Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai akcinės bendrovės „Regitra“ (iki 2024 m. liepos 1 d. valstybės įmonė „Regitra“) ir akcinei bendrovei „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2.1. Vilniaus padalinyje 2023 m. gruodžio 8 d. laikė praktinio vairavimo egzaminą (toliau tekste – egzaminas), kurio metu „Regitra“ darbuotojas nustatė egzamino kritinę klaidą (egzaminuotojo įsikišimas, kad būtų išvengta eismo įvykio), dėl kurios egzaminas pripažintas neišlaikytu, todėl pateikė apeliaciją, kuri nebuvo patenkinta – paliktas galioti egzamino rezultatas.

2.2. „Regitra“ apeliacijos komisija (toliau – Komisija) nenustatė, kokiu greičiu važiuota, be to, nenurodė, kokiu greičiu važiuota, kai egzaminuotojas griebė už vairo, o iš egzaminuotojo paaiškinimo ir iš Komisijos išvados matyti, kad egzaminuotojas tik griebė vairą, tačiau nespaudė stabdžio pedalo. Jeigu egzaminuotojas nespaudė stabdžio pedalo, tai vairo griebimas ir pasukimas į dešinę buvo tik demonstratyvus veiksmas, kuris saugaus eismo negalėjo užtikrinti, priešingai egzaminuotojas sukėlė avarinę situaciją. Egzaminuotojui pagriebus vairą, buvo nuspaustas stabdžio pedalas ir tai pasakyta egzaminuotojui (tai yra užfiksuota egzamino vaizdo įraše), tačiau stabdžių paspaudimai nėra nei fiksuojami, nei filmuojami vaizdo įranga. Egzaminuotojo netikėtas ir neprognozuojamas vairo griebimas sukėlė išgąstį, be to, į eismą įsilieti neketinta, nes buvo matomas važiuojantis vilkikas ir už jo važiuojantys automobiliai. Komisija priėmė neteisėtus sprendimus – tai patvirtina vairavimo instruktorės O. Ž. išvada.

2.3. Komisija pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) įtvirtintą išsamumo principą ir priėmė tik formalų sprendimą, neįvertinusi visų būtinų aplinkybių reikalingų teisėtam sprendimo priėmimui.

2.4. Pažymi, kad kiekvienam egzaminui reikia pasiruošti, derinamas laikas su darbdaviu dėl papildomų vairavimo pamokų ir egzamino laiko, išgyvenama stresinė būsena prieš egzaminą, už egzaminą mokami pinigai, o nuėjus laikyti egzamino tikimasi, kad egzaminuotojas priims adekvačius teisei atitinkančius sprendimus, o esant priešingiems veiksmams, Komisija vadovausis teismų praktika, teisės aktų principais ir pan. „Regitra“ neteisėti sprendimai lėmė ir šiuos papildomus nepatogumus: pakilusį streso lygį, pakartotinį egzamino laikymą, pastangas atstatyti pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis ir pan. Atsirado nuolatinis nerimas, padidėjęs stresas prieš kitą egzaminą, baimė patekti vėl pas tą patį egzaminuotoją. Pablogėjo fizinė sveikata – (duomenys neskelbtini). Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas asmenims, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė palaikanti skundą, akcentavo, kad „Regitra“, nagrinėdama skundą, nepateikė informacijos apie atstumą – kiek yra iki pagrindinio kelio, taip pat nepateikė informacijos kokiu greičiu buvo važiuota, be to, Protokole aiškiai parašyta, kad tam tikrais atvejais negalima įvertinti tam tikro egzamino laikymo momento. Mano, kad nesant galimybės įvertinti tam tikrų momentų pareiškėjos pateikta apeliacija dėl egzamino negalėjo būti atmesta. Atsakydama į klausimus, paaiškino, kad į bylą pateiktas vaistinės čekis yra susijęs su ankstesniu neišlaikytu egzaminu, dėl kurio buvo pateikta apeliacija, kuri buvo patenkinta ir tuomet buvo pakartotinai laikytas egzaminas 2023 m. gruodžio 8 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

