Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-06-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-99-744/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
AN2-99-744/2019
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00017-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laisvydas Zederštremas
Pažeidėjas
O. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-99-744/2019Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00017-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.7.1; 21.19.18 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

1. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutarimu O. J. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 247 straipsnio 37 dalyje, 247 straipsnio 13 dalyje bei 247 straipsnio 31 dalyje, ir nubaustas: pagal ANK 247 straipsnio 37 dalį – įspėjimu; pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį – 2 300 eurų dydžio bauda; pagal ANK 247 straipsnio 31 dalį - 120 eurų dydžio bauda; vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtos nuobaudos buvo subendrintos ir O. J. paskirta galutinė nuobauda – 2 300 eurų dydžio bauda.

2. O. J. buvo nubaustas už tai, kad jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo veiklos organizavimą, vykdymą ir apskaitą, ataskaitų teikimą, 2016, 2017 ir 2018 metais nevykdė atliekų susidarymo apskaitos nei elektroniniu būdu, nei raštu, pildant atliekų susidarymo apskaitos žurnalą ir statinių griovimo metu nevykdydamas susidariusių atliekų apskaitos pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-367 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. D1-861 redakcija) patvirtintų „Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) punktų 4.6, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 reikalavimus. Be to, 2019 m. sausio 16 d. patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016, 2017 ir 2018 metais aplinkos apsaugos agentūrai nepateikė atliekų susidarymo apskaitos metinės ataskaitos, todėl direktorius O. J., būdamas atsakingu už tai, nepateikdamas statinių griovimo metu susidariusių atliekų susidarymo apskaitos metinės ataskaitos pažeidė Taisyklių 13, 35 ir 36 punktų reikalavimus. Be to, O. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2017 m. balandžio 20 d. neužtikrindamas statybinių atliekų rūšiavimo statybvietėje, bei leisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantiesiems su švariu gruntu valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pašalinti 5,25 m³ nepavojingų medžio atliekų (atliekos sąrašo kodas 170201), pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Taisyklių 7 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Nesutikdamas su skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo O. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Apeliaciniame skunde O. J. nurodo, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jį priėmęs teismas absoliučiai nevertino į bylą jo pateiktų rašytinių įrodymų, , jo įsitikinimu, yra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl ANK 247 straipsnio 13 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties ir, atitinkamai, jo atsakomybės. Be to, nutarimu paskirta administracinė nuobauda už ANK 247 straipsnio 13 dalies pažeidimą yra neproporcinga, dėl ko nutarimas taip pat negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas.

3.2. Apeliantas pažymi, kad ginčo dėl ANK 247 straipsnio 31 ir 37 dalyse numatytų nusižengimų nebuvo, dėl jų kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, tačiau dar iki bylos išnagrinėjimo, teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaita už 2017 metus yra sutvarkyta taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Teismui pateikti atliekų susidarymo 2017 m. apskaitos ataskaita ir atliekų susidarymo apskaitos žurnalas, kurie leidžia konstatuoti, kad jo veiksmai, nors formaliai ir atitiko ANK 247 straipsnio 31 ir 37 dalyse nurodytas administracinių nusižengimų sudėtis, tačiau jie nėra pavojingi, juolab, kad nuo tariamo pažeidimo padarymo dienos praėjo beveik 2 metai, tačiau nutarime teismas dėl jo pateiktų įrodymų ir veiksmų (ne)pavojingumo visiškai nepasisakė, todėl teigia, kad nutarimą priėmęs teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą konstatuoti, kad jo veiksmuose nėra visų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 247 straipsnio 31 ir 37 dalyse, požymių ir šioje dalyje administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.3. Nesutikdamas su jo nubaudimu pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį skunde nurodo, jog tokia teismo išvada padaryta tik administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių pagrindu (tai yra iš esmės jas tik perrašant, o ne teismui betarpiškai tiriant ir vertinant), tačiau visiškai ignoruojant, netiriant ir nevertinant jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, pateiktų argumentų ir rašytinių įrodymų.

3.4. Skunde nurodo ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio mėnesį vykdė administracinio pastato, daržinės ir tvarto pastatų, buvusių sklype (duomenys neskelbtini), griovimo darbus (darbų užsakovė – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija). Vykdant griovimo darbus, susidarė (vertinant vizualiai) apie 20 m³ švaraus grunto, kurį (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija nurodė pervežti ir išpilti valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (skunde nurodyta (duomenys neskelbtini), tačiau pagal bylos duomenis matyti, kad yra (duomenys neskelbtini)). Būtent šias aplinkybes nurodė 2017 m. balandžio 20 d. paaiškinime. Tačiau griovimo darbus vykdę darbininkai, galimai suklaidinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos nurodymu, per klaidą sukrovė, išvežė ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), išpylė ne tik švarų gruntą, bet ir nedidelį kiekį griovimo metu susidariusių nepavojingų medžio atliekų (medžio atliekas sudarė sausi, suvarpyti kirvarpų rąstai ir aplūžę lentos nuo perdangos, medienos atliekos buvo be cheminės dangos) (atliekų kodas 170201). Švaraus grunto ir nepavojingų medžio atliekų kiekis, kuris per klaidą buvo išvežtas ir išpiltas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytas remiantis vieninteliu šaltiniu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo Č. V. paaiškinimu, kad iš pastatų griovimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, esantų (duomenys neskelbtini), jis vežė tris „beveik pilnus“ sunkvežimius, o pagal sunkvežimio matmenis, vienas sunkvežimis maksimaliai talpina 11,25 m³, tačiau tiek 2017 m. balandžio 21 - gegužės 2 d. patikrinimo akte Nr. PSP- 41, tiek ir jo pagrindu 2019 m. sausio 23 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu priimtas skundžiamas teismo nutarimas, aplinkybė, kad buvo vežti 3 „beveik pilni“ sunkvežimiai visiškai ignoruojama, o konstatuota, kad iš viso išvežta 33,75 m³ švaraus grunto ir medžio atliekų (tai yra, lyg būtų išvežti 3 maksimaliai pilni, o ne „beveik pilni“, sunkvežimiai). Jo įsitikinimu, šiuo atveju galimos paklaidos tikimybė yra reali ir turi teisinę reikšmę, nes lemia ANK 247 straipsnyje numatytos atsakomybės dydį, todėl ji turėjo būti vertinama jo naudai.

3.5. Apeliantas pažymi ir tai, kad nei jis, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neneigė, kad dalis nepavojingų medžio atliekų per klaidą buvo pašalinta minėtame žemės sklype, tačiau jos nedelsiant buvo surinktos ir sutvarkytos teisės aktų nustatyta tvarka. Iš teismui pateiktos atliekų susidarymo 2017 m. apskaitos ataskaitos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio mėnesį vykdant pastatų ir statinių griovimo darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), be kita ko, susidarė 105 t nepavojingų medžio atliekų (kodas 170201), kurios, kaip matyti iš teismui taip pat pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo ir 2017 m. birželio 15 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. 3492 bei V. L. įmonės pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų Nr. 0851 ir Nr. 0883 bei priedo prie PVM sąskaitos - faktūros, buvo susmulkintos ir išvežtos naudoti biokurui. Tačiau teismas šių įrodymų niekaip nevertino ir dėl jų nutarime nepasisakė.

3.6. Nesutinka su teismo išvada, neva jis leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantiesiems valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pašalinti 5,25 m³ medžio atliekų. Visuose savo paaiškinimuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija nurodė griovimo metu susidariusį švarų gruntą (apie 20 m³) nuvežti ir išpilti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip siekiant sutvarkyti ten esančią teritoriją. Vadovaujantis tuo nurodymu, griovimo darbus vykdę darbininkai pakrovė ne tik švarų gruntą, bet ir dalį nepavojingų medžio atliekų. Tai buvo padaryta per klaidą, tačiau jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jokių nurodymų ar leidimų į nurodytą sklypą vežti ir nepavojingas medžio atliekas nedavė. Nepavojingos atliekos pakrautos į mašiną ir išvežtos jam nedalyvaujant ir apie tokius veiksmus nežinant. Priešingai, 2017 m. balandžio 20 d. sulaukęs aplinkos apsaugos pareigūno skambučio ir informavimo apie išpiltas nepavojingas atliekas, operatyviai ėmėsi priemonių, kad visos nepavojingos atliekos būtų surinktos ir sutvarkytos.

