Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-10-18 · Byla Nr. Ik-2344-244/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2010-10-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-06-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-18
Bylos Nr.
Ik-2344-244/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01503-2010-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Roma Sabina
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybes tarybos
Kategorijos
  • 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A63 – 2266/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01503-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 17.2; 35.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. bir˛elio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Romos Sabinos Alimienes (pranešeja), Audriaus Bakavecko ir Aruno Sutkeviciaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškejo atstovui Vildai Vaiciunienei,atsakovo atstovei Rutai Ciuladaitei,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes tarybos apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo Vyriausybes atstovo Vilniaus apskrityje prašyma atsakovui Vilniaus miesto savivaldybes tarybai del norminio administracinio akto teisetumo ištyrimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas Vyriausybes atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškejas) prašymu (b. l. 1 – 3) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydamas ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 1-1482 „Del mokescio u˛ vaiko išlaikyma Vilniaus miesto savivaldybes švietimo istaigose, igyvendinanciose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) tvirtinimo ir vienos dienos vaiko maitinimo normos nustatymo“ 1 punktu patvirtinto Aprašo 6 punkto 2 sakinio dalis, kurioje nustatyta, kad „lengvatos nenumatytos“, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995 m. rugpjucio 31 d. nutarimo Nr. 1170 „Del u˛mokescio u˛ vaiku išlaikyma ikimokyklinese istaigose“ 2 punkto nuostatas.

Pareiškejas nurode, kad Vilniaus miesto savivaldybes tarybos priimtame Apraše yra prieštaravimu aukštesnes galios Lietuvos Respublikos teises aktams. Mane, kad šio Aprašo 6 punkto 2 sakinio dalis, kurioje nustatyta, kad „lengvatos nenumatytos“, prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995 m. rugpjucio 31 d. nutarimo Nr. 1170 „Del u˛mokescio u˛ vaiku išlaikyma ikimokyklinese istaigose“ 2 punktui. Pareiškejas paaiškino, kad atsi˛velgiant i tai, jog savivaldybes taryba nustate mokescio u˛ vaiko išlaikyma Vilniaus miesto savivaldybes švietimo istaigose, igyvendinanciose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarka, o iš jos matyti, kad u˛mokestis u˛ vaiku išlaikyma ikimokyklinese ugdymo istaigose apima tiek mokesti u˛ vaiko maitinima, tiek ir mokesti u˛ ugdymo reikmes, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995 m. rugpjucio 31 d. nutarime Nr. 1170 išvardintiems subjektams turi buti taikoma mokestine lengvata, apimanti tiek mokesti u˛ vaiko maitinima, tiek ir mokesti u˛ ugdymo reikmes. Vyriausybes atstovas nustate, kad Aprašo 9 punktas numato 50 procentu mokescio suma˛inimo lengvata Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995 m. rugpjucio 31 d. nutarime Nr. 1170 išvardintiems asmenims tik mokesciui u˛ vaiko maitinima, taciau u˛ ugdymo reikmes jokiu lengvatu tevams nera nustatyta, net priešingai, savivaldybes taryba imperatyviai nustate, kad lengvatos mokesciui u˛ ugdymo reikmes nenumatomos. Atsi˛velgiant i tai, pareiškejo vertinimu, savivaldybes taryba neteisetai nustate toki reglamentavima, kuris keicia aukštesnes galios Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995 m. rugpjucio 31 d. nutarimu Nr. 1170 nustatyta reglamentavima ir taip dalinai apriboja minimame nutarime išvardintiems asmenims teise i numatyta lengvata visa apimtimi. Pa˛ymejo, jog savivaldybes tarybos patvirtinto Aprašo 6 punkto 2 sakinyje nustatytas reglamentavimas netaikyti atitinkamu lengvatu mokesciui u˛ ugdymo reikmes prieštarauja taip pat teisetu lukesciu principui, nes yra dalinai paneigiama minetame nutarime išvardintu asmenu teise i 50 procentu mokescio u˛ vaiku išlaikyma ikimokyklinese ugdymo istaigose suma˛inimo visa apimtimi garantija bei taip pabloginama asmenu socialine padetis. Teige, kad savivaldybes tarybos 2010 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 1-1482 1 punktu patvirtinto Aprašo 6 punkto 2 sakinio dalis, kurioje nustatyta, kad „lengvatos nenumatytos“, neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995 m. rugpjucio 31 d. nutarimo Nr. 1170 „Del u˛mokescio u˛ vaiku išlaikyma ikimokyklinese istaigose” 2 punkte nustatyto reglamentavimo, todel yra pa˛eid˛iamas ir Vietos savivaldos istatyme itvirtintas teisetumo principas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes taryba (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu i pareiškejo prašyma (b. l. 14 – 16) praše ji atmesti kaip nepagrista.

