Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-400-211/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-04-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-09
Bylos Nr.
1A-400-211/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57195-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Aušra Bielskė, Stasys Lemežis
Nuteistasis
G. L., D. V.
Nukentėjusysis
A. Š.
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-400-211/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57195-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.1.; 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.3.; 2.4.6.1.; 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Stasio Lemežio, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Jasiūnienei,gynėjams adv. Arnui Paliukėnui, adv. Romualdui Mikliušui,nuteistiesiems G. L., D. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jurgitos Jasiūnienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme. G. L. įpareigotas: 1) per paskirtos bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydimusi sveikatos priežiūros įstaigose, 2) per 2 mėnesius, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, 2) per 4 mėnesius, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. G. L. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.D. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 30 MGL dydžio (1129,80 eurų) pinigine bauda. Į D. V. paskirtos bausmės – baudos laiką įskaitytas šioje byloje jam taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015-10-23 d. 9.20 val. iki 2015-10-23 d. 17.10 val. (viena para), šį laiką nustatant prilyginti sumokėtai 2 MGL dydžio (75.32 eurų) piniginei baudai.

Iš G. L. ir D. V. solidariai priteista 400 eurų nukentėjusiojo A. Š. naudai neturtinei žalai atlyginti bei 1000 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. ir D. V. nuteisti už tai, kad:

2015 metų spalio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, D. V. ir M. S. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), vykdydami G. L. nurodymus, paskambino A. Š. ir susitarė dėl parduodamo automobilio Mercedes Benz S 320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros. 2015-10-15 d. apie 13.20 val. A. Š. atvažiavus su šiuo automobiliu į „Lukoil“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), D. V., apsimetęs pirkėju, automobilį apžiūrėjo. Po to, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, paprašė leisti transporto priemonę pavairuoti. A. Š. išlipus iš automobilio, D. V. atsisėdo į vairuotojo sėdynę, centriniu užraktu užrakino transporto priemonės durų užraktus ir automobiliu nuvažiavo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur automobilį perdavė G. L.. Tokiu būdu, G. L. ir D. V., veikdami bendrininkų grupėje pagrobė A. Š. priklausantį automobilį „Mercedes Benz S 320 CDI“, Valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) , kainuojantį 8500 eurų, kuriame buvo A. Š. buto raktai – 125 eurų vertės, namo raktai – 125 eurų vertės, vartų pultelis – 50 eurų vertės.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendį, G. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą skiriant 2 metų laisvės apribojimo bausmę, paliekant galioti apylinkės teismo paskirtus įpareigojimus, D. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą paskiriant 100 MGL dydžio baudą.

Skunde prokurorė nurodo, kad tiek G. L. paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, tiek ir D. V. paskirta 30 MGL dydžio bauda, nėra teisingos bausmės. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į tai, kad G. L. nusikaltimą padarė būdamas teistas, baustas administracine tvarka ir turintis galiojančių nuobaudų, niekur nedirbantis, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atkreipia dėmesį, kad G. L. kaltės nepripažino, baigiamųjų kalbų metu prašė išteisinti, teisme atsisakė duoti bet kokius paaiškinimus, o ikiteisminio tyrimo metu pateikto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, nepripažino, laikėsi pozicijos, kad nukentėjusysis A. Š. jam skolingas, vengia atiduoti skolą, todėl jis ir paėmė iš A. Š. automobilį, norėdamas jį parduoti ir taip atgauti savo pinigus. Taip pat atsižvelgtina, kad D. V. neteistas, baustas administracine tvarka, kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, baigiamųjų kalbų metu prašė išteisinti, nors savo iniciatyva nukentėjusiajam A. Š. padarytos žalos atlyginimui pervedė 100 Eur, teigė, kad į situaciją pateko visiškai atsitiktinai, norėdamas padėti G. L. atgauti paskolintus pinigus.

Prašymą paskirti griežtesnes bausmes prokurorė nurodo grindžianti didesniu nuteistųjų pavojingumu, nes bendrininkų grupe padarė apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris buvo iš anksto suplanuotas, automobilio pagrobimas padarytas viešoje vietoje. Taip pat atkreipia dėmesį, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis buvo pilnai įgyvendinta, o pagrobto turto suradimas bei grąžinimas nukentėjusiajam nepriklausė nuo nuteistųjų valios. Nurodo, kad G. L. paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė savo dydžiu mažesnė už laisvės apribojimo bausmės vidurkį, o D. V. paskirta 300 MGL bauda 8 kartus mažesnė už pagrobto automobilio vertę, kas, prokurorės teigimu, akivaizdžiai neužtikrins teisingumo principo įgyvendinimo ir kitų bausmės skyrimo tikslų.

Teismo posėdžio metu prokurorė skundą palaikė, prašė tenkinti. Nuteistieji ir jų gynėjai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas netenkinamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendis dėl nuteistiesiems G. L. ir D. V. paskirtos, prokurorės skundžiamos, bausmės pagrįstas ir teisėtas.

Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos aiškiai per švelnios bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė.

Šalies argumentai

Prokurorė skunde nurodo sutinkanti su nuteistiesiems paskirtų bausmių rūšimis, tačiau teigia, kad savo dydžiais bausmės paskirtos per švelnios. Atkreipiamas dėmesys, kad prokuroro siūloma bausmė ar jos dydis bylą nagrinėjančio teismo nesaisto. Tokia prokuroro pozicija yra vertinama kartu su kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis. Prokuratūros ir teismas nėra pavaldumo santykiais susiję subjektai ir veikia savarankiškai.

Pažymėtina, kad vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tik tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems G. L. ir D. V. bausmę už nusikaltimus, nustatytus skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Matyti, kad teismas, paskirdamas nuteistiesiems G. L. ir D. V. bausmes, priešingai nei nurodo skunde prokurorė, įvertino jų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistųjų kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nuteistųjų asmenybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jie įvykdė bendrininkų grupėje. Lengvinančių nuteistųjų atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat nuosprendyje nurodė nuteistiesiems G. L. ir D. V. skiriamų bausmių rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

Individualizuojant bausmę labai svarbu tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad nuteistasis G. L. praeityje teistas už nesunkų nusikaltimą, skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, taip pat baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, niekur nedirba. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino kaip neigiamai charakterizuojančias nuteistąjį. Nuteistasis D. V. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas itin teigimai, savanoriškai atlygino nedidelę dalį nukentėjusiajam A. Š. padarytos žalos.

Prokurorės apeliaciniame skunde minimi argumentai, jog nuteistieji teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu neprisipažino bei prašė išteisinti, negali būti vertinami kaip esminiai skiriant bausmes, juo labiau griežtinant pastariesiems teismo paskirtas bausmes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį. Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kolegijos nuomone, tiek teismo parinktos bausmės nuteistiesiems G. L. ir D. V., tiek jų skyrimo motyvai rodo, kad bausmės paskirtos laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir griežtinti G. L. ir D. V. paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo, kadangi jos nėra aiškiai per švelnios.

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti prokurorės apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jurgitos Jasiūnienės apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai (parašai) Aušra BielskėStasys LemežisLaureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė