Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo S. V. kasaciniu skundu dėl Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 1 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis S. V. kasaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamų teismų nuosprendžio bei nutarčių dalis dėl jo nutesimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir kvalifikuoti jo veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir (ar) 284 straipsnį. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 180 straipsnio 2 dalį – ir padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą vertindamas bylos įrodymus bei paskyrė nemotyvuotą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis S. V., pripažindamas, jog smurtavo prieš nukentėjusįjį E. T., teigia, kad teismai nepagrįstai nustatė buvus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tyčią, taip pat susitarimą bei tikslą kartu su kitais bendrininkais apiplėšti nukentėjusįjį, neigia, kad prieš nukentėjusįjį panaudojo su savimi turėtą peilį – mačetę.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).