Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.2.6.1; 3.2.6.4

2017 m. kovo 10 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. patikslintą ieškinį atsakovui A. O. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad su atsakovu iki santuokos sudarymo gyveno dvejus metus, kartu nuomojosi būstą. Po santuokos sudarymo atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, dažnai negrįždavo į namus. 2015 m. gruodžio mėnesį atsakovas buvo paguldytas į Lazdynų ligoninę, nes apsinuodijo alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis. Ieškovė lankė atsakovą ligoninėje, šalys susitaikė, gyveno kartu. Po to jie išvyko į Angliją, planavo užsidirbti pinigų, kad galėtų įsigyti bendrą būstą Lietuvoje. Atsakovas, būdamas Anglijoje nuolatos gėrė, pastoviai būdavo neblaivus. Ieškovė pradėjo įtarti, kad jis vartoja ir narkotines medžiagas. Jo elgesys buvo neadekvatus. Grįžę namo iš Anglijos, šalys nustojo kartu gyventi. Nebegyvena kaip šeima nuo 2016 metų balandžio mėnesio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės A. A. ir atsakovo A. O. santuoka sudaryta 2015 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 2356 (b. l. 4). Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo esanti kito sutuoktinio kaltei.

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Remiantis rašytine bylos medžiaga yra nustatyta, kad atsakovas A. O. 2016 m. sausio 6 d., apie 15.34 val., Švitrigailos gatvėje, Vilniuje (ties „Neste“ degaline, esančia Kauno g. 26, Vilniuje) vairavo automobilį Lexus RX400h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 1,43, įvertinus paklaidą (protokole klaidingai nurodyta, kad 1,42 promilės), ir, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, stabdydamas nesugebėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį Mercedes Benz e320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio pajudėjo ir atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinti visi automobiliai; taip pat A. O. (A. O.) nepateikė vairuotojo pažymėjimo (b. l. 16-18). Už nurodytus pažeidimus atsakovui paskirta 1 200 Eur bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Atsakovas ir anksčiau (2011 metais, 2013 metais) buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nutarimuose buvo konstatuota, kad atsakovas pažeidimus darė būdamas neblaivus (nuo jo sklido alkoholio kvapas) (b. l. 13-15). Ir nors minėti pažeidimai buvo padaryti iki santuokos sudarymo, darytina išvada, kad atsakovas turi priklausomybę alkoholiui. Tokio elgesio negalima vertinti kaip atitinkančio moralės normas, negalima daryti išvadas, kad atsakovas vykdė savo kaip sutuoktinio pareigas būti lojaliu šeimai, palaikyti sutuoktinę moraliai. Atsakovas pats patvirtino aplinkybę, kad 2015 metų gruodžio mėnesį jis buvo paguldytas į ligoninę dėl sunkaus apsinuodijimo alkoholiniais gėrimais.

Nors ieškovė ir nurodė, kad jos įtarimu atsakovas vartojo ir narkotines medžiagas, tokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsakovas taip pat neįrodė atsiliepime nurodytų argumentų – jis teigė, kad visuomet išlaikė sutuoktinę, su ja daug keliavo ir pan., tačiau nepateikė į bylą jokių duomenų, galinčių patvirtinti jo argumentus.

Pagal surinktų byloje įrodymų visetą akivaizdu, kad atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, negerbė ieškovės, nebuvo lojalus šeimai ir neteikė moralinės paramos. Iš esmės negalima daryti išvados, kad atsakovas aktyviai domėjosi procesu ir siekė įrodyti, kad santuoka nutrūko ne dėl jo kaltės, esant nustatytoms aplinkybėms teismas, nutraukdamas šalių santuoką, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. O. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), kadangi jis pažeidė CK 3.27 straipsnyje numatytas sutuoktinio pareigas.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė – „A. “ (CK 3.69 straipsnis).

CK 3.72 straipsnis numato, kad teismas priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jei jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti arba jeigu santuoka yra nutraukta dėl jo kaltės. Ieškovė nepareiškė reikalavimo priteisti išlaikymą jai, todėl jis nepriteisiamas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti jai 1 000 Eur neturtinės žalos.

CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Tai viena iš santuokos nutraukimo pasekmių, kurias išsprendžia teismas, nutraukdamas santuoką. Nustatydamas ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių santuoka iširo, santuokos trukmę ir šalių turtinę padėtį, taip pat ieškovės išgyvenimus dėl atsakovo veiksmų. Kai vieno sutuoktinio kalti pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2015 metais ir truko kiek daugiau nei metus (ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutuoktiniais kartu negyvena nuo 2016 metų birželio mėnesio). Šalių santuoka nutraukta konstatavus atsakovo kaltę, o būtent, atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu ir pažeidus lojalumo šeimai, moralinės paramos pareigas. Nors į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovo elgesys sukėlė ieškovei stiprių dvasinių išgyvenimų, jo elgesys negalėjo nepaveikti ieškovės ir nesukelti fizinių ir dvasinių nepatogumų, moralinių sukrėtimų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei kriterijus, taip pat į kalto dėl santuokos iširimo atsakovo elgesį, turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, ieškovės prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, tačiau tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovės naudai (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis).

Ieškovė ir atsakovas santuokos metu nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo (b. l. 59-60, 63-66).

Dėl prievolių padalijimo.

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje yra duomenys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimu A. O. paskirta galutinė 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1865-1017/2016). Byloje gautas šalių kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas į ieškinį, kuriame trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė ieškinyje nurodė ne visas atsakovo prievoles – pagal trečiojo asmens turimus duomenis 2016 m. lapkričio 18 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, atsakovas turi 19 Eur žemės mokesčio mokestinę prievolę valstybės biudžetui. Šio įsipareigojimo ieškovė ieškinyje nenurodė, nors privalėjo ieškinyje aptarti šio kreditorinio įsipareigojimo vykdymą po santuokos nutraukimo (b. l. 36).

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad prievolė valstybei yra jo asmeninė. Prievolės, atsirandančios dėl vieno iš sutuoktinių neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 3.115 straipsnio 1 dalis) yra asmeninės prievolės. Kadangi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), už kurį mokestinė prievolė atsirado, priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, kreditorinis įsipareigojimas – 19 Eur žemės mokesčio mokestinė prievolė valstybės biudžetui – po santuokos nutraukimo taip pat laikytinas asmenine atsakovo prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė A. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-3356-14942 yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 procentų iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 5-6).

Kadangi atsakovas A. O. pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei yra patenkintas, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 41 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės naudai iš atsakovo priteista 300 Eur neturtinės žalos, žyminis mokestis už šį reikalavimą sudaro 20 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 61 Eur žyminio mokesčio.

Nustatyta, kad ieškovei A. A. buvo suteikta teisinių paslaugų už 185,28 Eur, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 185,28 Eur išlaidų, už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - „Swedbank“, AB banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 –AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 – Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Medicinos bankas“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienai bylos šaliai, todėl nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 4 d. įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2356, nutraukti dėl atsakovo A. O. kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. A. palikti pavardę – A. .

Priteisti iš A. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Pripažinti prievoles kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos po santuokos nutraukimo asmeninėmis A. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 61 Eur (šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybės naudai, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš A. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 185,28 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus ir dvidešimt aštuonis euro centus) išlaidų valstybės naudai už A. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.