3.7. Apeliantas nesutinka ir su bausmės pagal ANK 247 straipsnio 13 dalyje paskyrimu. Nurodo, kad teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, absoliučiai nevertino aplinkybės, jog nepavojingos atliekos buvo išpiltos be jo žinios, išpiltos jos buvo tik trumpą laiką, jos nedelsiant buvo surinktos ir sutvarkytos įstatymų nustatyta tvarka, o sutrūnijusių nepavojingų medžio atliekų trumpalaikis išpylimas žemėje nepadarė jokios ženklios žalos gamtai.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotas atstovas prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutarimą. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius O. J. nei pažeidimo tyrimo metu, nei administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog buvo pilnai sutvarkytos neteisėtai pašalintos statybinės atliekos valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

4.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad nors O. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad statybines atliekas dirbantieji pašalino direktoriui nežinant, taip pat, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius organizavo neteisėtai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalintų atliekų surinkimą ir dalį atliekų surinko, tačiau jokių oficialių dokumentų, įrodančių žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai pašalintų atliekų surinkimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nepateikė, taip pat nepateikė ir vaizdinės medžiagas (fotonuotraukų, filmuotos medžiagos), įrodančios, jog neteisėtai pašalintos statybinės atliekos buvo tvarkomos ir išvežtos. O. J. nepakvietė departamento pareigūnų vietoje parodyti, kad statybinės atliekos surinktos ir išvežtos atliekų tvarkytojams.

4.2. Atsiliepime pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius O. J. statybinių atliekų susidarymo apskaitos žurnalus, vykdant pastatų ir statinių griovimo darbus statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pateikė tik nagrinėjant bylą Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose, taip pažeisdamas teisės aktuose nustatytus terminus. Taip pat pavėluotai, teismo posėdžio metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius O. J. pateikė atliekų susidarymo apskaitos 2017 metų metinę ataskaitą, kurios aplinkos apsaugos agentūra nėra patvirtinusi.

4.3. Dėl paskirtos nuobaudos pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį institucija nurodo, kad nėra pagrindo taikyti švelnesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. ANK 247 straipsnio dispozicijoje yra įtvirtinta atsakomybė už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą. Pateikta formuluotė rodo, kad straipsnyje yra įtvirtinta blanketinė norma, kuri reiškia, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kurios nėra konkrečiai išdėstytos nei ANK teisės normoje, nei kituose ANK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios taisyklės konkretinimo reikia ieškoti kito teisės akto teisės. ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu. ANK 247 straipsnio 31 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už atliekų susidarymo ar tvarkymo ataskaitų nepateikimą iki nustatyto termino. ANK 247 straipsnio 37 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitos netvarkymą ar netinkamą tvarkymą normose. Kaip jau minėta, skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutarimu O. J. buvo nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, būdamas atsakingas už atliekų tvarkymo veiklos organizavimą, vykdymą ir apskaitą, ataskaitų teikimą, 2016, 2017 ir 2018 metais nevykdė atliekų susidarymo apskaitos nei elektroniniu būdu, nei raštu,nepateikė atliekų susidarymo apskaitos metinės ataskaitos, bei neužtikrino statybinių atliekų rūšiavimo statybvietėje, leisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantiesiems su švariu gruntu valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pašalinti 5,25 m³ nepavojingų medžio atliekų.

7. Apeliaciniame skunde keliamas O. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 13 dalyje, pagrįstumo klausimas, bei bausmės pagal jį paskyrimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo O. J. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Taip pat apeliantas pažymėjo, kad nors jo veiksmai formaliai atitinka ANK 247 straipsnio 31 ir 37 dalis, tačiau atsižvelgus į jo teismui pateiktus dokumentus, šioje dalyje administracinę teiseną jo atžvilgiu turėjo nutraukti.

8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamame apylinkės teismo nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas O. J. administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė ne tik patį O. J. ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovą, bet liudytoju apklausė ir V. J., rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo O. J. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei O. J., kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jam pačiam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apklausiamas apylinkės teismo posėdyje O. J. dėl dviejų nusižengimų – atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitos nebuvimo ir ataskaitų nepateikimo pagal ANK 247 straipsnio 31 ir 37 dalis, pripažino visiškai, ko neginčija ir apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu, tik nurodo, kad apylinkės teismui pateikė atliekų susidarymo 2017 m. apskaitos ataskaitą ir žurnalą, kurie leidžia konstatuoti, kad jo veiksmai, nors formaliai ir atitiko ANK 247 straipsnio 31 ir 37 dalyse nurodytas administracinių nusižengimų sudėtis, bet jie nėra pavojingi, o be to, teismas dėl jo pateiktų įrodymų ir veiksmų (ne)pavojingumo visiškai nepasisakė, todėl teigia, kad nutarimą priėmęs teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą konstatuoti, kad jo veiksmuose nėra visų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 247 straipsnio 31 ir 37 dalyse, požymių ir šioje dalyje administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

