Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

2018-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. (2 epizodai). Bausmė - 8 mėn. laisvės apribojimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2020-07-16 apie 16.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su motina J. K. metu, tyčia abiem rankom stvėrė pastarajai už kaklo ir stipriai suspaudė, po ko sudavė jai ne mažiau keturių kartų dešinės rankos kumščiu į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. K. sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje ir kairiame skruoste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 18 d. apklaustas A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2020-07-16 vartojo alkoholį. Gėrė vienas namuose. Išgėrė kelis butelius alaus. Mama pradėjo pykti, kad jis geria. Gėrė virtuvėje, todėl ir konfliktas su mama kilo virtuvėje. Mama norėjo, kad jis negertų, o jis norėjo atsigerti alaus. Žodis po žodžio kilo konfliktas. Kai mama šaukė, jis prie jos priėjo ir ranka stvėrė jai už gerklės, pradėjo smaugti. Po to delnu sudavė jai vieną kartą į veidą. Pataikė kažkur prie akies, atsirado mėlynė. Jis supranta, kad mamai sukėlė fizinį skausmą. Dėl to nuoširdžiai gailisi. Kodėl mama nekvietė policijos tą pačią dieną, kai jai sudavė, nežino. Į policiją mama paskambino sekančią dieną. 2020-07-17 buvo blaivas, o kai įvyko konfliktas su mama - 2020-07-16, buvo išgėręs, bet nebuvo girtas. Jis jau buvo nuteistas už analogišką veiką 2017 metais. Pilnai atliko teismo jam paskirtą bausmę, gavo psichologo pažymą apie tai, kad lankė smurtinį elgesį keičiančią programą (b. l. 90).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 25 d. papildomai apklaustas A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pasilieka prie parodymų, duotų pirmos apklausos metu, tik nori patikslinti, kad mamą smaugė ir po to mamai sudavė į veidą kumščiu keturis kartus. Tą dieną buvo išgėręs, mama jam priekaištavo, kad vartoja alkoholį, jis supyko, nesusitvardė, pradėjo smurtauti prieš mamą. Dėl to nuoširdžiai gailisi, mamos atsiprašė. Šiuo metu alkoholio nevartoja, yra dirbantis žmogus. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 97).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020-07-17, 18.27 val. užfiksuota, jog kreipėsi J. K. pranešdama, jog jos neblaivus sūnus ją sumušė, atėmė mobilaus ryšio telefoną (b. l. 4).

Iš 2020-07-17 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. K. nurodė, jog 2020-07-16 apie 16.30 val., būnant namuose su savo neblaiviu sūnumi A. K., kuris atėjęs į virtuvę pradėjo ją smaugti, trenkė dešine ranka jai į veido kairės pusės smilkinį tuo sukeldamas fizinį skausmą. Pareiškėja taip pat parodė, kad 2020-07-16 ji visą dieną buvo su savo sūnumi A. K. adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), kuris apie 12.30 val., išėjęs į parduotuvę, grįžo su dviem buteliais degtinės "Krupnik" 0.5 L talpos. Pradėjo vartoti alkoholį, tuomet jis pradėjo prie jos kabinėtis, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo ją, pradėjo, grasinti, suspaudęs kumščius mosikavo prieš ją, kad "sumuš ją, papjaus, pasmaugs". Tokius grasinimus girdi jau ilgą laiką, todėl visą laiką jautė psichologinį spaudimą ir baimę gyventi su juo, po šio žodinio konflikto jis nuėjo miegoti. Apie 16.30 val. sūnus A. K. atsikėlė ir paprašė jos pagaminti valgyti, ji pradėjo gaminti valgį, tačiau jis atėjęs iš kito kambario į virtuvę, kurioje ji gamino valgyti, be jokios priežasties pradėjo ją dviem rankom smaugti, apie 40 sekundžių, jai pradėjo trūkti oro, paleidęs jos kaklą jis iškart iš dešinės rankos kumščio sudavė jai keturis kartus į veido kairės pusės smilkinį, nosies sritį ir burnos sritį taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Jai iš burnos pradėjo bėgti kraujas, tačiau dantų neišmušė. Ji jį pastūmė nuo savęs ir pabėgo iš buto, labai išsigando. Po 10 min. paskambino į buto duris, buto duris atidarė sūnus A. K., kuris buvo tik su apatiniais, toliau bendravo agresyviai, šaukė ant jos, jos telefoną paslėpė, namų telefoną atjungė, kad ji negalėtų su niekuo susisiekti. Paprašė sūnaus atsiprašyti už tai ką padarė, tačiau jis į tai nereagavo ir jai atsakė, kad „per mažai gavai". Jis atidavė jai telefonus ir nuėjo miegoti. Jis atsikėlė, galvojo, kad bendraus ir atsiprašys dėl vakarykščio įvykio, bet jis kartojo, kad per mažai gavai ir neatsiprašinės, tuomet ji iškvietė policiją, nes labai jo bijo, dėl pakartotinio galimo susidorojimo su ja. Yra 60% nedarbinga, gauna invalido pašalpą, kurią iš jos sūnus pastoviai reikalauja alkoholiui ir grasina susidorojimu jeigu neduos, nors pats yra pilnai sveikas bei darbingas. A. K. yra registruotas nurodytu adresu ir gyvena kartu su ja (b. l. 13-17).

