- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- 1-1219-1133/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32115-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- D. S.
- Nukentėjusysis
- I. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „V.“, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), pritaikius BK 64-1 straipsnį, 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį išdirbti po 20 valandų viešųjų darbų per mėnesį;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, 1 metų laisvės apribojimo bausme;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 4 punktu įpareigojant per 1 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bausmę atlikęs.
Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, BK 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, t. y. 2022 m. rugpjūčio 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ranka pastūmė į krūtinę sugyventinę I. M., dėl ko ji nukrito ant grindų, tokiu būdu dėl kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžių, kairio šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžio (VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini)) nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios I. M. sveikatą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Be to, D. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent 2023 m. sausio 6 d. apie 00.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,65 promilių girtumas), konflikto metu, rankoje laikydamas mobiliojo ryšio telefoną, sudavė juo ne mažiau kaip vieną kartą ant lovos sėdėjusiai sugyventinei I. M. į veidą, po ko atsisėdęs ant lovos šalia sugyventinės I. M., laikydamas rankoje durų rankeną, sudavė ja ne mažiau kaip du kartus jai į veidą. Tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. buvo išgėręs, grįžo po darbo pavargęs, norėjo valgyti. Darėsi sau valgyti, o konfliktas kilo dėl to, nes nukentėjusiajai nepatinka, kai jis gamina. Norėjo ją atitraukti, todėl pastūmė. O 2023 m. sausio 6 d. konfliktas įvyko dėl maisto ruošos, nes jis gamino. Jis pats norėjo pasigaminti maistą, norėjo iš vakaro pasiruošti maistą ir įsidėti į darbą. Vėlai grįžo iš darbo, nukentėjusioji norėjo pailsėti, o jis norėjo pasigaminti maistą. Jų virtuvė yra bendrame kambaryje, kuriame gyvena. Sugyventinė norėjo iškviesti policiją. jis iš jos atėmė telefoną. Sugyventinė norėjo jį išvaryti iš namų, bet jis iš jos atėmė durų rankeną. Atimtu mobiliuoju telefonu sudavė sutuoktinei į veidą. Po to paėmė durų rankeną ir taip pat sudavė jai du kartus į veidą. Atvažiavo policija ir išvežė. Susitaikė su nukentėjusiąja, atsiprašė jos, o ji jam atleido (Teisme nukentėjusioji patvirtino, kad atleido). Dėl smurto prieš savo sugyventinę teistas du kartus. Jam buvo uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Pavyko laikytis probacijos sąlygų. Nevartojo alkoholio, neturi jam priklausomybės. Kartais vakare išgeria kelis buteliukus alaus. Buvo agresyvus, buvo pavargęs, gailisi, kad taip pasielgė. Norėjo poilsio ir ramybės, ateityje stengsis tvardytis. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, bet negalės per metus jo atlyginti.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusiosios ir liudytojų. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte
Nukentėjusioji I. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) g., bendrabučio kambaryje, kurį jau 5 metus nuomoja kartu su sugyventiniu D. S.. Su juo kartais pasipyksta, pykčiai būna žodiniai, į fizinius konfliktus neperauga. D. S. nėra agresyvus, kartu su juo, apie tris kartus į savaitę vartoja alkoholinius gėrimus. Dažniausiai pykčiai ir kyla jiems išgėrus. 2022 m. rugpjūčio 17 d. D. S. vakare šiek tiek išgėręs grįžo namo iš darbo, tuo metu ji taip pat buvo išgėrusi, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurį pradėjo ji, dėl pinigų, kad D. per mažai uždirba. Žodinio konflikto metu D. susinervino ir ją ranka į krūtinę pastūmė, dėl ko ji neišlaikiusi pusiausvyros nukrito ant žemės. Nukritusi ant žemės pajautė stiprų fizinį skausmą dubens srityje. D. jai padėjo atsistoti, po ko jų kivirčas ir pasibaigė. Ji neįtarė, jog dėl šio įvykio jai galėjo lūžti kaulai. Po to karto su D. nekonfliktavo. Po šio įvykio prablaivėjusi jautė didelį skausmą dubens srityje, skaudėjo koją, toliau skausmas stiprėjo, po kurio laiko iš vis negalėjo atsistoti. Dėl patirtų sužalojimų 2022 m. rugpjūčio 22 d. naktį, jai paprašius, D. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri ją išvežė Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę (toliau – RVUL). Ligoninėje jai diagnozuoti kaulų lūžiai. Dėl įvykio į policiją nesikreipė, nes konfliktą vertina kaip mažareikšmį, taip pat dėl sužalojimų D. nekaltina (t. 1, b. l. 27-28).