12. Teismas pažymi, kad ANK 247 straipsnio 31 ir 37 dalyse numatytų nusižengimų sudėtys yra formalios, todėl užtenka nustatyti bent vieną iš požymių, nurodytų straipsnio dalyje, o nagrinėjamoje byloje tai ir yra nustatyta, kad O. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2016, 2017 ir 2018 metais nevykdė atliekų susidarymo apskaitos nei elektroniniu būdu, nei raštu, bei nepateikė atliekų susidarymo apskaitos metinės ataskaitos ir to pakanka jo veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 247 straipsnio 31 ir 37 dalis. Apeliacinis teismas pažymi, kad tai, kad kaip nurodo apeliaciniame skunde apeliantas, kad iki bylos išnagrinėjimo apylinkės teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaita už 2017 metus yra sutvarkyta kaip to reikalauja teisės aktai, bei tai, kad teismui pateikė atliekų susidarymo 2017 m. apskaitos ataskaitą ir atliekų susidarymo apskaitos žurnalą, nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo nutarimo, kadangi nusižengimai jau buvo padaryti ir konstatuoti institucijos, o O. J. pateiktus dokumentus galima vertinti aptariamų duomenų visumoje, kaip teigiamai jį apibūdinančius duomenis, kadangi jis siekė panaikinti nusižengimus, o ne kaip pačius nusižengimus eliminuojančius įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

13. Dėl ANK 247 straipsnio 13 dalies apklausiamas apylinkės teismo posėdyje O. J. kaltės nepripažino ir parodė, kad jis buvo nurodęs vežti, esant duotam savivaldybės sutikimui, užpilti duobes likusiu nuo griovimo darbų geru gruntu, tačiau darbininkai pakrovė ir išvežė tris sunkvežimius grunto su medžio liekanomis ir išpylė. Taip pat, kad gavus signalą, kad vežamos tokios atliekos, sekančią dieną mediena iš grunto buvo išrinkta ir parvežta atgal į objektą, kur vyko griovimo darbai, vėliau susmulkinta ir sunaudota kaip kuras. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai atmetė šiuos O. J. paaiškinimus ir vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma.

14. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, 2019 m. sausio 16 d. neplaninio patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje veikloje susidariusių atliekų apskaitą ir susidariusių atliekų kasmetinės ataskaitos teikimą atsakingas direktorius O. J., tačiau jis nevykdė atliekų susidarymo apskaitos nei elektroniniu būdu nei raštu, pildant atliekų susidarymo apskaitos žurnalą. Statinių griovimo metu nevykdydamas susidariusių atliekų apskaitos pažeidė Taisyklių 4.6, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 punktų reikalavimus. Taip pat 2016, 2017 ir 2018 metais aplinkos apsaugos agentūrai nepateikė atliekų susidarymo apskaitos metinės ataskaitos, tuo pažeidė Taisyklių 13, 35 ir 36 punktų reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad 2017 m. balandžio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo Č. V. vairuojamą savivartį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pakrovė 20 m³ švaraus grunto ir 13,75 m³ medžio atliekų. Gruntas su medžio atliekomis nuvežtas ir išpiltas duobėje valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš viso išpilta ir pašalinta aplinkoje 33,75 m³ švaraus grunto ir medžio atliekų. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su švariu atvežtu gruntu liko 5,25 m³ medžio atliekų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 21 d. papildomai atvežė švaraus grunto ir sulygino sklype esančias duobes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius O. J., neužtikrindamas statybinių atliekų rūšiavimo statybvietėje bei leisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantiesiems su švariu gruntu valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pašalinti 5,25 m³ medžio atliekų, pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Taisyklių 7 punkto reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad O. J., pasirašydamas protokole nurodė, kad pažeidimą padarė, likusias atliekas sutvarkys, bei kad nuoširdžiai gailisi (b. l. 1). Rašytiniame paaiškinime O. J. nurodė, kad iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išpilto švaraus grunto su medžio atliekomis 2017 m. balandžio 20 d. surinko apie 8,5 kubo medžio atliekų, galėjo likti dar apie 5,25 kubo (b. l. 8). Iš žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), susidariusių atliekų 2017 m. balandžio – birželio mėnesiais žurnalo matyti, kad išvardintos atliekos, bei, kad medžio atliekų susidarė faktiškai 30 t, o pašalintas su gruntu atliekų kiekis 5,25 t. Pasirašė O. J. (b. l. 16). K. C. atliktos apžiūros akte su nuotraukomis nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išpiltos nepavojingos statybinės atliekos nustumtos nuo šlaito į duobę (b. l. 21-24). Žalos aplinkai apskaičiavimo rašte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos, padarytos žemės paviršiui ir jos gilesniems sluoksniams, dydis – 9 578, 52 Eur (b. l. 27). Č. V. paaiškinime nurodyta, kad atliekas vežė sunkvežimiu „Mercedes“ (tris sunkvežimius), kuriuo leidžiamas krovimo svoris 13 tonų ir kuris buvo beveik pilnas, pakrautas atliekomis (b. l. 38). Byloje esančiame CD diske, kaip nurodyta K. C. pranešime, užfiksuotose nuotraukose matyti, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pašalintos statybinės atliekos savo sudėtimi ir forma identiškos nepavojingoms statybinėms medžiagoms, susidariusioms pastatų ir statinių griovimo darbų vietoje – (duomenys neskelbtini) (b. l. 59-60). Svarbu tai, kad O. J. neneigia paties fakto, kad jo darbininkai vežė atliekas – švarų gruntą, bei nepavojingas medžio atliekas, jas išpylė valstybinėje žemėje, po ko, kaip nurodo O. J., jis stengėsi tas atliekas pašalinti, tai yra, byloje neginčijamai nustatytas pats pažeidimo faktas, kuris sudaro ANK 247 straipsnio 13 dalies sudėtį, kadangi būtent O. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už atliekų tvarkymo veiklos organizavimą, netinkamai organizavo darbą, po ko jo vadovaujami darbuotojai valstybinėje žemėje išpylė neleistinas atliekas. Aukštesnysis teismas sutinka ir su apylinkės teismo išvada, kad O. J., teisminio nagrinėjimo metu bandydamas ginčyti atliekų kiekį, siekia išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jis pats, pasirašydamas administracinio nusižengimo protokole, sutiko su nurodytu atliekų kiekiu, taip pat, iš jo paties sudaryto statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), susidariusių atliekų 2017 m. balandžio – birželio mėnesiais žurnalo matyti, kad medžio atliekų susidarė faktiškai 30 t, o pašalintas su gruntu atliekų kiekis 5,25 t., be to, pasirašydamas patikrinimo akte, taip pat neginčijo jame nurodyto atliekų kiekio. Atkreiptinas dėmesys, kad K. C., institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas, teisme paaiškino, kad kiekį nustatinėjo vadovaudamasis taisyklėmis, nei sverta, nei matuota nebuvo, kadangi taisyklės to daryti neįpareigoja, o pats O. J. dėl nustatyto kiekio pretenzijų nereiškė, be to, atliekų kiekis galėjo būti tik didesnis, bet ne mažesnis, nei nurodomas (b. l. 3). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismas, išklausęs O. J. paaiškinimus, institucijos atstovo K. C. ir liudytojo V. J. parodymus, ištyręs rašytinius dokumentus, vaizdo medžiagą, šių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai O. J. veiksmuose konstatavo ANK 247 straipsnio 13 dalies sudėtį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

15. Aukštesnysis teismas, negali sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, nevertino aplinkybės, jog nepavojingos atliekos buvo išpiltos be jo žinios, išpiltos jos buvo tik trumpą laiką, jos nedelsiant buvo surinktos ir sutvarkytos įstatymų nustatyta tvarka, o sutrūnijusių nepavojingų medžio atliekų trumpalaikis išpylimas žemėje nepadarė jokios ženklios žalos gamtai, kadangi, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 2 dalimi, teismas O. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad O. J. stengėsi pašalinti padarytus pažeidimus ir kitus iš viso pašalino (tvarko apskaitą, teikė ataskaitą), kas rodo, kad apylinkės teismas, skirdamas O. J. nuobaudą, vertino pažeidėjo elgesį viso proceso metu.

16. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

17. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonę skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Iš bylos aplinkybių matyti, kad O. J. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 13 dalyje, buvo paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Buvo atsižvelgta ir įvertinta pažeidėjo padaryto nusižengimo pobūdis, jo asmenybė, atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimo aspektas, todėl darytina išvada, jog apylinkės teismas, paskirdamas minimalią sankcijoje numatytą bausmę, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, tai yra aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis O. J. šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

18. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad šioje byloje O. J. kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus visiškai įrodyta, O. J. padaryti administraciniai nusižengimai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 247 straipsnio 37 dalį, 247 straipsnio 31 dalį bei 247 straipsnio 13 dalį, paskirtos teisingos administracinės nuobaudos, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. J. apeliacinį skundą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas