- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- I-4600-821/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01357-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrorema“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrorema“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Agrorema“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-5) prašydama panaikinti kaip nepagrįstą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas, Departamentas) Teisės skyriaus Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2019-04-04 nutarimą Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr.JA-JO-1/JAR2-4.
Skunde pareiškėja paaiškino, kad minėtame nutarime konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip pat Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr.217 7 punkto reikalavimus, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, pareiškėjai skirta ekonominė sankcija 1400 Eur bauda. Paaiškinama, kad 2017 m. balandžio mėn. pareiškėja vykdė administracinio pastato, daržinės ir tvarto pastatų, buvusių sklype (duomenys neskelbtini), griovimo darbus, kurių metu vizualiai susidarė apie 20 m3 švaraus grunto, kurį Raseinių rajono savivaldybės administracija nurodė išvežti ir išpilti valstybei priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini). Darbus vykdę darbininkai, galimai suklaidinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos, per klaidą sukrovė, išvežė ir žemės sklype (duomenys neskelbtini) išpylė ne tik švarų gruntą, bet ir nedidelį kiekį griovimo metu susidariusių nepavojingų medžio atliekų (atliekų kodas 170201). Atliekų kiekis nustatytas remiantis vieninteliu šaltiniu UAB „Helanas“ vairuotojo Č. V. paaiškinimu, kad iš pastatų griovimo vietos jis vežė tris „beveik pilnus“ sunkvežimius, o pagal sunkvežimio matmenis, vienas sunkvežimis maksimaliai talpina 11,25 m3. Pareiškėja pažymi, jog neneigia, kad dalis atliekų per klaidą buvo pašalinta minėtame sklype, tačiau jos nedelsiant buvo surinktos ir sutvarkytos teisės aktų nustatyta tvarka. Tai matyti iš pažeidimo byloje esančios 2017 m. apskaitos ataskaitos (kad vykdant griovimo darbus, be kita ko, susidarė 105 t nepavojingų medžio atliekų, kurios buvo susmulkintos ir išvežtos naudoti biokurui). Departamento pareigūnas K. C. 2017-05-31 apžiūros akte konstatavo, kad sklypo paviršiuje stambių atliekų nesimato. Skunde pažymima, jog nepagrįsta nutarimo išvada, kad pareiškėjo direktorius O. J. nurodė valstybei priklausančiame sklype pašalinti 5,25 m3 medžio atliekų. Aplinkybė, kad valstybei priklausančiame žemės sklype pašalinta 5,25 m3 medžio atliekų, yra grindžiama tik prielaidomis, o pareiškėjai skirta sankcija neproporcinga. 2019 m. skirti ekonominę sankciją už 2017 m. atliktus veiksmus nėra tikslinga. Atliekos nedelsiant buvo surinktos ir sutvarkytos.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagristą (b. l. 39-42). Nurodė, kad pareiškėja padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 90 straipsnio 3 dalyje. Pažymėjo, kad šioje dalyje nurodyta, kad nepavojingų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 Eur. Paaiškino, kad 2017-04-21 – 05-02 d. patikrinimo aktas patvirtina, kad 2017-04-20 pareiškėjos direktorius O. J. nurodė vairuotojui nuvežti statybines atliekas ir išpilti į duobę, esančią (duomenys neskelbtini). Direktoriaus paaiškinime nurodyta, kad iš (duomenys neskelbtini) išpilto grunto išrinko 8,5 m3 medžio atliekų, galėjo likti apie 5,25 m3. UAB „Agrorema“ 2017 m. balandžio – birželio mėnesiais susidariusių atliekų Vilniaus g. 13 žurnale nurodyta, kad 5,25 m3 medžio atliekų pašalinta su gruntu. E-ASTA sistemoje nėra duomenų apie pareiškėjos ūkinėje veikloje per 2016, 2017 ir 2018 metus susidariusias atliekas. Pareiškėja, vykdydama pastatų ir statinių griovimo darbus, nepildė statybvietėje susidariusių atliekų apskaitos žurnalo, pažeidimo tyrimo metu nepateikė teisės aktais nustatytų atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos dokumentų. Pareiškėjos direktorius tik administracinio nusižengimo byloje teismo posėdžio metu pateikė atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos dokumentus, pagal kuriuos matyti, kokių susidariusių statybinių atliekų ir kokio kiekiai buvo sutvarkyti ar perduoti atliekų tvarkytojams. Pateiktoje lentelėje atliekų kiekiai griovimo projekte, paruoštame UAB „Proidėja“ ir faktiškai griovimo metu susidarę atliekų kiekiai nesutampa. Pateiktos sąskaitos, tik patvirtina, kad dalis medienos atliekų buvo susmulkintos, tačiau jos nepaneigia nustatyto nepavojingo atliekų išmetimo į gaminę aplinką fakto. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019-03-27 nutarimu UAB „Agrorema“ direktorius O. J. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 247 str. 37 d., 247 str. 13 d. bei 247 str. 13 d. Atsiliepime pažymima, kad priimant nutarimą buvo atsižvelgta, jog pareiškėja ėmėsi būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems padariniams, pateikė ataskaita, surinko apie 8 m3 medienos atliekų, tačiau iki šiol nesurinko likusių 5,25 m3 nepavojingų statybinių atliekų. Už tai, kad pareiškėja neužtikrino statybinių atliekų rūšiavimo statybvietėje, valstybei priklausančiame žemės sklype kartu sus gruntu pašalino nemažiau kaip 5,25 m3 nepavojingų statybinių atliekų ir neperdavė atliekų tvarkymo įmonei, Departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas 2019-03-22 davė pareiškėjai privalomąjį nurodymą Nr.JO-6, kuriuo nurodyta žemės sklype (duomenys neskelbtini) surinkti statybines atliekas, jas perduoti atliekų tvarkytojui, o sutvarkymą patvirtinančius dokumentus pateikti Departamento Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijai. Pareiškėjos direktoriui yra pateiktas žalos aplinkai skaičiavimo aktas ir bus sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas J. P. palaikė skundą ir prašė skundą tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė V. G. skundą prašė atmesti palaikydama atsiliepimo motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl D. T. departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2019-04-04 nutarimu Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-JO-1/JAR2-4 (toliau – Nutarimas) pareiškėjai UAB „Agrorema“ paskirtos 1400 Eur baudos teisėtumo ir pagrįstumo.
Departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2019-01-23 juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolu Nr. JA-JO-1 (toliau – Protokolas, b.l. 128-130) užfiksuota, kad 2019-01-16 neplaninio patikrinimo metu (2019-01-16 Patikrinimo aktas Nr.JOP1, su priedais, b.l. 133-152) nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. balandžio – birželio mėn., vykdydama pastatų griovimo darbus (duomenys neskelbtini) mieste neteisėtai valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemė sklype (duomenys neskelbtini) pašalino griovimo metu susidariusių 5,25 m3 medžio atliekų (kodas 17 02 01). 2019-04-20 UAB „Agrorema“ iš statybvietės (duomenys neskelbtini) į valstybei nuosavybės teises priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) išvežė iš išpylė 20 m3 švaraus grunto ir 13,75 m3 medžio atliekų. Švaraus grunto išpylimas buvo suderintas su Raseinių rajono savivaldybės administracija. Iš viso buvo pašalinta 33,75 m3 švaraus grunto ir statybinių atliekų. Pareiškėjo direktorius 2019-01-16 paaiškinime rašo, jog pamatęs, kad į švarų gruntą buvo supilta medžio atliekų, 2017-04-20 organizavo išpiltų medžio atliekų surinkimą. Pareiškėjo darbininkai surinko iš duobių 8,5 m3 stambių medžio atliekų, kurias traktoriumi parvežė atgal į griovimo vietą Vilniaus g. 13, Raseiniai. Vėliau nuvalė nuo grunto ir susmulkino biokurui. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) kartu su švariu atvežtu gruntu liko 5,25 m3 medžio atliekų. UAB „Agrorema“ 2019-04-21 papildomai atvežė švaraus grunto ir sulygino sklype esančias duobes.
Skundžiamu Nutarimu (b. l. 6-10) konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Aplinkos ministro 1999-07-17 įsakymu Nr.217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 90 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą – nepavojingų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 Eur. Nutarime nurodoma, kad pareiškėja į gamtinę aplinką išmetė 33,75 m3 statybinių atliekų, tame tarpe apie 13,5 m3 – 13,75 m3 medienos atliekų, buvo išrinktos stambios medienos atliekos (8,5 m3), liko su gruntu sumaišytų apie 5 m3 (5,25 + 0,25) medienos atliekų. Nutarime kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės nurodyta tai, kad pareiškėja savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams ir juo sumažinti, padėjo tyrimo metu: pateikė ataskaitą, surinko apie 8 m3 medienos atliekų.
