- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- eI3-5306-931/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02685-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus rajono savivaldybės tarybai
- Trečiasis asmuo
- R. M.
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. patikslintą skundą atsakovėms Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo R. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. P., kreipdamasis į teismą, patikslintu skundu prašo: 1) panaikinti 2022 m. gegužės 27 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) sprendimą Nr. 21R-302(AG-239/04-2022); 2) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. A33(1)-2676 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos“; 3) įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl infrastruktūros plėtros įmokos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2021 m. balandžio 24 d. sudarė sutartį su architektu R. M. dėl Vienbučio gyvenamo namo, pagalbinio ūkio pastatų (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos statybos projekto. 2021 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai buvo pateiktas prašymas statybos leidimui gauti ir Rekonstrukcijos projektas (Reg. Nr. SRA-100-210921-35182). Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 24 d. per sistemą pateikė trumpą paklausimą su prašymu, kad jeigu yra kažkokių trūkumų arba jeigu trūksta kažkokių dokumentų, kad specialistė susisiektų su pareiškėju. Negavus jokios informacijos per 4 darbo dienas elektroniniu laišku 2021 m. rugsėjo 27 d. vėl kreipėsi su pakartotiniu prašymu susisiekti.
Tačiau į pareiškėjo prašymus nebuvo atsižvelgta ir, praleidus nustatytą terminą prašymui išnagrinėti, 2021 m. rugsėjo 30 d. elektroniniu laišku iš architekto R. M. pareiškėjas gavo informaciją, kad prašymas 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo atmestas ir jam pateiktos pastabos dėl trūkumų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesitikėjo, kad pašalinus 2021 m. rugsėjo 21 d. prašyme buvusius trūkumus ir pateikus prašomus paaiškinimus/dokumentus, jie bus laikomi kaip naujas statybą leidžiančio dokumento prašymo registravimas. Taisydamas nurodytus trūkumus pareiškėjas teikė pastabas projektą rengiančiam architektui ir apie savo atliekamus veiks mus el. paštu 2021 m. spalio 10 d. informavo ir atsakovo specialistę, kada dokumentus išsiuntė savo architektui, kad jis įkeltų juos į sistemą, tuo pačiu dokumentų kopiją pridėjo ir specialistei.
Pareiškėjas elektroniniu laišku atsakovo specialistei pabrėžė, kad dokumentus teikia prie esamo 2021 m. rugsėjo 21 d. pateikto prašymo
Pareiškėjas pabrėžė, kad po pateiktų 2021 m. rugsėjo 28 d. pastabų, dvi savaites intensyviai sprendė klausimą dėl pateiktų pastabų.
2021 m. spalio 26 d. į sistemą architektas R. M. pateikė atsakymus pagal buvusias pastabas.
Šalies argumentai
Atsakovės specialistė, vėl pažeisdama 1-3 darbo dienų terminą tik 2021 m. lapkričio 8 d. vėl pateikė pastabas atmesdama prašymą dėl Statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Pastabose buvo matyti naujos, kurių anksčiau nebuvo.
Pareiškėjas dėjo daug pastangų, kad procesas nebebūtų vilkinamas, skambino ne kartą specialistei pasitikslinti, pasiteirauti, tačiau gaudavo atsakymus, kad specialistė turi daugybę darbų ir neketina mokyti pareiškėjo architekto kaip ir ką pateikti sistemoje. Nepaisant to, pareiškėjas vis tiek tęsė pastabų taisymo darbus, aiškinimąsi su kitomis institucijomis, ką ir kaip reikia atlikti.
Atsakymus į visas antrąsias pastabas su aktualiais dokumentais architektas R. M. į sistemą pateikė 2021m. gruodžio 14 d.
Tačiau atsakovė ir trečią kartą pažeidžiant reglamentavimą, tik 2021 m. gruodžio 20 d. pateikė pastabas, atmesdama prašymą. Šiose pastabos atsirado dar viena nauja pastaba, kurios prieš tai nebūta.
Pagal Nacionalinės žemės tarnybos specialistės 2021 m. gruodžio 31 d. laišką architekto prašymas pateiktas dar kartą tik dar kitomis priemonėmis. Pareiškėjo prašymas buvo priimtas ir pradėtas nagrinėti. Buvo laukiama Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo įvažiavimui į sklypą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pabrėžė, kad projektui pakeitimai nuo prašymo pateikimo dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 21 d., nebuvo daromi, todėl visada iš pareiškėjo pusės laikyta, kad statybą leidžiančio dokumento prašymas pateiktas 2021 m. rugsėjo 21 d., o atsakovės reikalavimai/pastabos ir atsakymai į jas yra pateiktojo prašymo patikslinimai. Jokie projektiniai sprendiniai nebuvo keičiami, todėl tai negali būti priežastimi specialistės nurodomam veiksmui, t. y. tikrinimui iš naujo.
2021 m. gruodžio 20 d. atmetant pateiktus pataisymus įrašyta dar viena nauja pastaba apie garažą. Tuomet pareiškėjas kreipėsi į Statybos inspekciją ir į atsakovės specialistės J. P. vadovę, skyriaus vedėją Č. L., kurie atsakė, kad tokie veiksmai, kai pastabos dozuojamos, t. y. pateikiamos vis naujos, yra negalimi. Pastabos turi būti pateiktos visos ir vienu metu, o ne ištęsiant ir vilkinant SLD prašymo nagrinėjimą. Su atsakovės specialistės vadove sutarta, kad, pareiškėjui pateikus atsakymus į 2021 m. gruodžio 20 d. pastabas – aprašys vadovei situaciją elektroniniu paštu ir vadovė peržiūrės situaciją.
Atsakymus į visas trečiąsias pastabas su aktualiais dokumentais architektas R. M. į sistemą pateikė 2021 m. sausio 6 d.
Šalies argumentai
Atsakovės specialistės 2022 m. sausio 10 d. pastabose liko tik pagrindinis reikalavimas pateikti NŽT sutikimą įvažiavimui. Į architekto pateiktą prašymą 2022 m. sausio 17 d. buvo gautas NŽT atsakymas/sutikimas dėl įvažiavimo į sklypą.
Pareiškėjo vertinimu 2021 m. rugsėjo 21 d. prašymas turi būti traktuojamas kaip pirmasis ir vienintelis, kuris yra eigoje tiesiog taisomas ir papildomas trūkstamais dokumentai. Toks prašymo papildymas/taisymas reiškia, kad prašymas pateiktas iki Infrastruktūros plėtros mokesčio priėmimo datos ir jam neturi galioti priimti sprendimai dėl Infrastruktūros plėtros mokesčio mokėjimo prievolės.
Atsakymus į visas ketvirtąsias pastabas, kuriose buvo telikę pastaba dėl nacionalinės žemės tarnybos sutikimo įvažiavimui į sklypą, architektas R. M. į sistemą su aktualiais dokumentais pateikė per protingai trumpą laiką, t. y. 2022 m. sausio 26 d.
2022 m. sausio 31 d. vėl buvo gautos pastabos ir jose vėl atsirado naujos pastabos, šį kartą dėl Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos sumokėjimo. Šalia šios pastabos dar buvo pateikta kitų pastabų, kurių taip pat anksčiau nebuvo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2022 m. vasario 7 d. pateikė prašymą dėl Įmokos netaikymo su visais paaiškinimais, ypač įvertinęs tai, kad tiek Statybos inspekcija, tiek pati atsakovė (vadovė Č. L.) pažymėjo, jog buvę specialistės veiksmai yra neteisingi iš atsakovės pusės.
Atsakymus į visas penktąsias pastabas architektas R. M. į sistemą pateikė 2022 m. kovo 1 d.
Atsakovės specialistė, nelaukdama atsakymo į pareiškėjo prašymą dėl Įmokos netaikymo, šeštąjį kartą atmetė prašymą 2022 m. kovo 4 d.
2022 m. kovo 23 d. atsakovė priėmė neigiamą atsakymą dėl Įmokos netaikymo, nevertindama atsakovės specialistės atliktos veikos, dėl kurios ir buvo sukurptos aplinkybės Įmokos mokėjimo prievolės atsiradimui, ir kitų aplinkybių. Atsisakymą dėl Įmokos netaikymo atsakovė grindė tik naujai priimtais atsakovės ir Tarybos sprendimais.
2022 m. kovo 26 d. pareiškėjas pateikė prašymą pagal kompetenciją Tarybai, nes Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu teisė nustatyti Įmokos tvarką ir patvirtinti kriterijus suteikta būtent Tarybai, o ne Administracijai ir jos direktoriui.
2022 m. balandžio 22 d. gavo atsakovės raštą, kad pareiškėjo kovo 26 d. Tarybai skirtas prašymas nenukeliavo Tarybai, o buvo vėl nagrinėjamas savivaldybės Administracijos.
Pareiškėjas pabrėžė, kad teisė priimti sprendimus dėl tvarkos ir prioritetų, įstatymu yra suteikta Tarybai, todėl 2021 m. gruodžio 27 d. savivaldybės administracijos direktorius, pasirašydamas įsakymą Nr. A27(1)-3551 Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos skaičiavimo tvarkos tikėtina viršijo savo įgaliojimus ir išėjo už kompetencijos ribų.
Pareiškėjas pabrėžė, kad jis nėra specialistas ir jam nėra suprantami visi teisiniai dokumentai, be to atsakovė neinformavo apie prašymo atmetimo statuso reikšmingumą, traktavimą ir šių dalykų įtaką, poveikį, pasekmes. Pareiškėjui nebuvo išaiškinta, kad tai turės įtakos būtent Įmokos taikymo atvejyje priėmus Įmokos tarifus. Nesuteikiant pareiškėjui informacijos, kad pastabų-atmetimų neskundimas sukels teisines pasekmes, kad nebegalės pastabų-atmetimų skųsti praėjus skundimo terminui ir tai sąlygos naująjį sprendimą dėl Įmokos – yra apgaulė.
Pareiškėjo pasirinkimas neskųsti, o taikiai, sąžiningai, skaidriai ištaisyti pateikto statybą leidžiančio dokumento prašymo trūkumus buvo susietas su tuo, kad pateikus ištaisymus ir trūkstamus dokumentus prie pradinio pateikto prašymo - pastarasis bus patenkintas. Informavus pareiškėją apie tai, kokios gresia sankcijos, pasekmės (teisines ir finansines), Įmokos mokėjimas, nebūtų sutikęs su tokiu nesąžiningu prašymo nagrinėjimu (pastabomis, atmetimais) ir tikrai būtų juos skundęs.
