Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. gynėjo advokato Ginto Gustaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (7 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (4 veikos) ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš UAB „S. D. K.“ automobilio) – 1 metų laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš D. K. automobilio) – 1 metų laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš UAB „V“ automobilio) – 1 metų laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš UAB „S. R.“ automobilio) – 1 metų laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš D. J. automobilio) – 1 metų laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš UAB „S.“ automobilio) – 1 metų laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš G. K. automobilio) – 1 metų laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „S. D. K.“ turto sugadinimas) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (D. J. turto sugadinimas) – 45 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi, tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaičiuotas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 14 d. 11.40 val. iki 2021 m. balandžio 15 d. 16.50 val. (1 diena).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinį registravimąsi policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui - panaikinti.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš nuteistojo E. J. priteista: nukentėjusiam D. K. 418,16 eurų turtinei žalai atlyginti, civiliniam ieškovui „I. P. C. I. A.“ filialui – 3 878,66 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. J. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 23 d. 12.00 val. iki 2021 m. vasario 23 d. 24.00 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo vietoje, sugadinęs automobilio „BMW M850I XDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „S. D. K.“, priekinio bamperio dalį, nuo automobilio „BMW M850I XDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė greičio reguliavimo daviklį (radarą), 2714,59 Eur vertės, su ACC dangteliu, 47,40 Eur vertės, tuo padarė UAB „S. D. K.“ bendrą 2761,99 Eur turtinę žalą.

2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, greičio reguliavimo daviklio (radaro) vagystės metu nuo UAB „S. D. K.“ priklausančio automobilio „BMW M850I XDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio, tyčia nutraukė priekinę laidų pynę, 451,20 Eur vertės, sugadino: varžtą, 6,23 Eur vertės, kniedę, 0,60 Eur vertės, apsaugos komplektas priekinio radaro, 102,70 Eur vertės, tokiais savo veiksmais tyčia sugadino svetimą turtą, padarydamas UAB „S. D. K.“ bendrą 560,73 Eur turtinę žalą.

3. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2021 m. vasario 24 d. apie 12.09 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo vietoje, sugadinęs automobilio „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio D. K., priekinio bamperio dalį, nuo automobilio „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė greičio reguliavimo daviklį (radarą), 2865,40 Eur vertės, tuo padarė D. K. 2865,40 Eur turtinę žalą.

4. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, greičio reguliavimo daviklio (radaro) vagystės metu nuo D. K. priklausančio automobilio „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio tyčia nutraukė priekinę laidų pynę, 185,21 Eur vertės, tuo tyčia sugadino svetimą turtą, padarydamas D. K. 185,21 Eur turtinę žalą.

5. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2021 m. vasario 24 d. apie 12.39 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo vietoje, sugadinęs automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „V.“, priekinio bamperio dalį, nuo automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė greičio reguliavimo daviklį (radarą), 2470,01 Eur vertės, tuo padarė UAB „V.“ 2470,01 Eur turtinę žalą.

6. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, greičio reguliavimo daviklio (radaro) vagystės metu nuo UAB „V.“ priklausančio automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio tyčia nutraukė priekinę laidų pynę, 108,31 Eur vertės, bei sugadino: remelio komplektą jungties, 11,53 Eur vertės, radaro apsaugos komplektą, 96,36 Eur vertės, ACC radaro kronšteiną, 29,65 Eur vertės, ir ACC dangtelį, 42,95 Eur vertės, tuo tyčia sugadino svetimą turtą, padarydamas UAB „V.“ bendrą 288,80 Eur turtinę žalą.

7. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 24 d. 13.10 val. iki 2021 m. vasario 24 d. 13.20 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo vietoje, sugadinęs automobilio „BMW X4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „S. R.“, priekinio bamperio dalį, nuo automobilio „BMW X4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė greičio reguliavimo daviklį (radarą), 2473,29 Eur vertės, tuo padarė UAB „S. R.“ 2473,29 Eur turtinę žalą.

8. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, greičio reguliavimo daviklio (radaro) vagystės metu nuo UAB „S. R.“ priklausančio automobilio „BMW X4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio tyčia sulaužė priekinio bamperio apdailos groteles, 41,68 Eur vertės, nutraukė priekinę laidų pynę, 146,16 Eur vertės bei sugadino remelio komplektą jungties, 11,75 Eur vertės, tuo tyčia sugadino svetimą turtą, padarydamas UAB „S. R.“ bendrą nedidelės vertės 199,59 Eur turtinę žalą.

9. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 29 d. 11.00 val. iki 2021 m. kovo 29 d. 18.00 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo vietoje, sugadinęs automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio D. J., priekinio bamperio dalį, nuo automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė greičio reguliavimo daviklį (radarą), 2714,59 Eur vertės, tuo padarė D. J. 2714,59 Eur turtinę žalą.

10. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, greičio reguliavimo daviklio (radaro) vagystės metu nuo D. J. priklausančio automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio, tyčia nutraukė priekinę laidų pynę, 294,79 Eur vertės, tuo tyčia sugadino svetimą turtą, padarydamas D. J. 294,79 Eur turtinę žalą.

11. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 30 d. 9.30 val. iki 2021 m. kovo 30 d. 14.15 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo vietoje, nutraukdamas automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „S.“, priekiniame bamperyje esančius laidus, pagrobė greičio reguliavimo daviklį (radarą), 2473,29 Eur vertės, tuo padarė UAB „S.“ 2473, 29 Eur turtinę žalą.

12. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2021 m. balandžio 14 d. apie 11.39 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo vietoje, nuo automobilio „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. K., užkišdamas atsuktuvą už radaro, esančio automobilio priekiniame bamperyje ir nutraukdamas radarą nuo laidų, pagrobė greičio reguliavimo daviklį (radarą), 3016,21 Eur vertės, tuo padarydamas G. K. 3016,21 Eur turtinę žalą.

13. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. J. atžvilgiu, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė dvylika tyčinių nusikalstamų veikų, siekiant materialinės naudos, teisiamas aštuntą kartą, du kartus teistas užsienyje, baustas administracine tvarka, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam E. J. taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi, tęsti darbą.

14. Nuteistojo E. J. gynėjas advokatas Gintas Gustaitis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nuosprendį dalyje dėl įpareigojimo nuteistajam E. J. bausmės atidėjimo laikotarpiu: neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi. Tenkinus šį reikalavimą, matant poreikį, vietoj šių pareigų prašo paskirti baudžiamojo poveikio priemones, kurios neribotų nuteistojo E. J. galimybės gyventi ir dirbti Vokietijoje.

15. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. J. ir jo gynėjas advokatas Gintas Gustaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Lina Laurusevičienė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

16. Nuteistojo E. J. gynėjo advokato Ginto Gustaičio apeliacinis skundas atmetamas.

17. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra keliami kaltės ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai, nesutinkama tik su skundžiamu nuosprendžiu paskirtais įpareigojimais, atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam E. J. laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėdamas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be kitų pareigų paskyręs ir pareigas – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

19. BK 75 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad teismas, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šias pareigas: 1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 6) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. To paties straipsnio 7 dalis numato, kad teismas asmeniui gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

20. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad skundžiamu nuosprendžiu E. J. nuteistas už dvylikos tyčinių nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padarymą. Aštuonios nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai ir keturios veikos – baudžiamiesiems nusižengimams. Svarbu įvertinti, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos sistemingai, jas tarpusavyje skiria nedidelis laiko tarpas. Vertinant nuteistojo E. J. asmenybę, svarbu pažymėti, kad praeityje jis buvo teistas septynis kartus už analogiško pobūdžio nusikaltimus, taip pat du kartus teistas Vokietijoje už vagystes, baustas administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. J. nėra linkęs taisytis, jis vertinamas kaip linkusi nusikalsti asmenybė. Atsižvelgiant į tai, teismo paskirtas įpareigojimas būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi, yra teisėtas, pagrįstas ir tinkamas teisingumo principo įgyvendinimui, sulaikantis jį nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl jį naikinti ar keisti nėra jokio teisinio pagrindo.

