Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1-127-350/2015

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-10-16
Bylos Nr.: 1-127-350/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-27982-2015-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Gaputis (pirm.), Donatas Jatužis, Valdas Ciesiūnas
Kaltinamasis: V. D., R. C.
Nukentėjusysis: G. G.
Advokatai: Valdas Bivainis

Kategorijos

1.2.3.2.8Nužudymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 8 p.)
1.2.3.2.6Nužudymas kankinant ar kitaip žiauriai (BK 129 str. 2 d. 6 p.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
2.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.13Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-127-350/2015Proceso Nr. 1-01-1-27982-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.8; 1.2.3.2.6; 1.1.8.6.2; 1.1.7.2.7; 2.3.2.2; 2.3.6.4.5.1; 1.1.8.13; 2.1.8; (S)

N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio,

teisėjų Donato Jatužio, Valdo Ciesiūno,sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant prokurorams Ričardui Juozainiui, Valdemarai Chodorcevičienei

gynėjams advokatams Valdui Bivainiui, Kęstučiui Rakauskui,kaltinamiesiems V. D., R. C.,nukentėjusiajai G. G.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvis, LR pilietis, gyv. R. k., I. sen., Ignalinos raj., 8 kl. išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, laikomas neteistu (teistumai išnykę), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 8 punktą.

R. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) , I., 11kl. išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, teistas: 2010-10-14 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 4 MGL ( 520 Lt) bauda, kuri to paties teismo 2013-02-05 nutartimi pakeista dviejų parų areštu, arešto bausmę atlikęs; 2013-03-04 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 20 parų areštu, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. C. ir V. D., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, 2015 metų gegužės 17 dieną apie 18 val. bute, esančiame I., (duomenys neskelbtini) , pasinaudoję menkaverte dingstimi sumušė S. B., o būtent: V. D. rankomis, kojomis, su metaliniu semtuvėliu, metaliniu žarstekliu bei foteliu sudavė ne mažiau 13 smūgių į nugarą, 15 smūgių į rankas ir 12 smūgių į sėdmenis bei kojas, padarydamas jam nugaros sumušimą, pasireiškusį daugybinėmis kraujosruvomis nugaroje, dešiniųjų V-VI ir VIII, kairiųjų V-VI (viengubais) ir dešiniojo VII (dvigubu) lūžiais su kairiojo plaučio, kairės krūtinplėvės lapelio pažeidimais ir oro susikaupimu dešinėje krūtinės ertmėje, daugybines poodines kraujosruvas rankose, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus sėmenyse ir kojose, bei V. D. ir R. C. bendrai sudavė ne mažiau 12 smūgių nukentėjusiajam į galvą, padarydami galvos sumušimą, pasireiškusį daugybinėmis kraujosruvomis galvoje, muštinėmis žaizdomis veide, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu, dėl ko, nuo suduotų smūgių į galvą visumos, S. B. tą pačią dieną 23.30 val. V. ligoninėje mirė, tokiu būdu tyčia, dėl chuliganiškų paskatų o V. D., suvokdamas, kad ilgalaikiu intensyviu mušimu, daugybės sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias, ir itin žiauriai, nužudė S. B..

Kaltinamasis R. C. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2015 m. gegužės 17 d., su tuo metu pas jį laikinai apsistojusiu pusbroliu V. D., girtavo. V. D. buvo išėjęs ieškoti pinigų alkoholiui ir grįžo su nepažįstamu vyriškiu, vardu S., atsinešusį alaus ir burnos skalavimo skysčio, kurį visi gėrė. Netrukus jis prigulė, nes pasijuto apsvaigęs ir užsnūdo. Prabudęs išgirdo garsus, panašius į muštynes, iš sakomų žodžių suprato, kad konfliktas vyko dėl V. D. buvusios draugės. Pamatė V. D. mušantį S. rankomis, kojomis, po to trenkiantį gulinčiam nukentėjusiam foteliu ir metaliniu žarstekliu. Kad smurto naudojimo metu kas nors būtų užėjęs į butą, nepamena. Nukentėjęs buvo kruvinas, todėl liepė V. D. jį išvesti. V. D. pasakė, kad vienas nukentėjusio neištemps, todėl jam padėjo išvilkti gulintį nukentėjusį į lauką. S. tuo metu buvo gyvas, bandė kažką sakyti, dejavo. Grįžęs į namus skuduru valė kraują. Krauju galėjo išsitepti ir iki tol, nes kraujo namuose buvo daug, galėjo kur priliesti. Medikų nukentėjusiajam nekvietė, nes manė, kad dėl lauke gulinčio asmens bus iškviesta policija, bijojo būti išvežtas į policijos įstaigą dėl kilusio konflikto ir uždarytas į areštinę. Dėl to, ištempus nukentėjusį į lauką, kaimynės paprašė jį ir V. D. kuriam laikui užrakinti rūsyje. Kad nukentėjęs gali mirti, negalvojo. Apie jo mirtį sužinojo tik būdamas Utenos areštinėje. Pats nukentėjusiojo nemušė, dėl jo mirties nėra kaltas. Jaučia kaltę tik todėl, kad nekvietė policijos. Nukentėjęs į jo butą atėjo sveikas, mirė tik todėl, kad buvo sumuštas V. D.. V. D. charakteryje iki tol agresijos nebuvo pastebėjęs.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2015-05-28 ir 2015-07-20 nurodė mušęs nukentėjusį. Šiuos savo parodymus neigia, nes jie neatitinka tikrovės. Save apkalbėjo tik todėl, kad 2015 m. gegužės 20 d. jo atžvilgiu du policijos pareigūnai vartojo smurtą, mušė rankomis į pilvą, per kojas, tačiau žymių neliko. Policijos pareigūnai tai darė versdami jį prisipažinti nusikaltimo padarymu, tačiau kokias nors konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes nurodyti neliepė, teksto nediktavo ir jis tiek savo ranka rašytame paaiškinime, tiek vėlesnėse apklausose nurodė savo paties sugalvotas aplinkybes, kokius parodymus davė V. D., nežinojo ir nežino, kodėl jo išgalvoti parodymai dėl jo nukentėjusiajam suduotų smūgių kiekio ir vietų, kad nukentėjusiam sudavė į galvą sutampa su V. D. parodymais. Su V. D. nesusipykęs ir pastarasis apkalbėti jį neturi jokio pagrindo.

2015 m. gegužės 20 d. rašytame paaiškinime R. C. nurodė, kad įvykio metu sudavė gulinčiam nukentėjusiajam ranka 2-3 smūgius, V. D. nukentėjusį mušė rankomis, kojomis, metaliniu žarstekliu ( t. 1 b. l. 133).

Tyrimo metu apklaustas įtariamuoju 2015-05-25 R. C. nurodė, kad gulinčiam nukentėjusiajam supykęs sudavė ne mažiau dviejų smūgių dešinės rankos kumščiu į galvą todėl, kad po to, kai nukentėjusį rankomis, kojomis, žarstekliu ir foteliu sumušus V. D., aplinkui gulintį nukentėjusį buvo daug kraujo. Po to nukentėjusį abu ištempė į lauką ir paliko (1t. b.l.135-136).

Tokius pat parodymus R. C. davė ir 2015-05-28 parodymų patikrinimo vietoje metu, ir papildomai apklausiamas įtariamuoju 2015-07-20 (1 t. b.l. 138-144, 150-151)

Iš alkotesterio užfiksuotų rodmenų matyti, kad 2015-05-18 6.24 val. R. C. nustatytas 2,10 promilių girtumas (1t. b.l.118).

Iš 2015-05-19 teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad R. C. nustatyti sužalojimai: dešinio žasto, dešinio dilbio, dešinės šlaunies ir kairės alkūnės kraujosruvos. Sužalojimai galėjo būti padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, tiek suduodant, tiek atsitrenkiant į bukus kietus daiktus 2015-05-17 dieną (1t. b.l.169).

Kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad įvykio dieną su pusbroliu R. C. girtavo jo bute. Pritrūkus pinigų alkoholiui išėjo į miestą ieškoti pažįstamų, kad pasiskolinti pinigų. Autobusų stotyje sutiko vyriškį, vardu S., kuris nupirko kosmetinio spirito – burnos skalavimo skysčio ir du litrinius butelius alaus, todėl pasiūlė jam eiti girtauti į R. C. butą. Atėję pas R. C. visi trys toliau girtavo, šnekėjosi ir pokalbio metu tarp jo ir S. po truputį išsirutuliojo konfliktas dėl jo ( kaltinamojo) buvusios draugės J. L., su kuria bendravo prieš 15 metų. Į jų konfliktą R. C. tuo metu nesikišo, sėdėjo ant sofos, po to ruošėsi gulti. S. pakilęs nuo fotelio norėjo jam trenkti, tačiau nespėjo, nes pasikėlęs jis pirmas ( kaltinamasis) sudavė nukentėjusiajam, dėl ko pastarasis atsisėdo atgal į fotelį, po to priėjus trenkė jam sėdinčiam, po to nubloškė nuo fotelio ant žemės ir gulinčiam spyrė daug kartų, bandant atsikelti neleido. Mušė rankomis, kojomis, žarstekliu, sudavė foteliu į nugarą ir krūtinę, pakėlęs fotelį už rankenų. Iš viso mušė apie valandą. Nustojus mušti gulintį S. šis pasakė, kad iškvies „chebrą“, todėl dėl girtumo jis vėl ėmė jį mušti. Kai nurimo, atsikėlęs R. C. liepė išvesti nukentėjusį iš buto sakydamas, kad gali atvažiuoti jo brolis ir juos išvaryti dėl to, kas įvyko. S. paeiti, kaip tuo metu manė dėl girtumo, nebegalėjo, todėl jį su R. C. ištempė į lauką ir pasodino ant laiptų. Tuo metu juos matė kaimynė. Palikę S. lauke išėjo į miestą toliau girtauti, grįžę po valandos jo neberado. Medikų išeidami nekvietė, nemanė, kad jam taip blogai, tačiau suprato, kad jis dėl savo būklės pats išeiti niekur negalėjo ir jį išsivežė greitoji. R. C. paprašė kaimynės, kad juos užrakintų rūsyje, nes bijojo, kad juos ras policijos pareigūnai, tačiau juos kaimynė iš rūsio netrukus paleido. Jis nuėjęs pas kaimynę J. B. prašė nueiti nupirkti dar alkoholio, tačiau ji atsisakė. Klausė, kodėl jis kruvinas, atsakė, kad susimušė su senu pažįstamu, kokiu, neminėjo. Ryte juos išsivežė policijos pareigūnai. Po įvykio su R. C. apie visa kas įvyko nekalbėjo, tyrimo metu jie susitikę nebuvo. Aplinkybę, kad R. C. sudavė nukentėjusiajam nurodė perskaitęs įtarimą, susijaudinęs, kad S. mirė. Iš tikrųjų R. C. S. nemušė. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė laisva valia, niekieno neverčiamas. Neigia kaltinime nurodytas kvalifikuojančias aplinkybes, kad nužudė žiauriai ir iš chuliganiškų paskatų, S. užmušti nenorėjo, tačiau pripažįsta, kad nukentėjusysis mirė dėl jo veiksmų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-05-18, V. D. buvo apklaustas įtariamuoju, savo kaltės jis neneigė, nurodė vartojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, mušęs jį rankomis ir kojomis, o 2015-06-01 apklausos metu papildė, kad sudavė smūgius dar ir žarstekliu bei foteliu, visų minimų apklausų metu V. D. nurodė, jog ir R. C. mušė S. - sudavė ne mažiau 3 smūgių kumščiu į galvos sritį. Tokius parodymus jis davė ir parodymų patikrinimo vietoje metu 2015-06-01, ir apklausiamas įtariamuoju 2015-07-20 (T.2, b.l. 11-12, 14-15, 17-18-26, 31-33)

Iš alkotesterio užfiksuotų rodmenų matyti, kad 2015-05-18 6,23 val. V. D. nustatytas girtumas 1.26 promilės (2t. b.l.3).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad V. D. padarytas sužalojimas- dešinės plaštakos II-V delnakaulių-pagrindinių pirštakaulių srities kraujosruva. Sužalojimas padarytas bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, tiek suduodant, tiek atsitrenkiant į bukus kietus daiktus 2015-05-17 dieną (2t. b.l.57).

Nukentėjusioji G. G. parodė, kad žuvusysis S. B. buvo jos brolis, gyveno M., savo šeimos nebeturėjo, su juo bendravo itin retai. Apie nužudymo aplinkybes ir kaip jis atsidūrė Ignalinoje, nieko nežino. Brolį laidojo ji su kitais broliais ir seserimis, civilinio ieškinio dėl brolio mirties nereiškia.

Liudytojas Ž. D. parodė, kad 2015 m. gegužės 17 d. apie 18-19 val. buvo užsukęs pas R. C. pakalbėti dėl darbo. Duris atidarė V. D.. Įėjęs į butą kambaryje ant grindų veidu į žemę gulėjo žmogus, kuris kvėpavo, bet nieko nekalbėjo. Aplinkui jį buvo kraujo. R. C. sėdėjo ant sofos, kambaryje buvo ir kitas kaltinamasis, kurį tuomet matė pirmą kartą. Buvo matyti, kad jie apgirtę, tačiau alkoholio patalpose nematė. Abiejų kaltinamųjų rankos buvo kruvinos. Matė, kai norėjo sveikintis su R. C.. Klausė, „dėl ko“. Tuomet V. D. pasakė, kad jis nuviliojo jo moterį. Konkrečiau jų nieko neklausė. V. D. dar pora kartų sudavė gulinčiajam foteliu į nugarą, dėl ko jis fotelį iš V. D. atėmė. Tuomet pastarasis pora kartų spyrė nukentėjusiajam, kur pataikė, nepastebėjo, tuo metu kalbėjo su R. C.. Pakalbėjęs, kad su R. C. susitiks ryt ryte, parūkė ir išėjo. Mano, kad R. C. suprato jo perduodamą informaciją. Jam būnant kambaryje, R. C. jokių smurtinių veiksmų neatliko, jis buvo ramus, tuo tarpu V. D. buvo pasiutęs.

Liudytoja I. S. parodė, kad 2015 m. gegužės 17 d., buvo (duomenys neskelbtini) name ir eidama laiptine prasilenkė su dviem vyriškiais, lipančiais į viršų. Nekreipė į juos dėmesio, todėl negali pasakyti, ar tai buvo kaltinamieji. Išėjusi į lauką dešinėje pusėje prie sienos netoli išėjimo durų pamatė gulintį vyrą, kuris buvo kruvinas, suplėšytais drabužiais. Nežino, ar jis buvo praradęs sąmonę, nes nedejavo, nejudėjo, tačiau matė, kad kvėpavo. Paskambino mamai, kad iškviestų greitąją pagalbą.

Liudytoja B. R. parodė, kad 2015 m. gegužės 17 d. apie 19.30-20 val. pas ją buvo užėję kaltinamieji. Matė, kad jie buvo girti, nes kalbėjo nerišliai. R. C. keiksnodamasis sakė, kad „primušiau“, ar „primušėm žmogų“, prašė juos uždaryti rūsyje. Iš R. C. žodžių vienareikšmiškai suprato, kad žmogaus sumušime dalyvavo jis pats. Po to, apie 20.00-20.30 val. išėjusi į kiemą prie namo laiptinės, po pirmo buto virtuvės langu dešinėje pusėje išgirdo aimanuojantį žmogų, pamatė gulintį nepažįstamą vyrą, kuris buvo kruvinas, suplėšytais rūbais, basas. Klausė, kas jį sumušė, tačiau vyras tik dejavo, sakė nieko nežino, prašė užkloti, nes šalta. Liepė jam eiti, tačiau jis tik dejavo, todėl iškvietė medikus, kurie atvykę iškvietė ir policiją. Nežino, ar tuo metu, kai kaltinamuosius rakino rūsyje, tas žmogus ten jau gulėjo, nes aimanų negirdėjo, iš laiptinės išėjusi nebuvo, stovėjo tik prie rūsio durų. Ar kaltinamieji buvo kruvini, nepastebėjo, tik matė, kad jų drabužiai buvo purvini.

Liudytojas N. M. parodė, kad dirba Utenos VPK vyr. tyrėju, atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus nagrinėjamoje byloje. Pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti Ignalinoje. Vėliau jam teko bendrauti su teisiamaisiais, lankytis areštinėje. Šnekėjo su R. C., V. D. jam nieko nepasakojo. R. C. aiškino apie atsakomybę lengvinančias aplinkybes, prisipažinimą, nes matė, kad jis pasakoja netiesą, pasakė jam, jog V. D. nurodė, kad ir jis mušė nukentėjusįjį. Tada R. C. supyko ir paduotame lape pats surašė paaiškinimą. Kaltinamojo teigimas, kad jo parodymai išgauti prievarta melagingi, taip jis siekia išvengti atsakomybės.

