Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-05-24 · Civilinė byla Nr. e2SP-7175-665/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-24
Bylos Nr.
e2SP-7175-665/2018
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00482-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Čereškevičienė
Suinteresuotas asmuo
R. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2SP-7175-665/2018Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00482-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 24 d.Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Gražina Čereškevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „J. I.“ su suinteresuotu asmeniu R. Z. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja UAB „J. I.“ kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti tarp pareiškėjos ir R. Z. sudarytą taikos sutartį. Nurodė, kad 2018-01-15 pareiškėja ir pradinis kreditorius UAB „Tele2“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į sutartimi perleistą įsiskolinimą R. Z. vardu. 2018-04-25 R. Z. su pareiškėja pasirašė taikos sutartį, kuria įsipareigojo grąžinti įsiskolinimą taikos sutartyje nustatyta tvarka ir grafiku.

Prašymas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Dėl taikos sutarties, sudarytos CK 6.983–6.986 straipsniuose nustatytu pagrindu bei tvarka, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Pažymėtina, kad siekiant taikiai išspręsti ginčą, taikos sutartyje turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos šalių suderintos sąlygos, kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią, yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje taikos sutartyje nurodyta, jog R. Z. skola bendroje sumoje sudaro 374,78 Eur, tačiau pagal reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedo išrašą, pateiktą kartu su prašymu patvirtinti taikos sutartį, R. Z. skola sudaro 244,95 Eur. Taikos sutartyje turėtų būti konkrečiai nurodyta, kas sudaro bendrą R. Z. skolos sumą, t. y. detalizuota, kokia skolos suma yra negrąžinta, kokia priskaičiuotų delspinigių suma, kartu nurodant delspinigių dydį ir laikotarpį, už kurį jie buvo priskaičiuoti (jei buvo skaičiuoti). Taigi, aukščiau aptarta taikos sutarties nuostata neatitinka taikos sutarties sąlygoms keliamų reikalavimų aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti taikos sutarties sąlygas. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų darytina išvada, kad pareiškėja UAB „J. I.“ ir R. Z. taikos sutartimi aptarė teises ir pareigas, kildinamas iš pateiktos sutarties dėl judriojo ryšio paslaugų teikimo, sudarytos tarp UAB „Tele2“ ir R. Z., tačiau taikos sutarties 5 p. nurodoma, kad skolos atsiradimo pagrindas – vartojimo kredito sutartis. Teismui nėra pateikti duomenys apie sudarytą vartojimo kredito sutartį. Esant tokioms aplinkybėms teismas atsisako patvirtinti pateiktą taikos sutartį (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

Nagrinėjant bylą CPK XXXIX skyriuje reglamentuota supaprastinto proceso tvarka, prašymo trūkumų šalinimo institutas netaikomas, nes tai turėtų neigiamą įtaką teismo proceso operatyvumui bei lemtų prašymo išnagrinėjimo termino, numatyto CPK 582 straipsnio 2 dalyje, pažeidimą.

Nutartys dėl taikos sutarčių atsisakymo tvirtinti apeliacine tvarka neskundžiamos (CPK 582 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017). Išaiškinama, kad teismo atsisakymas tvirtinti taikos sutartį, neatima teisės pasikeitus aplinkybėms ar pašalinus priežastis, dėl kurių atsisakyta tvirtinti taikos sutartį, iš naujo kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniais teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti pareiškėjos UAB „J. I.“ pateiktą taikos sutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Gražina Čereškevičienė