Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Vytautui Sketeriui, suinteresuotam asmeniui V. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagal E. V. pareiškimą, suinteresuotas asmuo – V. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš pareiškėjos pareiškimo, suinteresuoto asmens paaiškinimų, bei byloje esančių rašytinių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. L., a.k(duomenys neskelbtini) mirė 2014m. liepos 25 d. (mirties liudijimas, b.l.3). Įvaikinimo liudijimas ir pareiškėjos gimimo liudijimas įrodo, kad E. V. (iki santuokos sudarymo L.) yra mirusiosios D. L. dukra (b.l.8,9). Pareiškėjos atstovo paaiškinimus apie socialinę pareiškėjos padėtį patvirtina rašytiniai įrodymai: iš Valstybės įmonės Registrų centro pažymos (b.l.22) matyti, kad E. V. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi; Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Rokiškio kaimiškoji seniūnija pateikė pažymą (b.l.23), kurioje nurodo, kad E. V. ir jos nepilnametė dukra V. V. nuo 2012m. gruodžio 6d. įtrauktos į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Rokiškio rajono savivaldybėje. Byloje yra pateiktas pareiškėjos neįgaliojo pažyma (b.l.16), iš kurios matyti, kad pareiškėja turi neįgalumą nuo vaikystės neterminuotai.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Privalomosios palikimo dalies paskirtis yra tikslinė - apsaugoti įpėdinio, kuriam reikalingas išlaikymas, turtinius interesus. Pagal Civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalies prasmę asmenys, kuriems reikalingas išlaikymas, yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių, t. y. jie nedarbingi dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai, o jeigu ir gauna pajamų, tai jos nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Preziumuojama, kad palikėjo vaikai, turintys invalidumą, pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei jam preziumuojamas išlaikymo reikalingumas nepaneigtas bendra tvarka (CPK 182 str. 4 p.), o įrodinėjimo, siekiant paneigti išlaikymo reikalingumą, našta tenka testamentiniam įpėdiniui, ginčijančiam šią prezumpciją pagal įstatymą.

Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs (civ. byla Nr. 3K-3-173/2009), kad išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi, ar palikėjo mirties dieną buvo kompetentingų institucijų nustatytas ar ne darbingumo lygis, invalidumo grupė asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį. Formuojama vieninga teismų praktika, kad tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (CK 1.5 str. 4 d.; LAT civ. bylos Nr. 3K-3-33/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje dėl išlaikymo reikalingumo nustatymo yra konstatavęs, kad įrodinėjimo dalykas tokiose bylose neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatyme siejama ne su viena ar keliomis iš išvardytų aplinkybių, todėl net jų konstatavimas nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad tokiam asmeniui reikalingas išlaikymas. Išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, invalidumo grupė, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad motinos mirties dieną pareiškėja neturėjo pakankamai pajamų būtinoms reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti. Iš pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymų apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas nustatyta, kad pareiškėjos pajamas sudaro gaunama 177,01 Eur (611,17Lt) maitintojo netekimo pensija (b.l.19,33).

Bylos nagrinėjimo metu negauta įrodymų, kad pareiškėja būtų savo kaltais veiksmais sukūrusi savo sunkią materialinę padėtį ir palikimo atsiradimo metu galėjo būtiniausias gyvenimo reikmes patenkinti be išlaikymo. Įvertinęs pateiktus įrodymus ir išanalizavęs nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjai E. V. jos motinos D. L. mirties dieną - 2014m. liepos 25d. buvo reikalingas išlaikymas.

Juridinis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai pretenduoti į privalomąją palikimo dalį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260, 270, 448

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. V. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog 2014m.liepos 25d. D. L., a.k(duomenys neskelbtini) mirties dieną pareiškėjai E. V., a.k(duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Rokiškio rajono apylinkės teismą.