Pareiškėja šioje byloje ginčija jai paskirtą sankciją ir nurodo, jog neneigia, kad dalis atliekų per klaidą buvo pašalinta minėtame sklype, tačiau jos nedelsiant buvo surinktos ir sutvarkytos teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkybė, jog valstybei priklausančiame žemės sklype pašalinta 5,25 m3 medžio atliekų, yra grindžiama tik prielaidomis. Taip pat pažymi, jog paskirta ekonominė sankcija yra neproporcinga.
Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad pareiškėja padarė pažeidimą Aplinkos apsaugos įstatymo 90 straipsnio, reglamentuojančio juridinių asmenų atsakomybę už nepavojingų atliekų išmetimą į aplinką, 3 dalyje numatytą pažeidimą. Minėto įstatymo 90 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepavojingų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.
Nesutikdama su konstatuotu pažeidimu pareiškėja nurodo, jog nutarimo išvada, kad pareiškėjo direktorius O. J. nurodė valstybei priklausančiame sklype pašalinti 5,25 m3 medžio atliekų, nepagrįsta, o aplinkybė, kad valstybei priklausančiame žemės sklype pašalinta 5,25 m3 medžio atliekų, yra grindžiama tik prielaidomis.
Byloje 2019-01-16 pareiškėjos patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja sutarė su UAB „Helanas“ dėl savivarčio automobilio Mercedes Benz valst Nr.(duomenys neskelbtini) nuomos. 2017-04-20 į UAB „Helanas“ vairuotojo Č. V. vairuojamą savivartį Mercedes Benz valst Nr.(duomenys neskelbtini) buvo pakrauta 20 m3 švaraus grunto ir 13,75 m3 medžio atliekų, kuris buvo nuvežtas ir išpiltas duobėtame žemės sklype (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje. Šių aplinkybių patikrinimo metu pareiškėja neginčijo. 2017-04-25 paaiškinime savivarčio vairuotojas Č. V. nurodė, jog statybines atliekas nuvežė ir išpylė į O. J. nurodytą vietą. Šiuo atveju nėra reikšminga, kas (pareiškėjo vadovas ar kiti darbuotojai) nurodė pakrauti ir kartu su švariu gruntu išvežti medžio atliekas. Byloje neginčijamai nustatyta, ir pareiškėja šios aplinkybės neginčija, kad su švariu gruntu buvo išvežtos ir medžio atliekos.
Pareiškėja skunde teigia, jog aplinkybė, kad valstybei priklausančiame žemės sklype pašalinta 5,25 m3 medžio atliekų, yra grindžiama tik prielaidomis. Su šiais pareiškėjos teiginiais negalima sutikti.
Pažymėtina, kad pareiškėjos direktorius 2019-01-16 paaiškinime (b.l. 138) nurodė, jog pamatęs, kad į švarų gruntą buvo supilta medžio atliekų, nedelsiant organizavo išpiltų medžio atliekų surinkimą. Jo teigimu, 2017-04-20 darbininkai surinko iš duobių 8,5 m3 stambių medžio atliekų, galėjo likti apie 5,25 m3 medžio atliekų. Medis buvo nuvalytas ir susmulkintas UAB „Vižerana“, panaudotas biokurui. Pažymėtina, jog pats pareiškėjos vadovas nurodo, jog „buvo nuvežti 3 sunkvežimiai (33,75 kubai) duobei lyginti“, surinka „apie 8,5 kubo medžio atliekų“, „galėjo dar likti apie 5,25 kubo“. Taigi, pareiškėjos direktorius O. J. pareiškėjos patikrinimo metu ne tik neginčijo patikrinimo akte nurodyto atliekų kiekio, bet šį kiekį pats nurodė savo paaiškinime. Be to, kaip matyti iš statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) susidariusių atliekų 2017 m. balandžio – birželio mėnesiais žurnalo (b.l. 145), jame taip pat nurodyta, kad medžio atliekų susidarė faktiškai 30 t, o pašalintas su gruntu atliekų kiekis 5,25 t.