Atsakovas nurode, kad Vietos savivaldos istatyme savivaldybems yra pavestas priešmokyklinio vaiku ugdymo organizavimas, maitinimo paslaugu organizavimas švietimo istaigose, igyvendinanciose mokyma pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo programas. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 1-1482 „Del mokescio u˛ vaiko išlaikyma Vilniaus miesto savivaldybes švietimo istaigose, igyvendinanciose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo ir vienos dienos vaiko maitinimo normos nustatymo“ 4 punktu buvo nuspresta pripa˛inti netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. gruod˛io 19 d. sprendima Nr. 1-330 „Del Mokescio u˛ vaiko maitinima Vilniaus miesto savivaldybes švietimo istaigose, igyvendinanciose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo ir vienos dienos vaiko maitinimo normos nustatymo“. Tokiu budu buvo siekta patvirtinti nauja Mokescio u˛ vaiko išlaikyma Vilniaus miesto savivaldybes švietimo istaigose, igyvendinanciose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos apraša ir nustatyti vienos dienos vaiko maitinimo normas. Naujo reglamentavimo tikslas buvo sudaryti prielaidas efektyvesniam tevu mokescio panaudojimui, siekiant gerinti ikimokyklinio ugdymo paslaugu kokybe. Pa˛ymejo, jog naujas teises aktas išsamiau detalizuoja mokescio u˛ vaiko išlaikyma panaudojimo tvarka, prapleciamos mokescio ikimokyklinio am˛iaus vaiko ugdymo procesui organizuoti panaudojimo galimybes. Atkreipe demesi, jog Administraciniu bylu teisenos istatymas nustato pareiškejui pareiga nurodyti aplinkybes, kuriomis grind˛ia savo reikalavima, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinancius irodymus (23 str. 6 d.), taciau pareiškejas nesilaiko šio reikalavimo, nes nera aišku, kaip nagrinejamu atveju pasireiškia istatymo viršenybes ir priimamu sprendimu teisetumo principu pa˛eidimas. Atsakovas mane, kad nera pagrindo sutikti su pareiškejo argumentu, jog Aprašo 6 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995 m. rugpjucio 31 d. nutarimo Nr. 1170 2 punkto nuostatoms, kadangi jis nustato, kad u˛mokestis u˛ vaiku išlaikyma ikimokyklinese istaigose ma˛inamas 50 procentu nustatytais atvejais. Pareiškejo gincijamas mokestis ikimokyklinio am˛iaus vaiko ugdymo reikmems, jo dydis, pirmiausia yra nustatytas ne Aprašo 6 punkte, o Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 1‑1482 3 punktu, kuriuo nustatytas 2,5 Lt mokestis visoms šeimoms ir 1 Lt mokestis socialiai remtinoms šeimoms u˛ kiekviena menesio diena (išskyrus šeštadieni, sekmadieni ir švenciu dienas) ikimokyklinio am˛iaus vaiko ugdymo reikmems tenkinti. Taigi minetas mokestis socialiai remtinoms šeimoms yra ma˛inamas daugiau nei 50 procentu, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimo Nr. 1170 2 punkte. Pa˛ymejo, jog Vilniaus miesto savivaldybes tarybos sprendimu Nr. 1-1482 patvirtinto Aprašo 6 punktas negali buti aiškinamas atskirai, nesiejant jo nuostatu su minetu Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 1-1482 3 punktu. Aprašo 6 punktu gincijamo mokescio dydis nera nurodomas, jis nustatytas butent Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 1-1482 3 punktu, nustatant daugiau nei 50 procentu ma˛esni mokesti socialiai remtinoms šeimoms.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu (b. l. 31 – 35) pareiškejo prašyma tenkino, pripa˛ino, kad Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 1-1482 „Del mokescio u˛ vaiko išlaikyma Vilniaus miesto savivaldybes švietimo istaigose, igyvendinanciose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo ir vienos dienos vaiko maitinimo normos nustatymo“ 1 punktu patvirtinto Aprašo 6 punkto 2 sakinio dalis, kurioje nustatyta, kad „lengvatos nenumatytos“, prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995 m. rugpjucio 31 d. nutarimo Nr. 1170 „Del u˛mokescio u˛ vaiku išlaikyma ikimokyklinese istaigose“ 2 punkto nuostatoms.