Nukentėjusioji I. M. apklausiama papildomai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tiksliai neprisimena, po įvykio, ji buvo paguldyta į ligoninę dėl kaulų lūžių. Ligoninėje buvo gydoma 4 mėnesius. Iš ligoninės paleista 2023 m. sausio 5 dieną. Šiuo metu gydymas baigtas. Dar jos laukia reabilitaciją. Įvykio dieną ji buvo neblaivi. Tarp jos ir D. įvyko žodinis konfliktas. Konfliktą pradėjo ji pati. Konflikto metu D. ją pastūmė, tačiau dabar jau ji neprisimena ar viena ranka ar dviem rankomis. Taip pat neprisimena, kur (kokia kūno dalimi) ją pastūmė. Pastūmimas nebuvo lengvas, nes ji neišsilaikė ir nukrito ant grindų, krito ant kairio šono, tiksliau dubens. Pajuto skausmą, tačiau nepagalvojo, kad gali būti lūžis, galvojo tiesiog susimušė. D. ją pakėlė, paguldė ant sofos. Ji taip gulėjo 2 dienas, nesikėlė, nevaikščiojo. Bandė, tačiau negalėjo atsikelti. Tada jai prasidėjo labai stiprūs skausmai ir ji paprašė D., kad jis jai iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Po ko buvo išvežta į Lazdynų ligoninę ir jai nustatyti lūžiai. Tikrai ją pastūmė D., jis konflikto metu tai padarė tyčia. O ji, kadangi buvo neblaivi, neišsilaikė ir nukrito. Jokio civilinio ieškinio nereikš, nes žino, kad jis neatlygins jai žalos. Nori, kad jis atsakytų už savo tokius veiksmus (t. 1, b. l.36-37).
Bendrojo pagalbos centro pranešimo duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigos darbuotoja 2022 m. rugpjūčio 22 d. 4.21 val. į RVUL pristatė I. M., kuri paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. sumušė pažįstami. Nustatytas gaktikaulio lūžis, pergubrinis lūžis. Pranešimas įregistruotas 2023 m. rugpjūčio 23 d. 7.44 val. (t. 1, b. l. 11).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. S. 2022 m. rugpjūčio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog 2022 m. rugpjūčio 23 d. patruliuojant gavo pranešimą, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini), buvo sumušta ir Vilkpedės ligoninę pristatyta dėl kaulų lūžių I. M., kuri paaiškino, kad namuose, 2022 m. rugpjūčio 17 d. ją pastūmė sugyventinis D. S., o ji nukritusi ant grindų susižalojo. Nustatyta: gaktikaulio lūžis, pergubrinis lūžis (t. 1, b. l. 12).
Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) RVUL 2022 m. rugpjūčio 22 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, jog nukentėjusiajai nustatytai kairio gaktikaulio abiejų šakų be dislokacijos ir kairio šlaunikalnio gūbrio lūžiai. Taip pat nurodyta, jog pacientės teigimu, ją pastūmė jai pažįstamas asmuo, dėl ko griuvo ir susižalojo kairę kūno pusę (t. 1, b. l. 31).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenimis, greitoji pagalba iškviesta 2022 m. rugpjūčio 22 d. 3.03 val. Nukentėjusioji į ligoninę pristatyta 2022 m. rugpjūčio 22 d. 4.17 val., nurodyta, jog sužalota kairė koja. Preliminari diagnozė klubo sumušimas (t. 1, b. l. 61-62).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. M. nustatyti kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, kairio šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ir, galimai, paviršiumi, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2022 m. rugpjūčio 22 d. 5.12 val. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl šių kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, tai yra ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu, galimai nugriuvus. Sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui. Individualūs žalojančių daiktų požymiai, pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, sužalojimuose neužsifiksuoti (t. 1, b. l. 71-73).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje
Nukentėjusioji I. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 5 d. apie 23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu D. S. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji paprašė jo pakabinti užuolaidas ant lango, o jis sakė, kad nekabins, nes yra pavalgęs. Tada paprašė sugyventinio sutepti jai sumuštinį. Sugyventinis jai pasakė, kad namuose nėra duonos, todėl kaimynas jiems atnešė duonos. Kaimynui išėjus, jos sugyventinis pradėjo priekaištauti, kad kaimynas yra jos meilužis. Vykstant konfliktui, 2023 m. sausio 6 d. apie 00.15 val., jiems sėdint bute ant lovos, vyras paėmė jos telefoną ir su juo trenkė jai į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nepamena, kiek kartų ir su kuria ranka trenkė. Tada sugyventinis atsistojo, apėjo aplink lovą ir atsisėdo prie jos, laikydamas durų rankeną rankoje (kurioje rankoje laikė neatsimena), jai sakė rusiškai „užsičiaupk, dink iš čia, kad tavo kojos čia nebūtų“ ir kelis kartus trenkė jai su rankena į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (kiek tiksliai smūgių sudavė neatsimena). Po smūgių vyras atsitraukė ir ji paskambino 112 bei iškvietė pareigūnus (t. 1, b. l. 115).
