Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J S, gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas vieną kartą, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 322 str.1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S., būdamas profesinės karo tarnybos karys, jaunesnysis eilinis, tarnaudamas Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Mechanizuoto pėstininkų bataliono, dislokuoto Rukloje, Jonavos rajone, 3-ios kuopos, 3-io būrio, antro skyriaus šaulio pareigose, nuo 2011 m. liepos 25 d. 8.00 val. iki 2011 m. liepos 28 d. 17.00 val., be pateisinamų priežasčių neatvyko į tarnybos vietą, tokiu būdu savavališkai pasišalino iš tarnybos vietos ilgesniam negu trijų parų laikui.

Kaltinamasis J. S. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku keturias dienas nebuvo tarnyboje. Dvi dienas buvo išgertuvėse, trečią – jautėsi neblaivus, o ketvirtąją važiuodamas į tarnybą padarė eismo įvykį, todėl rūpinosi nukentėjusiosios automobilio remontu. Kaltinamasis neigia, kad jam buvo žinoma, jog už pasišalinimą iš tarnybos numatyta atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamas veikas yra įrodyta liudytojų parodymais, bei kitų teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetu.

Liudytojas D. G., profesinės karo tarnybos karys, apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011 liepos mėn. 25 d. į tarnybą neatvyko J. S.. Į tarnybą grįžo 2011-07-29 8.00. Karys minėjo, kad pirmas dvi dienas užgėrė, o ketvirtadienį vykdamas į darbą pateko į eismo įvykį.

Liudytojas K. V., profesinės karo tarnybos karys, apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011 liepos mėn. 25 d. 8.00 į tarnybą neatvyko J. S.. Buvo bandyta telefonu susisiekti su pačiu kaltinamuoju, tačiau nepavyko. Vėliau buvo skambinta ir kario tėvams, tačiau jie negalėjo nurodyti kur yra kaltinamasis. Ketvirtą parą telefonu J. S. pranešė, kad atvyks į tarnybą rytojaus dieną, nes pateko į eismo įvykį. Kaip vėliau paaiškino pats karys, pirmomis dienomis neatvyko, dėl to, kad vyko išgertuvės.

Tarnybinio patikrinimo išvada patvirtina, kad tarnybos metu atliekant patikrinimą J. S. pripažino aplinkybes, kad tarnybos vietoje 2011 m. liepos 25, 26, 27 dienomis neatvyko į tarnybos vietą, nes buvo neblaivus, o liepos 28 dieną pakliuvo į eismo įvykį (b.l.3-4).

Profesinės karo tarnybos karių tarnybos laiko apskaitos žiniaraščiu nustatyta, kad J. S. 2011 m. liepos 25-28 dienomis, apskaitant darbo laiką pažymėta sutartiniu žymėjimu PB (Pravaikštos ir kitoks neatvykimas į darbą be svarbios priežasties// 2004-01-27 LR Vyriausybės nutarimas Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo) (b.l.14-15).

2011-10-05 LR Krašto apsaugos ministro įsakymu nustatyta, kad su J. S. nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis išleistas į atsargą (b.l.32).

2011-04-12 ekspertinio nutarimo pažyma nustatyta, kad J. S. tinkamas profesinei karo tarnybai ir tarnybai tarptautinėse operacijose (b.l.57).

Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko raštu nustatyta, kad J. S. privalomosios pradinės karo tarnybos metu nebuvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už savavališką pasišalinimą iš tarnybos vietos ar už neatvykimą į tarnybą be pateisiamų priežasčių. Tačiau 2006-01-12 jis dalyvavo pratybose „BKS-5 Drausmės statuto bendrosios nuostatos. Drausminės nuobaudos“ (b.l.117). Šias aplinkybes patvirtina 2 būrio kovinio parengimo rezultatų apskaitos žurnalo kopija (b.l.118-120).

Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo Mechanizuoto pėstininkų bataliono raštu nustatyta, kad A. S. tarnybos metu nebuvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už savavališką pasišalinimą iš tarnybos vietos ar už neatvykimą į tarnybą be pateisiamų priežasčių (b.l.122).

Teisminio nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad J. S. tyčia, be pateisinamų priežasčių, neatvyko į tarnybą 2011 m. liepos 25, 26, 27, 28 dienomis. Kad neatvyko į tarnybą kaltinamasis neneigia ir pats. Pripažįsta, kad liepos 25-26 dienomis dalyvavo išgertuvėse, vėliau nenorėjo važiuoti, nes jautėsi apsvaigęs. Šios aplinkybės užfiksuotos ir kariuomenėje atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje, jas patvirtina ir liudytojų parodymai. Anot kaltinamojo liepos 28 d. jis vyko į tarnybą ir papuolė į eismo įvykį. Į tarnybą neatvyko, nes važiavo į servizą remontuoti nuo eismo įvykio nukentėjusios moters automobilį. Kaltinamasis nurodo, kad apie šias aplinkybes jis pranešė vadams. Kad kaltinamasis apie eismo įvykį pranešė savo vadams, patvirtina ir liudytojais apklausti K. V. ir D. G.. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių jo neatvykimą į tarnybą liepos 28 dieną, laikyti pateisinamu. Visų pirma, byloje be kaltinamojo paaiškinimų apskritai nėra jokių duomenų apie įvykusį eismo įvykį. Kaip nurodo J. S., jis policijos į eismo įvykio vietą nekvietė, deklaracijos nepildė, nors jo, kaip vairuotojo civilinė atsakomybė buvo drausta, pats pasisiūlė pasirūpinti nukentėjusiosios automobilio remontu ir už jį apmokėjo. Antra, eismo įvykis, kurio metu niekas iš įvykio dalyvių nenukentėjo, o buvo tik pažeistas transporto priemonės galinis buferis, netrukdė kaltinamajam, nors ir pavėlavus, atvykti į tarnybą. Juolab, kad kaip nurodo kaltinamasis, jam buvo žinoma, kokia tvarka yra prašomos ir suteikiamos laisvos nuo tarnybos dienos. Taigi, teismas daro išvadą, kad byloje pilnai įrodyta, kad 2011 m. liepos 25-28 dieną J. S. į tarnybos vietą neatvyko be pateisinamų priežasčių.

Kaltinamasis taip pat ginčija žinojęs, kad už neatvykimą į tarnybą ilgiau nei 3-joms dienoms, numatyta baudžiamoji atsakomybė. Anot J. S., jis pasirašytinai buvo supažindintas su atsakomybe, tik po pravaikštų. Vertindamas šiuos kaltinamojo argumentus, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 2 dalį, kurioje iš esmės atkartojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas principas, įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. Kaltinamasis J. S. buvo profesinės karo tarnybos karys, atlikęs privalomąją pradinę karo tarnybą, išklausęs mokymus tema „Drausmės statuto bendrosios nuostatos. Drausminės nuobaudos“, todėl iš jo veikos padarymo metu galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. S. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 322 str. 1 d., sudėtis. Kaltinamasis be pateisinamų priežasčių, savavališkai, daugiau nei 3 dienas neatvyko į tarnybą, suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Teismas, remdamasis surinktais ir patikrintais įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.) įrodymais, daro išvadą, kad pilnai įrodyta, kad kaltinamasis J. S., būdamas profesinės karo tarnybos karys, nuo 2011 m. liepos 25 d. 8.00 val. iki 2011 m. liepos 28 d. 17.00 val., be pateisinamų priežasčių neatvyko į tarnybos vietą, tokiu būdu savavališkai pasišalino iš tarnybos vietos ilgesniam negu trijų parų laikui. Ši kaltinamojo veika pagal LR BK 322 str.1 d. kvalifikuota teisingai.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo J. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1 d. 2 p.). Kaltinamasis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia. Praeityje J. S. buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas teisiamu pirmą kartą. Kaltinamasis praeityje 4 kartus baustas administracinėmis nuobaudoms, duomenys apie nuobaudų galiojimą nepateikti (b.l.68-69). Kaltinamasis nevedęs, šeimos neturi, dirba.

Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad padaryta veika sunkų pasekmių nesukėlė, teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam paskirti minimalią laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant.

Dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje Lietuvos kariuomenė yra pareiškusi civilinį ieškinį 2603,17 lt sumai, dėl išmokų, susijusių su tarnybos santykiais ir tarnybos metu išduotos ekipuotės daiktų likutinės vertės priteisimo (b. 21-36 L).

Ieškiniu prašoma gražinti ir su tarnybos santykiais susijusias išmokas (tarnybinį atlyginimą ir maistpinigius), išmokėtus pasišalinimo laikotarpiu (298,60 Lt). Teismas sprendžia, kad J. S. tyčia be pateisinamų priežasčių neatvyko į tarnybą 2011 m. liepos 25, 26, 27, 28 dienomis. Už šias dienas jam buvo išmokėtas atlyginimas ir maistpinigiai. Šias aplinkybes patvirtina bylos duomenys (b.l.31, 101, 106). Todėl J. S. išmokėti 298,60 Lt laikytini nusikalstama veika padaryta žala ir priteistini iš kaltinamojo J. S. Lietuvos kariuomenės naudai.

Be to, ieškiniu prašoma priteisti 2304,57 Lt už ekipuotės daiktų negrąžinimą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad J. S. teisiamas už tai, kad 2011 m. liepos 25 d. 8.00 val. iki 2011 m. liepos 28 d. 17.00 val., be pateisinamų priežasčių neatvyko į tarnybos vietą, tokiu būdu savavališkai pasišalino iš tarnybos vietos ilgesniam negu trijų parų laikui. J. S. į atsargą buvo išleistas 2011-10-05 nutraukus profesinės karo tarnybos sutartį (b.l.32). Būtent pareiga gražinti materialines vertybes išleidžiant karį į atsargą ir yra grindžiamas civilinis ieškinys. Tai reiškia, kad ne šioje baudžiamojoje byloje nustatytais kaltinamojo veiksmais (neatvykimu į tarnybą) buvo padaryta žala Lietuvos kariuomenei. Teismas pažymi, kad iš kitų civilinių teisinių santykių, atsiradęs reikalavimas negali būti nagrinėjamas baudžiamojoje byloje, nes BPK 109 straipsnyje yra nurodyta, kad baudžiamajame procese civilinį ieškinį galima pareikšti dėl atlyginimo tik tokios turtinės ar neturtinės žalos, kurią asmuo patyrė dėl nusikalstamos veikos. Todėl baudžiamojoje byloje Lietuvos kariuomenės pareikšto ieškinio reikalavimas dalyje dėl 2304,57 Lt priteisimo paliktinas nenagrinėtas. Civilinis ieškovas dėl šio reikalavimo patenkinimo turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (2010 m. vasario mėn. 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34/2010).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str. teismas,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 322 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę trims (3) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, J. S. paskiriant įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. S. kardomosios priemonės nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Iš J. S., asm.k. (duomenys neskelbtini) priteisti Lietuvos Kariuomenei, k.188732677, 298,60 Lt (du šimtus devyniasdešimt aštuonis litus 60 ct) turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos kariuomenės civilinį ieškinį dalyje dėl 2304,57 Lt (dėl ekipuotės daiktų negrąžinimo) palikti nenagrinėtu, išaiškinant ieškovui teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.