Šalies argumentai
Vadovaudamasis aktualiais ir galiojančiais teisės aktais ir 2021 m. sausio 29 d. Tarybos sprendimu Nr. T3-26 patvirtinto Tarybos veiklos reglamento 458 nuostata, pareiškėjas pateikė 2022 m. kovo 26 d. prašymą Tarybai. Tačiau nepaisius šios nuostatos prašymas Tarybai buvo vėl perduotas savivaldybės administracijai.
Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, kad byloje yra taikomi Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimai (norminiai aktai), dėl kurių teisėtumo byloje nereiškiamas prašymas, šie norminiai teisės aktai nenumato galimybės sumažinti ar atleisti pareiškėją nuo Įmokos, pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nurodė Administraciją kaip atsakovą, bet Administracijos direktorius negali įpareigoti Tarybos atlikti kokius nors veiksmus ar pakeisti Tarybos sprendimus, nes pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas Taryba nėra pavaldi Administracijos direktoriui.
Atsakovė nurodė, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas (toliau – SIPĮ). Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje iki 2022 m. sausio 17 d. buvo taikomas nulinis įmokos tarifas pagal Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. T3-414.
Įsigaliojus SIPĮ nuostatoms, Savivaldybės Taryba 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T3-412 1 p. pavedė Vilniaus rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas įgyvendinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai.
Žemesnės instancijos teismas
Savivaldybės taryba 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-355 nustatė naujus Savivaldybės infrastruktūros įmokos tarifus, kurie įsigaliojo nuo 2022 m. sausio 17 d.
2022 m. vasario 14 d. Administracija gavo pareiškėjo 2022 m. vasario 7 d. prašymą (reg. Nr. A34(1)-1283) neskaičiuoti ir netaikyti Savivaldybės infrastruktūros plėtros mokesčio rekonstruojamiems į gyvenamąjį namą garažui ir sodo pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad keletą kartų kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo minėtiems pastatams, tačiau prašymai (registruoti IS „Infostatyba“ 2021-09-21 SRA-100-210921-35182, 2021-10-26 SRA-100-211026-39624, 2021-12-14 SRA-100-211214-45930, 2022-01-06 SRA-100-220106-00633, 2022-01-26 SRA-100-220126-03890) galimai nepagrįstai buvo atmesti.
Patikrinus duomenis IS „Infostatyba“ nustatyta, kad yra pateiktas prašymas 2022 m. kovo 1 d. Nr. SRA-100-220301-07986, kurio statusas – pirminis, būsena – atmestas 2022 m. kovo 4 d., atmetimo pagrindas – nesumokėta Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka.
Išnagrinėjus šį prašymą 2022 m. kovo 23 d. buvo priimtas skundžiamas Sprendimas Nr. A33(1)-2676, kuriuo atsisakyta neskaičiuoti ir netaikyti Savivaldybės infrastruktūros plėtros mokesčio sklype projektuojamiems (rekonstruojamiems) pastatams.
2022 m. kovo 28 d. buvo gautas pakartotinis prašymas neskaičiuoti Įmokos, kuris Administracijos 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. A33(1)-3974 nebuvo nagrinėjamas, nes dėl to paties prašymo jau buvo priimtas Sprendimas, o pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, leidžiančių prašymą išnagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintu skundu kreipėsi į teismą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo ir atitinkamai dėl Administracijos sprendimo atsisakyti atleisti jį nuo infrastruktūros įmokos mokėjimo panaikinimo. Tokiu būdu pats Pareiškėjas apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas ir dalyką. Pareiškėjo skunde nurodomi argumentai dėl Administracijos pastabų, teiktų IS „Infostatyb“ statybos leidimo išdavimo procedūrų vykdymo metu, yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla.
Atsakovė pažymėjo, kad 2022 m. sausio 7 d. pareiškėjas skundu Nr. A34(1)-121 kreipėsi į Administraciją dėl gautų pastabų teisėtumo – išnagrinėjus šį skundą pareiškėjui buvo išsiųstas 2022 m. vasario 18 d. atsakymas Nr. A33(1)-1445. Pareiškėjas šio Administracijos atsakymo neapskundė.
SIPĮ 15 straipsnio 3 dalyje reglamentuota kas atleidžiami kad nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo. Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ir (ar) vadovaujantis SIPĮ nuostatomis nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, nesumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kai ją privaloma sumokėti, prašymas atmetamas.
Taigi savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka turi būti sumokėta iki prašymo dėl statybos leidimo išdavimo pateikimo. Todėl neskaičiuoti ir netaikyti Savivaldybės infrastruktūros plėtros mokesčio pareiškėjo žemės sklype projektuojamiems (rekonstruojamiems) pastatams nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad faktinis skundžiamo sprendimo pagrindas – patikrinus duomenis IS „Infostatyba“, nustatyta, kad yra pateiktas prašymas 2022 m. kovo 1 d. Nr. SRA-100-220301-07986, kurio statusas – pirminis, būsena – atmestas 2022 m. kovo 4 d., atmetimo pagrindas – nesumokėta Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka.