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. M. parodė, kad dėl to, jog jos sugyventinis D. S. prieš ją panaudojo fizinį smurtą, ji į medikus nesikreipė ir nesikreips, įvykio metu į jų gyvenamąją vietą medikai kviesti nebuvo ir jos neapžiūrėjo. Buvo iškviesti tik policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 131-132).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, nukentėjusioji nurodė, kad neblaivus sugyventinis konfliktuoja, sumušė ją ir neišleidžia iš namų. Įvykis įregistruotas 2023 m. sausio 6 d. 2.22 val. (t. 1, b. l. 106).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų 2023 m. sausio 6 d. atlikimų protokolo su fotolentele matyti, jog nukentėjusioji buvo apklausta. Nukentėjusioji nurodė, kad atsisako civilinio ieškinio. Taip pat apžiūrėta įvykio vieta, o apžiūros metu paimta metalinė durų rankena. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta. Nuotraukose Nr. 7-8 užfiksuota metalinė durų rankena. Nuotraukoje Nr. 9 užfiksuotas mobilaus ryšio telefonas (t. 1, b. l. 112-120).
Nuotraukoje užfiksuotas nukentėjusiosios veidas. Ant veido matyti nubrozdinimai ant dešinio nukentėjusiosios skruosto, ant nosies (t. 1, b. l. 121).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. M. 2023 m. vasario 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32115-22, susisiekus telefonu su nukentėjusiąja I. M., ji nurodė, kad jos sugyventinis D. S. 2023 m. sausio 6 d. jai sudavė durų rankena į veidą. Paaiškino, kad jai sudavė rankena nemažiau nei du kartus į veidą, tačiau, kiek kartų tiksliai, negali nurodyti (t. 1, b. l. 133).
Daiktų apžiūros 2023 m. sausio 19 d. apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis, apžiūrėta metalinė durų rankena, paimta 2023 m. sausio 6 d. įvykio vietos apžiūros metu. Rankena metalinė, sidabrinės spalvos, rankenos paviršiuje matosi nusidėvėjimo požymiai (smulkūs įbrėžimai, nusitrynimai, prilipusio purvo pėdsakai). Durų rankenos ilgis – 1 cm, plotis – 2 cm. Fotolentelėje esančioje nuotraukoje užfiksuota durų rankena (t. 1, b. l. 143-145).
Iš Vaizdo įrašai ir jų 2023 m. sausio 19 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti į 2023 m. sausio 6 d. vykusį įvykį atvykusių pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai. Visi vaizdo įrašai užfiksuoti 2023-01-06, laikotarpiu nuo 00:38 val. iki 01:35 val.(vaizdo įrašų fiksavimo data ir laikas užfiksuotas kiekvieno vaizdo įrašo apačioje, kairėje pusėje):
1) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_003851_025“ trukmė - 3 min. 2 s. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnai pro praviras duris užeina į butą, kuriame aptinka ant lovos sėdinčią nukentėjusiąją I. M. bei šalia nukentėjusiosios, ant lovos krašto sėdintį kaltinamąjį D. S.. Užėję į butą policijos pareigūnai prisistato ir paprašo kaltinamojo išeiti iš buto į laiptinės koridorių pokalbiui su vienu iš pareigūnų. Prieš kaltinamajam išeinant iš buto patalpos vienas iš policijos pareigūnų paklausia kaltinamojo ,,kam jums ta rankena rankoje?“, o kaltinamasis atsako, kad jo rankoje laikoma rankena atidaromos buto durys. Policijos pareigūnams pareikalavus kaltinamasis padėjo rankeną ant spintelės ir su vienu iš pareigūnų išėjo į koridorių. Tuo metu kitas policijos pareigūnas lieka buto viduje ir pradeda bendrauti su nukentėjusiąja, kuri pareigūnui paaiškino, kad susipyko su kaltinamuoju, nurodo, kad tik vakar grįžo iš ligoninės. Nukentėjusioji paaiškino, kad kaltinamasis „užgėrė“. Pripažino, kad ir ji pati yra išgėrusi. Nukentėjusioji paaiškino, kad įtariamasis jai trenkė į žandą vieną kartą su durų rankena, kurią jis ką tik išeidamas iš buto padėjo ant spintelės. Nukentėjusioji paaiškino, kad dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto ji jautė fizinį skausmą. Nukentėjusioji tvirtino, kad kaltinamasis prieš ją smurtavo ir anksčiau, dėl to ji 4 mėnesius gydėsi dėl šlaunikaulio lūžio, nebuvo namuose. Nukentėjusioji paaiškino, kad medikai jai nereikalingi;
2) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_003912_034“ trukmė - 3 min. 8 s. Užfiksuota kaip kaltinamasis prisistato ir nurodo, kad įvyko buitinis konfliktas. Paaiškino, kad apie 9 valandą jis girtas grįžo iš darbo, namuose rado išgėrusią nukentėjusiąją. Nurodė, kad jis negali vartoti alkoholio, nes ,,stovi probacijoje“. Nurodė, jog kadangi jam kitą dieną reikėjo į darbą, jis norėjo pailsėti. Policijos pareigūnui paklausus, ar jis mušė nukentėjusiąją, jis atsakė, kad nemušė. Nurodė, kad nukentėjusioji pati jį užpuolė ir praskėlė jam lūpą. Policijos pareigūnui paklausus, kas vyko toliau, kaltinamasis atsakė, kad nieko. Policijos pareigūnui paklausus, kodėl jis nenorėjo nukentėjusiosios išleisti iš buto, jis atsakė, kad jis netrukdė nukentėjusiajai išeiti iš buto, o kad jis pats nukentėjusiajai aiškino, kaip išeiti iš buto, kaip elgtis su raktais;
3) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_004152_026“ trukmė - 2 min. 59 s. Užfiksuota, kaip nukentėjusioji nurodė, kad kartu su kaltinamuoju gyvena apie 6 metus. Visą šį laiką gyvena tame pačiame bute. Policijos pareigūnui paklausus nukentėjusiosios, dėl ko įvyko konfliktas, ji atsakė, kad su kaltinamuoju susipyko dėl to, kad jis jai nepaliko buto raktų. Nurodė, kad neturėdama durų rakto, tol, kol kaltinamasis jai neatrakina durų ir jos neišleidžia, ji negali išeiti netgi į tualetą. Policijos pareigūnui paklausus nukentėjusiosios, kurioje vietoje kaltinamasis prieš ją smurtavo, ji atsakė, kad bute. Policijos pareigūnui paklausus nukentėjusiosios, kiek kartų kaltinamasis jai sudavė, ji atsakė, kad sudavė keletą kartų, sudavė ir telefonu. Nukentėjusioji nurodė policijos pareigūnui, kad kaltinamasis ne pirmą kartą prieš ją smurtauja, teigia, kad dėl ankstesnio smurto atvejo jis šiuo metu yra probuojamas. Pareigūnas kolegai sako, kad yra mėlynė;
4) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_004451_027“ trukmė – 3 min. Užfiksuota, kaip pareigūnai apžiūri mėlynę ant nukentėjusiosios skruosto. Vienas pareigūnas kitam sako, kad su rankena trenkė. Kaltinamasis papasakojo, kad grįžęs namo jis norėjo pavalgyti, pasigamino valgį, tačiau valgis nukentėjusiajai nepatiko. Kaltinamasis nurodė, kad viskas dėl alkoholio, kad jis per vėlai grįžo, o nukentėjusioji pradėjo sakyti, kad jis su kitais geria. O jis galvojo, kad ji užmigs ir jis ateis normaliai pailsės. Policijos pareigūnus paklausus kaltinamojo, kaip pas nukentėjusiąją ant žando atsirado mėlynė, jis atsakė, kad jis nukentėjusiajai ,,šiek tiek“ trenkė. Pasakė, kad nukentėjusioji jam praskėlė lūpą, po ko policijos pareigūnas žibintuvėliu pašvietė kaltinamajam į veidą ir pasakė ,,čia šviežiai, ištinę“. Kaltinamasis pasakė policijos pareigūnui, kad jis atsigulė į lovą pailsėti, o nukentėjusioji jam trenkė į veidą ir praskėlė. Užfiksuota, kaip tuo metu bute esanti nukentėjusioji pradeda komentuoti ir aiškinti, kad ji negalėjo trenkti, kadangi ji net iš buto negali išeiti. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnas pasiveda kaltinamąjį toliau nuo buto durų ir paklausė, kas pirmas pradėjo konfliktą. Kaltinamasis pasakė, kad konfliktuoti pradėjo nukentėjusioji, paaiškino, kad grįžęs pavargęs po darbo jis norėjo pailsėti, išjungė šviesą ir televizorių, atsigulė, o nukentėjusioji jam trenkė ranka į lūpą ne vieną kartą;
5) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_004512_036“ trukmė – 2 min. 59 s. Užfiksuota, kaip pareigūnas apžiūri nukentėjusiosios mėlynę ir klausia su kuria rankena kaltinamasis jai trenkė. Nukentėjusioji nurodė, kad anksčiau irgi kaltinamasis smurtavo prieš ją;
Motyvuojamoji dalis
6) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_004750_028“ trukmė – 2 min. 59 s. Užfiksuota, kaip kaltinamasis patvirtino, jog nukentėjusiajai trenkė su rankena. Paaiškino, kad kartu gyvena apie 8 metus. Dviese gyvena. Pareigūnas klausia nukentėjusiosios, ar ji taip pat sudavė kaltinamajam, nes pas jį lūpa sužeista. Ji atsakė, kad ne. Kaltinamasis nurodė, kad jis smurtavo, bendras konfliktas ir jis yra išgėręs;
7) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_004811_037“ trukmė - 2 min. 59 s. Užfiksuota, kaip pareigūnas klausia nukentėjusiosios, ar jai tik į žandą sudavė. Nukentėjusioji patvirtino ir nurodė, kad kaltinamasis ją varo iš buto. Nukentėjusioji neigia, kad sudavė kaltinamajam. Pareigūnas sako, kad pas jį lūpa kruvina, o ji atsako, kad jis gal susižeidė, nes ji jėgos neturi ir tik „paglostė“, gal galėjo kažkiek suduoti. Tačiau toliau neigia, kad jam sudavė ir nurodė, kad ji žino, kas jam lūpą praskėlė. Pareigūnas nuėjo paklausti kaltinamojo, kada jam sudavė į lūpą, o jis atsakė „šiandien“;
8) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_005049_029“ trukmė - 2 min. 59 s. Užfiksuota, kaip kaltinamasis sako, kad jam šiandien sudavė į lūpą, kai gulėjo. Nukentėjusioji, kad jis dėl jos sumušimo probuojamas, o ji jam atleidžia. Nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis jai trenkė su rankena ir su jos telefonu;
9) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_005110_038“ trukmė - 1 min. 24 s. Užfiksuota, kaip kaltinamasis pasakoja, kaip nukentėjusioji jam trenkė, kad jis buvo šviesą išjungęs, televizorių išjungęs, o nukentėjusioji jam trenkė apie 5 kartus. Pareigūnas apžiūri kaltinamojo veidą ir sako savo kolegai „abipusis smurtas“;
10) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_005348_030“ trukmė - 2 min. 59 s. Užfiksuota, kaip nukentėjusioji atsisako medikų. Vaizdo įrašo 1 min. 42 s. užfiksuota, kaip prieina nukentėjusioji ir matosi mėlynė ant jos dešinio žando. Pareigūnas nukentėjusiajai sako būti tyliai, nes naktis;
11) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_005647_031“ trukmė - 3 min. Nieko reikšmingo neužfiksuota;
12) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_005702_039“ trukmė – 3 min. 6 s. Užfiksuota, kaip pareigūnas sako, kad reikia pasitikrinti blaivumą. Nukentėjusiajai tikrinamas blaivumas ir jai nustatytas 2,59 promilių girtumas. Nukentėjusioji nurodo, kad gali būti toks neblaivumas;
13) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_005946_032“ trukmė - 2 min. 59 s. Užfiksuota, kaip tikrinamas kaltinamajam neblaivumas. Jam nustatytas 2,65 promilių girtumas. Kaltinamasis patvirtina, kad jam negalima vartoti alkoholio. Kaltinamasis pripažįsta, kad trenkė;
14) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_010003_040“ trukmė – 2 min. 59 s. užfiksuotos tos pačios aplinkybės, kaip prieš tai aprašytame vaizdo įraše;
15) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_010245_033“ trukmė - 3 min. Užfiksuota, kaip kaltinamasis sako, kad iš dalies pirma trenkė nukentėjusioji. Ji pradėjo priekaištauti, trenkė jam ir jis pradėjo ginčytis, raminti ją, padarė jai sumuštinį. Pareigūnas klausia kaltinamojo, kiek kartu nukentėjusioji jam trenkė, o jis atsako, kad ne vieną;
16) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_010302_041“ trukmė - 2 min. 59 s. Užfiksuota, kaip nukentėjusioji sako, kad kaltinamasis sėdėjo ir labai skaniai valgė, tačiau jai duonos pagailėjo ir kaimynas atnešė duonos. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis nieko negali padaryti. Nukentėjusioji nurodė, kad jam nesudavė. Nurodė, kad kaltinamasis jai su telefonu ir su rankena trankė. Nurodė, kad ji pirma jam „paglostė“ ir tada jis pradėjo ją mušti. Mušė tik per veidą. Negali pasakyti, kiek smūgių, neskaičiavo. Nurodė, kad telefonu jai sudavė, su rankena sudavė;
17) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_010544_034“ trukmė – 2 min. 59 s. Užfiksuota, kaip kaltinamasis pasakoja, jog nukentėjusioji jam gal keturis-penkis kartus, pajautė fizinį skausmą. Nepastebėjo, kaip jam trenkė, nes nepastebėjo, buvo užsimerkęs. Patvirtino, kad jis gulėjo lovoje, jam sudavė, tada jis atsistojo, bandė nukentėjusiąją sutramdyti už rankų, tada nukentėjusioji pasiprašė į tualetą. Jis paėmė rankeną ir pradėjo rodyti, kaip atidaryti duris. Tada nukentėjusioji pradėjo vėl ir jis trenkė. Kaltinamasis nurodė, jog pretenzijų neturi ir nieko baisaus;
18) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_010601_042“ trukmė – 2 min. 59 s. Užfiksuotos tos pačios aplinkybės, kaip prieš tai aptartame vaizdo įraše;
19) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_010843_035“ trukmė – 41 s. Nieko reikšmingo neužfiksuota;
20) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_010900_043“ trukmė - 2 min. 59 s. Užfiksuota, kaip vienas iš pareigūnų kviečia kitą ekipažą;
21) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_011056_036“ trukmė - 1 min. 29 s. Pareigūnai sako nukentėjusiajai apsirengti ir nueiti iki tarnybinio automobilio užpildyti dokumentus, nukentėjusioji sako, kad jai sunku vaikščioti. Nukentėjusioji atsisako medikų;
22) vaizdo įrašo Nr. „2023_0106_011159_044“ trukmė - 2 min. 10 s. Nieko reikšmingo neužfiksuota;
23) vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_013017_011“ trukmė - 4 min. 58 s. Užfiksuota, kaip atvyko antras ekipažas. Kaltinamasis pasako, kad grįžo po darbo pavargęs, truputį išgėręs, atsigulė į lovą, tada nukentėjusioji pradėjo jį žadinti, sakyti ,,padaryk man sumuštinį“, ranka trankyti jį per galvą ir krūtinę, po to jam pasakė, kad nori išeiti į tualetą, po ko jis paėmė durų rankeną ir parodė ,,kaip“ ir netyčia trenkė rankena nukentėjusiajai į veidą. Paaiškino, kad nukentėjusioji jam lūpą praskėlė prieš tai, kai jis jai sudavė su rankena (t. 1, b. l. 148-150).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0285“ kvitas ir jo patikros sertifikatas Nr. 1752693, iš kurių matyti, jog alkotesteris buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Kaltinamajam 2023 m. sausio 6 d. 1.01 val. nustatytas 2,65 girtumas, o patikrinus antrą kartą, 2023 m. sausio 6 d. 3.01 val. jam nustatytas 1,57 promilių girtumas (t. 2, b. l. 28-29).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą konstatuoja, jog byloje įrodyta kaltinamojo D. S. kaltė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Kaltinamojo kaltę visų pirma patvirtina paties D. S. teisiamajam posėdyje duoti parodymai ir jo visiškas pripažinimas. Kaltinamasis teisme patvirtino, jog įvykio dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 17 d. buvo išgėręs, po darbo grįžo pavargęs, įvyko tarp jo ir sugyventinės konfliktas, kurio metu jis nukentėjusiąją pastūmė. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios I. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog įvyko konfliktas, abu buvo neblaivus, konflikto metu kaltinamasis susinervino ir ranka į krūtinę ją pastūmė, stūmė stipriai, todėl ji nukrito. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad nors nesitikėjo, kad dėl nukritimo galėjo sulūžti kaulai, tačiau jautėsi blogai, jautė didelius skausmus dubens srityje, skausmas tik stiprėjo ir ji negalėjo atsistoti, todėl po kelių dienų, 2022 m. rugpjūčio 22 d. naktį, skausmams nemažėjant, kaltinamasis iškvietė greitosios medicinos pagalbą.
Aplinkybę, jog nukentėjusiai dėl patirto sužalojimo prireikė medikų pagalbos patvirtina ir bendrojo pagalbos centro pranešimas, kuriame užfiksuota, jog RVUL pranešė, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. 4.21 val. nukentėjusioji pristatyta į gydymo įstaigą, o jai nustatyti gaktikaulio ir gūbrio lūžiai. Nukentėjusiosios patirtus sužalojimus patvirtina ir VšĮ RVUL 2022 m. rugpjūčio 22 d. išrašas, kuriame nurodyta, jog nukentėjusiajai I. M. nustatyta: gaktikaulio abiejų šakų be dislokacijos ir kairiojo šlaunikaulio gūbrio lūžiai.
Aplinkybę, jog būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji I. M. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė gaktikaulio lūžiu, gūbrio lūžiu patvirtina ir 2022 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvada Nr. (duomenis neskelbtini), kurioje teismo medicinos ekspertas atlikęs tyrimą nustatė, jog kaltinime nurodyti nukentėjusios sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ir, galimai, paviršiumi ir šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2022 m. rugpjūčio 17 d. D. S. pastūmus nukentėjusiąją, dėl ko ji nukrito ant grindų. Taip pat nurodyta, jog nukentėjusiosios patirti sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, galimai jai nugriuvus ir nėra būdingi savęs žalojimui. Nustatyta, jog nukentėjusios patirti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Taigi, įvertinus išdėstytą, darytina pagrįsta išvada, jog nukentėjusioji patyrė kaltinime nurodytus sužalojimus, kurie vertinti, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, būtent dėl kaltinamojo D. S. neteisėtų veiksmų (pastūmimo), nes nepastūmus pakankamai stipriai nukentėjusiosios, pastaroji nebūtų nukritusi ir nebūtų susižalojusi.
BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltinamasis irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. <...> kaltininko veika kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojama ne tik tada, kai kaltininkas, kėsindamasis į kito žmogaus sveikatą, siekia nesunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir tada, kai kaltininkas bendrai numato galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (sunkiam, nesunkiam ar nežymiam sveikatos sutrikdymui) tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014). Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal atsiradusius padarinius – kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas neapibrėžta tyčia, nes nors kaltinamasis nesiekė nukentėjusiajai padaryti konkretų sužalojimą, tačiau jis suprato, jog savo veiksmais, tyčia pakankamai stipriai pastumdamas nukentėjusiąją, gali sukelti mažiausiai fizinį skausmą.
Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji I. M. yra kaltinamojo sugyventinė, su kuria jis pakankamai ilgą laikotarpį kartu veda bendrą ūkį, todėl kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Kaltinamajam D. S. taip pat pareikšti kaltinimai dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismo vertinimu, kaltinamojo D. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.