6. Nagrinėjamos bylos dalykas – Ataskaitos ir Protokolo teisėtumas bei pagrįstumas ir neturtinės žalos atlyginimas.

7. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. gruodžio 8 d. neišlaikė egzamino dėl egzaminuotojo nustatytos bendros kritinės klaidos – „Egzaminuotojo įsikišimas žodžiu arba fiziškai, kad būtų išvengta eismo įvykio“. Iš Ataskaitos, matyti, kad buvo nustatytos ir nekritinės klaidos valdant transporto priemonę ir atpažįstant pavojų.

8. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 9 d. pateikė apeliaciją dėl neišlaikyto egzamino, nurodydama, kad nesutinka su egzaminuotojo nustatyta kritine klaida, kurią vertintina kaip neteisėta. Apeliacija, be kita ko, grindžiama ir tuo, kad nurodyta nekritinė klaida – „Atlikdamas specialųjį važiavimo manevrą, tris ir daugiau kartų naudojo atbulinės eigos pavarą“, neatitinka tikrovės, nes atliekant parkavimosi manevrą statmenai, atbulinės eigos pavara naudota 2 kartus taisant automobilio padėtį, todėl toks egzaminuotojo elgesys vertinamas, kaip subjektyvus bei parodantis jo galimą nekompetenciją vertinant vairuotojų egzamino įgūdžius. Be to, egzaminuotojas egzamino metu rodė emocijas (pvz., demonstratyviai atsiduso), o toks elgesys blaškė dėmesį, trukdė susikaupti. Teikdama apeliaciją pareiškėja prašo pripažinti egzaminą išlaikytu.

9. Protokolu nutarta pareiškėjos egzamino rezultatą palikti galioti šiais argumentais:

9.1. Egzaminuojamoji važiavo šalutiniu keliu, pagal navigacijos įrenginio nurodymus, ir ketino įsilieti į pagrindinį kelią, kur nėra greitėjimo juostos, egzaminuotojas paėmė už vairo ir pasuko dešiniau važiuojamosios dalies kraštui, egzaminų transporto priemonė sustojo (vaizdo įrašo laikas 09:01:50 – 09:03:40 val.). Iš vaizdo įrašo matyti, kad eismo srautas pagrindiniame kelyje buvo gana didelis, egzaminuojamoji neįvertino situacijos, kad įsiliedama į pagrindinį kelią trukdys kitoms transporto priemonėms ir privers jas imtis išvengiamųjų veiksmų. Komisija konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti, kad egzaminuotojo įvertinta bendroji kritinė klaida – egzaminuotojo įsikišimas žodžiu arba fiziškai atitinka Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo, patvirtinto akcinės bendrovės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. V-223 „Dėl Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo patvirtinimo“ (2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. V-201 redakcija) (toliau tekste – Vertinimo aprašas), 53.1 papunkčio nuostatą, kuri nurodo, kad tokia klaida yra žymima, kai egzaminuotojas įsikiša fiziškai, kad būtų išvengta eismo įvykio.

9.2. Egzaminuojamoji atliko transporto priemonės pastatymo į laikiną stovėjimo vietą statmenai važiuojamosios dalies kraštui manevrą ir tris kartus naudojo atbulinės eigos pavarą (vaizdo įrašo laikas 08:34:00 – 08:36:00 val.). Įvertinta padėties pasirinkimo manevruojant nekritinė klaida atitinka Vertinimo aprašo 25.1 papunkčio nuostatą, kuri nurodo, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus 2 priede, tris ir daugiau kartų naudojo atbulinės eigos pavarą.

