Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-9-1005/2016Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00314-2016-2 (S)

2016 m. rugpjūčio 25 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo B. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 2P/74-74, kuriuo B. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 171³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Perkančioji organizacija) vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Globotinių maitinimo perkančiosios organizacijos patalpose paslaugų viešasis pirkimas“ (toliau - ir Pirkimas) (skelbtas 2015 m. liepos 14 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, viešojo pirkimo Nr. 165509).

Viešųjų pirkimų tarnyba įvertinusi Perkančiosios organizacijos Pirkimo dokumentus surašė 2016 m. sausio 22 d. Viešųjų pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-185 (toliau – Išvada), kurioje konstatavo, jog yra padaryti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, susiję su Pirkimo sąlygų tvirtinimu.

Pirkimo komisijos pirmininkui B. J. Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiasis specialistas 2016 m. gegužės 26 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171³ straipsnio 1 dalį.

Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas 2016 m. birželio 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo B. J. paskyrė įspėjimą už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje padarymą, kadangi B. J. būdamas Pirkimo komisijos pirmininku 2015 m. birželio 12 d. vykusio posėdžio metu priimdamas sprendimą patvirtinti Pirkimo sąlygas, kuriose nenustatytas kvalifikacijos reikalavimas, nurodytas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuris yra privalomas visais atvejais tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies, (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – Taisyklės) 52 punkto ir 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat, patvirtinęs Pirkimo sąlygas, kurių 15.9, 15.13 ir 15.19 punktuose nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai yra nepagrįsti, neproporcingi Pirkimo objektui ir dirbtinai ribojantys konkurenciją, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, 32 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 52 punkto nuostatas, o priimdamas sprendimą patvirtinti Techninės specifikacijos 5 ir 16 punktus, nesivadovavo Taisyklių 27 punktu ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Skunde B. J. prašo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 2P/74-74 ir jam iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde nurodoma, jog Pirkimo sąlygose kvalifikacijos reikalavimas, nurodytas Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte – dalyvių valdytojai negali turėti galiojančio teistumo už nusikalstamą bankrotą, 2015 m. birželio 12 d. posėdyje balsuojant dėl Pirkimo sąlygų ir negalėjo būti nustatytas, kadangi Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma tuo metu dar nebuvo įsigaliojusi, be to, tokio kvalifikacijos reikalavimo nenustatymas yra formalumas, kadangi Pirkimo dalyviai šio reikalavimo nepažeidė ir dėl to jokių pasekmių nekilo.

Skunde aiškinama, kad Pirkimo sąlygų 15.9, 15.13 ir 15.19 punktuose nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai yra pagrįsti, proporcingi Pirkimo objektui ir neribojantys konkurencijos, kadangi visi pirkimo dalyviai atitiko keliamus reikalavimus. (Duomenys neskelbtini) gyventojų maitinimui yra keliami specialūs reikalavimai, nes globojami asmenys yra itin pažeidžiami, neretai patys savarankiškai nesugeba maitintis (maitinami per zondus), todėl yra būtina, kad paslaugos tiekėjas būtų finansiškai stiprus ir patikimas, tokiu būdu siekiant užtikrinti nenutrūkstamą maitinimo paslaugų tiekimą. Skunde pažymima, kad Išvados 2 punktas, kuriame teigiama, jog Pirkimo sąlygų 15.9 punkte nustatyta reikalaujama pajamų suma yra neproporcinga Pirkimo objekto vertei (460 000 Eur) yra nepagrįstas, kadangi Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinės rekomendacijos leidžia Perkančiajai organizacijai nustatyti kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, kurie neprieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Pirkimo sąlygų 15.9 punkte esantis reikalavimas pateikti kredito biuro sertifikatą, patvirtinantį, kad tiekėjas yra patikimas, turi aukštą mokumo reitingą, laiku vykdo savo finansinius įsipareigojimus arba banko pažymą apie tiekėjo turimą pinigų kiekį sąskaitoje, arba apie tiekėjo turimą kredito liniją/trumpalaikį kreditą, skirtą perkamam objektui, arba apie banko pažymą apie galimybę suteikti garantiją ne mažesnę negu 180 000 Eur sumai, net pripažinus reikalavimą pertekliniu, nėra apribojantis tiekėjų konkurenciją ir pažeidžiantis imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, nes nurodytos sumos yra proporcingos.

