- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- e2-4174-925/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36047-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Ieškovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- UAB „Mano Būstas Sostinė“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Sostinė“ dėl turtinės žalos atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pareikštu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Sostinė“ 749,80 Eur žalos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2020-03-17 teismui pateiktu pareiškimu nurodė atsisakanti ieškinio dalies dėl 24,40 Eur, atsižvelgdama į atsakovės prašymą taikyti nusidėvėjimą, ir palaiko ieškinį dėl 725,40 Eur žalos. Ieškovė pažymėjo, kad jai žinomos CPK numatytos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės.
Ieškinyje ir teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad ieškovė Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su R. B. sudarė turto draudimo sutartį Nr. 19056/9070409 ir apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017-07-11 apdraustasis butas buvo užlietas dėl vandens prasiskverbimo pro namo stogą. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administruojamas UAB „Mano Būstas Sostinė“, kuris perėmė Lazdynų butų ūkis teises ir pareigas. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 749,80 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo turto. Ieškovės apdrausto buto užliejimo priežastis – vandens prasiskverbimas pro stogo konstrukcijas. Už namo konstrukcijų priežiūrą atsakinga atsakovė, kuri neužtikrino, kad per nesandarias konstrukcijas nebūtų padaryta žalos. Kadangi nurodyto daugiabučio gyventojai perdavė namo bendrojo naudojimo objektų valdymą atsakovei, atsakinga už žalos padarymą laikytina atsakovė, kuri netinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir jai tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės, t. y. draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką (atskaičius iš jos nusidėvėjimą) subrogacijos tvarka iš namo bendrojo naudojimo objektų administratorės - atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo su ieškiniu nesutinkanti. Atsiliepime atsakovė pažymėjo, kad namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 str.). Šių subjektų, kaip bendraturčių, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Dėl šios priežasties bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą. Namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratoriui – atsakovei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartyje Nr. 3K-3-563-687/2015 yra pažymėjęs, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatu pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju atsakovas neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Atsakovės teigimu, kartu su ieškiniu nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai, kurioje konkrečioje vietoje yra, pasak ieškovės, trūkęs nuotekų vamzdis, ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovas turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu, nėra duomenų apie tai, kaip šis nuotekų vamzdis įtakojo žalos atsiradimą, nepateikti duomenys ir įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Pasak atsakovės, ieškovas, būdamas draudiku, neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos - draudimo objektas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą pakeisti vamzdžius ar apie kitus trūkumų ir kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog administratorius gavęs tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokių vamzdžių trūkimui (tokios avarijos atsiradimui). Atsakovės teigimu, byloje esanti medžiaga nepagrindžia, aplietam butui padarytos žalos dydžio, ieškovė byloje neįrodė nei paties žalos atsiradimo fakto, nei žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, todėl atsakovė atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu prašo ieškinį atmesti kaip neįrodytą.
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla ieškinio dalyje dėl 24,40 Eur žalos atlyginimo priteisimo nutrauktina, likusioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 2020-03-17 pateikė raštišką prašymą, kuriuo dalies ieškinio – dėl 24,40 Eur žalos atlyginimo - atsisako ir nurodė, kad procesinės ieškinio dalies atsisakymo pasekmės jai yra žinomos, ieškovės prašymas tenkintinas, civilinė byla dalyje pagal ieškovės ieškinį dėl 24,40 Eur žalos atlyginimo nutrauktina CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu. Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. liepos 11 d. buvo aplietas (duomenys neskelbtini), esantis butas, nuosavybės teise priklausantis R. B. (e. b. l. 35, 40), kuris buvo apdraustas ieškovės (e. b. l. 43-44). 2017-07-14 ieškovės atstovas ekspertas R. R. apžiūrėjo draudėjo turtą (butą) ir surašė Apžiūros aktą (e. b. l. 40). Apžiūros metu nustatyti aplieto buto lubų ir sienų apgadinimai. Ieškovė, remdamasi „SISTELA“ programa, sudarė sąmatą, kurioje nurodyta bendra buto remonto išlaidų suma – 749,80 Eur. Atsižvelgusi į parengtą remonto sąmatą, ieškovė nusprendė buto draudėjai išmokėti 749,80 Eur dydžio draudimo išmoką, kuri buvo išmokėta 2017-08-19 (e. b. l. 41). Ieškovės pateiktais duomenimis, butas (duomenys neskelbtini), yra viršutiniame namo aukšte, 2017-07-11 buto apliejimas įvyko po stiprios liūties vandeniui į butą prasiskverbus nuo namo stogo, dėl ko nukentėjo buto lubos ir sienos (e. b. l. 18-40).
CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra namo, esančio Architektų g. 198, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovė atsakovės atsakomybę dėl žalos padarymo kildina iš atsakovės kaip daugiabučio namo administratorės netinkamo pareigų atlikimo. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Bendrojo naudojimo objektams administruoti skiriamas administratorius. Būtent namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos. CK 4.84 straipsnio 8 dalis numato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – ir privalomieji reikalavimai).
Atsakovė daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovės draudėjos butas, stogo konstrukcijų priežiūros vykdymo tinkamumui įrodyti jokių įrodymų į bylą nepateikė (pvz., kasmetinių pastato, tame tarpe – stogo, apžiūros aktų ar kitų stogo būklės patikros dokumentų, rekomendacijų gyventojams dėl stogo būklės, atnaujinimo, remonto poreikio ir pan.). Taip pat atsakovė į bylą nepateikė ir jokių duomenų, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai būtų jai trukdę prižiūrėti ar tikrinti namo stogo būklę ar atsisakę priimti reikalingus sprendimus namo stogo tinkamos būklės užtikrinimui įgyvendinti. Teismas pažymi, kad namo gyventojų informavimas apie stogo būklę, rekomendacijų dėl stogo būklės pateikimas leistų namo administratoriui išvengti atsakomybės dėl netinkamos stogo būklės kilusios žalos, nes tokiu atveju namo bendraturčiai, neįgyvendindami namo administratoriaus rekomendacijų, prisiimtų atsakomybę dėl stogo būklės galinčios kilti žalos, tačiau atsakovė teismui duomenų, galinčių sudaryti pagrindą svarstyti dėl atsakomybės nagrinėjamu atveju už namo stogo būklės perkėlimą bendrojo naudojimo objektų savininkams, nepateikė. Atsakovė, turėdama pareigą tikrinti namo stogo konstrukcijų būklę ir už tai gaunanti atlyginimą, negali perkelti savo pareigų namo gyventojams. Vandens patekimas į ieškovės draudėjos viršutiniame aukšte esantį butą pro stogo konstrukcijas patvirtina, kad namo stogas nebuvo tinkamai prižiūrimas. Atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti stogo būklę bei apie būtinybę stogo konstrukcijas remontuoti ar atnaujinti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, todėl pagal byloje esančius duomenis darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus ir yra atsakinga už kilusią žalą. Teismas pažymi, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstyta nesutikimo su ieškiniu pozicija tėra grindžiama deklaratyviais samprotavimais, kuriems pagrįsti atsakovė jokių įrodymų nepateikė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atliko tinkamą namo stogo ir jo konstrukcijų priežiūrą ar kad atsakovei buvo trukdoma tokią priežiūra tinkamai atlikti (CPK 178 straipsnis). Taip pat byloje nėra duomenų ir atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad vandens patekimo į ieškovės draudėjos butą šaltinis yra ne namo stogas, o kitas šaltinis.
Teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad už butui (duomenys neskelbtini), jį užliejus vandeniu padarytą žalą atsakinga atsakovė, kuri būdama daugiabučio gyvenamojo namo administratore, neužtikrino namo stogo konstrukcijų priežiūros tokiu būdu, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims, kas vertintina kaip atsakovės neteisėti veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su butui (duomenys neskelbtini), 2017-07-11 padaryta žala vandeniui prasiskverbus į šį butą pro namo stogą.
Byloje nustatyta, kad ieškovė, remdamasi savo atstovo – eksperto surašytu Apžiūros aktu, taip pat turto žalos įvertinimu, parengtu naudojantis „SISTELA“ programa, nustatė, kad draudėjos R. B. turtui (butui) padaryta žala yra 749,80 Eur, kurią ieškovė išmokėjo draudėjai, ir atsižvelgusi į nusidėvėjimą medžiagoms, iš atsakovės reikalaujamos žalos atlyginimą sumažino iki 725,40 Eur žalos sumos. Ieškovės sudarytoje sąmatoje nurodytos buto remontui reikalingos, o ne faktiškai draudėjos patirtos išlaidos; toks draudimo išmokos apskaičiavimo būdas yra galimas ir priklauso nuo draudėjo pasirinkimo. Atsakovė nepaneigė ieškovės nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovės paskaičiuotą ir draudėjai atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus jos butą (CPK 178 straipsnis), todėl teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai yra tinkami prašomos priteisti žalos dydžiui patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovei 725,40 Eur dydžio žalą, kuri iš atsakovės priteistina ieškovei (CK 6.263, 6.246-249 str.).
Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 proc. metinės palūkanos už priteistą (725,40 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-12-02, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 16 Eur žyminio mokesčio, paskaičiuoto pagal patenkintų reikalavimų sumą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašymą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio tenkinti.
Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Sostinė“ dalyje dėl 24,40 Eur žalos atlyginimo priteisimo.
Likusioje bylos dalyje ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Sostinė“, j. a. k. 121457971, 725,40 Eur (septynis šimtus dvidešimt penkis eurus 40 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (725,40 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2019-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16 Eur (šešiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.