- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- eI2-5994-362/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00071-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- V. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. patikslintą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. B. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“ (toliau – ir atsakovė, ir „Regitra“) 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad ji 2023 m. lapkričio 17 d. 15.20 val. laikė praktinio vairavimo egzaminą VĮ „Regitra“ Vilniaus padalinyje. Vadovaujantis Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašu (toliau – Egzaminavimo aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329, pateikė apeliaciją. VĮ „Regitra“ 2024 m. sausio 4 d. pateikė atsakymą kartu su Apeliacijos komisijos posėdžio protokolu. Apeliacija buvo patenkinta, t. y., pripažinti VĮ „Regitra“ darbuotojo neteisėti veiksmai, ir egzamino rezultatas anuliuotas.
Nurodė, kad VĮ „Regitra“ darbuotojo praktinio vairavimo egzamino metu atlikti neteisėti veiksmai yra pripažinti Apeliacijos komisijos – egzaminuotojas pažeidė šias teisės normas: Egzaminavimo aprašo 42, 36 ir 37 punkto nuostatas. Priežastinis ryšys: nesant neteisėtiems VĮ „Regitra“ darbuotojo veiksmams (jam rodant savo nekompetenciją (negebant priimti sprendimo, ar egzamino metu padaryti kritinė klaida ar ne), viršijant savo įgaliojimus, demonstruojant savo galią, komentuojant pareiškėjos vairavimo įgūdžius egzamino metu (kai to daryti negalėjo), tokiu būdu darant neteisėtą spaudimą nutraukti egzaminą ir pan.), galimai būtų išlaikiusi egzaminą, nebūtų patyrusi neigiamų išgyvenimų, sveikatos pablogėjimo, pablogėjusio miego ritmo, nebūtų tekę vėl pirkti papildomų vairavimo pamokų, derinti laisvo laiko vairavimo pamokoms su darbdaviu ir pan. Taigi žalingi padariniai kilo iš VĮ „Regitra“ darbuotojo neteisėtų veiksmų, t. y., nesant šiems egzaminuotojo veiksmams, tokio pobūdžio žalingi padariniai nebūtų atsiradę. Kaltė: pažymėjo, kad teisės aktus pažeidė valstybės įmonės darbuotojas, kurio darbui, kompetencijai ir kvalifikacijai yra keliami aukštesni reikalavimai. Tik asmuo, turintis visas reikiamas kompetencijas, gali vertinti naujai pradedančių vairuotojų vairavimo įgūdžius. Tokio pobūdžio darbo poziciją gali užimti tik rūpestingi, atidūs ir aukštą moralę turintys asmenys. Egzaminuotojams, atstovaujantiems valstybinei įstaigai ir reprezentuojantiems jos vardą, yra nustatyta padidinta atsakomybė tiek prieš žmogų, tiek ir prieš valstybę. Apeliacijos komisijos pripažintas VĮ „Regitra“ darbuotojo teisės aktų pažeidimas neginčijamai patvirtina šio egzaminuotojo tyčinę kaltę. Neturtinė žala atsirado dėl VĮ „Regitra“ darbuotojo neteisėtų tyčinių veiksmų. Pareiškėja nurodo, kad Apeliacijoje ir šiame skunde aprašytas VĮ „Regitra“ darbuotojo neteisėtas ir neetiškas elgesys sukėlė neigiamus emocinius išgyvenimus, kadangi egzamino metu buvo pažeminta, iš jos buvo atvirai tyčiotasi, galiausiai įsiterpta į egzaminą, kai to egzaminuotojas daryti negalėjo, replikavo jos vairavimo įgūdžius, darė akivaizdų spaudimą verčiant ją nutraukti egzaminą ir pan. Pažymėjo, kad kiekvienam egzaminui reikia pasiruošti, derinamas laikas su darbdaviu dėl papildomų vairavimo pamokų ir egzamino laiko, išgyvenama stresinė būsena prieš egzaminą, už egzaminą mokami pinigai, o nuėjus laikyti egzamino, tai pirmiausia tikiesi, kad egzaminuotojas bus kompetentingas ir taktiškas, o ne pasišaipydamas uždavinės klausimus, replikuos jos vairavimo įgūdžius, trukdys susikaupti per egzaminą, savo veiksmais akivaizdžiai sieks privesti prie egzamino neišlaikymo arba „savanoriško“ egzamino nutraukimo, nuo egzamino pradžios demonstruos savo galią, tokiu būdu priversdamas suabejoti savo vairavimo įgūdžiais ir mažindamas savivertę