Skunde nurodoma, jog Išvados 3 punkto teiginys, kad pirkimo sąlygų 15.13. punkte nustatytas reikalavimas, kad tiekėjas per paskutinius trejus metus turi būti įvykdęs ar vykdyti bent vieną globotinių maitinimo sutartį socialinės (duomenys neskelbtini) ir/arba dietinio maitinimo sutartį asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, pagaminant ir išdalinant maistą ne mažiau, kaip 135 asmenims per dieną, kurios vertė yra ne mažesnė, kaip 0,7 pasiūlymo vertės riboja konkurenciją, yra nepagrįstas, kadangi (duomenys neskelbtini) gyventojų ar sveikatos priežiūros įstaigose esančių asmenų maitinimą reglamentuoja specifiniai teisės aktai, kurie netaikomi teikiant maitinimo paslaugas kitais atvejais. Skunde aiškinama, jog Išvados 3 punkto išvada, kad pirkimo sąlygų 15.13. punkte nustatytas reikalavimas pateikti sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 0,7 pasiūlymų vertės sudaro galimybę apskaičiuoti pateiktų pasiūlymų kainą pasiūlymus vertinant pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, yra nevisiškai pagrįsta, kadangi apskaičiuoti pasiūlymų kainą galima tik tokiu atveju, jei tiekėjas pateiktų įvykdytą sutartį, kurios faktinė vertė tiksliai sudarytų 0,7 pasiūlymų vertės, o visais kitais atvejais to padaryti negalima. Išvados 3 punkto teiginys, kad toks reikalavimas nesudaro galimybės patikrinti tiekėjų atitikimo šiam reikalavimui nesužinojus tiekėjų pasiūlymų kainos, kuri yra nurodoma antruose vokuose, atmestinas, kadangi Perkančioji organizacija sprendimus dėl tiekėjų atitikimo šiam reikalavimui grindė tuo, jog sutarties vertei esant ne mažesnei, kaip 0,7 Pirkimo objekto vertės, tiekėjas laikomas atitinkančiu šį reikalavimą. Skunde pažymima, kad tiekėjai viršijo šį reikalavimą, todėl buvo Perkančiosios organizacijos pripažinti atitinkančiais reikalavimais.

Skunde teigiama, kad prieš paskelbiant pirkimo dokumentus viešųjų pirkimų internetiniame tinklapyje, pirkimo dokumentus (pirkimo sąlygas, dėl kurių patvirtinimo yra iškelta ši administracinio teisės pažeidimo byla) patikrino Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojai, kurie privalėjo patikrinti, ar sąlygos neprieštarauja viešųjų pirkimų reglamentavimui, ir tik po tokio patikrinimo dokumentai buvo viešai paskelbti, tačiau patraukti administracinėn atsakomybėn buvo tik pareiškėjas ir kiti Pirkimo komisijos nariai.

Apibendrindamas skundo argumentus pareiškėjas nurodo, kad Pirkimo sąlygų ir juose esančių reikalavimų patvirtinimas nesąlygojo laimėtojo paskelbimo. Taigi, šiuo sprendimu nebuvo ir negalėjo būti pažeistos nei viešojo pirkimo procedūros, nei viešųjų pirkimų principai, nes šiais veiksmais pirkimas nebuvo nei pradėtas, nei baigtas, taip pat, nebuvo priimti jokie galutiniai sprendimai, pažeidžiantys tiekėjų lygiateisiškumą, ar leidžiantys kitiems tiekėjams sudaryti kokias nors išskirtines sąlygas ir taip pažeisti nediskriminavimo principą.

Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo teismo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnį viešojo pirkimo pradžios momentas yra skelbimo dėl viešojo pirkimo paskelbimas, todėl 2015 m. liepos 15 d. paskelbus apie Pirkimą 2015 m. birželio 9 d. Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos jau buvo įsigaliojusios, taigi Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga turėjo būti įtraukta į pirkimo dokumentus, o to nepadarius buvo pažeistos Perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisyklių 22 punkte numatyta Perkančiosios organizacijos vadovo pareiga nepatvirtinti Pirkimo sąlygų, jei šios turi trūkumų ir (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų komisijos, pirkimo organizatoriaus darbo reglamento 14.3 punktas, numatantis viešojo pirkimo komisijos pareigą parengti viešųjų pirkimų dokumentus ir skelbimus.

