Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

1.2.4.6.5.; 1.1.10.1.; 1.1.7.2.7.; 2.1.12.2.3.; 2.1.12.2.3.3.

NUOSPRENDIS

2013 m. lapkričio 11 d.

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja V. P., sekretoriaujant G. V., dalyvaujant prokurorei Jurgitai Ališauskaitei, kaltinamojo gynėjui advokatui Tomui Leščinskui, nukentėjusiajam M. J., jo atstovui advokatui Antanui Butautui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1d., 138 str. 2d. 8p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, tai yra 2011 m. liepos 3 d. apie 1.00 val., norėdamas atkeršyti dėl vakare įvykusio konflikto tarp jo ir B. šeimos narių, motinai priklausančiu automobiliu ,,BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu G. K. nuvyko į pastarųjų gyvenamąją vietą Šilutės r., Kintų sen., Uogalių k., kur jis, veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje - šalia gyvenamųjų namų esančioje poilsio aikštelėje, matant kitiems asmenims, tyčia užpuolė ir sumušė M. J., suduodamas kumščiais 5 smūgius į galvos sritį, nugriuvusiam M. J. įspirdamas ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį, muštinę žaizdą pakaušyje, ,,sumušimo žymes“ veide ir tokiu būdu nukentėjusiajam M. J. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovo prašymu A. L. yra kaltinamas ir tuo, kad 2011 m. liepos 3 d. apie 1.00 val., Šilutės r. Kintų sen., Uogalių k., veikdamas iš chuliganiškų paskatų, subūrė bendrininkų grupę ir, veikdamas kaip jos organizatorius, kartu su tardymo metu nenustatytais asmenimis, užpuolė ir mušdamas kumščiais bei spardydamas kojomis sužalojo M. J., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą taip pat Z. B., S. B., E. B., padarydamas šiems nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d., 138 str. 2d. 5p.8p. Taip pat laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1d. 1p., 3p.)

Dėl pareikšto kaltinimo A. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. liepos 2 d., apie 22 val., Kintų miestelyje jis su G. K. sėdėjo ant suoliuko netoli mokyklos stadiono ir šnekėjosi. Privažiavo automobilis, iš kurio išlipo E. B., jos tėvas, brolis, M. J. ir dar kažkoks vaikinas. Priėję prie jų pradėjo priekabiauti, jis pajuto smūgį į šoną, po to E. B. ir M. J. sudavė jam po kelis kartus į veidą, jį mušė ir Z. B.. Kadangi buvo supykęs dėl patirto smurto, nutarė nuvažiuosi pas B. ir išsiaiškinti. Bijodamas būti vėl sumuštas paprašė draugų G. K., E. P. ir V. P. važiuoti kartu. Atvykę i Uogalių k., poilsinėje rado begeriančius E. B., M. J., S. B., Z. B.. M. J. užsimojo buteliu ir norėjo jam trenkti, tada jis gindamasis sudavė porą kartų M. J. į veidą. Daugiau niekam jokių smūgių nesudavė. Juos sumušti galėjo kiti asmenys, kurie atvyko kita mašina ir kurių jis nepažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusysis M. J. parodė, kad tarp jo, G. K. ir A. L. ilgą laiką yra įtempti santykiai. 2011-07-02 vakare su E., S., Z. B., G. V. netoli jų namų, poilsio aikštelėje gėrė alų. Apie 1 val. nakties prie jų privažiavo 2 automobiliai. Prie atvažiavusių automobilių nuėjo E. B., S. B., Z. B.. Jis su G. V. liko prie S. B. automobilio. Pastebėjo besistumdančius kažkokius asmenis, todėl ėjo pažiūrėti, pamatė būrį vaikinų ir ant žemės gulinčius B.. A. L. buvo pats aršiausias puolė prie jo. Jis turėjo rankoje alaus butelį, kuriuo smogė, bet nežino ar pataikė, tada pajuto smūgius. A. L. šaukdamas „tu norėjai man pataikyti“ pradėjo jį spardyti. Kiek smūgių buvo suduota negali pasakyti, nes prarado sąmonę, kurią atgavo tik greitosios pagalbos automobilyje. Vėliau iš E. B. sužinojo apie tarp jos ir A. L. buvusį konfliktą. Jis tame konflikte nedalyvavo. Dėl sumušimo gydėsi Šilutės ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėse. Reiškia civilinį ieškinį dėl 20 000 Lt žalos atlyginimo.

Specialisto išvada nustatyta, kad M. J. dėl apatinio žandikaulio lūžio, muštinės žaizdos pakaušyje, „sumušimo žymių“ veide padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 67).

Apklaustas teisme teismo ekspertas G. P. patvirtino specialisto išvadą ir parodė, kad apatinio žandikaulio lūžis galėjo atsirasti suduodant smūgį tiek kumščiu, tiek spiriant, muštinė žaizda pakaušyje galima įspiriant batu apauta koja. Visi padaryti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių.

Liudytoja E. B. parodė, kad 2011-07-02 vakare, Šilutės r. Kintų mst., A. L. sudavė apie 4 smūgius į veidą už tai, kad jis ją prieš tai buvo sumušęs. 2011-07-03, vakare kartu su tėvu Z. B., broliu S. B. ir draugais M. J. bei G. V. netoli namų esančiame miškelyje gėrė alų ir kalbėjosi. Naktį apie 1 val., prie jų privažiavo du automobiliai, vienas – „BMW“, kitas – „Audi“. Kartu su Z. B., S. B. priėjo prie iš automobilių išlipusių vaikinų, manydami, kad jie yra S. B. draugai. Iš automobilių išlipo apie dešimt vaikinų ir be žodžių pradėjo muštis, visus suguldė ir išvažiavo. Muštynės truko kelias minutes. Matė kaip A. L. spardė M. J.. Kažkuris iš vaikinų sudavė jai smūgį į veidą ir prakirto lūpą. Matė, kaip vienas iš vaikinų sudavė smūgį jos tėvui Z. B., matė, kaip nepažįstamas stambus vaikinas M. J. sudavė smūgį, po kurio M. J. pargriuvo. Matė kaip keli vaikinai, kurių negalėtų atpažinti, nes buvo tamsu, po kelis kartus M. J. įspyrė į galvą ir pilvą. Įsitikinusi, jog ją, tėvą ir brolį bei M. J. sumušė A. L., keršydamas jai.

Specialisto išvada nustatyta, kad E. B. dėl muštinės žaizdos apatinėje lūpoje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 109).

Liudytojas Z. B. parodė, kad 2011-07-02 vakare su sūnumi S. B., dukra E. B., M. J., G. V. poilsiavietėje netoli namų gėrė alų. Apie 1 val. prie jų išjungtomis šviesomis privažiavo du automobiliai, iš kur išlipo nepažįstami vaikinai, kurių neįžiūrėjo ir nepažintų. Netarus nei žodžio prasidėjo muštynės. Kas su kuo mušėsi negali pasakyti, nes viskas vyko staiga, buvo tamsu. Jam buvo suduotas smūgis į žandikaulį.

Specialisto išvada nustatyta, kad Z. B. dėl nuskelto danties padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 122).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisminio nagrinėjimo metu pagarsintų liudytojo S. B. parodymų nustatyta, kad 2011-07-03, apie 1 val., prie poilsiavietės, kurioje jis, jo tėvas, sesuo, M. J. ir G. V. gėrė alų, atvažiavo 2 automobiliai, iš kurių išlipo nepažįstami vaikinai. Jis nuėjo prie atvažiavusių vaikinų, pajuto smūgį, galimai prarado sąmonę, nes atsipeikėjo tik atvykstant greitosios medicinos pagalbos automobiliui. Nematė, kaip buvo sumušti tėvas ir sesuo bei M. J. (b.l. 124-125, t. 1).

Specialisto išvada nustatyta, kad S. B. dėl odos nubrozdinimų veide ir kakle, žaizdos apatinėje lūpoje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 129).

Liudytojas T. B. parodė, kad 2011-07-02 vakare buvo su seserimi E. B. Kintų miestelio aikštėje, kur ši kalbėjosi su A. L. ir G. K.. E. B. vėliau sakė, jog pastarieji anksčiau buvo sumušę ją ir M. J.. Vėliau sesuo pasakojo, kad A. L. trenkė porą antausių. 2011-07-03, apie 1 val., namuose migdė vaiką, o šeimos nariai netoli namų įrengtoje poilsiavietėje gėrė alų. Būdamas kambaryje, išgirdo

klyksmą, automobilių variklių garsą. Per langą matė poilsiavietėje stovint du automobilius. Kai po 3-5 min. nubėgo į įvykio vietą, pamatė, kad išvažiuoja vienas automobilis be šviesų. M. J. be sąmonės gulėjo ant žemės, kiti visi buvo kruvini. Iš šeimos narių sužinojo, kad juos sumušė dviem automobiliais atvažiavę vaikinai, tarp kurių buvo ir A. L..

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisminio nagrinėjimo metu pagarsintų liudytojo G. V. parodymų nustatyta, kad 2011-07-03, apie 1 val. jis buvo Šilutės r. Uogalių k. prie Z. B. sodybos. Jis su B., M. J. gėrė alų. Tuo metu prie jų privažiavo du automobiliai. Visi buvę kartu su juo nuėjo pažiūrėti atvykusiųjų. Jis buvo girtas, todėl liko sėdėti vietoje, niekur nėjo. Apie tai, kad draugai buvo sumušti, sužinojo, kai šie grįžo prie jo (t. 1, b.l. 142-143).

Liudytoja G. M. parodė, kad 2011 m. vasara, liepos mėn., dienos neprisimena, pavakary, ji buvo krepšinio aikštelėje Kintų mst. Netoli aikštelės yra stadionas. Ji žaidė krepšinį. Ji matė, kad stadione ant suoliuko sėdėjo A. L. su dar vienu vaikinu. Prie L. privažiavo automobilis. Iš automobilio išlipo E. B., jos vaikinas M. J., jos brolis S. B., tėvas Z. B.. Jie pradėjo ginčytis. Ji matė, kaip Z. B. laikė A. L. už rankų, o E. B. kelis kartus smogė plaštaka A. L. per veidą.

Analogiškai parodė ir liudytoja B. Š..

Liudytojas G. K. parodė, kad 2011-07-02 vakare su A. L. sėdėjo ant suoliuko prie mokyklos stadiono. Prie jų privažiavo automobilis, iš kurio išlipo M. J., E. B., jos tėvas, brolis ir dar vienas vaikinas. Jis matė, kaip M. J., E. B. mušė A. L., jos tėvas jį smaugė. A. L. norėjo išsiaiškinti dėl ko buvo sumuštas, todėl paprašė jo ir kelių draugų nuvažiuoti pas B. pasikalbėti. Vienas bijojo važiuoti, kad jo nesumuštų. Kai atvažiavo A. L. nuėjo pasikalbėti, o jis liko prie automobilio. Matė, kaip M. J. užsimojo Andriui buteliu, tada Andrius pradėjo trauktis. Atvažiavo dar viena mašina ir jie išvažiavo. Jis muštynėse nedalyvavo.

Liudytojas V. P. parodė, kad A. L. bijojo vienas važiuoti į Kintus pasiaiškinti dėl savo sumušimo, todėl keturiese atvažiavo į Kintus. A. L. nuėjo pasikalbėti. Matė, kaip vienas vaikinas užsimojo buteliu, tada Andrius apsigindamas sudavė. Atvažiavo dar viena mašina, kilo šurmulys ir jie visi išvažiavo. Jis muštynėse nedalyvavo, nes liko prie automobilio, kuriuos atvažiavo.

Analogiškai parodė ir liudytojas E. P..

VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažyma nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso D. L. ( t. 1., b.l. 160).

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2012 m. kovo 1 d. nutarimu nustatyta, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. 94-1-0044-11 atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 94-1-00201-12 nenustatytų asmenų atžvilgiu, padariusių nusikalstamas veikas numatytas BK 138 str. 2 d. 8 p. (t. 1, b.l. 8).

Nors kaltinamasis teigia, kad pas B. važiavo pasikalbėti dėl kilusio konflikto ir kad M. J. sudavė kelis smūgius norėdamas tik apsiginti, tačiau šiuos jo teiginius paneigia nukentėjusiojo, liudytojų E. B., Z. B., S. B. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo ir kurių parodymus patvirtina specialisto išvadose nustatytos aplinkybės. Šie asmenys nuosekliai patvirtino, kad kaltinamasis vos tik atvykęs su tyrimo metu nenustatytais asmenimis iš karto pradėjo muštynes, kas leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis turėjo tikslą atkeršyti B. už prieš kelias valandas buvusį konfliktą tarp jo ir B. Nukentėjusiojo M. J. teigimu jis prie automobilių priėjo vėliau, kai Z. B. ir S. B. jau gulėjo ant žemės. Todėl negalėjo būti jokios kitos priežasties kaltinamajam užpulti nukentėjusįjį, kaip tik norint jį pažeminti, parodyti savo pranašumą, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į jį.

