Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės J. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1959 m. rugpjūčio 25 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 40 MGL (1 506,4 Eur) dydžio bauda, kuri turi būti sumokėta iki 2019 m. gegužės 9 d., kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2018 m. spalio 3 d., apie 20.20 val. bute, (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,86 promilės girtumas), konflikto metu, dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą buvusiai sutuoktinei R. P. į veidą, tokiu būdu padarydamas jai kraujosruvą su nubrozdinimu viršutinės lūpos gleivinės kairėje pusėje, kas yra vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. kaltu prisipažino ir nurodė, kad su sutuoktine R. P. išsituokė 2011 m., kartu gyvena viename bute, tačiau jokio bendro ūkio neveda. 2018 m. spalio 3 d. jis buvo labai girtas, todėl visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, tačiau neneigia, kad sudavė vieną smūgį buvusiai sutuoktinei delnu į veidą. Šiuo metu jis labai gailisi dėl savo poelgio, buvusios sutuoktinės atsiprašė ir pasižadėjo daugiau prieš ją nesmurtauti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas jis žada pagyventi atskirai nuo R. P., t. y. adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 41, 46).

Specialisto išvadoje Nr. G 3532/2018 (01) nurodyta, kad R. P. padaryta kraujosruva su nubrozdinimu viršutinės lūpos gleivinės kairėje pusėje, galimai įvykio aplinkybėmis nurodytų laiku (2018 m. spalio 3 d.), paveikus kietu, buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. P. traumos metu galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 25).

Bendrojo pagalbos centro išklotinėje nurodyta, kad 2018 m. spalio 3 d. R. P. prašo iškviesti policiją, nurodo, kad prieš ją smurtavo buvęs sutuoktinis V. P.. Pareiškėja nurodo, kad jai sužalota kairė veido dalis virš lūpos (b. l. 28).

Blaivumo teste nurodyta, kad 2018 m. spalio 3 d. 21.12 val. V. P. nustatytas 2,86 promilės girtumas (b. l. 49).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir sudaro pagrindo teigti, kad V. P. tyčia padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Jo kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu.

Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties kaltinamojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vieno kitam, o vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių. Tokiais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-495/2017).

Bylos medžiaga nustatyta, kad V. P. ir R. P. išsituokę, gyvena kartu, bet jokio bendro ūkio neveda, todėl esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir šeimos nario sampratos išaiškinimui, negalima konstatuoti, kad R. P. buvo kaltinamojo šeimos narė, todėl nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. V. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu bei įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone (b. l. 81).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

V. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis teistas, nusikalto bausmės atlikimo metu, baustas administracine tvarka (b. l. 56-58, 65-73), nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 75, 76), gydytas nuo priklausomybės alkoholiui (b. l. 41), psichiatrijos klinikoje nesigydė. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, sunkių pasekmių nesukėlė, reali žala nukentėjusiajai nepadaryta.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį parinkta pagrįstai (BK 48 str.).

Siekiant skatinti kaltinamojo užimtumą bei sulaikyti jį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam bausmės vykdymo laikotarpiu skirtinas įpareigojimas per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, o vėliau tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje bei draudimas turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus. Prokurorė prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.), tačiau ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šiuo atveju nusikaltimas padarytas prieš nukentėjusiąją, kuri nepripažinta šeimos nariu ar artimu giminaičiu, todėl ši priemonė neskirtina.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 40 MGL (1 506,40 Eur) baudos, bauda turi būti sumokėta iki 2019 m. gegužės 9 d. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, bausmės subendrintinos, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė – 40 MGL (1 506,40 Eur) bauda, nurodant ją sumokėti iki 2019 m. gegužės 9 d.

V. P.

paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. V. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. spalio 3 d., 20.38 val. iki 2018 m. spalio 4 d., 11.50 val. (vieną dieną) (b. l. 34, 48), šis terminas įskaitytinas į bausmė laiką (BK 66 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Byloje esantis CD su garso įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams ir: 1) įpareigoti per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsidarbinti, vėliau tęsti dirbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) uždrausti turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, ir: 1) įpareigoti per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsidarbinti, vėliau tęsti dirbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) uždrausti turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 40 MGL (1 506,40 Eur) bauda, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant neatliktą bausmę ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, ir: 1) įpareigoti per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsidarbinti, vėliau tęsti dirbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) uždrausti turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus ir 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio baudą, kurią sumokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta tvarka iki 2019 m. gegužės 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 3 d., 20.38 val. iki 2018 m. spalio 4 d., 11.50 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, byloje esantį CD su garso įrašu palikti saugoti byloje.

I. V. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

I. V. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.