Atsiliepime aiškinama, kad Viešųjų pirkimų įstatymas numato perkančiosios organizacijos teisę nustatyti tik minimalius tiekėjų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, taip siekiama, kad tokie reikalavimai dirbtinai neribotų konkurencijos. Visiems tiekėjams turi būti taikomi vienodi ir pagrįsti kvalifikacijos reikalavimai. Labai svarbu, kad tokie reikalavimai būtų pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Konkurenciją dirbtinai riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkime dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Jeigu perkančioji organizacija nustato aukštus arba pernelyg specifinius reikalavimus, jie pateisinami tik tokiu atveju, kai pateikiamas įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Pagrindžiant aukštų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumą, perkančioji organizacija privalo patikimai ir įtikinamai įrodyti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Šiuo atveju, (duomenys neskelbtini) Viešojo pirkimo komisija nenurodė jokio papildomo pagrindimo tokių aukštų kvalifikacinių reikalavimų nustatymo, o ir pareiškėjo nurodyti argumentai, jog tokie reikalavimai buvo pasirinkti dėl to, kad paslaugos yra susijusios su visai visuomenei reikšmingomis paslaugomis bei tuo, jog sutartis negali būti nevykdoma nors vieną dieną, Viešųjų pirkimų tarnybos manymu, nėra pagrindas taip stipriai riboti konkurenciją ir iš konkurso eliminuoti mažesnes pajamas turinčius tiekėjus.

Atsiliepime teigiama, kad Pirkimo sąlygų 15.19 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra nepagrįstas, pažeidžia proporcingumo principą ir yra perteklinis, kadangi planuojama sutarties trukmė yra 36 mėnesiai, todėl per šį laikotarpį tiekėjo ekonominė ir finansinė būklė gali pasikeisti, o Perkančioji organizacija vertina tiekėjų kvalifikacijos atitikimą nustatytiems reikalavimams pasiūlymų pateikimo dienai, be to, nustatyti reikalavimai (momentinis lėšų turėjimas sąskaitoje) neįrodo, kad tiekėjo turimos lėšos bus naudojamos išskirtinai Pirkimo objektui bei, kad jis apskritai turės minėtas lėšas vykdant sutartį.

Atsiliepime nurodoma, jog Pirkimo sąlygų lentelės Nr. 2 „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 15.13 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, kad „Tiekėjas per paskutinius 3 metus < ... > turi būti įvykdęs ar vykdyti bent vieną globotinių maitinimo sutarti (duomenys neskelbtini) ir/arba dietinio maitinimo sutarti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, pagaminant ir išdalinant maistą ne mažiau kaip 135 asmenims per dieną, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pasiūlymo vertės <. .. >“, pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose yra numatyta, kad Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Tuo tarpu, Perkančioji organizacija nustačiusi tokius reikalavimus apribojo galimybę Pirkime dalyvauti tiems tiekėjams, kurie turi patirties vykdant dietinio maitinimo paslaugas, tačiau tas paslaugas teikė ne (duomenys neskelbtini) ar sveikatos priežiūros įstaigose, o kituose juridiniuose asmenyse. Be to, Perkančiajai organizacijai pateiktus pasiūlymus vertinant pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų minėtame reikalavime nustatytas prašymas pateikti sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 0,7 pasiūlymo vertės, sudaro galimybę apskaičiuoti pateiktų pasiūlymų kainas (kurios pateikimas ir vertinimas yra galimas tik įvertinus techninius pasiūlymų duomenis) ir sudaro prielaidas neskaidriam pasiūlymų su techniniais duomenimis vertinimui bei Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimui.

Atsiliepime teigiama, jog pareiškėjo skundo teiginys, jog pažeidimas yra visiškai formalus, nes nėra sukelta jokių padarinių yra visiškai nepagrįstas, nes padarius minėtus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus buvo apribota konkurencija, diskriminuojant tiekėjus, kurie neatitiko Pirkimo sąlygose iškeltų kvalifikacinių reikalavimų. Nustatydama ir skelbdama Pirkimo sąlygas su neproporcingais reikalavimais, Perkančioji organizacija apribojo konkurenciją, nes kai kurie tiekėjai jau susipažinę su Pirkimo sąlygomis ir matydami, kad neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, galėjo net nebandyti kandidatuoti.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė teismo posėdžio metu palaikė institucijos atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Teismo posėdžio metu B. J. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ekonomisto pareigose, tuo metu buvo ir Viešojo pirkimo komisijos pirmininku. (duomenys neskelbtini) gyvena 135 gyventojai, tarp jų ir slaugos ligoniai, kurie negali savarankiškai maitintis ir yra maitinami per zondą. Be to, yra gyventojų, kurie yra maitinami pagal sudarytas dietas, nes serga specifinėmis ligomis ir t. t. Taigi, apskritai dėl tokio pobūdžio priežasčių (duomenys neskelbtini) gyventojų maitinimas yra specifinis, todėl paslaugos tiekėjas turi būti finansiškai stiprus, patikimas ir su patirtimi. Smulkus tiekėjas yra susijęs su rizika, kad (duomenys neskelbtini) gyventojų maitinimas gali nepavykti ar nutrūkti. Parodo, kad jam asmeniškai buvo nesvarbu, koks tiekėjas ateis pirkti paslaugų, tiesiog suformino viešųjų pirkimų dokumentus ir laukė pasiūlymų iš tiekėjų. Dokumentus pateikė trys tiekėjai. Tiekėjas (duomenys neskelbtini) jau buvo teikęs tokias paslaugas (duomenys neskelbtini) gal trejus metus, o du kiti tiekėjai buvo nauji. Parodo teismui, kad teikėjas (duomenys neskelbtini) pirkimo metu kreipėsi su pretenzija dėl pirkimo sąlygų keitimo. Tada jie pretenziją išnagrinėjo ir išplėtė pirkimo sąlygų turinį. Prašo teismo panaikinti jam taikytą administracinę nuobaudą.

Pareiškėjo atstovas advokatas Marius Navickas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad visi tiekėjai pateikę pasiūlymus teikti paslaugas atitiko reikalavimus pagal tuos tris punktus, pagal kuriuos B. J. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, be to, perkančioji organizacija buvo atvira tiekėjų pasiūlymams keisti pirkimo sąlygas ir į pretenzijas reagavo. Taigi, bet koks tiekėjas matydamas, kad tam tikra sąlyga yra nepagrįsta ir diskriminacinė galėjo teikti pretenzijas ir perkančioji organizacija atitinkamai į tai reaguotų. Pareiškėjo atstovo nuomone pažeidimas yra inkriminuotas nepagrįstai, todėl administracinė nuobauda turi būti panaikinta.

Lietuvos Respublikos ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą perkančiųjų organizacijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, kitiems viešuosius pirkimus atliekantiems asmenims. Įvertinus išdėstytos teisės normos turinį ir prasmę, akivaizdu, kad B. J. atitinka subjektą, kuris atsako dėl Lietuvos Respublikos ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, kadangi jis (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. birželio 2 d. įsakymu buvo paskirtas Perkančiosios organizacijos Pirkimo komisijos pirmininku perkant (duomenys neskelbtini) gyventojų maitinimo paslaugas. (b. l. 80) Lietuvos Respublikos ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-817/2012). Taigi tam, kad būtų konstatuojama asmens kaltė pagal minėtą straipsnį, pakanka nustatyti faktą, jog buvo padarytas Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimas, ir kad jį padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas. Nagrinėjamu atveju iš viešojo pirkimo komisijos posėdžio 2015 m. birželio 12 d. protokolo Nr. 2 matyti, kad B. J. būdamas pirkimo komisijos pirmininku balsavo už Pirkimo sąlygų patvirtinimą. (b. l. 60) Viešųjų pirkimų tarnyba įvertinusi Perkančiosios organizacijos Pirkimo dokumentus surašė 2016 m. sausio 22 d. Viešųjų pirkimų išvadą Nr. 4S-185, kurioje konstatavo, jog yra padaryti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, susiję su Pirkimo sąlygų tvirtinimu.