ir pasitikėjimą savimi. Toks egzaminuotojo elgesys lėmė ir šiuos papildomus nepatogumus: sutrikusį miego ritmą, pakilusį streso lygį, pakartotinį egzamino laikymą, pastangas atstatyti pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis ir pan. Atsirado nuolatinis nerimas, padidėjęs stresas prieš kitą egzaminą, baimė patekti vėl pas tą patį egzaminuotoją (VĮ „Regitra“ atsakyme į Apeliaciją nurodė negalinti užtikrinti, kad kito egzamino laikymo metu nepateksiu pas tą patį egzaminuotoją). Dėl patirto streso, neigiamų išgyvenimų nusilpo imunitetas, dėl ko nuo 2023-11-21 pablogėjo sveikata. Tęsiantis nuolatiniam stresui (dėl patirtų neigiamų išgyvenimų), papildomų vairavimo pamokų, nuolat derinant su darbdaviu vairavimo laiką, laisvos egzamino vietos paieškų ir kitų aplinkybių, kurias sąlygojo neteisėtas VĮ „Regitra“ darbuotojo elgesys, teko kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Regitra“, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėja 2023 m. lapkričio 20 d. atsakovo atstovui pateikė 2023 m. lapkričio 18 d. apeliaciją dėl vairavimo praktikos egzamino (toliau – egzaminas), kurį laikė 2023 m. lapkričio 17 d. (egzamino pradžia 15.20 val.) atsakovo atstovo Rytų Lietuvos klientų aptarnavimo centro Vilniaus padalinyje, rezultato panaikinimo. 2024 m. sausio 3 d. Apeliacijos komisija (toliau – komisija) išnagrinėjusi pareiškėjos apeliaciją, priėmė vieną iš Apeliacijos komisijos nuostatų, patvirtintų VĮ ,,Regitra“ generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-169 (toliau – Nuostatai) 17 punkte numatytų galimų sprendimų, t. y. anuliavo egzamino rezultatą ir leido pareiškėjai pasirinkti arba perlaikyti egzaminą nemokamai, arba grąžinti jai už egzaminą sumokėtą įmoką.
Pažymėjo, kad Komisija, vadovaudamasi Nuostatais, kurie reglamentuoja komisijos kompetenciją, darbo organizavimą, su teorinių žinių ir praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių bei gebėjimų patikrinimo įvertinimu nesutinkančių asmenų apeliacijų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų apskundimo tvarką (1 punktas), išnagrinėjo pareiškėjos apeliaciją ir nustačiusi, kad atsakovo atstovo įgaliotas darbuotojas netinkamai laikėsi teisės aktų reikalavimų, tenkino pareiškėjos apeliaciją, tačiau vien šios sąlygos – neteisėtų veiksmų, buvimas, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėja dėl atsakovo atstovo įgalioto darbuotojo egzamino metu patyrė neturtinę žalą. Nurodo, kad pareiškėja iškreipia komisijos priimto protokolinio sprendimo turinį. Komisija egzamino rezultatą anuliavo ne dėl egzaminuotojo netinkamo elgesio, į kurį akcentuojasi pareiškėja, o, būtent, viršijus įgaliojimus, demonstravimo savo galios ar komentavimo, o dėl teisės aktų nustatytų procedūrinių pažeidimų. Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos apraše (toliau – Egzaminavimo aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329, aprašytos egzamino procedūros yra tokios, kad egzaminuojamiesiems negalėtų kilti jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad jiems bus sudarytos pademonstruoti savarankiško vairavimo įgūdžius bei gebėjimus, o egzaminuotojas, vertindamas, nepriims subjektyvaus sprendimo. Nustačiusi, kad egzaminuotojas nevykdė Egzaminavimo aprašo 36, 37 ir 42 punktų Komisija negalėjo pripažinti egzamino tinkamai priimtu, nes toks pripažinimas paneigtų pareiškėjos teisę į išsamų ir objektyvų jos įgūdžių bei gebėjimų įvertinimą. Dėl procedūrinių pažeidimų anuliuotas egzamino rezultatas reiškia, kad egzaminuotojas, nevykdydamas egzamino tvarkai (procedūrai) nustatytų keliamų reikalavimų, negalėjo išsamiai ir objektyviai įvertinti egzaminuojamosios transporto priemonės valdymo įgūdžių bei gebėjimų visa apimtimi, kuri nurodyta Egzaminavimo apraše ir Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų apraše, patvirtintame Valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-223 (toliau – Vertinimo aprašas). Pažymėjo ir tai, kad pareiškėja, teikdama apeliaciją, neginčijo egzamino metu padarytų dviejų kritinių klaidų ir vienos bendrosios kritinės klaidos, todėl komisija ir nevertino ar atsakovo atstovo įgaliotas darbuotojas tinkamai įvertino pareiškėjos veiksmus. Pareiškėja, bandydama pagrįsti galimai patirtą 5000 Eur dydžio neturtinę žalą, prideda išrašą iš e. sveikatos sistemos, kuriame nurodyta, kad, cituojama ,,sušalo mokymuose, atsirado sloga ir gerklės skausmas, kimimas, simptomai aprimo ir atsirado kosulys, sausas, kuris tęsiasi iki šiol, tiek dienos, tiek nakties metu. Prieš 1 sav. atsirado bendras silpnumas, šiąnakt pradėjo daug prakaituoti, atsirado sloga“. Pateiktas išrašas tik nurodo pareiškėjos 2023 m. gruodžio 19 d. sveikatos būklę, bet ne priežastinį ryšį su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais. Beje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis 2023 m. gruodžio mėn. skaičius Vilniaus apskrityje buvo išaugęs dvigubai.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų patyrė sutrikusį miego ritmą, pakilusį streso lygį, pakartotinį egzamino laikymą. Atsirado nuolatinis nerimas, padidėjęs stresas prieš egzaminą ir pan. Kaip jau minėta pirmiau, pareiškėjos apeliacija tenkinta ne dėl to, kad komisija konstatavo, jog atsakovo atstovo įgaliotas darbuotojas neteisingai įvertino pareiškėjo veiksmus kritinėmis klaidomis, o dėl to, kad buvo nesilaikyta egzaminavimo procedūros, taigi, nagrinėjamu atveju (esant procedūriniams pažeidimams) pareiškėja negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, jog jos laikyto egzamino rezultatas būtų įvertintas kaip teigiamas. Pažymi, kad pareiškėja, nurodydama patirtos 5000 Eur neturtinės žalos dydį, jo nediferencijuoja pagal patirtos žalos pobūdį, nepagrindžia įrodymais ar objektyviais duomenimis, o dėsto tik bendro pobūdžio abstrakčius teiginius. Pareiškėja nepagrindė ir neindividualizavo dėl minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nėra duomenų, jog dėl neteisėtų veiksmų atlikimo būtų kilusios realios pasekmės pareiškėjos fizinei sveikatai ar būtų sutrikdyta jos psichologinė būsena, dėl ko būtų prireikę specialistų pagalbos. Atsakovas mano, jog, jeigu pareiškėja ir patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, tai įvertinus visas ginčo aplinkybes bei įrodymus, nėra pagrindo priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o komisijos priimtas protokolinis sprendimas leisti pareiškėjai nemokamai laikyti egzaminą arba sumokėtos įmokos už egzaminą grąžinimas, laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjos pažeistai teisei apginti, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos V. B. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos V. B. reikalavimo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. lapkričio 20 d. VĮ „Regitra“ pateikė 2023 m. lapkričio 18 d. apeliaciją dėl vairavimo praktikos egzamino, kurį laikė 2023 m. lapkričio 17 d. atsakovo atstovo Rytų Lietuvos klientų aptarnavimo centro Vilniaus padalinyje, rezultato panaikinimo. 2024 m. sausio 3 d. Apeliacijos komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos apeliaciją, priėmė sprendimą anuliuoti egzamino rezultatą ir leido pareiškėjai pasirinkti: arba perlaikyti egzaminą nemokamai, arba grąžinti jai už egzaminą sumokėtą įmoką. Pareiškėja, vadovaudamasi CK 6.271 straipsniu, kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Nagrinėjamoje byloje pagal faktines bylos aplinkybes būtina nustatyti, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-69/2012). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-309/2013; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; ir kt.).
Dėl neteisėtų veiksmų. Pareiškėja skunde teigia, kad, VĮ ,,Regitra“ darbuotojo praktinio vairavimo egzamino metu atlikti neteisėti veiksmai yra pripažinti Apeliacijos komisijos – egzaminuotojas pažeidė šias teisės normas: Egzaminavimo aprašo 42, 36 ir 37 punkto nuostatas, šios aplinkybės neginčija ir atsakovė.
Egzaminavimo aprašo 36 punkto nuostata nurodo, jog egzaminuojamųjų, vairuojančių A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų TP, praktikos egzaminas kelyje tęsiasi ne mažiau kaip 25 minutes. Taip pat 37 punkto nuostata nurodo, kad praktikos egzaminui kelyje skirtas laikas turi būti išnaudojamas optimaliai, kad galima būtų išbandyti egzaminuojamąjį įvairiomis eismo sąlygomis, ypatingą dėmesį atkreipiant į jų pasikeitimus. Į šį laiką neįskaičiuojamas egzaminuojamojo pasitikimas ir supažindinimas su praktikos egzamino sąlygomis, tvarka ir TP valdymu, pabandymas važiuoti, pasirengimo saugiai važiuoti patikrinimas, specialiųjų važiavimo manevrų atlikimas ir praktikos egzamino rezultatų paskelbimas. Aprašo 42 punkte nustatyta, kad tik pasibaigus praktikos egzaminui egzaminuotojas raštu suformuluoja ir dalykiškai pagrindžia egzaminuojamojo TP valdymo įgūdžių ir gebėjimų įvertinimą bei praktikos egzamino rezultatą, o egzaminuojamąjį apie tai informuoja žodžiu ir raštu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, susipažinęs su byloje esančiu apeliacinės komisijos posėdžio protokolu, su pateiktu egzamino vaizdo įrašu, sutinka, kad egzaminuotojas pažeidė Aprašo 42 punktą, kai egzaminui nepasibaigus komentavo, jog „neadekvatu tuščioje gatvėje parkuotis 4-5 minutes“, klausė, kokiu atstumu pareiškėja sustojo nuo stovinčio automobilio, teigė, kad ji nuo stovinčio automobilio nutolo penkis metrus, nors prieš atliekant manevrą buvo nurodyta sustoti ne toliau kaip trys metrai. Pagal Aprašo 42 punktą, visos šios pastabos turėjo būti išsakytos tik po egzamino. Kaip matyti iš egzamino vaizdo įrašo, egzaminuotojas, pareiškėjai pabaigus manevrą, komentavo apie atstumą iki kito automobilio, tačiau nesakė, jog pareiškėja padarė kritinę klaidą ar kad nutraukia manevrą. Pati pareiškėja, diskutuodama apie tai, jog nors ji ir gana ilgai atlikinėjo manevrą, tačiau laikas, per kurį ji tai turi padaryti, nėra niekur reglamentuotas, pasakė, kad: „jei jūs įrašėt kritinę klaidą, aš nepageidauju tęsti egzamino“. Į tai pareiškėjai buvo atsakyta „supratau, egzaminas nutrauktas“.
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes konstatuotina, kad aptarti egzaminuotojo veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme vertinamas kaip valdžios institucijos neteisėtas veiksmas. Iš to darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju esminė viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlyga – valdžios institucijos neteisėti veiksmai – nustatyta. Tačiau siekiant nustatyti, ar atsakovei dėl neteisėtų veiksmų kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjai dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).
