Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3887-800/2016 pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui A. A., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, uždarajai akcinei bendrovei „MCB Finance“ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme ieškovė yra pateikusi ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, t. y. nesuformulavo ieškinio reikalavimų dėl viso santuokoje įgyto turto padalijimo, kaip tai numato CPK 382 straipsnio 4 punkto reikalavimai, nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – išsamiai suformuluoti ieškinio reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo arba šio buto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe; ieškovei pareiškus reikalavimą pripažinti minėtą butą jos asmenine nuosavybe, įpareigojo ieškovę pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jog butas buvo įgytas už asmenines ieškovės lėšas bei sumokėti žyminį mokestį, paskaičiuotą, pagal pateikiamą santuokoje įgyto buto vidutinę rinkos vertę.

Nesutikdama su skundžiama nutartimi, apeliantė pažymėjo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir jam sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija netaikoma, kadangi minėtas turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio (ieškovės) vardu, be to, Nekilnojamojo turto registre nenurodyta, kad minėtas butas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl, ieškovės nuomone, ieškinio trūkumai nustatyti nepagrįstai.

Taigi, byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino LR civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto teisinį režimą ir ieškinio trūkumų šalinimą.

CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, tačiau kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas.

Pažymėtina, kad ieškiniui dėl santuokos nutraukimo, be bendrųjų Civilinio proceso kodekse numatytų turinio reikalavimų, papildomai keliami CPK 382 straipsnyje nurodyti specialieji reikalavimai, kuriuos lemia bylų dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo specifika. Minėto straipsnio 4 punktas numato, kad ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodoma duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi. Šių reikalavimų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, o tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Taigi darytina išvada, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo šalys turi procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (jo kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Iš pateikto ieškinio turinio ir suformuluotų reikalavimų matyti, kad ieškovė kaip dalintiną nekilnojamąjį turtą nuroto tik pastatą – sodo pastatą su kiemo inžineriniais statiniais bei 0,06 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), prašydama jį priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad santuokos metu ieškovės vardu yra įgytas ir kitas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10), kuris į ieškinyje nurodyto dalintino turto masę nėra įtrauktas. Ieškovės vertinimu, minėtas nekilnojamasis turtas yra jos asmeninė nuosavybė, todėl nėra pagrindo šį turtą dalinti. Nesant byloje įrodymų, kad sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi, su minėtu apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 1993 m. vasario 26 d. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1999 m., t. y. santuokos metu. Tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau ir SŠK) 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) ir jo dalijimo (ar nedalijimo) klausimus, turi būti vadovaujamasi CK atitinkamomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015).

CPK 385 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas be kitų klausimų privalomai turi išspręsti sutuoktinių turto padalijimo klausimą. Pažymėtina, kad bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.). Tuo tarpu ieškovės minima sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Aptartų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad santuokos metu nekilnojamojo turto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre vieno sutuoktinio vardu neatleidžia bylos šalių nuo pareigos teikiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nurodyti visą santuokos metu įgytą sutuoktinių dalintiną turtą, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad įrašas Nekilnojamojo turto registre yra prima facie įrodymas, kad santuokos metu įgytas turtas yra arba asmeninė apeliantės nuosavybė ir jo nereikia įtraukti į dalintiną turtą teikiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ir tinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeista. Kadangi apylinkės teismo nutartimi nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas yra pasibaigęs, ieškovei nustatytinas naujas terminas iki 2016 m. kovo 18 d. ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teisėjas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei I. A. ( a. k. (duomenys neskelbtini) naują terminą iki 2016 m. kovo 18 d. ieškinio trūkumams, nurodytiems Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartyje, pašalinti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.