Kaltinamasis, apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, papasakojo, jog įvykio dieną kilo konfliktas su nukentėjusiąja, dėl ko nukentėjusioji norėjo išskvieti policiją, tačiau jis iš jos telefoną atėmė ir juo sudavė I. M. į veidą, o po to jis paėmė durų rankena ir ja du kartus sudavė sugyventinei į veidą. Tai, kad kaltinamasis naudojo smurtą prieš sugyventinę I. M. patvirtina ir jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad vykstant konfliktui, jiems sėdint bute ant lovos, vyras paėmė jos telefoną ir juo trenkė jai į veidą, tada jis atsistojo, apėjo aplink lovą ir atsisėdo prie jos, ir kelis kartus trenkė jai durų rankena į veidą. Bendrojo pagalbos centro pranešimo duomenys patvirtina, jog kaltinime nurodytu laiku iš tiesų gautas pranešimas, dėl to, kad kaltinime nurodytu metu neblaivus sugyventinis konfliktuoja, sumušė nukentėjusiąją ir jos neišleidžia iš namų, o į įvykį atvykę pareigūnai nustatė kaltinamajam 2,65 promilių girtumą, kuris užfiksuotas alkotesterio kvito rodmenyse. Į įvykį atvykę policijos pareigūnai taip pat užfiksavo ir nukentėjusiosios patirtus sužalojimus (nufotografavo, byloje pateikta spalvota nuotrauka). Pareigūnų padarytoje fotonuotraukoje užfiksuotas I. M. veidas bei ant veido dešinio skruosto ir nosies esančius nubrozdinimai. Tai, kad D. S. smurtavo prieš savo sutuoktinę patvirtina ir į įvykį atvykusių pareigūnų „Body“ kameromis padaryti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašo Nr. ,,2023_0106_005348_030“ 1 min. 42 s laiku užfiksuoti nukentėjusiosios patirti sužalojimai, užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios dešinio žando yra mėlynė. Pirmiau aptartuose vaizdo įrašuose Nr. ,,2023_0106_005049_029“, ,,2023_0106_005946_032“ užfiksuota kaip tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis pasakoja pareigūnam kaip D. S. nukentėjusiajai į veidą telefonu sudavė vieną kartą bei durų rankena sudavė nemažiau dviejų kartų. Vaizdo įraše Nr. ,,2023_0106_003851_025“, taip pat užfiksuota, jog nukentėjusioji patvirtino, kad dėl D. S. sumušimo patyrė fizinį skausmą. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, jog D. S. iš tiesų tyčia sudavė mobiliojo ryšio telefonu ne mažiau kaip vieną kartą savo sugyventinei I. M. į veidą, taip pat ne mažiau kaip du kartus sudavė nukentėjusiajai su durų rankena, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymu patikimumu.
Kaltinamojo veiksmų kryptingumas, smūgių kiekis, leidžia daryti išvadą, kad jis veikė tiesiogine tyčia.
Kaip jau minėta, nukentėjusioji I. M. yra kaltinamojo sugyventinė, jie kartu gyvena pakankamai ilgai, veda bendrą ūkį, jai neteisėtais, smurtinio pobūdžio kaltinamojo veiksmais sukeltas fizinis skausmas, todėl kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą prieš šeimos narį, t. y. nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl D. S. skirtinos bausmės
Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina, kad jis 2023 m. sausio 6 d. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis D. S. tyčia padarė du baigtus nusikaltimus žmogaus sveikatai, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), veikė prieš šeimos narį, tačiau nukentėjusiosios atsiprašė, ši jam atleido ir jie susitaikė. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir pati nukentėjusioji. Yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus. Nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje padarė, kai jam buvo nustatytas 2,65 promilių girtumas. Nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarė taip pat būdamas neblaivus, tai patvirtino pats D. S. apklausiamas teisme. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis. Duomenų, apie kaltinamojo psichiatrinį ir nepriklausomybės ligų gydymą byloje nėra. 2023 m. vasario 9 d. duomenimis per 5 metus administracinėn atsakomybėn trauktas 3 kartus už tai, kad važiavo viešuoju transportu neturėdamas bilieto, dvi baudas apmokėjo, o dėl vienos baudos apmokėjimo duomenų nėra (t. 2, b. l. 6-8). D. S. praeityje teistas 4 kartus už tapačių nusikalstamų veikų padarymą, veikiant prieš tą pačią nukentėjusiąją (sugyventinę). Nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė probacijos laikotarpiu.