Akcentuotina, kad teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo maksimų turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų, kaip tam tikrų definicijų, suvokimo pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, t. y. neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; kt.).
Pareiškėja nurodo, kad dėl netinkamo egzaminuotojo elgesio jai sutriko miego ritmas, pakilo streso lygis, ji turėjo pakartotinai laikyti egzaminą, atsirado nuolatinis nerimas, baimė patekti vėl pas tą patį egzaminuotoją. Dėl patirto streso, neigiamų išgyvenimų nusilpo imunitetas, dėl ko nuo 2023 m. lapkričio 21 d. pablogėjo sveikata. Tęsiantis nuolatiniam stresui (dėl patirtų neigiamų išgyvenimų), papildomų vairavimo pamokų, nuolat derinant su darbdaviu vairavimo laiką, laisvos egzamino vietos paieškų ir kitų aplinkybių, kurias sąlygojo neteisėtas VĮ „Regitra“ darbuotojo elgesys, teko kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Taigi tokiu būdu dvasiai išgyvenimai perėjo į fizinį skausmą, t. y., sveikatos sutrikimus.
Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja patyrė didelį stresą ir pablogėjo jos sveikatos būklė. Tai, jog esant peršalimo ligų sezonui (lapkričio mėn.) pareiškėja susirgo, atsirado sloga, gerklės skausmas, kosulys, o 2023 m. gruodžio 19 d. nustatytas COVID-19 virusas (duomenys iš pareiškėjos pateikto e.sveikatos išrašo), negali būti siejama su pasekme dėl neišlaikyto egzamino vairavimo. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie savo kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Nepateikė jokių įrodymų kad patyrė nepatogumų derinant su darbdaviu vairavimo pamokų ir egzamino laiką (kada turėjo papildomas pamokas, kiek jų turėjo, ar darbo metu, kada laikė pakartotinai egzaminą). Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad byloje nustatytų neteisėtų veiksmų poveikis keitėsi pareiškėjai palankia prasme – egzamino rezultatas buvo panaikintas ir pareiškėjai leista pasirinkti – arba perlaikyti egzaminą nemokamai, arba grąžinti jai už egzaminą sumokėtą įmoką. Atsižvelgdamas į minėtų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai kilo jos nurodyta neturtinė žala. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014).
Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad dėl neišlaikyto vairavimo egzamino pareiškėja galėjo patirti tam tikrus nepatogumus bei nukrypimą nuo įprastos gyvenimiškos veiklos, ši situacija galėjo sukelti stresą, neigiamus išgyvenimus. Tačiau byloje nėra duomenų, jog egzaminuotojo komentarai buvo priežastis egzamino neišlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad net pati pareiškėja skunde nurodo, kad jei ne egzaminuotojo netinkamas elgesys, ji „galimai būtų išlaikiusi egzaminą“, t. y. ji pati nėra įsitikinusi, kad egzaminą būtų išlaikiusi. Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju įrodinėjant vienokią ar kitokią aplinkybę negalima remtis prielaidomis, kas galbūt galėjo būti. Teismas vertina, kad iš vaizdo ir garso įrašo matyti, kad egzaminuotojo užduotas klausimas neturėjo įtakos pareiškėjos gebėjimams / negebėjimams atlikti specialųjį važiavimo manevrą. Kaip matyti iš informacijos apie egzamino eigą, pareiškėja egzamino metu padarė vieną nekritinę ir dvi kritines klaidas. Apeliacijos komisija egzamino rezultatą anuliavo ne dėl neteisingai įrašytų klaidų, o nustačiusi, kad egzaminuotojas pažeidė egzaminavimo procedūrą. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad tarp egzaminuotojo veiksmų pareiškėjai laikant egzaminą ir pareiškėjos nurodomos žalos nėra priežastinio ryšio.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nėra nagrinėjamu atveju būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neturtinės žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos nurodomos neturtinės žalos), todėl valstybei nekilo civilinė atsakomybė ir, atitinkamai, pareiga atlyginti pareiškėjos tariamai patirtą neturtinę žalą.
Likusieji pareiškėjos ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos V. B. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.