21. Apeliaciniame skunde gynėjas akcentuoja, kad 2021 m. gruodžio 29 d. E. J. Vokietijoje buvo nuteistas dėl vagystės ir, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, toliau gyveno ir dirbo Vokietijoje. Pažymi, kad šiuo metu darbo santykiai yra pasibaigę ir E. J. yra registravęsis (duomenys neskelbtini) įdarbinimo agentūroje, gauna bedarbio pašalpą bei aktyviai ieško darbo. Nagrinėjamu atveju šie skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtas pareigas. Nors dėl teismo skirtų pareigų – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose tam tikru metu, nuteistasis jaučia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad jos turi būti panaikintos. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti. Be to, nuteistajam paskirtas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) rajono ribų nėra absoliutus (besąlyginis). Nuosprendį, kuriuo atidedamas paskirtos bausmės vykdymas (BK 75 straipsnio 10 dalis, BPK 342 straipsnio 4 dalis 14 punktas) vykdo probacijos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatomis. Šiame įstatyme įtvirtinta probuotojo pareiga nustatyti probuojamojo dienotvarkę, kuri yra sudaroma atsižvelgiant į teismo jam paskirtas pareigas, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones ir kt. Taigi, šiuo atveju probuotojas, atsižvelgdamas į nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtą įpareigojimą, numatytą BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte, o taip pat įvertinęs aplinkybes, susijusias pvz., su darbo santykiais, gali sudaryti tokią dienotvarkę, kuri pastarajam užtikrintų galimybę, nors ir ribotą laiką, išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėtas įpareigojimas neproporcingai ir nepagrįstai nesuvaržo nuteistojo teisių ir neapsunkina jam apskritai galimybės dirbti.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirti įpareigojimai, yra tinkamai individualizuoti ir galės paveikti nuteistojo elgesio pokyčius teigiama linkme bei įgyvendinti bausmės tikslus, todėl jų panaikinti nėra pagrindo. Be to, kaip minėta, E. J. praeityje yra teistas septynis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat du kartus ir Vokietijos teismo už šioje šalyje padarytas nusikalstamas veikas (vagystės). Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį kaip linkusį nesilaikyti įstatymų ir visuomenėje priimtinų moralės normų. Nors skunde teigiama, kad nuteistasis gyvena Vokietijoje, ieškosi darbo, registruotas (duomenys neskelbtini) įdarbinimo agentūroje, o posėdžio metu pats nuteistasis teigė, kad yra sudaręs darbo sutartį Vokietijoje, tačiau vien tai, kad nuteistasis nori bausmės atlikimo metu dirbti Vokietijoje, tokiu būdu galimai gaudamas didesnes pajamas, nei dirbdamas Lietuvoje, savaime nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo teisinės padėties. Nagrinėjamu atveju įvertinus nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį, nuteistojo asmenybę – E. J. darbinė veikla nelaikytina aplinkybe, galinčia nulemti kaltininko intereso prioritetą visuomenės intereso atžvilgiu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirti įpareigojimai, koreliuoja su siekiamu tikslu – kad taikomos priemonės darytų maksimalų poveikį baudžiamuosius įstatymus pažeidusiam asmeniui. Poveikis, kurio siekiama kontroliuoti E. J. išvykimą iš gyvenamosios vietos, konkrečiu atveju, laikytinas adekvačiu jo teisių ir laisvių suvaržymu. Kadangi draudimas išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų nėra absoliutus (išvykti galima gavus nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimą), nelaikytina, kad tai užkirs kelią nuteistajam dirbti Lietuvoje, o, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, nuteistasis turės teisę dirbti ir užsienio valstybėse. Kita vertus, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatos numato teisę Probacijos tarnyboms kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų.

23. Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad BK 178 straipsnio 1 dalies ir BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijose numatyta galimybė kaltu pripažintam asmeniui skirti ne tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir baudą. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam E. J. paskirta bausmė padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkančia proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam E. J. bausmės rūšį ir dydį, įsigilino į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė dvylika tyčinių nusikalstamų veikų, siekdamas materialinės naudos, praeityje teistas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, baustas administracine tvarka, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Apylinkės teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už nusikalstamų veikų padarymą E. J. skyrė griežčiausias straipsnių sankcijose numatytas bausmes (laisvės atėmimą ir areštą). Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3. Pažymėtina, kad E. J. praeities teistumai rodo, kad jis yra linkęs pažeisti įstatymų reikalavimus, nes nepaisant atliktų realių laisvės atėmimo bausmių, praeityje taikyto bausmės vykdymo atidėjimo, savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė ir vėl nusikalto, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti paskiriant E. J. baudą. Be to, byloje nėra duomenų apie nuteistojo turimą pragyvenimo šaltinį, užtikrinantį, kad paskirta bauda bus sumokėta.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paskirta bausmė neišvengiamai siejama su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats. Apeliantas suprato, kad jo neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes jam pačiam ir jo artimiesiems, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo nustatytą atsakomybę, kadangi asmeniniai nuteistojo interesai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso ir saugumo bei bausmės paskirties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, baudžiamojo proceso normų pažeidimų šiuo atveju nenustatyta. Nuteistajam paskirta bausmė, pareigos, esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pernelyg griežta ir neprieštarauja sąžiningumo bei teisingumo principams. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo E. J. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. J. gynėjo advokato Ginto Gustaičio apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.