Iš 2015-05-18 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad Ignalinoje, A. gatvės (duomenys neskelbtini) name, prie įėjimo į namo laiptinę, kairėje pusėje, ant pamato, matyti dėmės, panašios į kraują. Tokių dėmių matyti ir einant į laiptinę ant laiptų, pirmo aukšto laiptinės aikštelėje, ant žemės, tarp butų Nr. 2 ir 3. Bute Nr. 1 esantys daiktais sudėti netvarkingai, viename iš kambarių, viduryje, skirtingose vietose matyti dėmės, panašios į kraują, ant kambaryje buvusio fotelio įvairiose vietose taip pat matyti dėmės, panašios į kraują (1t. b.l.9-23).

2015-05-19 daiktų apžiūros protokoluose nurodyta, kad ant R. C. striukės, batų ir V. D. kelnių, batų ir megztinio matomos dėmės panašios į kraują (1t. b.l.171-115, 2 t. b.l. 48-52).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadose nurodyta, kad S. B. mirtis įvyko galimai užduotyje nurodytu laiku – t.y. 2015-05-17, 23.30 val. nuo galvos sumušimo, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu. Tai rodo daugybinės kraujosruvos galvoje, muštinės žaizdos veide, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio – 130 g., po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius.

Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 52 trauminiais poveikiais, kurie visumoje yra būdingi smūgių sudavimams.

Rasti sužalojimai galvoje padaryti kietais bukais daiktais, nemažiau kaip 12 trauminių poveikių į galvą, būdingų smūgių sudavimui, iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Mirtis įvyko nuo trauminių poveikių į galvą visumos ir šis galvos smegenų sumušimas dėl kraujo išsiliejimo į galvos smegenų skilvelius ir po kietuoju galvos smegenų dangalu vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Po trauminių poveikių į galvą, S. B. galėjo prarasti sąmonę, tuomet jis negalėjo atlikti sąmoningų veiksmų judėti, gintis, šaukti. Kiti sužalojimai (ne galvoje) įtakos jo mirčiai neturėjo. Tikėtina, kad galvos sumušimas nukentėjusiajam buvo padarytas traumuojant galvą iš priekio į veidą.

Nugaros sumušimas pasireiškė daugybinėmis kraujosruvomis nugaroje, dešiniųjų V-VI ir VIII, kairiųjų V-VI (viengubais) ir dešiniojo VII (dvigubu) lūžiais su kairiojo plaučio, kairės krūtinplėvės lapelio pažeidimais ir oro susikaupimu dešinėje krūtinės ertmėje (140 ml.). Šis sumušimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajam gulint ar esant kniūbsčiam kietais bukais pailgais daiktais, tame tarpe ir fotelio dalimi, nemažiau kaip 13 trauminių poveikių į nugarą, būdingų smūgių sudavimui, iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Kadangi šonkauliai galėjo lūžti nuo bet kurio trauminio poveikio į nugarą, šis nugaros sumušimas dėl plaučių pažeidimo vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šie sužalojimai tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo, netiesioginė įtaka pasireiškė tik kvėpavimo sutrikimo paūminimu, vykusio dėl galvos sumušimo.

Daugybinės poodinės kraujosruvos rankose padarytos kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių, iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimų lokalizacija leidžia teigti, kad šie sužalojimai galėjo atsirasti ginantis nuo smūgių ir jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai sėdmenyse, kojose padarytos kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių, iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimų lokalizacija rodo, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam nugriuvus ar nukritus, tiek kitam asmeniui (asmenims) suduodant smūgius ir jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

S. B. lavono tyrimo metu nustatytuose sužalojimuose neužsifiksavo morfologiniai požymiai, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti sužalojimus padariusį objektą, todėl identifikuoti kokie sužalojimai galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu žarstekliu ar savadarbiu semtuvėliu negalima.

S. B. lavono kraujyje rasta 2,09‰ etilo alkoholio, tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį (1t. b.l. 31-39,45-46, 49-50).

