. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog nuteistasis naktį pasikvietęs draugus vyko pas (duomenys neskelbtini) tikrai ne ramiai pasikalbėti, o pademonstruoti nepagarbą poilsiavietėje buvusiems asmenims, sutrikdyti jų poilsį, pademonstruoti savo pranašumą prieš juos. A. L. su nenustatytais asmenimis tik išlipę iš automobilių užpuolė poilsiavietėje buvusius asmenis, kurie pamatę dviem automobiliais atvykusius agresyviai nusiteikusius vaikinus tikrai turėjo išsigąsti ir turėjo pagrindą gintis. A. L. pats atvyko su nenustatytais asmenimis, todėl turėjo visas galimybes nepradėti konflikto, jo niekas neužpuolė, jis neturėjo nuo ko gintis, sumuštas nebuvo. Nors M. J. rankoje turėjo alaus butelį, kuriuo bandė smogė A. L., bet tai darė pats gindamasis nuo užpuolikų. Nuteistasis A. L. teigė, kad sumuštas poilsiavietėje nebuvo, taigi nuteistajam A. L. nereikėjo gintis nuo M. J.. Tuo tarpu M. J. nuo A. L. smūgių prarado sąmonę, jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. A. L. užpuolė M. J., sudavė ne vieną smūgį, kai nukentėjusysis jau akivaizdžiai negalėjo pasipriešinti. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistajam A. L. grėsė koks nors pavojus, dėl kurio būtų reikėję gintis.

A. L. jokio akivaizdaus ir realaus pavojaus nebuvo. Nors ir buvo nukentėjusysis užsimojęs buteliu, bet toks kėsinimasis negali būti toks pavojingas ir tiesiogiai gresiantis, kad nuo jo ginantis reikėtų M. J. suduoti kumščiais 5 smūgius į galvą ir po to dar nugriuvusiam įspirti ne mažiau 5 kartų į įvairias kūno vietas. Kadangi A. L. sveikatai negrėsė akivaizdus ir realaus pavojus, jo veiksmai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, todėl buvo neteisėti.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad A. L. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, demonstruodamas niekinantį požiūrį į aplinkinius, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Nuteistojo nusikalstamą veiką vertinti kaip būtinąją gintį (BK 28 str.) nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog M. J. priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis.

CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutualiais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacinėse nutartyse išreikšdamas savo poziciją dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių yra aiškiai pasisakęs, jog sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką bent iš dalies jau patikrinta ir įtvirtinta, ar, priešingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, paprastai yra priteisiama apie 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-534/2009 (10 000 Lt), Nr. 2K-283/2010 (11 000 Lt)).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – apatinio žandikaulio lūžį, muštinę žaizdą pakaušyje, „sumušimo žymes“ veide, dėl fizinio smurto panaudojimo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, išgyvenimus, nepatogumus, šiuo metu jaučia neigiamas pasekmes, dėl padarytų sužalojimų prarado galimybę įsidarbinti, po patirtos galvos traumos M. J. tapo nervingas, dažnai skundžiasi galvos ir nugaros skausmais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo M. J. naudai iš nuteistojo A. L. priteisė 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų, mažinti nukentėjusiajam M. J. priteistos neturtinės žalos dydžio nėra teisinio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.