- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- e2-446-567/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00030-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. G.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
- 3.1.9.3Teismo nuobaudos sumažinimas
- 3.1.9.5Teismo nuobaudos panaikinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties netenkinti prašymo dėl baudos panaikinimo arba sumažinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dagnus“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Dagnus“, atstovaujama nemokumo administratorės Alos Jefimovos, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti LUAB „Dagnus“ bankrotą tyčiniu bei pripažinti, kad tyčinį bankrotą sukėlė suinteresuotų asmenų A. G. ir E. G. veiksmai (neveikimas).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi nutarė paskirti E. G. 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos – 150 Eur paskiriant LUAB „Dagnus“. Teismas nustatė, kad iki teismo nustatyto termino suinteresuotas asmuo E. G. papildomų paaiškinimų ir (ar) rašytinių įrodymų nepateikė, paaiškinimų dėl procesinio neveikimo ar nustatyto termino pratęsimo nepateikė, į 2024 m. balandžio 5 d. teismo posėdį neatvyko, nors jos dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, ir nepateikė neatvykimą pateisinančių įrodymų. Teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens E. G. elgesį, pripažino jį sąmoningu veikimu prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą.
Šalies argumentai
3. 2024 m. balandžio 19 d. suinteresuotas asmuo E. G. pateikė prašymą dėl baudos panaikinimo arba sumažinimo. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad ji netrukdė ir sąmoningai neveikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, buvo ir yra suinteresuota bylą išspręsti kuo greičiau. Suinteresuotas asmuo E. G. dalyvavo susitikime su nemokumo administratore dėl dokumentų perdavimo, kuris buvo nesėkmingas, nes nemokumo administratorė nenorėjo bendradarbiauti. Šiuo metu E. G. atlyginimas yra 716,80 Eur, atskaičius mokesčius, ji turi du nepilnamečius vaikus, baudos sumokėjimas labai paveiktų šeimos gyvenimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi netenkino suinteresuoto asmens E. G. prašymo dėl baudos panaikinimo.
5. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo E. G. neįvykdė teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartyje nurodytų įpareigojimų dėl paaiškinimų pateikimo ir nepateikė savo procesinio neveikimo priežasčių. Teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartyje nustatyti įpareigojimai nebuvo įvykdyti nei teismo nustatytu terminu (iki 2024 m. kovo 25 d.), nei papildomu laikotarpiu, kai suinteresuoto asmens atstovo prašymu bylos nagrinėjimas 2024 m. kovo 29 d. teismo posėdyje buvo atidėtas. Teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi pripažino suinteresuoto asmens E. G. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Taigi, į 2024 m. balandžio 5 d. teismo posėdį E. G. neatvyko, nepateikti jos neatvykimą pateisinantys įrodymai; nėra įvykdytas teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartyje nurodytas įpareigojimas dėl paaiškinimų pateikimo byloje nagrinėjamu klausimu.
6. Tai, kad prašymą dėl paskirtų baudų panaikinimo suinteresuotas asmuo iš esmės grindė gaunamo darbo užmokesčio dydžiu, jog baudos sumokėjimas gali neigiamai atsiliepti šeimos su dviem nepilnamečiais vaikais poreikių tenkinimui, teismas įvertino, kaip nepakankamą pagrindą spręsti apie turtinę padėtį ir realias galimybes sumokėti paskirtą baudą. Suinteresuotam asmeniui yra paskirta minimali bauda, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 2 dalies nuostatas bauda gali sudaryti ir 5 000 Eur, o mažesnės baudos paskyrimas ar paskirtos baudos panaikinimas iš esmės pateisintų netinkamą suinteresuoto asmens procesinį elgesį.
7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui E. G. bauda paskirta už jos neatvykimą į teismo posėdį, kai jos dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, o prašyme dėl baudos panaikinimo suinteresuotas asmuo nenurodė netinkamą procesinį elgesį pateisinančių priežasčių.
8. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotam asmeniui E. G. prašoma panaikinti bauda buvo skirta ne už dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei, o už teismo įpareigojimų nevykdymą, t. y. už atitinkamų procesinių dokumentų nepateikimą teismui, ir, be kita ko, už neatvykimą į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių.
9. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad suinteresuoto asmens E. G. nurodytos teismo įpareigojimų nevykdymo ir neatvykimo į teismo posėdį priežastys nepripažintinos svarbiomis, todėl padarė išvadą, jog bauda suinteresuotam asmeniui buvo paskirta pagrįstai ir naikinti jos nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo E. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį arba sumažinti baudos dydį. Atskirojo skundo argumentai:
10.1. Suinteresuotas asmuo E. G. netrukdė bylos nagrinėjimui, o 2024 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje negalėjo dalyvauti, nes buvo išvykusi bei negalėjo dėl techninių kliūčių pateikti (įkelti į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą) išvykimą pagrindžiančių įrodymų iki paskirto teismo posėdžio pradžios. Šie įrodymai, pagrindžiantys jos komandiruotę, vėliau buvo pateikti bylą nagrinėjančiam teismui ir pateikiami kartu su atskiruoju skundu.
10.2. Apeliantei ir kitam suinteresuotam asmeniui A. G. atstovavo tas pats atstovas, kuris pateikė abiejų suinteresuotų asmenų bendrą poziciją dėl pareiškėjos prašymo. Vėliau apeliantei nutraukus atstovavimo santykius ir pateikus prašymą teismui atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, bei teismui šio prašymo netenkinus, bylos nagrinėjimas įvyko ir jame dalyvaudama apeliantė išsakė savo poziciją, nurodė teismui visas žinomas aplinkybes, kurios susijusios su teisme nagrinėjama byla.
10.3. Dokumentų, kuriuos suinteresuoti asmenys turėjo pateikti teismui, apimtis yra didelė, todėl nepavyko jų pateikti teismui iki 2024 m. balandžio 5 d. Dokumentai buvo skaitmenizuojami ir tai patvirtina prie atskirojo skundo pateiktas kvitas.
Atsiliepimas
11. Pareiškėja LUAB „Dagnus“, atstovaujama nemokumo administratorės Alos Jefimovos, pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens E. G. atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis netenkinti prašymo panaikinti arba sumažinti baudą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
13. Suinteresuotas asmuo E. G. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus (2024 m. balandžio 5 d. 16 val. 30 min. lėktuvo iš Rygos į Prahą bilietą ir 2024 m. balandžio 8 d. lėktuvo iš Prahos į Rygą bilietą bei 2024 m. balandžio 5 d. 14 val. 13 min. UAB „COPY PRO“ kasos kvitą dėl dokumentų skenavimo). Šiais įrodymais suinteresuotas asmuo grindžia negalėjimą dalyvauti 2024 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje bei negalėjimą pateikti dokumentų teismo nustatytu terminu dėl didelės jų apimties.
14. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
15. Apeliantės su atskiruoju skundu pateikti 2024 m. balandžio 5 d. ir 2024 m. balandžio 8 d. lėktuvo bilietai yra byloje (2024 m. balandžio 15 d. dokumento registracijos Nr. DOK-13372), todėl nėra pagrindo juos pakartotinai priimti, nagrinėjant atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartyje nustatė įpareigojimą pateikti dokumentus (įrodymus) teismui iki nurodyto termino kitam suinteresuotam asmeniui A. G., bet ne šį atskirąjį skundą pateikusiai apeliantei E. G.. Be kita ko, dokumentų nepateikimas teismo nustatytu terminu nepatenka į šio atskirojo skundo nagrinėjimo ribas, todėl 2024 m. balandžio 5 d. UAB „COPY PRO” kasos kvitas, kaip naujas įrodymas, nepriimamas, nes neturi sąsajumo su apeliacijos objektu (CPK 180 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl baudos (ne)panaikinimo ir (ne)sumažinimo
16. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
17. Kasacinis teismas išaiškino, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).
19. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, nustatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).
20. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl LUAB „Dagnus“ bankroto pripažinimo tyčiniu, 2024 m. kovo 13 d. nutartyje nurodė, kad visapusiškam bylos išnagrinėjimui byloje esančių duomenų nepakanka. Teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, nustatydamas, kad bylos nagrinėjimas vyks žodiniame teismo posėdyje 2024 m. kovo 29 d. 8.30 val. bei pareiškėjai, atstovaujamai nemokumo administratorės, ir suinteresuotiems asmenims A. G. ir E. G. nustatė terminą įvykdyti nutartyje nurodytus įpareigojimus, kartu pripažino abiejų suinteresuotų asmenų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Šia nutartimi suinteresuotam asmeniui E. G. teismas nustatė įpareigojimą iki teismo nustatyto termino patikslinti atsiliepimą dėl pareiškime išdėstyto reikalavimo jos atžvilgiu ir pripažino jos dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, jog teismas bei dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų, kad per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Būtent todėl dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus bei reaguodami į teismo nustatytus įpareigojimus bei tinkamai naudotis visomis šalims suteiktomis procesinėmis teisėmis bei pareigomis.
22. Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliantė, teikdama prašymą pirmosios instancijos teismui dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, nenurodė svarbių priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių negalėjo dalyvauti paskirtame teismo posėdyje, kuriame jos dalyvavimą teismas pripažino būtinu, ir iš anksto neinformavo teismo apie negalėjimą dalyvauti paskirtame teismo posėdyje. Taigi, tokie apeliantės veiksmai atitiko teisei priešingą elgesį, kurį civilinio proceso teisė tiesiogiai draudžia ir už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje, nes apeliantė akivaizdžiai nesąžiningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
23. CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas klausimo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė neįrodė vykimo į komandiruotę, nes lėktuvo bilietai savaime neįrodo komandiravimo fakto. Be kita ko, byloje nėra duomenų, kad apeliantė buvo siunčiama į komandiruotę konkrečioms funkcijoms atlikti.
25. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantė prašyme pirmosios instancijos teismui panaikinti paskirtą baudą arba ją sumažinti ir atskirajame skunde nenurodė ir neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių apeliantė negalėjo dalyvauti paskirtame pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame jos dalyvavimas pripažintas būtinu, ir nepateikė svarbių priežasčių, kodėl iš anksto neinformavo teismo apie negalėjimą dalyvauti paskirtame teismo posėdyje. Tai, kad apeliantė negalėjo pateikti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą išvykimą pagrindžiančių įrodymų iki paskirto teismo posėdžio pradžios, neužkirto kelio teismą laiku informuoti kitais būdais ir ryšio priemonėmis: siunčiant pašto siuntą, per pasiuntinių paslaugų teikėjus, per antstolius ar elektroniniu paštu.
26. Apeliantės pateikti lėktuvo bilietai įrodo, kad apeliantė paskirto teismo posėdžio dieną turėjo lėktuvo bilietus išvykimui, tačiau nepaneigia apeliantės procesinės pareigos, siekiant operatyvaus ir sklandaus bylos nagrinėjimo, iš anksto informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti paskirtame teismo posėdyje. Teismo posėdis buvo paskirtas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi, vėliau atidėtas, tenkinus suinteresuotų asmenų atstovo prašymą, todėl apeliantė žinojo iš anksto apie paskirtą teismo posėdį, kuriame jos dalyvavimą teismas pripažino būtinu. Neinformuodama iš anksto teismo apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, suinteresuotas asmuo E. G. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę suinteresuotam asmeniui skirti baudą už nedalyvavimą teismo posėdyje, kai suinteresuoto asmens dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu.
27. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę suinteresuotam asmeniui E. G. nepanaikinti ir nesumažinti paskirtos 300 Eur baudos, kurios dydis yra minimalus, atsižvelgiant į maksimalų galimą 5 000 Eur baudos dydį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 300 Eur baudos dydis atitinka teismo nuobaudos tikslus, todėl jos sumažinimas gali pažeisti teisingumo principą. Pažymėtina tai, kad apeliantė atskirajame skunde, prašydama panaikinti ar sumažinti jai paskirtą 300 Eur baudą, nenurodė argumentų, nepateikė įrodymų, kurie teiktų pagrindą panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą. Taigi, byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą 300 Eur baudą įvertinti kaip per didelę bei ją sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytas apeliantės procesinis elgesys pirmosios instancijos teisme pagrįstai įvertintas, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir sąmoningas veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą, dėl to pagrįstai paskirta bauda, kurios panaikinimo ar sumažinimo pagrindų apeliantė neįrodė.
28. Atskirojo skundo argumentai dėl didelės dokumentų, kurie turėjo būti pateikti teismui, apimties nėra susiję su pirmosios instancijos teismo apeliantei paskirtos baudos teisiniu pagrindu ir jos dydžiu, taigi, nepatenka į atskirojo skundo nagrinėjimo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo
29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
30. Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, todėl ji neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Pareiškėja LUAB „Dagnus“, atstovaujama nemokumo administratorės Alos Jefimovos, nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjai klausimas nėra sprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.