Teismas išanalizavęs byloje esančius dokumentus ir išklausęs šalių paaiškinimus konstatuoja, kad B. J. buvo pagrįstai inkriminuotas Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 52 punkto ir 85 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas. Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma buvo priimta 2015 m. birželio 9 d. įstatymu Nr. XII-1768 ir įsigaliojo 2015 m. birželio 17 d. Nors viešojo pirkimo posėdis ir įvyko 2016 m. birželio 12 d., t. y., likus penkioms dienoms iki minėto įstatymo įsigaliojimo, visgi, Pirkimą atliekančiai komisijai turėjo būti žinoma apie naujai priimtą įstatymo reikalavimą bei suprantama, kad laikantis nustatytos viešųjų pirkimų procedūros, paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dieną (2015 m. liepos 14 d.), Pirkimo dokumentai nebeatitiks imperatyvios Viešųjų pirkimų įstatymo normos. Laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio reikalavimų yra būtina, nes šis straipsnis numato sąlygas, draudžiančias ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime, tai yra neigiamo pobūdžio tiekėjų kokybinės atrankos imperatyvūs kriterijai. Už tinkamai paruoštus viešųjų pirkimų dokumentus pagal darbo reglamentą atsako viešojo pirkimo komisija. (b. l. 82-83)

Vertinant 15.9, 15.13 ir 15.19 punktuose numatytas Pirkimo sąlygas, sutiktina su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis, kad nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai yra nepagrįsti, neproporcingi Pirkimo objektui ir dirbtinai ribojantys konkurenciją. Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 8 dalis reikalauja, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Vykdydama konkursą, perkančioji organizacija privalo laikytis ne tik Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, bet ir pačios parengtų konkurso sąlygų (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnis). Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatas perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Pirkimo sąlyga numatyta 15.9 punkte neatitinka Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 19.2 punkte rekomenduojamos nustatyti vidutinių metinių pajamų reikšmės ir pirkimo sutarties vertės santykio (yra neproporcingai didelis reikalavimas). Tokios disproporcijos pripažinti pagrįsta pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirkimo sąlygos, numatytos 15.13 punkte, svarbą pareiškėjas nepagrįstai sureikšmina, tuo motyvuodamas jam paskirtos administracinės nuobaudos nepagrįstumą, nors pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką perkant maitinimo paslaugas specifinei vartotojų grupei, paslaugų tiekėjams neturėtų būti keliami ypatingi reikalavimai (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1720/2014). Pirkimo sąlygų 15.19 punkto reikalavimas irgi laikytinas neproporcingu bei pertekliniu, kadangi, kaip teisingai pažymėjo Viešųjų pirkimų tarnyba savo atsiliepime Perkančioji organizacija vertina tiekėjų kvalifikacijos atitikimą nustatytiems reikalavimams pasiūlymų pateikimo dienai. Pirkimo sąlygų 15.9, 15.13 ir 15.19 punktuose nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai nulėmė, kad buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas, 32 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 52 punkto nuostatos. Teismas įvertinęs Pirkimo Techninės specifikacijos 5 ir 16 punktų turinį sutinka su Viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje išdėstytais argumentais, kad reikalavimai yra suformuluoti neaiškiai, neišsamiai, kyla elementarūs praktiniai klausimai, kaip šie punktai turėtų būti vykdomi, todėl pripažįsta, kad B. J. priimdamas sprendimą patvirtinti Techninės specifikacijos 5 ir 16 punktus, nesivadovavo Taisyklių 27 punktu ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pareiškėjo argumentai, kad visi tiekėjai atitiko kvalifikacinius reikalavimus ir jam inkriminuojami pažeidimai yra formalūs, atmestini. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-304/2011, Nr. 3K-3-79/2013 ir kt.) Aptarta kasacinio teismo praktika patvirtina, jog viešųjų pirkimų teisinių santykių detalus ir išsamus reglamentavimas yra būtinas, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, todėl administracinė atsakomybė už viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus privalo būti taikoma viešojo intereso apsaugos tikslais. Pareiškėjui inkriminuojami pažeidimai negali būti laikomi formaliais dar ir todėl, kad jis yra kaltinamas pažeidęs viešųjų pirkimų principus: skaidrumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir kt. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama viešųjų pirkimų proceso elementais, taip pat, kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Taigi, viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų turinį. Šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, todėl pripažinus, kad viešųjų pirkimų principo pažeidimas yra formalus, iškyla grėsmė, jog viešųjų pirkimų teisės normos bus aiškinamos ir taikomos netinkamai.

Esant aptartų aplinkybių visumai, B. J. skundo tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 2P/74-74 palikti nepakeistą ir B. J. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kupiškio rajono apylinkės teismą.