Atsakovė pabrėžė, kad įsigaliojus SIPĮ nuostatoms, Savivaldybės Taryba 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T3-412 1 punktu pavedė Vilniaus rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas įgyvendinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, todėl pareiškėjo prašymai atleisti jį nuo įmokos teisėtai buvo pavedami išnagrinėti būtent Administracijai. Taryba jau yra priėmusi sprendimus (administracinius norminius aktus) dėl tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos – Tarybos sprendimais šių funkcijų atlikimas yra pavedamas Administracijai.
Atsiliepimas
Visi šiame atsiliepime nurodyti Tarybos sprendimai ir Administracijos direktoriaus įsakymai yra galiojantys, viešai paskelbti ir, jeigu Pareiškėjas nesutinka su jų nuostatomis, jis turėtų skųsti pačius sprendimus.
SIPĮ 15 str. 4 d. suteikia teisę pačiai Tarybai apsispręsti, ar taikyti tik įstatyme numatytus kriterijus, ar nustatyti kitus. Nei viename teisė akte nėra nurodoma, kad Savivaldybės taryba esant statytojo prašymui privalo jį atleisti nuo Įmokos mokėjimo – įstatyme yra nurodoma, kad turi būti atleidimo tvarka, kriterijai. Savivaldybės taryba 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. T3-355 13 punkte nurodė, kad Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama, nuo įmokos atleidžiama, įmoka grąžinama Savivaldybės Tarybos sprendimu, vadovaujantis SIPĮ 15 straipsnio 2?5 dalyse nustatyta tvarka.
Atsakovė sutinka su administracinių ginčų komisijos išvada, kad pareiškėjo prašymai nepraėjo pirminės patikros.
Prašymui praėjus pirminę patikrą, jis yra pažymimas kaip priimtas ir toliau vyksta projekto tikrinimas. Būtent projekto tikrinimo metu pagal STR 19 punkto nuostatas negali būti teikiamos jokios naujos pastabos - Pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūros atliekamos vadovaujantis Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 13 dalies nuostatomis. Tikrinant statinio projektą pagal antrą kartą pakartotinai pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektą tikrinančio subjekto nepritarimas statinio projektui laikomas nepagrįstu, jei tokio nepritarimo motyvu nurodomos naujos, po ankstesnių patikrinimų nepateiktos, pastabos, išskyrus atvejus, kai pagal ankstesnes pastabas pakeisti statinio projekto sprendiniai turi įtakos statinio projektui pritarusių institucijų ar subjektų statinio projekto patikrinimo išvadai.
Tačiau Pareiškėjo prašymai iki projekto tikrinimo stadijos niekaip nepatekdavo, nes prašymai nepraeidavo pirminės patikros. Tai įrodo pastabos, nurodomos pridedamame išraše iš IS „Infostatyba“.
Taigi, Administracijos įsakyme nustatyta tvarka ir yra taikoma, atskiriant pirminę prašymo tikrinimo ir paties projekto tikrinimo tvarką – jeigu prašymas būtų atmestas jau projekto tikrinimo metu, įmoka nebūtų skaičiuojama (2021 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A27(1)-3551 4 p.)
Būtent todėl S. P. prašymas buvo atmestas pagrįstai, kadangi IS „Infostatyba“ nebuvo pateikti visi privalomieji dokumentai iki nurodyto termino, t. y. iki 2022 m. sausio 16 d., ir projektas nebuvo priimtas į IS „Infostatyba“ tikrinimui institucijoms. Todėl įsigaliojus infrastruktūros mokesčiui, infrastruktūros plėtros įmoka skaičiuojama ir turi būti sumokėta.
Atsakovė pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas, kurio neįkėlimas kartu su projektu buvo nuo pat pradžių kliūtis registruoti prašymą, buvo gautas po 2022 m. sausio 16 d, t. y. 2022 m. sausio 26 d., jau įsigaliojus tarifams.
Šalies argumentai
Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės taryba su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. su skundo reikalavimais sutinka ir prašo skundą tenkinti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad jokia konkreti 2022 m. sausio 16 d. data nei pareiškėjui nei jam kaip architektui pateikti dokumentus nebuvo nurodyta. Pirmą kartą specialistei atmetus prašymą, nacionalinės žemės tarnybos sutikimas dėl pateikimo į sklypą nebuvo pareikalautas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad dokumentų įkėlimas į informacinės sistemos vieną ar kitą skiltį neturėtų būti traktuojamas kaip faktas, kad dokumentas nepateiktas.
Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugpjūčio 23 d. metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad iš esmės jis turėtų būti ne atleistas nuo infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo, o įmoka jam neturi būti skaičiuojama, kadangi prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą jis pateikė 2021 m. rugsėjo 21d.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos byloje pateikta medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas S. P. 2022 m. vasario 7 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu (Administracijoje gautas ir užregistruotas 2022 m. vasario 14 d., reg. Nr. A34(1)-1283) neskaičiuoti ir netaikyti Savivaldybės infrastruktūros plėtros mokesčio rekonstruojamiems į gyvenamąjį namą garažui ir sodo pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini). Pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė, kad keletą kartų kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo minėtiems pastatams, tačiau prašymai (registruoti IS „Infostatyba“ 2021 m. rugsėjo 21 d. SRA-100-210921-35182, 2021 m. spalio 26 d. SRA-100-211026-39624, 2021 m. gruodžio 14 d. SRA-100-211214-45930, 2022 m. sausio 6 d. SRA-100-220106-00633, 2022 m. sausio 26 d. SRA-100-220126-03890) galimai nepagrįstai buvo atmesti.
Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą Vilniaus rajono savivaldybės administracija skundžiamu 2022 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. A33(1)-2676 atsisakė neskaičiuoti ir netaikyti Savivaldybės infrastruktūros plėtros mokesčio sklype projektuojamiems (rekonstruojamiems) pastatams.
2022 m. kovo 28 d. pareiškėjas su prašymu neskaičiuoti ir netaikyti Savivaldybės infrastruktūros plėtros mokesčio kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą. Prašymas buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. Pareiškėjo prašymas Administracijos 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. A33(1)-3974 nebuvo nagrinėjamas, nes dėl to paties prašymo jau buvo priimtas sprendimas, o pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, leidžiančių prašymą išnagrinėti iš naujo.
Nesutikdamas su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. A33(1)-2676 pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. vasario 7 d. prašymą, o Vilniaus rajono savivaldybės tarybą išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. kovo 28 d. prašymą, kuris pareiškėjo nuomone, nepagrįstai buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai.
Lietuvos administracinių ginčų komisija 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 21R-302(AG-239/024-2022) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas S. P. su Lietuvos administracinių ginčo komisijos sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą, panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. A33(1)-2676 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos“ ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus dėl infrastruktūros plėtros įmokos.
Ginčas byloje iš esmės kilęs dėl pareiškėjo S. P. pareigos sumokėti infrastruktūros plėtros įmoką, kreipiantis su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruojamiems į gyvenamąjį namą garažui ir sodo pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini).
2022 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad infrastruktūros plėtros įmoka jam neturi būti skaičiuojama. Tuo atveju ji teismas nuspręstų, kad įmoka turi būti skaičiuojama, prašo įpareigoti savivaldybės administraciją ir tarybą iš naujo nagrinėti jo prašymą dėl atleidimo nuo infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.), Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1475 ,,Dėl kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos patvirtinimo“, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimas T3-412 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus skyrimo, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinių sąlygų ir savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. T3-414 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų tarifo (tarifų) patvirtinimo“, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 17 d. Sprendimas Nr. T3-355 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifų patvirtinimo“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. A27(1)-3551 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos skaičiavimo tvarkos“.
Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – pagal savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamą tarifą apskaičiuojama vienkartinė įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą naujam statiniui statyti ar esamam rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti statinį, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai ir kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia.
SIPĮ 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius – savivaldybės administracija ar savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas ir (ar) paskirtas viešasis juridinis asmuo, išskyrus viešąsias įstaigas, organizuojantys ir šiame įstatyme nustatytais atvejais įgyvendinantys savivaldybės infrastruktūros plėtrą.
Remiantis SIPĮ 4 straipsnio 2 dalies 4 punktu Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T3-414 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifo (tarifų) patvirtinimo“ patvirtino 0 Eur/m² Vilniaus rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą nuo 2021 m. sausio 1 d. Taip pat išaiškino, kad ateityje jei bus tvirtinamas didesnis nei 0 Eur/m² savivaldybės infrastruktūros (inžinerinės ar socialinės) plėtros įmokos tarifas, Savivaldybės taryba nustatys savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarką ir patvirtins kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kada įmoka nemokama arba mokama dalimis.
Teismas pažymi, kad tiek SIPĮ 14 straipsnio 4 dalis, tiek Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos 2 punktas, tiek Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. T3-355 14 punktas nustato, kad įmoką apskaičiuoja organizatorius – nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono savivaldybės administracija, gavęs statomo, rekonstruojamo pastato, esamo inžinerinio statinio rekonstruojamo į pastatą, statytojo prašymą. Teismo vertinimu, įmokos apskaičiavimas apima ir prašymų dėl atleidimo nuo įmokos mokėjimo nagrinėjimą. Todėl tiek 2022 m. vasario 7 d. pareiškėjo prašymą, tiek 2022 m. kovo 23 d. prašymą adresuotą Tarybai pagrįstai nagrinėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai remiasi Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos veiklos reglamento 458 punkto nuostatomis, teigdamas, kad 2022 m. kovo 23 d. jo pateiktą prašymą turėjo nagrinėti Vilniaus rajono savivaldybės taryba. Teismas pažymi, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T3-26, 458 punktas numato, kad prašymai, kurie jau buvo nagrinėti mero ar Savivaldybės administracijos, tačiau nagrinėjimo rezultatai netenkina pareiškėjų, jiems pageidaujant, gali būti svarstomi Tarybos posėdyje ir priimami atitinkami sprendimai. Ši norma įtvirtinta XIX skyriuje „Tarybos santykiai su visuomene“. Reglamento 451 punktas numato, kad Tarybos santykiai su visuomene įgyvendinami: Tarybos narių ir frakcijų rengiamuose susitikimuose su rinkėjais (451.1 p.), teikiant visuomenei svarstyti svarbiausių Tarybos sprendimų projektus (451.3 p.), įtraukiant į Tarybos sprendimų rengimą visuomeninių organizacijų atstovus ir atskirus piliečius, steigiant visuomenines komisijas (451.3 p.), rengiant patariamąsias apklausas prieš priimant Taryboje svarbius sprendimus 9451.4 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymo nagrinėjimui reglamento 458 punkto nuostatos netaikomos. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad 2022 m. kovo 23 d. pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo infrastruktūros mokesčio mokėjimo pagristai pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės tarybą išnagrinėti 2022 m. kovo 23 d. prašymą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad pareiškėjas neprašo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. A33(1)-3974, kuriuo buvo nutrauktas pareiškėjo 2022 m. kovo 26 d. prašymo nagrinėjimas, nustačius, kad atsakovė jau yra pateikusi 2022 m. kovo 23 d. atsakymą Nr. A33(1)-2676 į pareiškėjo 2022 m. vasario 7 d. prašymą atleisti jį nuo infrastruktūros mokesčio mokėjimo. Pareiškėjas nesutinka su 2022 m. kovo 23 d. sprendimu ir prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 7 d. prašymą neskaičiuoti ir netaikyti jam savivaldybės infrastruktūros plėtros mokesčio grindė tuo, kad prašymą pateikė 2021 m. rugsėjo 21 d., tačiau pareiškėjo prašymas buvo atmestas penkis kartus, pareiškėjas dėjo visas įmanomas pastangas, kad kuo operatyviau ir efektyviau būtų atlikta prašymo patikra, o dėl tokio ilgo ir užsitęsusio jo prašymo patikros proceso nėra jo kaltės.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą jis pateikė 2021 m. rugsėjo 21 d., todėl Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-355 „Dėl Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifų patvirtinimo“ patvirtintas įmokos tarifas jam negali būti taikomas.