Iš fotolentelės Nr. 1 duomenų matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butas; bei ant nukentėjusiosios veido matomi išoriniai sužalojimai (b. l. 21-22).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-08-13 kaip liudytoja apklausta J. K. parodė, kad iki įvykio 2020-07-16 A. K. apie 3 savaites nuolat kiekvieną dieną gėrė vienas namuose degtinę, išgerdavo maždaug po 2 butelius degtinės. Jis kai būna išgėręs tampa agresyvus. 2020-07-16 jis taip pat vienas apie 12.30 val. pradėjo vartoti alkoholį namuose. Vienas gėrė degtinę, išgėrė 2 butelius degtinės po 0,5 l. Ji pradėjo jam priekaištauti, kad geria. Tada jis pradėjo keiktis visokiais necenzūriniais žodžiais, pravardžiavo ją. Paėmė puoduką ir jį sudaužė į stalą. Ji stovėjo tarpdury. Tada jis priėjo prie jos, prispaudė prie virtuvės durų ir abiem rankom suėmė už kaklo ir pradėjo smaugti. Viskas truko apie minutę. Ji pradėjo dusti, prašė, kad jis nusiramintų ir ją paleistų. Nuo smaugimo žymių ant kaklo neliko. Po to jis ją paleido ir dešinės rankos kumščiu sudavė 4 smūgius į veido kairę pusę. Iš burnos pradėjo bėgti kraujas, veido kairė pusė pradėjo iš karto tinti. Nugriuvusi nebuvo. Tada jis nustojo mušti ir liepė jai jam pagaminti valgį, pasakė, kad ji niekur nesikreips. Atėmė jos mobilų telefoną, o namų telefoną atjungė. Tuo metu namuose jie buvo tik dviese, viskas įvyko virtuvėje. Kitas sūnus ir vyras buvo darbe. Daugiau jis jos nemušė. Apie 19 val. namo grįžo vyras, paklausė iš kur mėlynė. Ji pamelavo, kad nugriuvo, bet vėliau prisipažino, kad A. K. sumušė. Vyras liepė kviesti policiją, bet nekvietė, manė kad jis jos atsiprašys. Tačiau jis neatsiprašė, sekančią dieną ji jam pasakė, kad atsiprašytų ir viską pamirškim į ką jis atsakė „mažai gavai“. Įvykio dieną ji iš karto negalėjo paskambinti 112, nes sūnus atėmė telefoną ir jį išjungė, o vėliau galvojo, kad jis jos atsiprašys. Bet sekančią dieną, kai jis jos neatsiprašė, nutarė paskambinti ir pranešti policijai. Be to, ant jos veido kairės pusės buvo didžiulė mėlynė. Po įvykio sūnus gyvena darbovietės bendrabutyje, kokiu adresu pasakyti negali. Porą kartų buvo atėjęs, pasiėmė savo asmeninius daiktus. Daugiau smurto iš jo pusės nebuvo. Liepos 16 d. ji greitosios pagalbos nekvietė, bet 17 d. policija iškvietė med. pagalbą. Medikai ją apžiūrėjo, pasakė, kad lūžių nėra, prie sumuštos vietos liepė dėti ledą. Po kažkiek laiko, toje vietoje kur buvo smūgiai susidarė guzas, todėl 2020-08-03 kreipėsi į savo Centro polikliniką, jai davė siuntimą į Žalgirio kliniką. Žalgirio klinikoje ją apžiūrėjo ir paskyrė laiką 2020-08-17 atvykti į kliniką papildomai apžiūrai. Prideda medicinos dokumentų išrašo kopiją. Nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, nes turi neįgalumą ir niekur nedirba. Maždaug 1,5 savaitės po įvykio ant jos veido kairės pusės buvo didžiulė mėlynė, todėl paprašė, kad kaimynė nufotografuotų kaip ji atrodo. Prideda 2 nuotraukas. Tai jau trečias kartas kai sūnus A. K. ją sumušė. 2018 m. jis buvo už tai teistas, o 2019 m. jis ją sumušė, tačiau į policiją nesikreipė. Sūnus vieną kartą buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje dėl alkoholio vartojimo ir prasidėjusios psichozės. Sūnus iki šiol jos neatsiprašė (b. l. 25).