Teismas atkreipe demesi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinio teisines valstybes principo igyvendinima teisekuros procese, yra pabre˛es, kad „konstitucinis teisines valstybes principas suponuoja ivairius reikalavimus istatymu leidejui, kitiems teisekuros subjektams: teisekuros subjektai teises aktus gali leisti tik neviršydami savo igaliojimu <...>“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruod˛io 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodes, kad iš konstitucinio teisines valstybes principo, kitu konstituciniu imperatyvu kyla reikalavimas istatymu leidejui, kitiems teisekuros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylancios teises aktu hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draud˛iama ˛emesnes galios teises aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali buti reguliuojami tik aukštesnes galios teises aktais, taip pat kad ˛emesnes galios teises aktuose draud˛iama nustatyti toki teisini reguliavima, kuris konkuruotu su nustatytuoju aukštesnes galios teises aktuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimas). Pastebejo, jog butinybe laikytis istatymu viršenybes principo savo jurisprudencijoje ne syki yra akcentaves ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektu kompetencija turi buti nustatyta istatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektu veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatyta kompetencija, pripa˛istami neteisetais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinese bylose Nr. I1‑04/2006, I1-02/2006). Teismas vadovavosi Viešojo administravimo istatymo 3 straipsnio 1 punktu, 6 straipsnio 2 dalimi. Kaip išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje administracineje byloje Nr. I1-02/2006, viešojo administravimo subjektui draud˛iama priimti norminio pobud˛io teises aktus, jeigu tokia teise jam nesuteikta istatymu, bei pareiga priimant norminio pobud˛io aktus laikytis apibre˛tu akto priemimo proceduru. Viešojo administravimo subjektu, skirtingai nei privaciu asmenu, veikloje taikomas principas – „Viskas, kas aiškiai nera leista, yra draud˛iama“. Todel viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus igaliojimus, taip pat ir norminiu administraciniu aktu leidimas, viršijant suteikta kompetencija, yra neteiseti. Vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995 m. rugpjucio 31 d. nutarimo Nr. 1170 „Del u˛mokescio u˛ vaiku išlaikyma ikimokyklinese istaigose“ 1, 2 punktu. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybes taryba 2010 m. kovo 31 d. prieme sprendima Nr. 1-1482 „Del mokescio u˛ vaiko išlaikyma Vilniaus miesto savivaldybes švietimo istaigose, igyvendinanciose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo ir vienos dienos vaiko maitinimo normos nustatymo”, kurio 1 punktu patvirtino Mokescio u˛ vaiko išlaikyma Vilniaus miesto savivaldybes švietimo istaigose, igyvendinanciose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos apraša. Teismas vadovavosi Aprašo 1 punktu, 6 punktu, 9 punktu. Pa˛ymejo, jog iš Aprašo turinio matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybes taryba nustate mokescio u˛ vaiko išlaikyma Vilniaus miesto savivaldybes švietimo istaigose, igyvendinanciose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarka, pagal kuria u˛mokestis u˛ vaiku išlaikyma ikimokyklinese ugdymo istaigose apima tiek mokesti u˛ vaiko maitinima, tiek ir mokesti u˛ ugdymo reikmes, todel Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995 m. rugpjucio 31 d. nutarime Nr. 1170 išvardintiems subjektams turi buti taikoma mokestine lengvata, apimanti tiek mokesti u˛ vaiko maitinima, tiek ir mokesti u˛ ugdymo reikmes. Kadangi Aprašo 6 punkto 2 sakinyje nurodyta „Mokesti vaiko ugdymo reikmems moka visi tevai, lengvatos nenumatytos“, teismas padare išvada, kad atsakovas neteisetai nustate toki reglamentavima, kuris keicia aukštesnes galios Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995 m. rugpjucio 31 d. nutarimu Nr. 1170 nustatyta reglamentavima ir taip dalinai apriboja minimame nutarime išvardintiems asmenims teise i numatyta lengvata visa apimtimi. Teismo vertinimu, Aprašo 6 punkto 2 sakinio dalis, kurioje nustatyta, kad „lengvatos nenumatytos“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995 m. rugpjucio 31 d. nutarimo Nr. 1170 „Del u˛mokescio u˛ vaiku išlaikyma ikimokyklinese istaigose” 2 punktui. Taip pat laike, kad Aprašo 6 punkto 2 sakinyje nustatytas reglamentavimas netaikyti atitinkamu lengvatu mokesciui u˛ ugdymo reikmes prieštarauja teisetu lukesciu principui, nes yra dalinai paneigiama minetame nutarime išvardintu asmenu teise i 50 procentu mokescio u˛ vaiku išlaikyma ikimokyklinese ugdymo istaigose suma˛inimo visa apimtimi garantija. Teismas vadovavosi Vietos savivaldos 4 straipsnio 1 dalies 6 punktu, ir akcentavo, kad Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 1‑1482 „Del mokescio u˛ vaiko išlaikyma Vilniaus miesto savivaldybes švietimo istaigose, igyvendinanciose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo ir vienos dienos vaiko maitinimo normos nustatymo“ 1 punktu patvirtinto Aprašo 6 punkto 2 sakinio dalis, kurioje nustatyta, kad „lengvatos nenumatytos“ neatitinka šiu reikalavimu. Teismas atmete atsakovo argumentus, kad Aprašo 6 punktu gincijamo mokescio dydis nera nurodomas, nes jis nustatytas Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 1-1482 3 punktu, nustatant daugiau nei 50 procentu ma˛esni mokesti socialiai remtinoms šeimoms, nes šis sprendimo punktas yra taikomas socialiai remtinoms šeimoms, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995 m. rugpjucio 31 d. nutarimo Nr. 1170 „Del u˛mokescio u˛ vaiku išlaikyma ikimokyklinese istaigose” 2 punkte nustatytiems asmenims (vaikas (vaikai) turi tik viena iš tevu; šeima augina tris ir daugiau vaiku; tevas atlieka tikraja karine tarnyba; vaikas auga moksleiviu ar studentu šeimoje, kurioje vienas iš tevu mokosi mokymo istaigos dieniniame skyriuje).

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 40 – 42) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – pareiškejo prašyma atmesti kaip nepagrista. Apeliacinis skundas grind˛iamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas, tirdamas Aprašo 6 punkto 2 sakinio dalies teisetuma, turejo pasisakyti ir išaiškinti „vaiku išlaikymo ikimokyklinese istaigose“ savoka. Teismas neanalizavo, kokius mokescius apima Vyriausybes nutarime ivardintas u˛mokestis u˛ „vaiku išlaikyma ikimokyklinese istaigose“, ar i šia savoka patenka mokestis u˛ vaiko maitinima ar ir mokestis vaiko ugdymo reikmems. Tai išaiškinti yra svarbu, nes nuo to priklauso Vyriausybes nutarimo taikymo apimtis, ar jis apskritai turetu buti taikomas mokesciui vaiko ugdymo reikmems.

2. Tiek Vietos savivaldos istatyme, tiek ir Švietimo istatyme savivaldybems yra nustatyta pareiga organizuoti butent vaiku maitinimo paslaugu teikima, taciau nera itvirtintos pareigos rupintis vaiko ugdymo reikmemis. Vietos savivaldos istatymo 6 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad savarankiška savivaldybes funkcija yra priešmokyklinio vaiku ugdymo organizavimas, taciau nera nustatyta, iš kokiu lešu tai turi buti daroma. Todel manytina, kad savivaldybe gali nustatyti mokesti, susijusi su vaiku ugdymo optimizavimu. Taciau vaiku ugdymo reikmems nustatytas mokestis nera vaiku išlaikymo ikimokyklinese istaigose mokestis, todel savivaldybe turi diskrecijos teise nuspresti, ar gali buti taikomos lengvatos del vaiku ugdymo reikmems renkamo mokescio.

Atsiliepimas

Pareiškejas atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 47 – 50) prašo ji atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Tiek ikimokyklinio ugdymo, vaiku ir suaugusiuju neformaliojo švietimo organizavimas (Vietos savivaldos istatymo 6 str. 8 p.), tiek ir maitinimo paslaugu organizavimas švietimo istaigose, igyvendinanciose mokyma pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo programas (Vietos savivaldos istatymo 6 str. 10 p.) yra savivaldybes savarankiškos funkcijos. Todel atsakovas nepagristai nevienodai aiškina ir taiko su šiomis funkcijomis susijusius teises aktus.