Kaip pažymima teismų praktikoje, dauguma teisinių santykių yra tęstiniai, todėl, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Teisinį santykį privalu analizuoti, atsižvelgiant į jo susiformavimo etapus, stadijas ir jį paveikusių juridinių faktų atsiradimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pirmą kartą pareiškėjo prašymas į sistemą IS „Infostatyba“ pateiktas ir užregistruotas 2021 m. rugsėjo 21 d.
Pareiškėjas teigia, kad nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. jis vis taisė prašymo trūkumus. Tuo tarpu atsakovių teigimu, pareiškėjo prašymas sistemoje buvo registruotas šešis kartus ir visus šešis kartus atmestas kaip nepriimtas. Pareiškėjas su atsakovių pozicija nesutinka. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo argumentai šiuo klausimu yra nenuoseklūs. Visų pirma, pats pareiškėjas gavęs 2022 m. sausio 31 d. sprendimą, kuriuo jo prašymas yra atmestas, nes nesumokėta infrastruktūros plėtros įmoka, kreipėsi su prašymu neskaičiuoti jam įmokos. Taip pat pareiškėjas ne kartą tiek skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijai, tiek skunde teismui yra pats nurodęs, kad prašymus teikė kelis kartus, tačiau prašymai vis būdavo atmetami.
Teismas pažymi, kad atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija į bylą su atsiliepimu į skundą pateikė išrašą iš sistemos „Infostatyba“ duomenų išrašą, iš kurio matyti, kad buvo šešis kartus registruoti prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Visi prašymai registruoti skirtingais numeriais. Prie visų prašymų pažymėta būsena – atmestas. Kad prašymai buvo atmesti kaip nepriimti ir tai buvo nurodyta pareiškėjui, patvirtina ir paties pareiškėjo su skundu pateikti įrodymai. Remiantis atsakovės pateiktu išrašu, pareiškėjo pateiktais įrodymais ir pateiks pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad pirmą kartą pateiktas 2021 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo atmestas (priedas Nr. 10). Antrą kartą pareiškėjo prašymas registruotas kaip naujas prašymas 2021 m. spalio 26 d., atmestas 2021 m. lapkričio 8 d. (priedas Nr. 15). Trečią kartą pareiškėjo prašymas į sistemą pateiktas 2021 m. gruodžio 14 d., atmestas – 2021 m. gruodžio 20 d.(skundo priedas Nr. 19). Ketvirtą kartą pareiškėjo prašymas pateiktas 2022 m. sausio 6 d., atmestas – 2022 m. sausio 10 d. Penktą kartą pateiktas 2022 m. sausio 26 d. atmestas – 2022 m. sausio 31 d. (skundo priedas Nr. 28). Penktą kartą prašymas atmestas, kadangi nėra paskaičiuota ir sumokėta Savivaldybės infrastruktūros įmoka. Pareiškėjui išaiškinta, kad prašymą atmetus nepraėjus pirminės patikros, teikiant pakartotinį prašymą savivaldybės infrastruktūros įmoka yra skaičiuojama vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-355 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifų patvirtinimo“ ir išaiškinta, kad privalo kreiptis į Savivaldybę dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos paskaičiavimo. Šeštą kartą prašymas pateiktas 2022 m. kovo 1 d., atmestas 2022 m. kovo 4 d. su pastaba: Prašymas atmetamas, kadangi nėra pateikta paskaičiuota ir sumokėta Savivaldybės infrastruktūros įmoka.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR, Reglamentas) 12 punktas nurodo, kad prašymą ir kitus dokumentus pateikiant nuotoliniu būdu, per IS „Infostatyba“, prisijungus per www.planuojustatau.lt, užpildomi (kai prašymą teikia keli asmenys, duomenis suveda vienas iš jų, o galutinai užpildytą prašymą pateikia visi teikiantys asmenys arba jų įgaliotas asmuo pasirašydami kvalifikuotu elektroniniu parašu pagal IS „Infostatyba“ funkcionalumą) atitinkami prašymo laukai, nurodytose vietose įkeliami privalomi dokumentai juos formuojant pagal Reglamento 11 punkte nurodytus reikalavimus. Pridedamas statinio projektas turi būti pasirašytas (patvirtintas) statinio projektą privalančių pasirašyti asmenų (statinio projekto vadovo, statinio projekto dalių vadovų) kvalifikuotais elektroniniais parašais.