Tokiu būdu, esant minėtiems duomenims kaip įrodymų sistemai, darytina išvada, kad A. L., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenis, nakties metu, viešoje vietoje, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, demonstruodamas niekinantį požiūrį į aplinkinius, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Viešoje vietoje kaltinamasis suduodamas ranka nukentėjusiajam M. J. į galvos sritį bei jį spardydamas elgėsi iš chuliganiškų paskatų ir tyčiniais veiksmais nesunkiai sužalojo M. J., todėl A. L. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimų sutaptis pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Nukentėjusiojo atstovo pateiktas kaltinimas A. L. dėl jo atsakomybės pagal BK 138 str. 2d. 5 p. 8p. yra nepagrįstas, kadangi už šią veiką atsako asmuo, kuris nesunkiai sužalojo du ar daugiau žmonių dėl chuliganiškų paskatų. Bylos duomenimis nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas tik vienam asmeniui M. J.. E. B., S. B. ir Z. B. konstatuoti nežymūs sveikatos sutrikdymai, todėl kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2d. 5 p. 8 p. nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra taip pat jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis subūrė bendrininkų grupę ir veikė kaip jos organizatorius. Kartu su kaltinamuoju atvykę ir muštynėse dalyvavę asmenys ikiteisminio tyrimo nėra nustatyti. Dėl E. B., S. B. ir Z. B. sužalojimo byla yra išskirta į atskirą tyrimą nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų atžvilgiu.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 2345,16 Lt civilinį ieškinį už M. J., S. B., E. B. ir Z. B. gydymą. Kaltinamasis ieškinio nepripažįsta. Prokurorė prašo civilinį ieškinį tenkinti. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo priteistina Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 2210,75 Lt už M. J. gydymą. Kitoje dalyje ieškinys paliktinas nenagrinėtu, kadangi byla dėl šių asmenų sužalojimo yra išskirta į atskirą tyrimą.

Nukentėjusysis M. J. pareiškė 1000 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei ir 19000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis ieškinį pripažįsta iš dalies. Sutinka atlyginti turtinę žalą, neturtinę prašo mažinti, kadangi ji yra aiškiai per didelė. Nukentėjusysis savo neturtinę žalą įvertino 19000 Lt, motyvuodamas tuo, jog patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, išgyvenimus, nepatogumus. Dėl padarytų sužalojimų prarado darbą. Padaryti sužalojimai sutrikdė jo sveikatą ir šiuo metu jis jaučia neigiamas pasekmes. Liudytojos D. J. ir A. J. patvirtino, kad po patirtos galvos traumos M. J. tapo nervingas, dažnai skundžiasi galvos ir nugaros skausmais, negali dirbti pagal specialybę automechaniku, nes negali būti pasilenkęs, tapo uždaras.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju.

Nustatydamas žalos dydį teismas atsižvelgia į padarytos žalos pasekmes, kaltinamojo kaltės laipsnį, jo turtinę padėtį, taip pat į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl iš kaltinamojo A. L. priteistina 10000 Lt neturtinei žalai ir 1000 Lt turtinei žalai atlyginti.

A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi nenustatyti su kaltinamuoju kartu veikę asmenys ir neįmanoma nustatyti ar jie yra nusikalstamos veikos subjektai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis veikė bendrininkų grupėje ir laikyti tai kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.

Skiriant bausmę A. L. atsižvelgiama į tai, kad padarytas vienas lengvas, kitas apysunkis nusikaltimas, kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, tačiau administracine tvarka baustas (t. 2, b.l. 46-49), psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (t. 2, b.l. 51). Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-307 str., teismas

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d., 138 str. 2d. 8p. ir nuteisti:

-pagal BK 284 str. 1d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

-pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d. 2d. 5d. 1p. šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienerius metus ir šešis mėnesius.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1d. 2d. 7p. bausmės vykdymą A. L. atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per 6 mėnesius atlyginti M. J. priteistą 1000 Lt dydžio turtinę žalą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinėjame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-08-31 iki 2011-09-01.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtos kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti nekeisti.

Priteisti iš A. L. dešimt tūkstančių litų neturtinės ir 1000 Lt turtinės žalos M. J. naudai. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš A. L. 2210,75 Lt Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo M. J. gydymą. Kitoje dalyje ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.