2. Pats atsakovas gincijamu sprendimu mokesti vaiko ugdymo reikmems priskyre prie mokesciu u˛ vaiko išlaikyma ugdymo istaigose srities, nes tiek iš atsakovo priimto sprendimo pavadinimo („Del mokescio u˛ vaiko išlaikyma Vilniaus miesto savivaldybes švietimo istaigose, igyvendinanciose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo ir vienos dienos vaiko maitinimo normos nustatymo“), tiek ir sprendimo turinio matyti, kad mokestis u˛ vaiko ugdymo reikmes yra nustatytas tame paciame sprendime, kuris reglamentuoja mokescio u˛ vaiku išlaikyma ugdymo istaigose tvarka ir salygas.

3. Atsakovas, priimdamas gincijama sprendima, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995 m. rugpjucio 31 d. nutarimu 1170, numatanciu steigejo teise nustatyti u˛mokesti u˛ vaiko išlaikyma ikimokyklinio ugdymo istaigoje, todel darytina pagrista išvada, kad savivaldybes tarybos nustatytas mokestis u˛ vaiko išlaikyma ikimokyklinio ugdymo istaigoje apima abi detalizuotas mokesciu dalis – tiek u˛ vaiko maitinima, tiek ir u˛ ugdymo reikmes, nes abi sudetines dalys atspindi pagrindines vaiko reikmes, reikalingas vaiko išlaikymui ugdymo istaigoje. Atsakovas, teigdamas priešingai, turetu pagristi mokescio u˛ ugdymo reikmes nustatymo pagrinda, jei mano, kad mokestis u˛ vaiko ugdymo reikmes i išlaikymo ikimokyklinese ugdymo istaigoje mokesti neieina. Taciau atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo ir nepagrind˛ia kito šio mokescio nustatymo pagrindo.

4. Funkcija – priešmokyklinio vaiku ugdymo organizavimas – pagal Vietos savivaldos istatymo 7 straipsnio 7 punkta yra priskirta prie valstybiniu (valstybes perduotu savivaldybems) funkciju. O tokias funkcijas igyvendinant, pagal Vietos savivaldos istatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkta savivaldybes turi istatymu nustatyta sprendimu priemimo laisve, t. y. savivaldybiu veikla igyvendinant šias funkcijas riboja valstybes instituciju ir (arba) pareigunu sprendimai. Todel atsakovo argumentas del diskrecijos teises priešmokyklinio ugdymo organizavime yra neteisingas ir visiškai nepagristas, kadangi priešmokyklinis ugdymas yra grie˛tai reglamentuotas istatymais ir poistatyminiais teises aktais.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybes taryba, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimu nurodo, kad jis neteisetas ir nepagristas, priimtas pa˛eid˛iant ir neteisingai bei netinkamai taikant materialines ir procesines teises normas, kas leme, apelianto nuomone, neteisinga bylos išnagrinejima.

Byloje nustatyta, kad pareiškejas Vyriausybes atstovas Vilniaus apskrityje kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma su prašymu ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 1-1482 „Del mokescio u˛ vaiko išlaikyma Vilniaus miesto savivaldybes švietimo istaigose, igyvendinanciose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo ( toliau-Aprašas) tvirtinimo ir vienos dienos vaiko maitinimo normos nustatymo“ 1 punktu patvirtinto Aprašo 6 punkto 2 sakinio dalis, kurioje nustatyta, kad „lengvatos nenumatytos“, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995 m. rugpjucio 31 d. nutarimo Nr. 1170 „Del u˛mokescio u˛ vaiku išlaikyma ikimokyklinese istaigose“ 2 punkto nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinejes pareiškejo prašyma, nusprende, kad Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 1-1482 1 punktu patvirtinto Aprašo 6 punkto 2 sakinio dalis, kurioje nustatyta, kad „Lengvatos nenumatytos“, prieštarauja Lietuvos Respublikos vyriausybes 1995 m. rugpjucio 31 d. nutarimo Nr. 1170 „Del u˛mokescio u˛ vaiku išlaikyma ikimokyklinese istaigose“ 2 punkto nuostatoms.