Ekspertas J. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo išvadą (duomenys neskelbtini) . Nurodė, kad pagrindinė nukentėjusiojo mirties priežastis buvo daugybiniai trauminiai poveikiai galvos srityje, kurių užfiksavo ne mažiau 12. Dėl trauminių sužalojimų į galvą nukentėjęs galėjo prarasti sąmonę, tačiau ar buvo ją praradęs, pasakyti negali. Kadangi nukentėjusiojo kraujyje rasta alkoholio, ši aplinkybė taip pat turėjo įtakos nuskausminimui dėl padarytų sužalojimų. Kiti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai įtakos sąmonės praradimui neturėjo. Rankose rasti sužalojimai padaryti ne mažiau 15 trauminių poveikių, kas rodo, jog nukentėjęs sužalojimų padarymo metu buvo sąmoningas ir gynėsi. Sužalojimų eiliškumo nustatyti negalima. Taip pat negalima išskirti, nuo kurio būtent trauminio poveikio įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, nes tai galėjo įvykti nuo bet kurio trauminio poveikio į galvos sritį. Netiesioginės įtakos nukentėjusiojo mirčiai turėjo ir plaučių sužalojimas, dėl kurio nukentėjęs taip pat galėjo mirti, jei nebūtų buvę galvos sužalojimų, tačiau šis procesas buvo nutrauktas galvos smegenų sužalojimu. Yra didelė tikimybė, kad savalaikiai suteikus pagalbą, nukentėjęs būtų išgyvenęs. Kai kurių sužalojimų pobūdis veide rodo, kad jie galėjo būti padaryti tyrimui pateiktais daiktais – žarstekliu ir semtuvėliu, o dvi pailgos kraujosruvos nugaroje rodo, kad jie galėjo būti padaryti ir foteliu, neš šie daiktai turi ilgus paviršius, kampus. Šonkaulių lūžiai, kurie pasislinkdami pradūrė krūtinplėvę rodo, kad šie sužalojimai jų padarymo metu buvo itin skausmingi. Visi bendrai sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Aukščiau nurodytų įrodymų visetu abiejų kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta. Abu kaltinamieji nuosekliai parodė, kad į butą, kuriame jie gyveno, 2015 m. gegužės 17 d. S. B. atėjo pats, būdamas nesužalotas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. D. pripažino, kad bute jis S. B. mušė, taip pat suduodamas smūgius šiam ir į galvą. Šią aplinkybę (kad V. D. mušė S. B.) taip pat patvirtino ir kaltinamasis R. C., taip pat liudytojas Ž. D.. Šių asmenų parodymus bei S. B. mušimo faktą netiesiogiai patvirtina ir tai, kad įvykio vietos apžiūros metu bute, kuriame gyveno kaltinamieji, laiptinėje prie jo bei lauke prie laiptinės buvo rasta kraujo pėdsakų. Sumuštas S. B. į ligoninę buvo išgabentas apie 21 valandą nuo namo, kuriame yra butas, kur gyveno kaltinamieji, būtent iš tos vietos, kur, kaip nurodė abu kaltinamieji, jie jį išvilkę iš buto, paliko. S. B. mirė ligoninėje tą pačią dieną apie 23.30 val. Teismo medicinos specialistas padarė išvadą, kad S. B., kurio lavone iš viso buvo nustatyti sužalojimai visame kūne, kurie padaryti ne mažiau kaip 52 trauminiais poveikiais prieš keletą valandų iki mirties, mirė nuo sužalojimų į galvą visumos. Byloje nėra jokių duomenų, kad S. B. kas nors būtų mušęs po to, kai prieš jį buvo vartojamas smurtas bute, kuriame gyveno kaltinamieji. Šios aplinkybės vienareikšmiai rodo, kad S. B. buvo nužudytas, o jo mirties priežastimi buvo sužalojimai galvoje, padaryti bute, kuriame gyveno kaltinamieji.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. C. neigė smurtavęs prieš S. B., teigė šio nemušęs, jokių sužalojimų jam nepadarę ir dėl S. B. mirties nėra kaltas. Tokius R. C. parodymus teisiamajame posėdyje patvirtino ir kaltinamasis V. D., parodęs, kad S. B. mušė tik jis vienas. Tokie kaltinamųjų parodymai akivaizdžiai prieštarauja ištirtų įrodymų visetui, todėl atmestini ir vertintini kaip siekimas padėti R. C. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad V. D. nuo pat pradžios, viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė, kad po to, kai jis buvo sudavęs smūgius S. B. ir šis gulėjo ant grindų, R. C. taip pat sudavė kelis smūgius S. B. į galvą. Teisiamojo posėdžio metu V. D. pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu tokius parodymus davė laisva valia, niekieno neverčiamas, tačiau jo parodymai šioje dalyje neteisingi, nes, iš jam pareikšto įtarimo sužinojęs, kad S. B. mirė, buvo labai susijaudinęs ir pasimetęs. Iš R. C. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis tik pirmos apklausos metu, 2015-05-18 neigė, jog mušė S. B., bet 2015 m. gegužės 20 d. savo ranka rašytame paaiškinime (1 t. b.l. 133) bei vėlesnėse apklausose tai pripažino ir nuosekliai viso ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad jis taip pat sudavė smūgius S. B. į galvą. Parodymų keitimą ir savo kaltės neigimą teisiamajame posėdyje R. C. motyvavo tuo, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai privertė jį prisipažinti jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu, jo atžvilgiu vartodami fizinį smurtą, todėl jis save ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo. Tokie R. C. parodymai atmetami, nes jie prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui. Liudytojas, policijos tyrėjas N. M., parodė, kad R. C. paaiškinimą pats surašė po to, kai liudytojas jam pasakė, kad V. D. davė parodymus, jog kartu su juo S. B. mušė ir R. C. ir liudytojas pasiūlė R. C. prisipažinti, po ko paaiškinimą R. C. surašė savo valia. Tai R. C. padarė supykęs ant V. D. ir nurodė, kad šis S. B. mušė ir žarstekliu. Šis liudytojas taip pat parodė, kad joks smurtas R. C. atžvilgiu rašant jam paaiškinimą dėl įvykio nebuvo vartojamas. Šiuos N. M. parodymus apie R. C. motyvą keisti savo parodymus, duotus pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, iš dalies patvirtina ir aplinkybė, kad apie tai, jog V. D. mušė S. B. naudodamas daiktus R. C. savo pirmoje apklausoje nurodęs nebuvo, bet tai nurodė tiek savo rašytame paaiškinime, tiek ir vėlesnėse apklausose.