Taip pat pažymėtina, jog bylos dėl ekonominės sankcijos institucijoje nagrinėjimo metu, patenkinus pareiškėjo prašymą, bylos nagrinėjimas 2019-03-12 buvo atidėtas (b.l. 62-63), kol Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose bus išnagrinėta pareiškėjos direktoriaus O. J. administracinių nusižengimų byla (ANK 247 str. 37 d., 31 d., 13 d.), kurioje bus sprendžiamas atliekų kiekio klausimas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog 2019-03-27 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimu pareiškėjos direktorius O. J. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 247 str. 37 d., 247 str. 13 d. bei 247 str. 13 d. (Šiaulių apygardos teismas 2019-06-13 nutartimi apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą, administracinio nusižengimo byla Nr.AN2-99-744/2019). Minėtoje administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad UAB „Agrorema“ direktorius O. J., neužtikrindamas statybinių atliekų rūšiavimo statybvietėje bei leisdamas UAB „Agrorema“ dirbantiesiems su švariu gruntu valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pašalinti 5,25 m³ medžio atliekų, pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Taisyklių 7 punkto reikalavimus. Būdamas UAB „Agrorema“ direktoriumi ir atsakingu už atliekų tvarkymo veiklos organizavimą, netinkamai organizavo darbą, po ko jo vadovaujami darbuotojai valstybinėje žemėje išpylė neleistinas atliekas. Taigi, Departamento pažeidimo tyrimo metu, (duomenys neskelbtini) išpiltame grunte likęs medžio atliekų kiekis (apie 5,25 m3) buvo nustatytas, remiantis ne tik sunkvežimio vairuotojo paaiškinimu, bet ir pačios pareiškėjos direktoriaus paaiškinimais, taip pat atliekų žurnalų duomenimis, kuriuos parašu patvirtinto pareiškėjos direktorius.
Pareiškėja skunde nurodo, jog jai skirta ekonominė sankcija neproporcinga padarytam pažeidimui, jos 2017 m. atlikti veiksmai kaip pažeidimas kvalifikuoti 2019-04-04 nutarimu ir per 2 metus absoliučiai prarado bet kokį pavojingumą.
Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu (2 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (3 dalis). Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (4 dalis). Laikoma, kad pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta ekonominė sankcija, per vienus metus nuo nutarimo byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo įsigaliojimo dienos padarė tame pačiame straipsnyje numatytą pažeidimą (5 dalis).
Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).
Įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus, į bylą pateiktus įrodymus, teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių sudarančių pagrindą už Aplinkos apsaugos įstatymo 90 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą paskirti UAB „Agrorema“ mažesnę baudą, negu šioje normoje nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Skunde pareiškėja nurodo, jog jos 2017 m. atlikti veiksmai kaip pažeidimas kvalifikuoti 2019-04-04 nutarimu ir per 2 metus absoliučiai prarado bet kokį pavojingumą. Su šiais pareiškėjo argumentais teismas negali sutikti. AAĮ 49 straipsnyje nustatytos aplinkybės, darančios bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teiseną negalimą. Minėto straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, jog ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai pasibaigia ekonominės sankcijos skyrimo terminai (49 str. 1 d. 3 p.). Pagal AAĮ 50 straipsnio 8 ir 9 dalis ekonominė sankcija turi būti paskirta per 6 mėnesius nuo protokolo surašymo dienos arba papildomo tyrimo atlikimo, ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo nustatymo (jei pažeidimas trunkamasis, - nuo paaiškėjimo dienos). Pažeidimo veiksmai, išpilant atliekas žemės sklype buvo atlikti 2017-04-20, o ginčijamas nutarimas priimtas 2019-04-04 (protokolas dėl juridinio asmens padaryto pažeidimo surašytas 2019-01-23), todėl ekonominės sankcijos skyrimo terminai, nei juos skaičiuojant nuo protokolo surašymo dienos, nei nuo pažeidimo nustatymo (net laikant, kad pažeidimas buvo nustatytas jo padarymo metu 2017-04-20) nebuvo praleisti.
Teismas pažymi, kad AAĮ baudų dydžiai yra nustatyti juos diferencijuojant pagal išmestų atliekų kiekį, kurie apsprendžia ir pažeidimo pavojingumo laipsnį – kuo didesnis atliekų kiekis išmestas, tuo pažeidimo pavojingumo laipsnis didesnis, kadangi ir galimi žalingi padariniai aplinkai žymesni. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjai buvo skirta minimali 90 straipsnio 3 dalyje nurodyta sankcija (1400 Eur), kuri, teismo vertinimu, atitinka pareiškėjos padaryto pažeidimo pavojingumą. Sankcija skirta įvertintus lengvinančias aplinkybes, t.y. tai, jog pareiškėja ėmėsi veiksmų rinkti išmestas statybines atliekas ir dalį jų surinko.
Įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, nustatytas pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad, kaip nustatė atsakovė žala aplinkai buvo padaryta, konstatuojama, jog UAB „Agrorema“ paskirtos ekonominės sankcijos dydis yra proporcinga padarytam pažeidimui.
Pareiškėja prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas, skundžiamas nutarimas paliktas galioti, todėl pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės UAB „Agrorema“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.