Vilniaus miesto savivaldybes taryba 2010-03-31 prieme sprendima Nr. 1-1482 „Del mokescio u˛ vaiko išlaikyma Vilniaus miesto savivaldybes švietimo istaigose, igyvendinanciose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo ir vienos dienos vaiko maitinimo normos nustatymo“, kurio 1 punktu patvirtino Mokescio u˛ vaiko išlaikyma Vilniaus miesto savivaldybes švietimo istaigose, igyvendinanciose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos apraša.

Aprašo 1 punkte nurodyta, kad mokescio u˛ vaiko išlaikyma Vilniaus miesto savivaldybes švietimo istaigose, igyvendinanciose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja ikimokyklinio ir priešmokyklinio am˛iaus vaiko maitinimo, ugdymo reikmiu tenkinimo mokesciu, lengvatu taikymo ir pateikiamu dokumentu lengvatoms priemimo Vilniaus miesto savivaldybes švietimo istaigose, igyvendinanciose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, salygas ir tvarka.

Aprašo 6 punkte nustatyta, kad „u˛ kiekviena menesio diena ( išskyrus šeštadieni, sekmadieni ir švenciu dienas) taikomas Vilniaus miesto savivaldybes tarybos sprendimu nustatyto dyd˛io mokestis ikimokyklinio am˛iaus vaiko ugdymo reikmems ( priemonems, med˛iagoms patalpu funkcionavimui u˛tikrinti, renginiams organizuoti, trumpalaikiam ir ilgalaikiam inventoriui isigyti) tenkinti ir darbuotoju darbo apmokejimui. Mokesti vaiko ugdymo reikmems moka visi tevai, lengvatos nenumatytos“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995 m. rugpjucio 31 d. nutarimo Nr. 1170 „Del u˛mokescio u˛ vaiku išlaikyma ikimokyklinese istaigose“ 1 punktas nustato, kad u˛mokescio u˛ vaiku išlaikyma ikimokyklinese istaigose dydi nustato šiu istaigu steigejas, o 2 punktas nustato, kad u˛mokestis u˛ vaiku išlaikyma ikimokyklinese istaigose ( išskyrus nevalstybines) ma˛inamas 50 procentu, jeigu: vaikas(vaikai) turi tik viena iš tevu; šeima augina tris ir daugiau vaiku; tevas atlieka tikraja karine tarnyba; vaikas auga moksleiviu ar studentu šeimoje, kurioje vienas iš tevu mokosi mokymo istaigos dieniniame skyriuje. Vilniaus miesto savivaldybes taryba Aprašu nustate mokescio u˛ vaiko išlaikyma ikimokyklinese istaigose tiek u˛ vaiko maitinima tiek u˛ ugdymo reikmes, todel abiems šiems mokesciams turi buti taikoma lengvata, numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995-08-31 nutarime Nr. 1170.

Pirmosios instancijos eismas pagristai sprendime nurode, kad atsakove pa˛eisdama mineta Vyriausybes nutarima, nepagristai apribojo nutarimu numatytas lengvatas jame išvardintiems asmenims gauti pilna apimtimi. Todel teismo išvada, kad Aprašo 6 punkto 2 sakinyje nustatytas reglamentavimas netaikyti atitinkamu lengvatu mokesciui u˛ ugdymo reikmes prieštarauja aukštesnes galios aktui- Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995-08-31 nutarimo Nr. 1170 „Del u˛mokescio u˛ vaiku išlaikyma ikimokyklinese istaigose“ 2 punktui, yra pagrista.

Kaip teisingai pa˛ymejo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pasisakes, kad iš konstitucinio teisines valstybes principo, kitu konstituciniu imperatyvu, kyla reikalavimas istatymu leidejui, kitiems teisekuros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylancios teises aktu hierarchijos. Tai reiškia, kad ˛emesnes galios teises aktuose draud˛iama nustatyti toki teisini reguliavima, kuris konkuruotu su nustatytuoju aukštesnes galios teises aktuose ( Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas). Butent šio principo atsakove, patvirtindama Apraša ir nesilaike.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertino skund˛iamo akto turini aukštesnes galios teises akto at˛vilgiu ir prieme teiseta ir teisinga sprendima, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybes tarybos apeliacini skunda atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Roma Sabina AlimieneAudrius BakaveckasArunas Sutkevicius