- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-03
- Bylos Nr.
- 2A-587-459/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03225-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Erinija Kazlauskienė, Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- T. K.
- Ieškovas
- J. K.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-587-459/2014
Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-03225-2013-9)
2014 m. balandžio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui T. K., institucijai teikiančiai išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnametės dukters G. K. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą dukrai G. K. po 450 Lt iki jos pilnametystės, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę, padalinti santuokoje įgytą turtą tarp ieškovės ir atsakovo, po santuokos nutraukimo visas prievoles kylančias iš atsakovo sudarytų kredito sutarčių su bankais priteisti atsakovui, priteisti iš atsakovo ieškovei 700 Lt dydžio turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagrindiniai nesutarimai šeimoje kilo dėl materialinės pagalbos vienas kitam, t. y. svarbiausiems bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Per praėjusius metus didžiąja dalimi šeima materialiai rūpinosi ieškovė. Nurodė, kad atsakovas neatsakingai yra pasirašęs ne vieną greito vartojamojo kredito sutartį, kurių įsipareigojimai galimai net viršija T. K. gaunamas pajamas iš darbo. Visus kreditus atsakovas ėmė nepasitaręs su ieškove. Nurodė, jog ne kartą bandė finansinius nesutarimus spręsti geranoriškai. Mano, kad atsakovas sutuoktinio pareigas yra pažeidęs iš esmės, dėl tokio atsakovo elgesio negali būti garantuota savo ir dukters padėties saugumu ir tvirtumu ateityje. Kadangi gyvenimas viename bute kartu su atsakovu tapo neįmanomas, ieškovei teko išsikelti ir dėl to nuomotis butą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – šalių santuoką nutraukė, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl T. K. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui paliko santuokines pavardes; nustatė nepilnamečio vaiko G. K. gyvenamąją vietą su motina, t. y. ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. K. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2013-03-25) iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko pinigines lėšas iki jo pilnametystės; padalijo santuokoje įgytą turtą; priteisė iš atsakovo ieškovei 700 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 3 539 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas nepadeda šeimai materialiai, savo nuožiūra, nepasitaręs su ja sudarydavo kredito sutartis ir taip sunkino šeimos finansinę padėtį. Teismas nustatė, kad šią ieškovės poziciją patvirtina byloje esančios kredito sutartys, sudarytos atsakovo vardu. Aplinkybės, kad ėmė kreditus, neneigė ir pats atsakovas, sutikdamas juos prisiimti kaip asmeninę prievolę, o teismo posėdžio metu pripažino, jog ne visada tarėsi su ieškove dėl kreditų. Atsakovas įrodinėdamas aplinkybę, kad padėjo šeimai materialiai, rėmėsi savo motinos, kaip liudytojos, paaiškinimais, kuriuos teismas pripažino subjektyviais. Teismo vertinimu, šalių raštiški susitarimai patvirtino ieškovės bandymus išsaugoti santuoką, geruoju spręsti kylančias problemas ir leido teismui daryti išvadą, jog būtent atsakovas pažeidė lojalumo bei materialinės paramos teikimo vienas kitam pareigas, numatytas CK 3.27 str., ir nustatyti atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad ieškovė paliko šeimą CK 3.60 str. 3 d. prasme. Teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančia buto nuomos sutartimi, todėl tenkintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas T. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iš atsakovo priteisto ieškovei 700 Lt turtinės žalos atlyginimo; pakeisti sprendimo dalį dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) tarp J. K. ir T. K., nutraukimo, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamete dukterimi G. K.; pakeisti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių. Teismas pasisakė, kad ieškovės reikalavimas dėl 700 Lt turtinės žalos atlyginimo įrodytas byloje esančia nuomos sutartimi. Atsakovas pažymi, kad nuomos sutartis yra realinė sutartis, ieškovė nepateikė įrodymo, pagrindžiančio pinigų perdavimą nuomos sutarties šaliai, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė žinojo apie atsakovo ligą iki sukuriant šeimą, tačiau neatliko sutuoktinės pareigų visokeriopai padėti įveikti sutuoktinio negalią. Nors esminis motyvas sutuoktinio kaltei pripažinti – atsakovo neapdairus skolinimasis kredito bendrovėse, tačiau pažymi, kad skolintos lėšos buvo naudojamos šeimos labui: buvo perkami brangūs buities daiktai, atsakovas visokeriopai rūpinosi šeima. Teigia, jog abiejų sutuoktinių kaltei konstatuoti pakanka nustatyti, kad savo kaip sutuoktinio pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai vienokia ar kitokia apimtimi turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Pažymi, kad prašymas išspręsti klausimą dėl T. K. bendravimo su dukra teismui buvo pateiktas bylos nagrinėjimo metu apelianto atstovo baigiamojoje kalboje, dėl šio prašymo teismas nepasisakė. Vadovaujantis proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principais, prašo išspręsti šį klausimą bei teismo nuožiūra nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku. Teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, pažeidė proporcingumo principą paskirstant šalių turėtas išlaidas, kadangi nepatenkinus visų ieškovės reikalavimų, privalėjo priteisti atsakovui dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teigia, kad ieškovės pasirašytą nuomos sutartį šalys laikė sudaryta nuo jos pasirašymo momento. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės neneigė fakto, kad ieškovė išsikėlė gyventi į kitą vietą. Taigi ieškovės prievolės atsirado nuo buto nuomos sutarties pasirašymo dienos, o tai yra ieškovės neplanuotos ir neišvengiamos išlaidos dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė juo nesirūpino, priešingai – išgyventas laikas ir rašytiniai susitarimai dėl sutuoktinių pareigų vienas kitam tik patvirtina, kad ieškovė visada rūpinosi šeima bei bandė ją išsaugoti. Mano, kad byloje įrodytos esminės aplinkybės, pagrindžiančios atsakovo kaltę, t. y. atsakovas savo nuožiūra, nepasitaręs su žmona sudarydavo kredito sutartis ir tokiu būdu sunkino šeimos finansinę padėtį. Pirkti daiktai buvo ne pirmo būtinumo prekės, reikalingos šeimai. Nurodo, kad atsakovo pareiškimas dėl bendravimo su dukra vertinamas kaip naujai pareikštas reikalavimas byloje, kuris galėjo būti reiškiamas priešieškinyje. Kadangi beveik visi ieškovės reikalavimai patenkinti, mano, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstas teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.).
Apeliantas prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) tarp J. K. ir T. K., nutraukimo pagrindo, prašo pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinių pareigos – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos, nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose.
Ieškovė ieškinyje teigė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas – nepasitaręs su ja imdavo kreditus, elgėsi neatsakingai su finansais. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovo sudarytas kredito ir lizingo sutartis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad ėmė kreditus, taip pat patvirtino, kad jis sprendė, ką šeimai pirkti ir su sutuoktine nesitardavo. Nors apeliantas teigia, kad skolintos lėšos buvo naudojamos šeimos labui, tačiau pats nurodo, kad buvo perkami brangūs buities daiktai. Ieškovė teigia, kad pirkti daiktai nebuvo pirmo būtinumo šeimai reikalingos prekės ir atsakovas savo nuožiūra, nepasitaręs su žmona, tokiu būdu sunkino šeimos finansinę padėtį. Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas iš esmės pažeidė pareigą būti lojaliam ir tinkamai teikti materialinę paramą sutuoktinei (CK 3.27 str., 3.92 str.).
Apeliantas teigia, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, kad ieškovė žinojo apie apelianto ligą iki sukuriant šeimą, tačiau neatliko sutuoktinės pareigų visokeriopai padėti įveikti sutuoktinio negalią. Tačiau apeliantas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė atsakovu nesirūpino, neteikė jam materialinės ar moralinės paramos. Tuo tarpu iš byloje pateiktų rašytinių susitarimų tarp šalių dėl sutuoktinių pareigų vienas kitam bei finansinių klausimų sprendimo, matyti, kad ieškovė bandė spręsti kilusius sunkumus, bandė santuoką išsaugoti, tačiau matyti, kad atsakovas vienasmeniškai sudarydavo paskolos sutartis ir po šių susitarimų pasirašymo. Ieškovė teigia, kad prieš sudarydamas kredito sutartis atsakovas su ja nepasitardavo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus byloje ir pagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nenustatyta teisinio pagrindo daryti išvadai, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nesutikimą su skundžiamu sprendimu dalyje, kad ieškovei iš atsakovo priteista 700 Lt turtinė žala apeliantas grindžia argumentais, jog nuomos sutartis yra realinė ir šalių teisių bei pareigų atsiradimui pagal šią sutartį yra būtinas sutarties dalyko – pinigų ir daikto perdavimas sutarties šaliai. Tuo tarpu ieškovė esą neįrodė pinigų perdavimo sutarties šaliai fakto. Akivaizdu, jog ieškinio reikalavimą dėl turėtos 700 Lt turtinės žalos ieškovė grindė 2013-03-25 sudaryta nuomos sutartimi (t. 1, b. l. 143). Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d., 6.576 str.). Rašytinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai šalys ją pasirašo, o žodinė – nuo šalių susitarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos (CK 6.582 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad nuomos sutartis yra dvišalis, atlygintinas konsensualinis sandoris, todėl įsigalioja nuo sutarties pasirašymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2010-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2008; 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2006). Be to, iš ieškovės pateiktos nuomos sutarties 4 punkto matyti, kad sutarties galiojimas numatytas nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. nuo 2013-03-25. Dėl to apelianto argumentai, kad nuomos sutartis yra realinė ir įsigalioja nuo daikto perdavimo momento, atmestini kaip nepagrįsti, o ieškovės reikalavimas pagrįstai laikytas įrodytu.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl apelianto bendravimo su dukterimi tvarkos. CPK 377 str. numato, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas savarankiškų materialinių teisinių reikalavimų nesuformulavo, priešieškinio nepareiškė. Atsakovo atstovas prašymą nustatyti bendravimo tvarką su vaiku nors kas antrą savaitgalį išsakė tik baigiamųjų kalbų metu, t. y. baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl jo nepasisakė (CPK 253 str. 1 d.). Teisėjų kolegija mano, kad apeliaciniu skundu reiškiamas reikalavimas nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką yra nekonkretus, be to, prieštarauja CPK 312 str. įtvirtintam draudimui apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija šio prašymo nesprendžia.
Remiantis įstatymų leidėjo nustatytu teisiniu reglamentavimu, priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo klausimą (CPK 385 str. 1 d.). CPK 376 str. bei CK trečios knygos nuostatos įtvirtina aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė patikslintame ieškinyje pareiškė reikalavimą po santuokos nutraukimo visas prievoles, kylančias iš atsakovo su bankais sudarytų kredito sutarčių, priteisti atsakovui, tačiau akivaizdu, kad skundžiamame sprendime teismas dėl šio ieškinio reikalavimo nepasisakė, reikalavimo neišsprendė. Teisėjų kolegija šio pirmosios instancijos teismo pažeidimo negali pašalinti apeliaciniame procese, nes tuo būtų nepagrįstai apribota proceso šalių teisė į apeliaciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų duomenims apie atsakovo vardu sudarytas kredito sutartis nustatyti, siuntė pranešimus (t. 1, b. l. 103–109, 170–173), teismui buvo pateikti duomenys apie atsakovo su bankais sudarytas sutartis (t. 1, b. l. 114–122, 182, t. 2, b. l. 2–34), tačiau pirmosios instancijos teismas šių paaiškėjusių kreditorių neįtraukė į bylą ir nepasisakė dėl santuokos metu įgytų prievolių apimties ir padalijimo tarp sutuoktinių. Kadangi pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, išsprendė ne visus byloje pareikštus ieškinio reikalavimus, o sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad kitą ieškinio dalį atmeta, todėl teisėjų kolegija neišspręstų reikalavimų dalyje grąžina bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl kitos bylos dalies spręstina CPK nustatyta tvarka (CPK 327 str. 2 d.).
Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu skundžiamame sprendime. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 str.). Kadangi skundžiamu sprendimu neišspręsti visi ieškinio reikalavimai, apeliacinio skundo nagrinėjimo metu negalima tiksliai nustatyti patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalies, todėl negalima tinkamai išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. CPK 93 str. 5 d. numato, kad atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad byla dėl dalies ieškinio reikalavimų grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, naikintina ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus ieškinio reikalavimus. Taip pat turėtina omenyje, kad dėl to galėjo būti netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 327 str. 2 d., 329 str. 1 d.). Esant aukščiau aptartoms nustatytoms aplinkybėms, dalis skundžiamo sprendimo naikintina ir minima bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuria neišspręstas ieškovės patikslintame ieškinyje pareikštas reikalavimas visas prievoles, kylančias iš atsakovo su bankais sudarytų kredito sutarčių, nutraukus santuoką priteisti atsakovui, bei sprendimo dalį, kuria iš atsakovo T. K. ieškovei J. K. priteista 3 539 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.