Be to, R. C. parodė, kad policijos pareigūnų naudoto prieš jį fizinio smurto metu jam jokie matomi kūno sužalojimai padaryti nebuvo bei, kad pareigūnai, naudodami smurtą prieš jį vertė jį prisipažinti dalyvavus nusikaltimo padaryme, tačiau neliepė prisipažinti kokių nors konkrečių veiksmų padarymu ir jis aplinkybę, kad S. B. mušė į galvą sugalvojo pats. Taip pat R. C. parodė, kad viso ikiteisminio tyrimo metu su V. D. nebendravo ir kokius parodymus apie įvykį davė jis, tyrimo metu nežinojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei faktą, kad V. D. ir R. C. parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie R. C. veiksmus sutapo šioje byloje itin reikšmingoje detalėje, t.y. jie abu nurodė tą pačią aplinkybę – kad R. C. S. B. mušė suduodamas jam smūgius tik į galvą, akivaizdu, kad R. C., kuris V. D. parodymų turinio nežinojo, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kurie iš esmės sutapo su V. D. parodymais, sakė tiesą ir netikėti tokiais kaltinamųjų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Be to tai, kad ir R. C. smurtavo prieš S. B. netiesiogiai patvirtino ir liudytojas Ž. D., parodęs, kad jam atėjus pas R. C., tuo metu, kai sumuštas S. B. gulėjo bute ant grindų, pastarojo abi rankos iki riešų jau buvo kruvinos, nors teisiamajame posėdyje R. C. parodė, kad jis prie sumušto S. B. prisilietė tik kai padėjo V. D. išvilkti S. B. iš buto, bei liudytoja B. R., parodžiusi, kad įvykio dieną jai bendraujant su R. C., šis jai pasakė, kad jis primušė žmogų.

Taigi, aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad 2015 metų gegužės 17 dieną bute, esančiame Ignalinoje, (duomenys neskelbtini) S. B. smūgius į galvą sudavė V. D. ir R. C.. Tuo pačiu, atsižvelgiant į teismo medicinos specialisto neabejotinai nustatytą S. B. mirties priežastį, kad S. B. mirtis įvyko tą pačią dieną nuo trauminių poveikių į galvą visumos, kurie buvo padaryti kelių valandų laikotarpyje iki jo mirties, neabejotinai įrodyta, kad tarp abiejų kaltinamųjų veiksmų ir S. B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, t.y. įrodyta, kad V. D. ir R. C. suduodami smūgius S. B. į galvą, jį nužudė.

Teismo medicinos specialistas J. P. taip pat nustatė, kad S. B. buvo padaryti sužalojimai ne mažiau kaip 52 trauminiais poveikiais ne tik galvoje, bet ir kitose kūno vietose - rankose, nugaroje, taip pat rasti lūžę 6 šonkauliai, nustatyti plaučio bei krūtinplėvės lapelio pažeidimai. Specialistas teisiamajame posėdyje parodė, kad S. B. nustatyti šonkaulių lūžiai, kurie pasislinkdami pradūrė krūtinplėvę jų padarymo metu nukentėjusiajam buvo itin skausmingi.

Kadangi byloje neginčijamai nustatyta, kad visus kitus sužalojimus, ne galvoje, S. B. padarė vienas V. D., šiuos sužalojimus jis padarė daug kartų smūgiuodamas S. B., dalis jų – šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, kaip nurodė teismo medicinos specialistas, buvo itin skausmingi nukentėjusiajam ir šie sužalojimai turėjo netiesioginės įtakos S. B. mirčiai, o liudytoja B. R. parodė, kad jai kviečiant greitąją medicinos pagalbą S. B. buvo sąmoningas ir dejavo, darytina išvada, kad S. B. jautė didelį skausmą, todėl V. D. tokiais savo veiksmais S. B. nužudė itin žiauriai ir ši jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto sudėtį. Kadangi R. C. prie šių sužalojimų padarymo niekaip neprisidėjo, be to, kaip matyti iš liudytojo Ž. D. parodymų, V. D. S. B. mušė foteliu, kai R. C. rankos jau buvo kruvinos, o, kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvadų, didžiausią skausmą S. B. sukėlę sužalojimai nugaroje, taigi ir šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, greičiausiai galėjo būti padaryti būtent suduodant smūgius foteliu, šie itin žiaurūs veiksmai S. B. atžvilgiu vertintini kaip V. D. vykdytojo ekscesas ir dėl jų R. C. nėra kaltas.

Abu kaltinamieji nurodė, kad V. D. S. B. mušė išsiaiškinęs, kad prieš keliolika metų V. D. išsiskyrė su savo mergina dėl to, kad ši mergina pradėjo draugauti su S. B., o R. C. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad S. B. mušė dėl to, kad pastarojo krauju buvo išteptas kambarys. Iš tokių kaltinamųjų parodymų akivaizdu, kad jie prieš S. B. smurtavo be jokios reikšmingesnės dingsties, aiškiai demonstruodami elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, todėl daroma išvada, kad abu kaltinamieji S. B. nužudė dėl chuliganiškų paskatų ir ši jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto sudėtį.

Taigi, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veikos buvo kvalifikuotos teisingai.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą bausmės paskirtį.

Šiuo atveju skiriant bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad kaltinamojo R. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, kad abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą jie padarė veikdami bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas, atsižvelgiant į jų atliktų veiksmų motyvus, neabejotinai turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui.

Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamieji bendrais veiksmais padarė itin sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatitaisomas pasekmes, į kiekvieno iš jų vaidmenį nusikaltimo padaryme, į atliktų veiksmų apimtis, jų pobūdį, į tyčios kryptingumą – atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji sumuštą S. B. dar gyvą išvedė ir paliko viešoje vietoje akivaizdu, kad jie pastarojo mirties tiesiogiai nesiekė, bet tokioms pasekmėms sąmoningai leido atsirasti, t.y. S. B. nužudė veikdami netiesiogine tyčia.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų asmenybes – R. C. nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusius teistumus už smurtinius nusikaltimus, prieš nusikaltimo padarymą abu kaltinamieji buvo daug kartų bausti administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, nusikaltimo padarymo metu legaliai nedirbo ir legalių pajamų neturėjo, prieš nusikaltimo padarymą ilgą laiką girtavo.

Skiriant V. D. bausmę atsižvelgiama ir į tai, kad yra dvi jo veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalį kvalifikuojančios aplinkybės.

Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai spręsti likimas spęstinas BPK nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

NUSPRENDĖ:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą. Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką – laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą. Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką – laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus, saugomus Utenos apskrities VPK – R. C. ir V. D. rūbus bei jų mobilaus ryšio telefonus grąžinti atitinkamai R. C. ir V. D., kitus daiktus bei lyginamuosius pavyzdžius – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjai Algirdas GaputisValdas CiesiūnasDonatas Jatužis