Teismo vertinimu pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo D. S. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, jis linkęs smurtauti prieš šeimos narius. Taigi, matyti jog yra pakankamai kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, todėl sutiktina su prokurore, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytus nusikaltimus paskyrus griežčiausią iš bausmių – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei prašo prokurorė ir už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kaltinamajam paskirti 1 metų laisvės atėmimą, o už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskirti – 8 mėnesių laisvės atėmimą.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes (nors kaltinamasis teistas, tačiau, matyti, jog sistemiškai nedaro administracinių nusižengimų (per 5 metų laikotarpį padarė tris nešiurkščius administracinius nusižengimus per pakankamai ilgą laiko tarpą), sprendžia, jog nagrinėjamu atveju paskirtos bausmės turi būti bendrintinos kaltinamajam palankesniu būdu – dalinio bausmių sudėjimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnės laisvės atėmimo pridedama dalis švelnesnės bausmės ir D. S. skirtina – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kita vertus, iš byloje esančių duomenų visumos, kaltinamojo parodymų, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog kaltinamasis nesunkiai nukentėjusiosios sveikatą sutrikdė ne intensyviais veiksmais. Tiek iš kaltinamojo duotų paaiškinimų, tiek ir iš nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos matyti, jog abu buvo neblaivus, susiginčijo ir kaltinamasis ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji nukrito ir patytė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pati nukentėjusioji paaiškino, kad ji nesitikėjo, kad dėl pastūmimo ir jos nukritimo ji galėjo patirti tokius sužalojimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis iš karto po I. M. nukritimo padėjo jai atsistoti, o po kelių dienų pats ir iškvietė greitąją pagalbą. Taip pat matyti, jog kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė. Antra veika sukeltas fizinis skausmas, abipusio buitinio konflikto metu, abiem esant stipriai neblaiviems. Taigi, teismo nuomone, siekiant ne tik nubausti asmenį, bet ir resocializacijos tikslų, tikslinga šios bausmės vykdymą atidėti, nes būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija. Kaltinamasis teisme nurodė, kad po įvykio nevartoja alkoholio, pradėjo oficialiai dirbti, padeda nukentėjusiajai. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis gali taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Jei asmuo laikysis teismo paskirtų įpareigojimų, dirbs, nevartos alkoholio, tai yra didelė tikimybė, kad D. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip minėta, svarbu ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir siekti kitų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, o būtent paskatinti asmenį laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti, tokiu būdu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, atsižvelgęs į pirmiau aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis dirba, į bausmės tikslus, į nukentėjusiosios nuomonę, kad jos sugyventiniui nebūtų atimta laisvė, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 6 dalimis, 5 dalies 5, 10 punktais, D. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam 3 (trijų) metų terminui, nustatant pareigas: dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad tai penktas kartas, kai kaltinamasis teisiamas už smurtą prieš nukentėjusiąją, kad vienas smurto atvejis, nagrinėjamu atveju, įvyko neužilgo po to, kai nukentėjusioji grįžo iš ligoninės, todėl teismo manymu, bausmės tikslams pasiekti būtina kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones: 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo jis įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (BK 72¹ straipsnio 1 dalis) bei per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigojamas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programoje bei ją pabaigti (BK 72² straipsnis). Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė su tokiais įpareigojimais atitiks bausmės paskirtį ir bus proporcingi padarytoms nusikalstamoms veikoms, kaltininko asmenybei ir neprieštaraus teisingumo principui.
Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 10 mėnesių.
Kaltinamasis D. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. sausio 6 d. 2 val. iki 2023 m. sausio 6 d. 13.36 val. (viena diena). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, D. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, vieną laikinajame sulaikyme (suėmime) išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 102-103, 170-171) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 172-173) – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintinos.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 2023 m. sausio 17 d. civilinį ieškinį Nr. 33732, kuriame prašo už nukentėjusiajai I. M. patirtų sužalojimų suteiktas gydymo paslaugas iš kalto asmens priteisti 7 980,18 Eur, taip pat 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 46-47). Pagrįsdama civilinį ieškinį civilinė ieškovė pateikė 2023 m. sausio 17 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašus, kuriose nurodytos atliktų procedūrų kainos (t. 1, b. l. 48-49). Civilinė ieškovė į teismo posėdį neatvyko, bet pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė.
Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiosios gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).
Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, byloje nustatyta, kad I. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl kaltinamojo D. S. neteisėtų veiksmų, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji gydyta Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis ieškinį pripažino ir įsipareigojo jį atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš D. S. priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 7 980,18 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Pinigai turi būti pervesti į sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333.
Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, BK 72 straipsniu, 2023 m. sausio 6 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rasta ir paimta durų rankena (saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje Vilniuje, Buivydiškių g. 20) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, ir sunaikintina kaip menkavertis daiktas.
Kompaktinio disko laikmena su „Body“ kamerų darytais vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. S. (D. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskirti 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti daliniu bausmių sudėjimo būdu, ir D. S. paskirti subendrintą 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, kaltinamojo D. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 6 d. 2 val. iki 2023 m. sausio 6 d. 13.36 val. (viena diena), įskaityti į paskirtos bausmės laiką, vieną laikinajame sulaikyme (suėmime) išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 6 dalimis, 5 dalies 5, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams įpareigojant D. S. visą bausmės vykdymo atidėjimą:
1) dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
Vadovaujantis BK 72¹ straipsnio 1 dalimi, BK 72² straipsniu, paskirti D. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones:
1) 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. M., gim. 1983 m. spalio 30 d., gyvenančios (duomenys neskelbtini);
2) per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programoje bei ją pabaigti.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš D. S. 7 980,18 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 18 euro centų) žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti durų rankeną ir sunaikinti kaip menkavertį daiktą.
Kompaktinio disko laikmeną su „Body“ kamerų darytais vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus apylinkės teismą.
1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.