Reglamento 11 numatytas sąrašas dokumentų, kuriuos privaloma pateikti. Pagal Reglamento 13 punktą nuotoliniu būdu pateiktas prašymas užregistruojamas automatiškai ir tą pačią dieną apie tai per IS „Infostatyba“ informuojamas jo pateikėjas. Tiesiogiai pateiktą prašymą savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja, nurodydamas prašymo priėmimo datą ir suteikdamas registracijos numerį. Užregistravus prašymą, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo, išskyrus 33 punkte nurodytu atveju (kai gautas prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rekonstruoti statinį, suprojektuotą įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą), patikrina: ar statinio projektas pasirašytas (patvirtintas) elektroniniais statinio projekto vadovo ir statinio projekto dalių vadovų parašais; jei nėra visų būtinų elektroninių parašų, apie tai prašymo pateikėjas informuojamas per IS „Infostatyba“ (3.1 p.); ar pateikti visi privalomi dokumentai; jei jų trūksta, prašymas IS „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai, kad prašymas dėl šios priežasties nepriimamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo pasinaudojant IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui, nurodant trūkstamus dokumentus (13.2 p.); ar dokumentai suformuoti pagal Reglamento 11 punkto reikalavimus; jei dokumentai suformuoti ne pagal reikalavimus, apie tai prašymo pateikėjas informuojamas per IS „Infostatyba“ (13.3 p.); ar prašyme nurodytas statytojas turi teisę būti statytoju pagal Statybos įstatymo [8.3] 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus (išskyrus Reglamento 4 priede nurodytas išimtis); jei ne, prašymas IS „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai, kad prašymas dėl šios priežasties nepriimamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo pasinaudojant IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui (13.4 p.); ar gauta Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytos informacijos; jei tokios informacijos yra ir prašyme nurodyti ne su savavališkos statybos padarinių šalinimu susiję statybos darbai (statiniai), prašymo pateikėjas apie tai, kad jo prašymas dėl šios priežasties nepriimamas per ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo informuojamas per IS „Infostatyba“ (13.5 p.); ar prašyme nurodyti naujai statomų pastatų rodikliai (nurodyti STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 5 priedo II skyriaus 1–10 punktuose) (13.6 p.); ar projektuojamas statinys atitinka nurodytą statinio paskirtį ir tipą; jei neatitinka, prašymo pateikėjas apie tai, kad jo prašymas dėl šios priežasties nepriimamas per ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo informuojamas per IS „Infostatyba“ (13.7 p.); ar pateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą; jei tokia informacija nepateikta, prašymas IS „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai, kad prašymas dėl šios priežasties nepriimamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo pasinaudojant IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui (13.8 p.); ar nėra aplinkybių, kad prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas ir tai nenurodyta prašyme. Laikoma, kad tokie požymiai yra, kai yra duomenų (su prašymu išduoti leidimą pateiktoje dokumentacijoje, viešai prieinamuose žemėlapiuose, ortofotografijose, vietovių fotografijose („Street View“), Lietuvos erdvinės informacijos portale, Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje, TPS „Vartai“ ar iš gautų skundų), kad statinys ar jo dalys, kurių statybai prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, galimai jau yra pastatyti (13.9 p.); ar surašytas privalomasis nurodymas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 81 straipsnio 6 dalies 2 punktą, – iki privalomojo nurodymo įvykdymo; jei taip, prašymas IS „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai, kad jis dėl šios priežasties nepriimtas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo per IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui (13.10 p.).
Teismas pabrėžia, kad Reglamento 14 punktas numato, kad jei įvykdyti Reglamento 13.1–13.8, 13.10 papunkčiuose nurodyti reikalavimai ir nenustatyta 13.9 papunktyje nurodytų požymių, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą pažymi kaip priimtą; ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo priėmimo joje paskelbia Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytus subjektus, jų įgaliotus padalinius (toliau – subjektai), kurie privalo pagal Statybos įstatymo 271 straipsnyje nurodytą kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo [8.3] 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, užtikrindamas, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytiems subjektams statinio projektai teikiami pagal Statybos įstatymo 271 straipsnyje nurodytą kompetenciją.
Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) taip pat numatyta, kad tuo atveju, jei pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ir (ar) vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, nesumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kai ją privaloma sumokėti, ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui.
Įrodymų byloje, kad pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 21 d. ar vėlesni prašymai būtų pažymėti „Priimtas“ ir pradėtos Reglamento 14 punkte nurodytos procedūros nėra. Priešingai, tiek iš atsakovės pateiktų duomenų iš „Infostatybos“, tiek iš paties pareiškėjo pateiktų raštų su pastabomis matyti, kad pareiškėjo prašymai pažymėti kaip atmesti, t. y. nepriimti.
Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas skunde nurodo, kad „pagal esamą reglamentavimą, statytojas per 1-3 dienų terminą turi būti informuotas apie pateikto prašymo/dokumentų trūkumus. Taigi pareiškėjas remiasi Reglamento 13 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad „prašymas kaip nepriimtas ir apie tai informuojama prašymą pateikusį asmenį“.
Pareiškėjas į bylą pateikė ir su architektu sudarytą sutartį, pagal kurią vienas iš architekto darbų - pilnos sudėties projekto bylos pateikimas į IS „Infostatyba“ leidimui statybai gauti. Todėl teismas pareiškėjo argumentus, kad jis nesuprato, jog jo prašymas yra atmestas, manė, kad šalina nustatytus trūkumus, vertina kaip pasirinktą gynybos būdą.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimais, kuriais jo prašymai buvo atmetami, turėjo teisę skųsti minėtus sprendimus. Tačiau, kaip nurodė pats pareiškėjas, jis siekė greičiau gauti leidimą, tikėjosi operatyvesnio proceso, todėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų ir sprendimų neskundė.
Pareiškėjas tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ne tik rašydavo specialistei, kuriai pavesta nagrinėti prašymų priėmimą, tačiau telefonu kreipėsi į specialistės J. P. skyriaus vedėją dėl specialistės veiksmų vilkinant prašymų nagrinėjimą. Byloje nustatyta, kad 2022 m. sausio 7 d. pareiškėjas skundu Nr. A34(1)-121 kreipėsi į Administraciją dėl gautų pastabų teisėtumo – išnagrinėjus šį skundą pareiškėjui buvo išsiųstas 2022 m. vasario 18 d. atsakymas Nr. A33(1)-1445 (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 21 d. su atsiliepimu pateiktas dokumentas, registracijos Nr. DOK-16944). Pateiktame atsakyme pareiškėjui paaiškinta, kad jo prašymai buvo atmetami ir tik įvykdžius projektui pateiktas pastabas ir pateikus prašymą kaip pirminį ir visus prie prašymo privalomuosius dokumentus į statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“, projektas bus tikrinamas ir, jam atitinkant išvardintus teisės aktų reikalavimus, priimtas. Pareiškėjui išaiškinta apskundimo tvarka, tačiau šio Administracijos atsakymo pareiškėjas neskundė.
Priešingai, pareiškėjas 2022 m. kovo 1 d. pateikė naują prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą (registruotas Nr. SRA-100-220301-07986), kuris atmestas, kadangi nebuvo pateikta apskaičiuota ir sumokėta Savivaldybės infrastruktūros įmoka.
Teismas daro išvadą, kad nei vienas pareiškėjo teiktas prašymas iki 2022 m. sausio 17 d. nepraėjo pirminės patikros, todėl pareiškėjui vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A27(1)-3551 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos skaičiavimo tvarkos“ 3 punktu teikiant 2022 m. sausio 26 d. ir vėlesnius prašymus savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka yra turėjo būti skaičiuojam vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-355 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifo (tarifų) patvirtinimo“.
Teismo vertinimu, savivaldybė naudodama savo finansinius išteklius išimtinai veikia miesto ir jos gyventojų interesų atžvilgiu. Bet koks atleidimas nuo įstatyme numatytos savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo turi būti pagrįstas ir taikomas išimtinai įstatyme ar savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 17 d. sprendime nustatytais atvejai jų neaiškinant plečiamai, nes atleidimo nuo įmokos atveju mažėja savivaldybės infrastruktūrai skirtų lėšų kiekis, tačiau savivaldybės infrastruktūros poreikis padidėja.
Remiantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalimis Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas šių statinių statybai ar rekonstravimui: 1) valstybei svarbaus projekto statiniui (statiniams) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtam statiniui (statiniams) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; 2) geležinkelio infrastruktūros objektui (objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtiems statiniams, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose, kai jų eksploatacijai nereikalinga savivaldybės infrastruktūra, išskyrus vietinės reikšmės kelius; 3) savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; 4) statiniams, skirtiems krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms vykdyti, statomiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; 5) užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus. Nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos taip pat atleidžiami statytojai (vystytojai), kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšomis suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros išlaidos yra ne mažesnės, negu apskaičiuota savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriams išmokamos kompensacijos už inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą dydis lygus savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytų savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidų ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos skirtumui. Tuo atveju, kai statytojo (vystytojo) lėšomis suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros išlaidos mažesnės, negu apskaičiuota savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, statytojas (vystytojas) sumoka šį skirtumą, apskaičiuojamą vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas SIPĮ 156 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtintų pagrindų nenurodė.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl juos atmeta. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas nuostatas, taip pat įvertinęs ginčijamo 2022 m. kovo 23 d. akto turinį, daro išvadą, kad Administracija, priimdama ginčijamą sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma bei įstatyminiu pagrindu, todėl sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.
Netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą, kuriuo jis prašo įpareigoti Administraciją nagrinėti pareiškėjo 2022 m. vasario 7 d. prašymą iš naujo.
Taigi teismas daro išvadą, kad LAGK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo S. P. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.