9.3. Atlikdama transporto priemonės pastatymo į laikiną stovėjimo vietą statmenai važiuojamosios dalies kraštui manevrą taisėsi, o egzaminuotojas atsiduso (vaizdo įrašo laikas 08:35:00 – 08:35:10 val.). Pabrėžtina, kad pratimo metu egzaminuotojas veiksmų nekomentavo, taip pat nepažymėjo kitų klaidų, tik aptartą, egzaminuojamoji taip pat niekaip į tokį elgesį nereagavo. Tai įtakos rezultatui neturėjo, todėl išsamiau situacija nenagrinėtina.

9.4. Egzaminuotojas po egzamino pristatė egzamino rezultatus (vaizdo įrašo laikas 09:06:15 – 09:12:15 val.). Dėl to, kaip egzaminuotojas laikėsi Klientų aptarnavimo standarto ir Reikalavimų motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminuotojams aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. 1V-516 „Dėl Reikalavimų motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminuotojams aprašo patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimų egzaminuotojams aprašas), nuostatų, perduota Strateginio vystymo ir veiklos planavimo departamento Klientų patirčių ir kokybės valdymo skyriui.

9.5. Reikalavimų egzaminuotojams aprašo 7 ir 8 punktuose išdėstyti išsamūs kompetencijos reikalavimai „Regitra“ darbuotojams, kuriems suteikiami įgaliojimai tikrinti asmenų, siekiančių gauti ar susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones, praktinius transporto priemonių valdymo įgūdžius ir gebėjimus. Pagal Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. 1V-329 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Egzaminavimo aprašas) 34 punkto (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 1V-1008 redakcija) nuostatas praktikos egzamino metu šalia egzaminuojamojo prie papildomų paminų (jei jos įrengtos) sėdi egzaminuotojas. Jei praktikos egzaminas laikomas Al, A2, A arba BĮ (vairuojama kaip motociklas) kategorijos transporto priemone, egzaminuojamasis stebimas iš kitos, jį lydinčios, transporto priemonės. Įvertinti asmens praktinius transporto priemonių valdymo įgūdžius ir gebėjimus gali tik tam tikras kompetencijas turintis ir tiesiogiai egzamine dalyvaujantis, t. y. kartu su egzaminuojamuoju važiuojantis egzaminuotojas.

9.6. Komisija nagrinėdama asmenų, kurie nesutinka su egzamino rezultatais, apeliacijas, vertina egzaminuotojo priimto sprendimo (įvertintų klaidų) ir jo elgesio atitikimą nustatytiems reikalavimams, tačiau nevertina egzaminuojamojo praktinių transporto priemonių valdymo įgūdžių ir gebėjimų kaip to reikalauja Egzaminavimo aprašo ir Vertinimo aprašo nuostatos.

9.7. Egzamino vertinimas grindžiamas egzamine betarpiškai dalyvaujančio (šalia egzaminuojamojo sėdinčio arba iš lydinčios transporto priemonės jį stebinčio) egzaminuotojo priimtu sprendimu. Egzaminuotojas egzamino metu mato ir vertina daug daugiau aplinkybių nei egzamino vaizdo ir garso įraše gali matyti Komisija. Tam tikrais atvejais net ir iš egzamino vaizdo įrašo, negalima įvertinti vieno ar kito apeliacijoje ginčijamo vairavimo egzamino laikymo momento. Komisija vertina egzaminuotojo priimtą sprendimą, o ne egzaminuojamojo gebėjimus. Jei egzaminuotojas netinkamai įvertino egzaminuojamojo veiksmą kaip klaidą, vadinasi, buvo pažeista egzaminavimo procedūra. Tokio egzamino rezultatas anuliuojamas, o egzaminą egzaminuojamajam leidžiama laikyti iš naujo nemokamai arba grąžinamos už egzaminą sumokėtos įmokos.

9.8. Egzaminuojamoji padarė vieną kritinę klaidą ir penkias nekritines klaidas. Egzamino įvertinimas (neišlaikytas) atitinka Vertinimo aprašo 9.3 papunkčio nuostatą, nurodančią, kad egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro vieną kritinę klaidą, todėl nėra pagrindo anuliuoti egzaminuotojo priimto sprendimo.

10. Pareiškėja nesutikdama su egzamino rezultatu ir Komisijos sprendimu išnagrinėjus pareiškėjos apeliaciją, kreipėsi į teismą, nurodydama, kad Komisija nenustatė visų reikšmingų aplinkybių egzamino metu ir priėmė neteisėtą sprendimą, kartu prašydama atlyginti neturtinę žalą dėl „Regitra“ darbuotojų neteisėtų veiksmų.

11. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu, valdymu, duomenų viešu skelbimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 89 dalį vairavimo egzaminas – nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas. Užtikrindama eismo saugumą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos suderinusi su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, nustato motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygas ir tvarką (Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

13. Egzaminavimo aprašas nustato teisę vairuoti tam tikro tipo ir kategorijos motorinę transporto priemonę įgyti ar susigrąžinti norinčių asmenų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimo sąlygas ir tvarką (Egzaminavimo aprašo 1 punktas). Siekiant išsamiai ir objektyviai įvertinti egzaminuojamojo transporto priemonės valdymo įgūdžius bei gebėjimus, praktikos egzamino metu tikrinama, kaip egzaminuojamasis sugeba pasiruošti ir saugiai vairuoti pasirinktos kategorijos transporto priemonę, o egzaminuojamojo, kuris nori susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemonę, – kaip jis sugeba pasiruošti ir saugiai vairuoti transporto priemonę tos kategorijos, kurios teisę vairuoti nori susigrąžinti. Praktikos egzamino metu daromas vaizdo ir garso įrašas. Vaizdo ir garso įrašymo bei saugojimo įrangos techninius reikalavimus ir naudojimo tvarką tvirtina VĮ „Regitra“ generalinis direktorius (Egzaminavimo aprašo 27 punktas (2012 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 1V-578 redakcija)).

14. Viena bendrųjų egzaminuojamojo pareigų praktikos egzamino metu – visada elgtis kelyje taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui (Egzaminavimo aprašo 35.6 papunktis (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 1V-1008 redakcija)). Kitos pareigos ir veiksmai konkrečiose eismo situacijose nustatyti Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kelių eismo taisyklės) (Egzaminavimo aprašo 35.8 papunktis (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 1V-1008 redakcija)).

15. Egzaminavimo aprašo 38 punkte (2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-329 redakcija) nurodyta, kad praktikos egzamino metu tikrinami Egzaminavimo aprašo 4 priede nurodyti atitinkamos kategorijos transporto priemonės valdymo įgūdžiai ir gebėjimai. Egzaminavimo aprašo 4 priedo (2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-329 redakcija) 3 punkte nurodyta, kad egzaminuotojas turi stebėti, ar egzaminuojamasis tinkamai naudojasi transporto priemonės valdymo įtaisais, sugeba prisitaikyti prie eismo srauto, kelio ir oro sąlygų, pakankamai įvertina kitus eismo dalyvius ir suvokia įvairias eismo situacijas, laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų: 1) važiavimas įkalnėse ir nuokalnėse: važiuoja saugiai, įjungia tinkamą pavarą, sustojęs pasirūpina, kad transporto priemonė nepradėtų judėti savaime; 2) trajektorijos pasirinkimas: teisingai pasirenka eismo juostą, trajektoriją ir vietą eismo juostoje, laikosi trajektorijos, žvalgosi; 3) greitis: pasirenka konkrečiai eismo situacijai tinkamą greitį, neviršija leistino greičio, laikosi saugaus atstumo; 4) manevravimas eismo juostose, lenkimas: teisingai vertina eismo situaciją, kliūtis, matomumą lenkimo ruože, laikosi ženklinimo reikalavimų, laiku rodo signalus, teisingai atlieka manevrą, teisingai įsibėgėja, jungia pavaras, laikosi šoninio intervalo, grįžta į savo eismo juostą; 5) kitas elgesys: tinkamai elgiasi su labiausiai pažeidžiamais eismo dalyviais: vaikais, pėsčiaisiais, dviratininkais ir neįgaliaisiais, sugeba iš anksto nuspėti galimą pavojų, nekliudo ir nesukelia pavojaus kitiems eismo dalyviams, duoda kelią specialiosioms transporto priemonėms; 6) važiavimas per sankryžas: teisingai vertina eismo situaciją, teisingai priartėja, duoda kelią pirmenybę turintiems eismo dalyviams, sustoja, kai to reikalauja šviesoforo ar reguliuotojo signalas; įvertina pėsčiųjų ir dviratininkų veiksmus, apžvelgia situaciją sankryžoje, tinkamai išvažiuoja iš sankryžos; 7) posūkiai: laiku rodo signalus, vertina situaciją persirikiuodamas, teisingai persirikiuoja, pasirenka eismo juostą sukdamas; 8) (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 1V-1008 redakcija) saugus ir taupus vairavimas: važiuoja taip, kad būtų užtikrinta eismo dalyvių sauga, mažinamas degalų naudojimas ir išmetamųjų teršalų kiekis įsibėgėjant, lėtėjant, važiuojant į įkalnę ir nuokalnę, prireikus pavaras perjungia ranka (B, C1, C, D1, D, BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijų transporto priemonės).