Iš 2020-08-03 medicinos dokumentų išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad apžiūrėta pacientė J. K. nurodė, kad ją sumušė sūnus, kairės pusės skruoste hematoma (b. l. 27).

Iš fotonuotraukų, 2 vnt., matyti užfiksuoti J. K. padaryti sužalojimai (b. l. 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-07-18 liudytoju apklaustas J. K. parodė, kad yra kaltinamojo tėvas. Paaiškino, jog 2020-07-16 apie 19.00 val., grįžo į namus. Užėjęs į namus pasisveikino su savo žmona J. K.. Pasisveikinęs, pamatė, kad pas ją po akimi yra kraujosrūva. Jis jos paklausė, iš kur pas ją ta kraujosrūva, ji jam atsakė, kad žodinio konflikto metu jų sūnus A. K. jai trenkė. Paaiškino, kad sūnus buvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio, tapo agresyvus ir jai bendraujant su juo jis trenkė jai ranka į veido sritį. Sūnus miegojo pas save kambaryje. Pažadinęs jį su juo pasikalbėjo. Su juo sūnus taip pat kalbėjo agresyviai, tačiau jam pavyko jį nuraminti. Taip pat žmona jam minėjo, kad konflikto metu A. K. iš jos atėmė telefonus, kuriuos kalbant su juo grąžino jai. Sūnus nėra blogas žmogus, tačiau kai jis pavartoja alkoholio, tampa labai agresyvus, neprognozuojamas. Tiek jo, tiek žmonos santykiai su sūnumi yra geri. Tą dieną, kai sūnus pakėlė ranką prieš mamą, policijos nekvietė, nes sūnaus pagailėjo. 2020-07-17 grįžęs namo po darbo pamatė, kad yra atvykę policijos pareigūnai. Jie apklausinėjo jo žmoną dėl įvykio. Žmona jam paaiškino, kad sūnus taip pat visą dieną elgėsi agresyviai, jos neklausė, tačiau nesmurtavo. Kaip sūnus sumušė jo žmoną, jis nematė (b. l. 33).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-08-13 liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad 2020-07-17 su kolega P. Š. dirbo pagal patvirtintą grafiką. Iš OVS buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris buvo dieną prieš tai. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja J. K., bute taip pat buvo sūnus A. K. bei jos vyras J. K.. Ant nukentėjusiosios J. K. veido kairės pusės matėsi kraujosruva, veido kairė pusė buvo patinusi. Moteris paaiškino, kad sūnus vakar, t. y. 2020-07-16 ją smaugė, po to į veido kairę pusę sudavė 4 smūgius. Ant jos kaklo jokių smurto žymių nesimatė. Ji taip pat aiškino, kad sūnus nuolat geria, o kai išgeria būna agresyvus. Įvykio dieną policijos nekvietė, nes sūnus atėmė telefoną, todėl paskambino tik sekančią dieną. Sakė, kad jo bijo. J. K. taip pat patvirtino, kad sūnus, kai išgėręs būna agresyvus. A. K. prisipažino, kad vakar sudavė motinai į veidą, nes buvo supykęs dėl to, kad motina giminaičiams ir visiems kaimynams pranešė, kad jis susilaužė ranką. Jis daug šnekėjo, priekaištavo motinai dėl jos elgesio ir panašiai, jis elgėsi neadekvačiai, nors ir buvo blaivus. Buvo nuspręsta iškviesti GMP, kad medikai įvertintų jo psichinę būklę. Atvykę medikai, konstatavo, kad jo vežti į psichiatrinę ligoninę nereikia. Buvo iškviestas kitas policijos ekipažas, kuris A. K. sulaikė ir pristatė į OVS (b. l. 37).

Iš 2020-07-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) , matyti, kad remiantis J. K. apžiūros duomenimis, jai nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje ir kairiame skruoste. Nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais). Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 52-53).

Iš 2020-08-04 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas iš BPC. Įrašas pavadinimu "2020_07_17_18-35-09_25.11“. Įrašo trukmė – 54 sek. J. K. prisistačiusi moteris nurodo, kad ją sumušė sūnus (b. l. 57).

Iš 2020-08-13 Kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, filmuoti 2020-07-17 pareigūnų „Body“ kamera BC 1727, vaizdo įrašų trukmė nuo 18:51 val. iki 19:02 val. (b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šios veikos padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pažymėtina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.). Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo, nukentėjusiosios J. K., liudytojo J. K. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiosios pareiškimas, medicinos dokumentų išrašai, specialisto išvada), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, 2020-07-16 apie 16.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto su motina J. K. metu, tyčia abiem rankom stvėrė pastarajai už kaklo ir stipriai suspaudė, po ko sudavė jai ne mažiau keturių kartų dešinės rankos kumščiu į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. K. sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje ir kairiame skruoste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, nukentėjusioji taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Prieštaravimų nepareiškė.

Dėl skirtinos bausmės

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – mamą, dėl menkavertės priežasties), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės– nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.) ir veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. K. – jauno amžiaus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, kelis kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 69-70), teistas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje gydytas, diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 75); VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 76), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 74).

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, t. y. įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, jo paieška, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; visą bausmės vykdymo laikotarpį, o praradus darbą per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį uždrausti turėti, naudoti, įgyti alkoholinius gėrimus ar kitas svaiginamąsias medžiagas (BK 48 str. 4 d. 4 p., 5 d. 4 p., 6 d.).

Pažymėtina, jog kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimą prieš šeimos narį, susijusį su fizinio smurto panaudojimu, todėl tikslinga jam skirti ir BK 72² straipsnyje numatytą ir prokuroro siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė, kuri savo esme yra susijusi su siekiu koreguoti kaltinamojo elgesį ir užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui, taip pat padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kadangi kaltinamasis A. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020-07-17 19:30 val. iki 2020-07-18 12:44 val. (viena diena) (b. l. 102-104). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina (b. l. 99).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena - CD diskas, su garso ir vaizdo įrašais, saugomas voke baudžiamosios bylos Nr. e1-2721-818/2020, gale, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti A. K. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną nuo 2020-07-17 19.30 val. iki 2020-07-18 12.44 val.., šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti:

- A. K. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose;

- visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o praradus darbą per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu per 6 (šešis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną - CD diską, saugomą voke baudžiamosios bylos gale, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti A. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.