16. Vertinimo aprašo 3 punkte, be kita ko, nurodyta, kad egzaminuojamojo įgūdžius ir gebėjimus parodo jo veiksmai. Egzamino metu vertinami klaidingi ar netinkami egzaminuojamojo veiksmai skirstomi į kritines klaidas, nekritines klaidas arba specifines pasikartojančias klaidas. Egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis: 1) padaro devynias ir daugiau nekritinių klaidų (Vertinimo aprašo 9.1 papunktis); 2) padaro šešias nekritines klaidas, kurios vertinamos kaip viena specifinė pasikartojanti klaida (Vertinimo aprašo 9.2 papunktis); 3) padaro vieną kritinę klaidą (Vertinimo aprašo 9.3 papunktis).

17. Pagal Vertinimo aprašo 4 punktą kritinė klaida – veiksmas, kuris: 1) parodo nederamą egzaminuojamojo įgūdžių, gebėjimų lygį ar nepagarbą, neatsargumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu; 2) gali kelti arba kelia grėsmę bet kokiam eismo dalyviui, gali trukdyti arba trukdo saugiai valdyti transporto priemonę (toliau – sudaro potencialiai pavojingą situaciją). Kritinės klaidos, susijusios su egzaminuojamojo įgūdžiais ir gebėjimais, bet tiesiogiai nesusijusios su veiksmais, aprašytais Vertinimo aprašo I skyriuje (Vertinimo kriterijai), vadinamos bendrosiomis kritinėmis klaidomis. Vertinamos keturios bendrosios kritinės klaidos: 1) egzaminuotojo įsikišimas (Vertinimo aprašo 5.1 papunktis); 2) susidūrimas (užvažiavimas ant kliūties ir pan.) (Vertinimo aprašo 5.2 papunktis); 3) pavojinga situacija (Vertinimo aprašo 5.3 papunktis); 4) privalomų nurodymų nevykdymas (Vertinimo aprašo 5.4 papunktis). Vertinimo aprašo 53 punkte nurodytos bendrosios kritinės klaidos – egzaminuotojo įsikišimas žodžiu arba fiziškai, kad: 1) būtų išvengta eismo įvykio; 2) būtų išvengta pavojingos situacijos dėl neadekvataus transporto priemonės valdymo, galinčio sukelti grėsmę eismo saugumui; 3) padėtų egzaminuojamajam bet kokioje egzamino dalyje dėl jo nesugebėjimo, t. y. atliktų už jį veiksmus, kai tai yra būtina saugiam eismui užtikrinti, arba dėl neadekvataus laiko, reikalingo egzaminui užbaigti.

18. Komisija konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti, jog egzaminuotojo įvertinta bendroji kritinė klaida – egzaminuotojo įsikišimas žodžiu arba fiziškai atitinka Vertinimo aprašo 53.1 papunkčio nuostatą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, peržiūrėjusi į bylą pateiktą vaizdo įrašo medžiagą, sprendžia, kad Komisija pagrįstai vadovavosi Vertinimo aprašo 53.1 papunkčio nuostata bei vaizdo įrašu, kurie patvirtina, kad pareiškėja, artėdama prie sankryžos – įvažiuoti į eismo juostą, kur transporto priemonių srautas pagrindiniame kelyje buvo gana didelis, tinkamai neįvertino situacijos, nepasirinko tinkamo greičio, kad nesukeldama pavojaus kitiems eismo dalyviams įvažiuotų į pagrindinį kelią, todėl pripažintina, kad bendroji kritinė klaida buvo nustatyta pagrįstai ir teisėtai.

19. Pareiškėja skunde nurodo, kad Komisija negalėjo atsakyti ir nevertino kokiu greičiu buvo važiuota prieš įvažiuojant į pagrindinį kelią, ir tai, kad pareiškėja nurodo stabdžiusi transporto priemonę, tačiau šie pareiškėjos argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija, kadangi kaip nurodyta Egzaminavimo aprašo 4 priedo (2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-329 redakcija, 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 1V-1008 redakcija) 3 punkte – turi būti vertinama visuma gebėjimų ir įgūdžių vairuojant transporto priemonę, t. y. važiavimas įkalnėse ir nuokalnėse, trajektorijos pasirinkimas, greitis, manevravimas eismo juostose, lenkimas, kitas elgesys, važiavimas per sankryžas, posūkiai, saugus ir taupus vairavimas. Be to, egzaminuotojo įsikišimas žodžiu arba fiziškai yra leistinas, kad būtų išvengta eismo įvykio (Vertinimo aprašo 53. 1 papunktis), todėl nelaikytina egzaminuotojo neteisėtais veiksmais.

20. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje esančią medžiagą, spręstina, kad Komisija tinkamai įvertino egzaminuotojo veiksmus ir pagrįstai pareiškėjos veiksmus (pareiškėjai tinkamai neįvertino situacijos, nepasirinko tinkamo greičio, per vėlai pradėjo stabdyti, kilo grėsmė įvykti eismo įvykiui) egzamino metu įvertino kaip bendrąją kritinę klaidą.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjos apeliaciją, pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus vertino egzaminuotojo veiksmus, dėl to nėra pagrindo naikinti ginčijamų Ataskaitos ir Protokolo. Pareiškėja egzamino metu padarė vieną bendrąją kritinę klaidą, kas sąlygojo egzamino neišlaikymą. Įvertinus Protokolo turinį, konstatuotina, kad jame yra nurodyti teisinis ir faktinis priėmimo pagrindas, protokolinis sprendimas yra motyvuotas ir suprantamas pareiškėjai, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimus, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos keliamų klausimų, susijusių su egzaminuotojo elgesiu egzamino metu bei galimo šališkumo jos atžvilgiu, pažymi, kad atsakovės neginčija fakto, jog egzamino metu – siekiant išvengti eismo įvykio pakeltas egzaminuotojo balso tonas nėra pateisinamas. „Regitra“ ėmėsi atitinkamų veiksmų, kad ateityje tokių situacijų būtų išvengta. Kaip matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo egzaminuotojo elgesį (pakeltą toną) įtakojo pareiškėjos nepakankami transporto priemonės vairavimo įgūdžiai, sukėlę grėsmę įvykti eismo įvykiui. Vien tai, kad egzaminuotojas pakėlė balso toną, nėra pakankamas pagrindas abejoti priimtais sprendimais dėl pareiškėjos padarytų klaidų identifikavimo ir kvalifikavimo (kritinėmis ir/ar nekritinėmis). Pažymėtina, kad egzaminuotojas, atsižvelgiant į jo profesinei veiklai taikomus atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, susidariusios situacijos aspektu buvo pakankamai rūpestingas, atidus ir atsargus, iš esmės tinkamai vykdė pareigas pagal kompetenciją.

23. Pareiškėja neturtinę žalą kildina „Regitra“ darbuotojo neteisėtų veiksmų, t. y. egzamino metu egzaminuotojas pasukdamas vairą į dešinę sukėlė avarinę situaciją ir nepagrįstai Ataskaitoje nurodė bendrą kritinę klaidą, kas lėmė neigiamus išgyvenimus, išlaidas, susijusias su vairavimo pamokomis, patiriamą stresą pakartotinai laikant egzaminą. Prašydama priteisti neturtinę žalą su skundu pateikė: UAB „Norfos vaistinė“ 2023 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaita faktūra (prekės: žolelių arbatos); išrašą iš e. sveikatos portalo apie 2023 m. gruodžio 19 d. apsilankymą gydimo įstaigoje, nurodyti nusiskundimai: (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini); Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos 2015 m. balandžio 9 d. publikacijos (internete) „Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?“ ištrauką.

24. Žala, kilusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, kurio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2–3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

25. CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

26. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.

27. Pareiga įrodyti, kad dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Taip pat yra pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada yra įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas, dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų nebuvo vienkartinio pobūdžio. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007).

28. Konstatavus, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamų Ataskaitos ir Protokolo, byloje nepateikta kitų įrodymų, patvirtinančių egzaminuotojo neteisėtus veiksmus. Pareiškėjos teiginių, kad būtent dėl egzaminuotojo kaltės patyrė stresą ir pablogėjo sveikata, nepatvirtina pareiškėjos pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad pareiškėja susirgo (diagnozuotas (duomenys neskelbtini)) 2023 m. lapkričio 21 d., tik į gydimo įstaigą kreipėsi 2023 m. gruodžio 19 d., o teismo posėdžio metu pasisakydama dėl UAB „Norfos vaistinė“ 2023 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitos faktūros, nurodė, kad vaistų (žolelių arbatų) pirkimas yra susijęs su ankstesniu neišlaikyti vairavimo egzaminu, kas nėra pasekmė, po 2023 m. gruodžio 8 d. neišlaikyto egzamino. Be to, iš į bylą pareiškėjos pateiktos publikacijos ištraukos matyti, kad publikacija yra susijusi su abiturientų patiriama egzaminų baime, t. y. publikuota situacija nėra panaši į pareiškėjos individualią situaciją. Paminėtina ir tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad patyrė nepatogumų derinant su darbdaviu vairavimo pamokų ir egzamino laiką (kada turėjo papildomas pamokas, kiek jų turėjo, ar darbo metu, kada laikė pakartotinai egzaminą). Tai, kad pareiškėja dėl neišlaikyto egzamino galėjo patirti tam tikrus nepatogumus bei nukrypimą nuo įprastos gyvenimiškos veiklos, ir ši situacija galėjo sukelti stresą, neigiamus išgyvenimus, konstatuota ir Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-5994-362/2024, kurioje pareiškėja prašė atlyginti neturtinę žalą dėl 2023 m. lapkričio 17 d. neišlaikyto vairavimo egzamino.

29. Teisėjų kolegija įvertinusi minėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tarp egzaminuotojo veiksmų pareiškėjai laikant egzaminą ir pareiškėjos nurodomos žalos nėra priežastinio ryšio, todėl vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, neturi pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja patyrė neturtinę žalą. LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pažymėjęs, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014).

30. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neturtinės žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos nurodomos neturtinės žalos), todėl valstybei nekilo civilinė atsakomybė ir, atitinkamai, pareiga atlyginti pareiškėjos tariamai patirtą neturtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjos V. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.